Civilinė byla Nr. e2A-451-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00217-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                                                   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalibrus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalibrus“ ieškinį atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kalibrus“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 8 d. rašte išdėstytą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą atsakovės vykdomame viešajame pirkime „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 553960.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą atsakovės vykdomame pirkime, tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu ją informavo, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė darbų kiekių įkainių lokalinę sąmatą (žiniaraštį), kuri savo turiniu neatitiko kartu su pirkimo sąlygomis paskelbtų žiniaraščių – žiniaraščio eilutėse, kuriose nurodytiems darbams nėra priskirti jokie koeficientai, ieškovė priskyrė koeficientus, o eilutėse, kuriose yra nurodyti darbai su atsakovės priskirtais koeficientais, ieškovė nepriskyrė reikalaujamų koeficientų. Tačiau, ieškovės teigimu, tokia situacija susiklostė dėl to, kad pirkimo sąlygos buvo prieštaringos – darbų kiekių ir sąnaudų žiniaraštyje nurodytų darbų kodų aprašymai UAB „Sistela“ sistemoje ne visada tiksliai sutapo su aprašymais, pateiktais žiniaraštyje. Ieškovei negali kilti neigiamų padarinių dėl pirkimo dokumentuose esančių klaidų ir jos pasiūlymas dėl šios priežasties negali būti atmestas. Ieškovė kartu su pasiūlymu pateiktame žiniaraštyje nurodė tikslius darbų kiekius ir tikslią darbų kainą, todėl jos pasiūlymas gali būti palygintas su kitų tiekėjų pasiūlymais. Atsakovė nurodė, kad ieškovė lokalinės sąmatos 35 eilutėje pasiūlė kitokius darbus, nei buvo žiniaraščio 1.35 eilutėje (vietoje 110 mm betono sluoksnio storio nurodė 100 mm), tačiau toks trūkumas – tai redakcinio pobūdžio neatitikimas, kuris gali būti pataisytas nekeičiant darbų kiekių ir kainos.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Vertindamas ieškovės argumentus, kad žiniaraštyje esantys trūkumai atsirado dėl to, jog pirkimo dokumentuose pateiktame žiniaraštyje nurodyti kodai ir darbų aprašymai ne visada atitiko UAB „Sistela“ sistemoje pateiktus duomenis, teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga sąnaudas skaičiuoti naudojant konkrečią programą. Ieškovė teigia, kad jokia kita darbų kainų sąmatų rengimo programa nenaudoja kodų, nurodytų žiniaraštyje, ir kad šie kodai priklauso išimtinai UAB „Sistela“ programai, tačiau pirkimo dokumentuose tiekėjams nebuvo iškeltas reikalavimas pasiūlymus rengti naudojantis išimtinai UAB „Sistela“ statybos darbų skaičiavimo programa pagal nurodytus darbų kodus. Atsakovė, pirkimo dokumentuose pateikdama darbų kiekių ir sąnaudų žiniaraštį, nurodė, kokie darbai turi būti pasiūlyti ir kokių darbų įkainiai turi būti nurodyti. Šis žiniaraštis visiems dalyviams buvo išviešintas ir pateiktas „Excel“ formatu, todėl tiekėjams nereikėjo jo perrašyti. Ieškovė privalėjo kruopščiai parengti pasiūlymą ir pildydama žiniaraštį surašyti tikslius darbų įkainius, nekeisdama įrašų, darbų pavadinimo turinio ir eiliškumo. Konkrečios programos pasirinkimas ir naudojimas formuojant žiniaraštį bei joje esančių duomenų tinkamumas priskirtinas išimtinai tiekėjo rizikai.

5.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju buvo itin reikšminga tiksliai nurodyti žiniaraščio eilutės turinį, kadangi už faktiškai atliktus darbus bus apmokama pagal fiksuotus darbų įkainius, o ne pateikiant bendrą objekto kainą (įkainių sumą). Atsakovė pirkimo sąlygose akcentavo, kad yra svarbu, jog tiekėjų pateikti žiniaraščiai sutaptų su pateiktais pirkimo dokumentuose. Visi darbų pavadinimai turėjo būti aiškiai ir tiksliai nurodyti, neatliekant perkančiosios organizacijos parengto žiniaraščio pakeitimų ar patikslinimų.

6.       Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad ji galėjo paaiškinti pasiūlymą. Pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų neatitinka pasiūlymas siaurąja prasme, t. y. pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė atmetė pasiūlymą vien dėl formos trūkumų, atsakovė, ieškovės pasiūlyme siaurąja prasme nustačiusi reikšmingus trūkumus, šį pasiūlymą įvertino pagal turinio vertinimo principą. Ieškovei lokalinėje sąmatoje nenurodžius darbo koeficientų ten, kur šių koeficientų buvo reikalauta, nėra aišku, kokius darbus tiksliai ieškovė siūlo, taip pat ar siūlomas darbas visiškai atitinka perkamo darbo apimtis, o ieškovės žiniaraščio 35 eilutėje yra siūlomas kitoks darbas, nei nurodytas pirkimo sąlygose pateiktoje žiniaraščio formoje. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nustatyti trūkumai nebuvo tokie, kuriuos būtų galima laikyti atliktais per klaidą ir pataisomais nekeičiant pasiūlymo esmės. Norint ištaisyti šiuos trūkumus, turėjo būti pakeisti netinkamai nurodyti darbai, o toks pakeitimas būtų laikomas pasiūlymo esmės keitimu. Todėl atsakovei nekilo pareiga prašyti ieškovės paaiškinti pasiūlymą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Teismas turėjo pripažinti, kad žiniaraštis yra neaiškus ir prieštaringas. Darbų kiekių ir sąnaudų žiniaraštyje darbų kodai buvo nurodyti iš UAB „Sistela“ programos, o darbų aprašymai kartais skirdavosi nuo UAB „Sistela“ pateikiamų darbų aprašymų. Todėl nebuvo aišku, kokia pirkimo sąlyga – nustatančia darbo kodą ar darbo aprašymą – reikėjo vadovautis. Nors pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, nesuteikiant pirmenybės jokioms jų nuostatoms, teismas suteikė pirmenybę žiniaraštyje esančiam darbų aprašymui, o ne jų kodams. Teismo argumentai leidžia daryti išvadą, kad tiekėjai turėjo pasiūlymus rengti su „Excel“ programa, tačiau teismas nepaaiškino, kokiam tikslui tokiu atveju žiniaraštyje buvo nurodyti UAB „Sistela“ programos darbų kodai. Aplinkybę, kad žiniaraštis buvo neaiškus ir netikslus, patvirtina ir tai, jog atsakovė padarė daug klaidų jį rengdama ir tikslino žiniaraštį atsakydama į tiekėjų klausimus. Atsakomybė už neaiškias pirkimo sąlygas turi tekti ne ieškovei, o atsakovei.

7.2.                      Pagal įstatymą, atsakovė turėjo pareigą kreiptis į ieškovę su prašymu paaiškinti pateiktą pasiūlymą. Teismas, nurodęs, kad pasiūlymas buvo vertintas pagal turinio vertinimo principą, pripažino, jog ieškovės pasiūlymas galėjo būti paaiškintas.

7.3.                      Ieškovės parengtame žiniaraštyje esantys neatitikimai dėl koeficientų (ne)nurodymo neturi įtakos darbų aprašymui, kiekiui, apimčiai ar kainai. Darbų turinys yra nurodytas pagal darbų kodą ir iš to kylantį darbų aprašymą, o darbų apimtys yra nurodytos stulpeliuose „Mato vnt.“ ir „Kiekis“. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė pasiūlė kitokį darbą, nei buvo nurodyta žiniaraštyje, tačiau ieškovė pasiūlyme nurodė tokius darbų kodus, kurių buvo reikalaujama, o darbų aprašymus pateikė atsižvelgdama į nurodytus darbų kodus, todėl tai negalėjo lemti išvados, jog ieškovė pasiūlė atlikti kitokius darbus, nei nurodyta pirkimo sąlygose.

7.4.                      Ieškovė, teikdama pretenziją, tinkamai joje paaiškino pateiktą pasiūlymą: nurodė, dėl kokių priežasčių buvo nurodyti ar nenurodyti koeficientai; paaiškino, kad ši aplinkybė neturi jokios įtakos darbų apimčiai, turiniui, kainai; paaiškino, kad pasiūlymo 35 eilutėje pateiktas darbų pavadinimas, kuriame vietoje „110 mm“ nurodyta „100 mm“ yra tik neesminis techninio pobūdžio rašymo apsirikimas. Tokį formalų ir mažareikšmį pasiūlymo trūkumą galima patikslinti tiek atsižvelgiant į tai, kad apsirikimas buvo padarytas dėl pačios atsakovės netinkamai parengto žiniaraščio, tiek vadovaujantis kasacinio teismo praktika, leidžiančia pasiūlymo trūkumus šalinti jį taisant ar papildant.

7.5.                      Atsakovė, žiniaraštyje nurodžiusi darbų kodus būtent pagal UAB „Sistela“ programos normatyvus, o darbų aprašymą nurodžiusi ne pagal šią programą, suklaidino ieškovę. Atsakovė formaliai vertino ieškovės pasiūlymą ir netaikė turinio viršenybės prieš formą principo.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

8.1.                      Nei teisės aktuose, nei pirkimo sąlygose nėra reikalaujama, kad pasiūlymai būtų rengiami naudojantis išimtinai tik UAB „Sistela“ skaičiavimo programa, o pirkimo dokumentuose buvo nustatytas aiškus reikalavimas nekeisti paskelbtų žiniaraščių turinio. Žiniaraštis visiems tiekėjams buvo išviešintas nuo pat paskelbimo apie pirkimą ir jis buvo pateiktas „Excel“ formatu, todėl, siekiant pateikti pasiūlymą, žiniaraščio net nereikėjo perrašyti. Tiekėjai tiesiog turėjo atsisiųsti žiniaraštį ir į įkainių eilutes prie kiekvieno jau įrašyto darbo įrašyti savo siūlomą kainą. Ieškovė pati nusprendė vadovautis ne visa žiniaraščio informacija, o tik jos dalimi (kodais), todėl ji pati prisiėmė dėl to kilusią riziką.

8.2.                      Žiniaraštyje nurodyti darbų kodai yra naudojami perduodant darbus tam, kad nereikėtų rašyti viso darbo pavadinimo. Vien tai, kad kodai ar jų dalis sutampa su skaičiavimo programoje esančiais kodais, nereiškia, jog tik šios programos pagalba parengti žiniaraščiai bus tinkami, nes pirkimo objektu yra žiniaraštyje nurodyti darbai, kurie aiškiai atskleisti nurodant jų pavadinimus ir apibūdinimus.

8.3.                      Ieškovė žiniaraščio 35 eilutėje vietoje reikalaujamo 110 mm storio betono sluoksnio pasiūlė 100 mm storio betono sluoksnį. Šis trūkumas yra aiškiai susijęs su pasiūlymo turiniu, o ne forma, todėl atsakovė neturėjo prašyti pateikti paaiškinimus. Kitose žiniaraščio eilutėse ieškovė nenurodė perkamų darbų koeficientų, nors šie koeficientai išviešintame žiniaraštyje buvo nurodyti arba nurodė darbo koeficientus, kurių išviešintame žiniaraštyje nebuvo reikalaujama, todėl atsakovė negalėjo įsitikinti, kad ieškovė siūlė tai, ko reikia. Taisydama tokius trūkumus, ieškovė gali tik vietoje siūlyto blogesnio darbo (plonesniu betono sluoksniu atliekamo darbo) pasiūlyti tinkantį darbą (storesniu betono sluoksniu atliekamą darbą), o pasiūlymo žiniaraščių turinį ištaisyti taip, kad darbų koeficientai būtų nurodyti ten, kur reikia pagal išviešintą žiniaraštį. Tokiu būdu pakeitus pasiūlymą, būtų pakeista jo esmė ir būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai.

8.4.                      Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir neklaidinančios tiekėjų. Už pasiūlyme esančias klaidas yra atsakinga pati ieškovė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

10.       Atsakovė vykdo gyvenamosios paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų viešąjį pirkimą. Pagal atsakovės paskelbtas pirkimo sąlygas, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas šiame pirkime bus išrinktas pagal mažiausios kainos kriterijų, tačiau bendra pasiūlymo kaina bus naudojama tik pirkimo laimėtojui nustatyti; atsiskaityti su pirkimą laimėjusiu tiekėju atsakovė įsipareigojo tik už faktiškai atliktus darbus pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytus fiksuotus įkainius (pirkimo sąlygų 45 ir 59 punktai). Dėl šios priežasties tiekėjai, teikdami pasiūlymus atsakovės vykdomame pirkime, turėjo pateikti ne tik užpildytą pasiūlymo raštą (pasiūlymo formą), kuriame turėjo nurodyti bendrą siūlomą darbų kainą, bet ir užpildytą darbų kiekių žiniaraštį, kuriame prie kiekvieno konkretaus atsakovės darbo turėjo nurodyti siūlomą įkainį (pirkimo sąlygų 44.1 ir 44.7 papunkčiai). Pirkimo sąlygų 42 punkte nustatyta, kad tiekėjas pasiūlymą turi teikti visiems darbų ir paslaugų įkainiams, nurodytiems žiniaraštyje pagal konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus, o pirkimo sąlygų 45 punkte nurodyta, kad rengiant žiniaraščius, negali būti keičiamas įrašų, darbų ir medžiagų kiekių žiniaraščiuose nustatytas turinys ir eilės tvarka. Taigi, tiekėjai turėjo užpildyti tokį žiniaraštį, kokį parengė atsakovė, nekeisdami jo formos ir turinio. Pirkimo sąlygų 76.6 papunktyje nustatyta, kad ta aplinkybė, jog tiekėjas nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų techninių dokumentų arba techniniai pasiūlymo dokumentai neatitinka pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų, sudaro pagrindą atmesti pasiūlymą. 

11.       Ieškovė, siekdama dalyvauti atsakovės vykdomame pirkime, pateikė jai užpildytą pasiūlymo formą ir kitus pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus, be kita ko, lokalinę sąmatą (žiniaraštį), kurioje prie konkrečių darbų nurodė siūlomus už šiuos darbus mokėtinus įkainius. Tačiau atsakovė priėmė sprendimą atmesti jos pateiktą pasiūlymą. Iš atsakovės 2021 m. rugsėjo 8 d. rašto, kuriuo ieškovė buvo informuota apie tokį atsakovės sprendimą, ir 2021 m. rugsėjo 17 d. rašto, kuriuo atsakovė atsakė į ieškovės pateiktą pretenziją, matyti, kad atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą nulėmė tai, jog ieškovė netinkamai užpildė pirkimo dokumentų 5 priedu esantį darbų kiekių ir sąnaudų žiniaraštį:

11.1.                       ieškovė pakeitė žiniaraštyje pateiktus darbus, savo nuožiūra priskirdama ar nepriskirdama jiems atitinkamus koeficientus, t. y. ieškovė savo parengtos lokalinės sąmatos 5, 6, 7 ir 11 eilutėse nurodytiems darbams priskyrė koeficientus, nors žiniaraščio 1.5, 1.6, 1.7, 1.11 eilutėse nurodytiems tiems patiems darbams nebuvo priskirti jokie koeficientai, ir priešingai, nepaisydama to, kad pirkimo sąlygų priede esančio žiniaraščio 1.1, 1.13, 1.17, 1.31, 1.33, 1.34, 1.35, 1.36, 1.37 ir 1.38 eilutėse nurodyti darbai yra su perkančiosios organizacijos priskirtais koeficientais, ieškovė lokalinėje sąmatoje 1, 13, 17, 31, 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 eilutėse nurodytiems darbams nepriskyrė reikalaujamų koeficientų; 

11.2.                      ieškovė pasiūlė atsakovei kitokį darbą, nei buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose ir žiniaraštyje – žiniaraščio 1.35 eilutėje tiekėjos turimas atlikti darbas yra apibūdintas kaip perdenginių ant metalinių sijų arba tarpų tarp surenkamų perdenginių iki 110 mm storio ir iki 10 kv. m ploto betonavimas (k8=1.04, k9=1.15), tuo tarpu ieškovės pasiūlyme pateiktos lokalinės sąmatos 35 eilutėje siūlomas atlikti darbas yra apibūdinamas kaip perdenginių ant metalinių sijų arba tarpų tarp surenkamų perdenginių iki 100 mm storio ir iki 10 kv. m ploto betonavimas.

12.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą, pateikė jai pretenziją, kurioje prašė panaikinti šį sprendimą, iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą ir pripažinti jį tinkamu. Pretenzijoje ieškovė, be kita ko, nurodė, kad: 1) lokalinėje sąmatoje ji nurodė koeficientus tiems darbams, kuriems atsakovės parengtame žiniaraštyje nebuvo priskirti jokie koeficientai, dėl objektyvių aplinkybių (dėl sąmatų rengimo programos ypatumų), tačiau ji patvirtina, kad pateikė pasiūlymą būtent dėl atitinkamų žiniaraštyje nurodytų darbų, o jos pasiūlyta kaina dėl nurodytų darbų yra tokia, kokia nurodyta lokalinėje sąmatoje; 2) nors ieškovė lokalinėje sąmatoje atitinkamose eilutėse nenurodė žiniaraštyje taikomų koeficientų, ji patvirtina, kad lokalinėje sąmatoje yra pateiktas pasiūlymas dėl šiose žiniaraščio eilutėse nurodytų darbų, o koeficiento nepateikimas nekeičia jos pasiūlytos šių darbų kainos; 3) lokalinės sąmatos 35 eilutėje pateiktas darbų pavadinimas, kuriame vietoje 110 mm betono sluoksnio yra nurodytas 100 mm sluoksnis, yra tik neesminis techninio pobūdžio rašymo apsirikimas, tačiau ieškovė patvirtina, kad pasiūlymas yra pateiktas dėl žiniaraščio 1.35 eilutėje nurodytų darbų ir ieškovės pasiūlyta kaina nesikeičia. Vis dėlto atsakovė vertino, kad tokie ieškovės pretenzijoje išdėstyti patvirtinimai priklauso išimtinai tik nuo pačios ieškovės valios ir nepaneigia to, jog jos pateiktas techninis pasiūlymas yra netinkamas. Todėl atsakovė pirmiau minėtu 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu netenkino ieškovės pretenzijos.

13.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkime keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės pareikštus reikalavimus, skundžiamu sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad pirkimo dokumentuose atsakovė buvo nustačiusi reikalavimą pildant žiniaraštį nekeisti jo turinio ar struktūros ir nebuvo iškėlusi reikalavimo užpildyti šį žiniaraštį naudojantis konkrečia apskaitos programa, todėl ieškovė, pasitelkusi UAB „Sistela“ parengtą programą žiniaraščiui (lokalinei sąmatai) parengti ir pakeitusi atitinkamus žiniaraštyje esančius įrašus, pati prisiėmė riziką dėl galimų jos parengto dokumento trūkumų. Teismas vertino, kad ieškovės pasiūlyme esantys trūkumai negali būti laikomi akivaizdžia klaida ir negali būti pataisyti nekeičiant pasiūlymo esmės, todėl teismas nurodė, kad atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į ieškovę su prašymu paaiškinti savo pasiūlymą ir pagrįstai šį pasiūlymą atmetė. Ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) atsakovės parengtos pirkimo sąlygos buvo prieštaringos ir būtent dėl šios priežasties atsirado ieškovės pasiūlyme esantys neatitikimai, todėl ieškovei dėl jų neturėtų kilti neigiamų padarinių; 2) visi nustatyti pasiūlymo trūkumai yra formalūs, todėl atsakovė privalėjo sudaryti ieškovei sąlygas paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą; 3) ieškovė, teikdama pretenziją, tinkamai paaiškino savo pasiūlymą ir patvirtino, kad ji siūlo būtent pirkime siekiamus įgyti darbus.

Dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą (ne)pagrįstumo ir ieškovės teisės patikslinti pasiūlymo turinį

14.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, tačiau toks pasiūlymas turi tenkinti visas šioje nuostatoje (jos 1–6 punktuose) išdėstytas sąlygas. Aptariamos nuostatos 1 punkte nurodyta, kad toks pasiūlymas, be kita ko, turi atitikti skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus. Taigi, tiekėjo siūloma prekė ar paslauga pagal savo savybes turi atitikti visus perkančiosios organizacijos jai keliamus techninius ar kitokio pobūdžio reikalavimus, tiekėjas turi pateikti perkančiajai organizacijai visus jos reikalaujamus dokumentus (deklaracijas, sąmatas ir kt.), kurie turi atitikti pirkimo dokumentuose nurodytus formos ir (ar) turinio reikalavimus, turi būti pasirašyti atitinkamų subjektų ir pan. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pateiktus pasiūlymus, turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų ir tiekėjų pasiūlymus turi vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018). Todėl tuo atveju, jeigu tiekėjo viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, toks tiekėjo pasiūlymas perkančiosios organizacijos turi būti atmestas.

15.       Kita vertus, tam tikrų formalių pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų nesilaikymas ne visais atvejais savaime turi suponuoti tiekėjo pasiūlymo atmetimą ir užkirsti jam kelią būti pripažintam pirkimo laimėtoju. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimus), o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, kylančio iš VPĮ 17 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo. Viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas yra svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, o tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

16.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų veiksmus, tiek ir perkančiosios organizacijos veiksmus ir jos sprendimų teisėtumą visose viešojo pirkimo procedūrose turi būti taikomas kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptartas turinio viršenybės prieš formą principas. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas yra ypač aktualus vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. vertinant, ar ji tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).

17.       Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju tiekėjai, teikdami pasiūlymus atsakovės vykdomame pirkime, turėjo, be kita ko, pateikti jai užpildytą remonto darbų kiekių ir sąnaudų žiniaraštį (pirkimo sąlygų 5 priedas). Įvertinus šio dokumento turinį matyti, kad atsakovė jame nuosekliai išvardino tiekėjo turimus atlikti darbus, nurodė kiekvieno iš turimų atlikti darbų kodą, mato vienetus ir kiekius, o tiekėjas, pildydamas šį žiniaraštį, turėjo įrašyti jo siūlomą mato vieneto kainą ir už atsakovės nurodytą turimą atlikti darbų kiekį mokėtiną sumą, taip pat nurodyti bendrą savo siūlomą visų žiniaraštyje nurodytų darbų kainą. Pirkimo sąlygose atsakovė nustatė, kad rengiant žiniaraščius negali būti keičiamas nustatytas jų turinys, taigi, tiekėjams buvo draudžiama koreguoti atsakovės parengtą žiniaraštį. Iš pirkimo sąlygų turinio matyti, kad toks atsakovės reikalavimas itin kruopščiai ir atidžiai, nekeičiant jo turinio užpildyti žiniaraštį nebuvo savitikslis – atsakovė pirkimo dokumentuose nustatė, kad pagal žiniaraštyje nurodytus fiksuotus įkainius ji ateityje atsiskaitys su pirkimo laimėtoju už faktiškai atliktus darbus, todėl atsakovei turėjo reikšmės tai, kad žiniaraštyje būtų tiksliai ir aiškiai nurodyti tiekėjo turimi atlikti darbai, už kuriuos atsakovė turės sumokėti.

18.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nesilaikė pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo nekoreguoti atsakovės parengto žiniaraščio turinio ir jos parengta lokalinė sąmata nebuvo visiškai tapati atsakovės kartu su pirkimo sąlygomis pateiktam žiniaraščiui. Be kita ko, perkeldama kai kuriuos žiniaraštyje pateiktus konkrečių darbų apibūdinimus į savo lokalinę sąmatą, ieškovė nenurodė atsakovės žiniaraštyje šiems darbams priskirtų koeficientų, ir priešingai, kitiems darbams, kuriuos aprašydama atsakovė žiniaraštyje nebuvo priskyrusi jokių koeficientų, lokalinėje sąmatoje ieškovė nurodė tam tikrus koeficientus (žr. plačiau šios nutarties 11.1 papunktį). Atsakovė, vertindama pastaruosius ieškovės pateikto pasiūlymo trūkumus, nurodė, kad dėl jų ieškovės pasiūlymas negali būti palygintas su kitų tiekėjų, kurie pateikė tinkamai užpildytus žiniaraščius, pasiūlymais, nes atsakovė negali objektyviai įsitikinti, kad ieškovė pasiūlė tokios apimties darbus ar jų dalį, kokius yra siekiama įgyti vykdant pirkimą (žr., pvz., atsiliepimo į ieškinį 14 punktą, atsakovės 2021 m. rugsėjo 17 d. raštą). Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai atsakovės pozicijai. Teismas vertino, kad šie pasiūlymo trūkumai yra esminiai ir sudarė atsakovei pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija nėra pagrįsta.

19.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, pildydama šios nutarties 11.1 papunktyje nurodytas lokalinės sąmatos eilutes, tinkamai (išskyrus pirmiau nurodytus trūkumus) nurodė konkrečius atsakovės žiniaraštyje išvardintus turimus atlikti darbus (žiniaraščio skiltis „Darbų ir išlaidų aprašymas“) ir nurodė atsakovės nustatytus turimų atlikti darbų kiekius (skiltys „Mato vnt.“, „Kiekis“), taip pat įrašė savo siūlomus už konkrečius turimus atlikti darbus mokėtinus įkainius ir sumas, mokėtinas už ieškovės nurodytą darbų kiekį. Taigi, ieškovė suformulavo savo pasiūlymą pirkime – ieškovė nurodė atsakovei, kokia yra jos siūloma konkrečių atsakovės reikalaujamų atlikti darbų kaina. Nors perkeldama į savo lokalinę sąmatą atsakovės parengtame žiniaraštyje nurodytus darbų aprašymus (skiltis „Darbų ir išlaidų aprašymas“), ieškovė, kaip minėta, tam tikrais atvejais prie darbų aprašymų nenurodė atsakovės žiniaraštyje įrašytų koeficientų arba nurodė koeficientus, kurių atsakovė nebuvo nurodžiusi, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad tokios aplinkybės turi įtakos ieškovės pasiūlymo turiniui ir sąlygoms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nepaisant to, jog ieškovė ne kartą byloje kėlė klausimą, kokios įtakos jos pasiūlymo turiniui turi atitinkamų koeficientų (ne)pateikimas darbų aprašyme, atsakovė plačiau nepagrindė ir neatskleidė šių koeficientų reikšmės, nedetalizavo, kaip jie apibūdina tiekėjo turimų atlikti darbų apimtį, kaip jų pateikimas ar nepateikimas žiniaraštyje prie konkrečių turimų atlikti darbų pakeičia tiekėjo pasiūlymą ir pan. Atsakovės nurodyti teiginiai, kad atitinkami koeficientai yra reikšmingi vertinant darbų apimtį ir aptariami pasiūlymo trūkumai kliudo jai palyginti ieškovės pasiūlymą su kitų tiekėjų pasiūlymais yra itin deklaratyvūs ir neapibrėžti. Atsakovei aiškiai nepagrindus žiniaraštyje nurodytų koeficientų praktinės reikšmės ir neįrodžius, kad koeficientų (ne)pateikimas pakeičia pasiūlymo esmę, aptariami ieškovės pasiūlymo trūkumai vertinami kaip formalūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimų. 

20.       Be pirmiau nurodytų trūkumų, susijusių su atitinkamų koeficientų (ne)pateikimu lokalinėje sąmatoje esančiame darbų aprašyme, ieškovė lokalinėje sąmatoje pakeitė ir vieno iš jos siūlomų darbų aprašymą. Kaip minėta pirmiau, lokalinės sąmatos 35 eilutėje ieškovė nurodė įkainį, taikytiną už perdenginių ant metalinių sijų arba tarpų tarp surenkamų perdenginių iki 100 mm storio ir iki 10 kv. m ploto betonavimą, savo ruožtu pirkimo sąlygose pateiktame žiniaraštyje buvo nurodyta, kad tiekėjai turi pateikti įkainį, mokėtiną už perdenginių ant metalinių sijų arba tarpų tarp surenkamų perdenginių iki 110 mm storio ir iki 10 kv. m ploto betonavimą. Taigi, ieškovė šiuo atveju pasiūlė atsakovei atlikti kitokį, mažesnės apimties, nei buvo nurodyta pirkimo sąlygose, darbą – vietoje pirkimo dokumentuose reikalaujamo įrengti 110 mm betono sluoksnio lokalinėje sąmatoje ieškovė pasiūlė įrengti plonesnį 100 mm betono sluoksnį. Toks pasiūlymo trūkumas, kitaip nei pirmiau aptarti pasiūlymo trūkumai, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamas kaip formalus pasiūlymo neatitikimas ir sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas dėl pirkimo objekto neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Atitinkamai ši aplinkybė sudarė atsakovei pagrindą pasiūlymą atmesti.

21.       Ieškovė šiuo aspektu laikosi pozicijos, kad pirmiau nurodytas neatitikimas turėtų būti vertinamas kaip neesminis ir neturėtų sukelti jai neigiamų padarinių, kadangi dėl nustatytų jos parengtos lokalinės sąmatos ir atsakovės parengto žiniaraščio turinio nesutapimų yra kalta pati atsakovė, parengusi prieštaringus ir klaidinančius pirkimo dokumentus. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateiktoje žiniaraščio formoje nurodyti darbų kodai, be kita ko, ir jos 1.35 eilutėje nurodyto darbo kodas, yra analogiški kodams, kurie yra naudojami išimtinai tik UAB „Sistela“ parengtoje skaičiavimo programoje, tačiau žiniaraštyje pateikti kai kurie darbų aprašymai nežymiai skiriasi nuo UAB „Sistela“ programoje naudojamų aprašymų. Būtent dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, jos parengtos lokalinės sąmatos 35 eilutėje pateiktas darbų aprašymas nevisiškai sutapo su žiniaraščio 1.35 eilutėje nurodytu darbo aprašymu – ieškovė lokalinėje sąmatoje pateikė darbo aprašymą pagal žiniaraštyje nurodytą kodą iš UAB „Sistela“ programos, o atsakovė, nors ir nurodė žiniaraštyje analogišką darbo kodą, kartu pateikė nežymiai pakoreguotą darbo aprašymą. Ieškovė nurodo, kad jai negali kilti jokie neigiami padariniai, kadangi lokalinėje sąmatoje aprašydama darbus ji vadovavosi būtent žiniaraštyje pateiktais darbų kodais.

22.       Vertinant tokius ieškovės argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygose atsakovė neįvardijo, kokia konkrečia sąnaudų skaičiavimo programa turi naudotis tiekėjai pildydami jos parengtą žiniaraštį. Pirkimo sąlygose atsakovė net nepateikė jokios nuorodos į konkrečią ieškovės pasirinktą UAB „Sistela“ skaičiavimo programą ir juo labiau nenurodė, kad tiekėjai, remdamiesi šia programa gali patikslinti atsakovės pateiktus darbų aprašymus ar kitas pirkimo sąlygas, kad siūlomi darbai turi atitikti šioje programoje pagal atitinkamus kodus pateiktus darbų aprašymus ir pan. Priešingai, pirkimo sąlygų 45 punkte atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad žiniaraštis turi būti pildomas būtent toks, koks jis yra pateiktais kartu su pirkimo dokumentais, tiekėjams atitinkamai nekoreguojant jo turinio, o žiniaraščio 1.35 eilutėje atsakovė konkrečiai apibūdino darbą, už kurį mokėtiną įkainį turėjo pasiūlyti tiekėjai pildydami šią žiniaraščio eilutę. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad žiniaraštyje esantys įrašai prieštaravo tarpusavyje ir iš žiniaraščio turinio nebuvo aišku, kokiais duomenimis – darbų kodų aprašymais, nurodytais UAB „Sistela“ programoje, ar darbų aprašymais, pateiktais žiniaraštyje, ieškovė turėjo vadovautis. Pirkimo sąlygų turinys patvirtina, kad ieškovė, rengdama pasiūlymą, turėjo atsižvelgti būtent į atsakovės parengtame žiniaraštyje pateiktą darbų aprašymą ir neturėjo pagrindo keisti darbų apibūdinimų pagal UAB „Sistela“ programoje esančius duomenis apie konkretų darbo kodą. Pirmiau minėti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad lokalinės sąmatos trūkumai atsirado ne dėl jos nepakankamo atidumo, o dėl atsakovės netinkamai parengtų pirkimo sąlygų.

23.       Ieškovės pozicijos, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir būtent tai nulėmė jos parengtoje lokalinėje sąmatoje esančių neatitikimų atsiradimą nepagrindžia ir argumentai, kad atsakovė, atsakydama į tiekėjų klausimus, ne kartą taisė atitinkamas žiniaraščio dalis ir tokiu būdu iš esmės pati pripažino padariusi žiniaraštyje klaidų. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė apeliaciniame skunde net neįrodinėja, jog konkrečios klaidos, kurias taisė atsakovė atsižvelgdama į tiekėjų pateiktus klausimus, buvo susijusios su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad žiniaraštyje pateikti duomenys nesutapo su UAB „Sistela“ programoje pateiktais darbų aprašymais ar juo labiau su konkrečia šiam ginčui aktualia žiniaraščio eilute, kurią ieškovė, rengdama savo lokalinę sąmatą, pakoregavo nepaisydama pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo nekeisti žiniaraščio turinio. Savo ruožtu ta aplinkybė, kad atsakovė tikslino kitas, šiam ginčui neaktualias žiniaraščio eilutes, neturi jokios reikšmės vertinant šioje byloje kilusį ginčą dėl konkrečių žiniaraščio sąlygų. 

24.       Priešingai nei nurodo ieškovė, jos pasiūlymo trūkumas, kai ieškovė vietoje atsakovės pageidaujamų įgyti darbų lokalinėje sąmatoje nurodė kitokius siūlomus darbus, negali būti pašalintas paaiškinant ir patikslinant jos pasiūlymą. Ieškovė šiuo atveju iš esmės neginčija to, kad atsakovės nustatytas jos pasiūlymo trūkumas yra susijęs su pasiūlymu siaurąja prasme, t. y. pasiūlymo dalimi, kuria tiekėja siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Tačiau pažymėtina, kad galimybė paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą siaurąja prasme pagal VPĮ nuostatas ir teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus yra vertinama kaip labai ribota.

25.       Sprendžiant dėl tiekėjo galimybės patikslinti pasiūlymą siaurąja prasme, yra aktuali VPĮ 55 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje šią VPĮ nustatytą galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina siaurai, kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020). Taigi, tiekėjams nėra draudžiama tik išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018). Tačiau net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

26.       Analogiškos pozicijos dėl tiekėjų teisės paaiškinti pateiktus pasiūlymus yra laikomasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje yra pažymėta, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo. Pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Archus ir Gama, C‑131/16; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas sujungtose bylose MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C‑523/16 ir C‑536/16). 

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovės pasiūlyme esantis trūkumas negali būti vertinamas kaip toks, kuris gali būti pataisomas nepakeičiant jos pasiūlymo esmės. Vietoje pirkimo objektu esančio darbo pasiūliusi atsakovei atlikti kitokį darbą, ieškovė padarė ne paprastą techninę klaidą, tačiau pateikė atsakovei iš esmės kitokį, nei buvo reikalaujama pirkimo sąlygose, pasiūlymą. Norėdama ištaisyti šią pasiūlymo klaidą, ieškovei turėtų pakeisti savo pradinį pasiūlymą ir vietoje jos parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų pasiūlyti tuos darbus, kuriuos įgyti norėjo atsakovė. Nurodytu būdu patikslinusi savo pasiūlymą, ieškovė pakeistų jo esmę ir jos pateiktas pirkimo dokumentuose išdėstytų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų tinkamas. Tačiau tokia situacija, kaip minėta, pagal įstatymą nėra galima. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šiuo atveju neturėjo kreiptis į ieškovę su prašymu paaiškinti jos pasiūlymą.

28.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos nagrinėjamoje byloje, nors ir netinkamai įvertino ieškovės pasiūlymo trūkumus, susijusius su atitinkamų koeficientų (ne)nurodymu lokalinėje sąmatoje, priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29.       Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai 1 775,35 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas atsakovė grindžia 2021 m. gruodžio 13 d. sąskaita ir teisinių paslaugų suteikimo aktu, taip pat 2022 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš ieškovės.

30.       Be pirmiau nurodytų išlaidų, atsakovės patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jai ir 2 048,49 Eur išlaidas, kurias atsakovė patyrė pateikusi pirmosios instancijos teismui tripliką. Atsakovė nurodo, kad ji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių šias jos patirtas išlaidas, kadangi neturėjo finansinių galimybių sumokėti savo atstovui už jo parengtą tripliką, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė įgijo reikiamą pinigų sumą ir atsiskaitė už minėtą jai suteiktą teisinę paslaugą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė prašymą priteisti šias išlaidas pareiškė apeliacinės instancijos teismui.

31.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 

32.       Kasacinio teismo praktikoje dėl aptariamos nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad pašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog paminėtas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). 

33.       Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pateiktą prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėtų įvertinti ir išspręsti pirmosios instancijos teismas, kuriam atsakovė CPK nustatyta tvarka turėtų pateikti prašymą priimti papildomą sprendimą, taip pat atitinkamus jos patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus bei duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepriteisia atsakovei jos prašomų atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos sprendžiant tokio pobūdžio klausimus dėl žemesnės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188746659) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalibrus“ (juridinio asmens kodas 304781802) 1 775,35 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus trisdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Romualda Janovičienė