Administracinė byla Nr. eI4-715-1066/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08087-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4; 55.1.3
(S)
|
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sunergus“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sunergus“ (toliau – ir UAB „Sunergus“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. liepos 27 d. nutarimą „Dėl UAB „Sunergus“ pažeidimo, vykdant valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“ (toliau – Nutarimas) ir skirti UAB „Sunergus“ - įspėjimą; 2) taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja
, nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, savo skunde teismui paaiškina:
2.1. Ji vertėsi naftos produktų (dyzelino) prekyba Lietuvoje, todėl dar 2011 m. balandžio 1 d. buvo išduotas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Nr. 27-10088D, suteikiantis teisę prekiauti naftos produktais Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant dyzeliną. Bendrovės veikla buvo sustabdyta ir šiuo metu nevykdoma dėl 2021 metais ES ir kitų valstybių įvestų sankcijų Baltarusijos naftos pramonės sektoriui, o vėliau – dar ir Rusijos agresijos Ukrainoje nulemtos situacijos naftos produktų rinkoje. Pareiškėja, savanoriškai pateikusi prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai panaikinti jai išduotą leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, ir atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. O3E-645 minėtą leidimą panaikino.
Skundžiamu Nutarimu pripažinta, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-379 „Dėl Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas1), 38 punkto, Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos dalyvių įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2022 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. O3E-439 „Dėl Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos dalyvių įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (tolau – Aprašas2), 4.3 papunkčio reikalavimų, nes iki 2023 metų balandžio 30 d. nepateikė atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitos apie praėjusiais kalendoriniais metais (2022 metais) vidaus rinkoje patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų kiekius ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, už kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti suteikti DAEI (Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių) apskaitos vienetai (toliau – Audito ataskaita), ir tokiu būdu neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Atsakovė paskyrė pareiškėjai piniginę sankciją – 166 733 Eur, kuri, anot pareiškėjos, apskaičiuota taip, tarsi Bendrovė apskritai nebūtų patiekusi į rinką biodegalų, t. y. laikant, kad Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis energetine verte) už 2022 metus yra 4 168 336 MJ, nors faktiškai pareiškėja į rinką patiekė 3 906 342 MJ biodegalų, pagamintų iš rapso. Maksimali sankcija paskirta nepagrįstai, nes atsakovė šiuo atveju visiškai ignoravo faktą, kad pareiškėja sąžiningai vykdė Įstatymo reikalavimus dėl Degalų tiekimo ir į juos faktiškai įvykdė didžiąją dalimi (96,63 proc.), o faktiškai nubausta maksimalia sankcija už tai, kad pavėlavo pateikti audito ataskaitą, kuri patvirtina į rinką patiektus Degalų kiekius. Tokiu būdu buvo pažeista ir iškreipta Įstatymo 16 str. 1 d. ir 32 str. 1 d. 1 p. normų paskirtis ir nukrypta nuo įstatymo leidėjo tikslo – užtikrinti, kad Degalų sudarytų atitinkamą dalį rinkai tiekiamuose degaluose.
2.2. Prašydama panaikinti Nutarimą, pareiškėja nurodo, kad Nutarimu nepagrįstai pritaikyta atsakomybė ne už degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – ir Degalai, ir DAEI) apskaitos vienetų nepatiekimą į rinką, o už pavėlavimą pateikti patiektų degalų kiekius patvirtinančią Audito ataskaitą, todėl sankcijos taikymas visiškai neatitinka Įstatymo 16 str. 1 d. paskirties bei tikslų:
2.2.1. Ginčijamo Nutarimo 2.11 p. pareiškėjai sankcija pritaikyta, vadovaujantis Įstatymo 32 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o ši norma numato atsakomybę ir sankcijų skyrimo galimybę už konkretų pažeidimą – Įstatymo 16 str. 1 ir 3 d. reikalavimų, nevykdymą. Įstatymo 32 str. 1 d. 1 p. nenumato ir neleidžia taikyti atsakomybės, juolab maksimalios, už vėlavimą pateikti Degalų deklaracijas ar jų teisingumą patvirtinančią Audito ataskaitą. Toks atsakomybės taikymas šiurkščiai pažeidžia viešojo administravimo įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 d.).
Įstatymo 16 str. 1 d. paskirtis yra užtikrinti, kad į rinką būtų patiekta atitinkama procentinė dalis Degalų. Šį įsipareigojimą pareiškėja sąžiningai siekė vykdyti ir didžiąją dalimi įvykdė – patiekė į rinką Degalų, kurių dalis sudarė 5,991 proc. (Įstatymo reikalavimas įvykdytas 96,63 proc.). Visiškai pasiekti Įstatymo 16 str. numatyto tikslo pasiekti nepavyko, tačiau ne dėl Bendrovės kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių – tiekimo grandinių sutrikimų, nulemtų force majeure aplinkybės – netikėtai prasidėjusios Rusijos agresijos Ukrainoje, dėl kurių apskritai teko nutraukti ilgus metus sėkmingai vykdytą verslo veiklą.
2.2.2. Atsakovė yra kompetentinga ir visiškai pajėgi įvertinti, kokį faktinį Degalų kiekį tiekėjas patiekė į rinką, todėl skiriant šimtatūkstantinę sankciją neabejotinai privalėjo įvertinti faktinius Degalų tiekimo į rinką duomenis, o ne daryti formalią ir žinomai tikrovės neatitinkančią išvadą, kad pareiškėja pateikė į rinką nulinį kiekį Degalų vien todėl, kad vėluojama pateikti Audito išvadą. Toks skubotas ir neobjektyvus atsakomybės taikymas šiurkščiai pažeidžia viešojo administravimo principus – išsamumo principą (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 5 d.) ir proporcingumo principą (VAĮ 3 str. 10 d.).
Pareiškėja mananti, kad atsakovė privalėjo įvertinti pirminius duomenis apie tai, kiek Degalų pareiškėja faktiškai patiekė į rinką, prieš priimdama sprendimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi įgaliojimus tikrinti tiek reguliuojamos veiklos įmonių pirminius dokumentus, tiek įmonių prekybos vietas, tiek ir gauti išsamius duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės ir kitų valstybės institucijų. Taip pat suteikti pareiškėjai galimybę gauti ir pateikti Audito išvadą, kurios, beje, pateikti iki Nutarimo priėmimo pareiškėja negalėjo tik dėl Degalų Sistemos administratoriaus nepagrįsto vengimo bendradarbiauti ir koreguoti netikslumus. Pažymi, kad Audito išvada buvo parengta jau 2023 m. rugpjūčio 1 d. (praėjus vos 3 darbo dienoms po Nutarimo priėmimo), todėl akivaizdu, kad sankcijos skyrimo atidėjimas galėjo būti atidėtas trumpam terminui.
2.2.3. Teigia, kad įvertinus Audito išvadoje patvirtintus duomenis apie Bendrovės faktiškai pateiktą į rinką Degalų kiekį, akivaizdu, kad ji visiškai įvykdė Kokybės rodiklių reikalavimus ir didžiąją dalimi įvykdė Įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimus, todėl atsakomybės (juolab, maksimalios) taikymas pareiškėjai yra nepagrįstas ir neproporcingas.
Audito išvada patvirtina, kad patiektas į tinką Degalų kiekis yra 3 906 342 MJ. Nors Audito išvada pabaigta rengti ir surašyta jau po Nutarimo priėmimo, svarbu pažymėti, kad pastaroji galėjo būti pabaigta ir pateikta atsakovei dar 2023 m. liepos 21 d., jei Degalų Sistemos administratorius „Baltpool“ būtų neatsisakęs bendradarbiauti – ištaisyti netikslumus Degalų Sistemoje. Bendrovė savo paaiškinimuose net du kartus nurodė, kad Audito išvada yra rengiama ir netrukus bus pateikta, taip pat aiškiai nurodė, kad išvada negali būti pabaigta rengti dėl Degalų Sistemoje esančių netikslumų, dėl kurių pašalinimo kreiptasi į sistemos administratorių. Mano, kad atsakovė neabejotinai turėjo ir galėjo sudaryti sąlygas pateikti ir įvertinti Audito išvadas, o ne skubotai priimti Nutarimą.
Pažymi, kad pareiškėja tinkamai įvykdė Kokybės rodiklių reikalavimą dėl atitinkamo biodegalų kiekio (min. 6,5 proc.) įmaišymo į tiekiamą dyzeliną ir pagrįstai tikėjosi, kad šio reikalavimo įvykdymas užtikrins ir privalomų reikalavimų įvykdymą skaičiuojant kuro energetine verte ir negalėjo numatyti bei įvertinti teisės aktuose susidariusios kolizijos.
2.3. Be kita ko, mano, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra akivaizdžiai mažareikšmis, todėl atsakovė privalėjo skirti pareiškėjai įspėjimą. Pasak pareiškėjos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 (2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. O3E-1741 redakcija) patvirtintos Sankcijų skyrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja sankcijų už Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus skyrimo tvarką ir procedūrą. Taigi, kaip tai numato Taisyklių 43 p., kadangi pažeidimas buvo akivaizdžiai mažareikšmis.
2.3.1. Pažeidimu nepadaryta ne tik esminės žalos, bet ir apskritai jokios žalos, kitų asmenų interesams (Taisyklių 44.1 p.), kadangi tokio pobūdžio pažeidimas yra visiškai formalus.
2.3.2. Pažeidimas yra nutrauktas ir pašalinti jo padariniai, kaip to reikalauja Taisyklių 44.2-44.2 p. Tačiau atsakovė nusprendė, kad Bendrovė visiškai nevykdė Degalų tiekimo į rinką privalomos dalies įpareigojimo formaliais pagrindais – dėl vėlavimo pateikti Audito išvadą. Nutarimo priėmimo dieną Audito išvada buvo rengiama ir padarytas pažeidimas – vėlavimas pateikti Audito išvadą pašalintas.
2.3.3. Taisyklių 44.4 p. sąlyga (užtikrintas Energetikos įstatymo laikymasis taikant kitas priemones) šiuo atveju savaime tapo įvykdyta pareiškėjai nutraukus didmeninę prekybą dyzelinu ir savanoriškai atsisakius naftos produktų prekybos licencijos; Bendrovė pažeidimą šiuo metu jau yra pašalinusi ir jo padarymą nulėmė force majeure aplinkybės (o ne tyčiniai veiksmai).
2.4. Pabrėžia, kad maksimalios piniginės sankcijos skyrimas nepateisinamas, atsižvelgiant į pažeidimo kontekstą ir jo padarymą nulėmusias priežastis:
2.4.1. Degalų Sistema ir Degalų tiekimo į rinką reikalavimai yra nauji ir kuro tiekėjų vykdomi pirmąkart, todėl atsakovė prioritetą turėtų teikti ne baudimui, o dalyvių konsultavimui ir bendradarbiavimui su jais.
2.4.2. Būtent teisės aktų kolizija (t. y. 2021 m. kovo 23 d. Įstatyme Nr. XIV-196 numatytas naujas reikalavimas, įsigaliojantis nuo 2022 m., jog rinkos dalyviams tiekiantiems į vidaus rinką degalus, atitinkamą dalį degaluose įmaišant biodegalų – Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių, tokių biodegalų dalis apskaičiuojama pagal energetinę vertę (skaičiuojamą megadžauliais arba MJ), už degalų sudėtyje įmaišytą biologinės kilmės komponentų energetinės vertės kiekį, suteikiant DAEI vienetus) lėmė tai, kad Bendrovė sąžiningai ir visiškai įvykdžiusi Kokybės rodiklių reikalavimą dėl atitinkamo biodegalų kiekio (min. 6,5 proc. tūrio) įmaišymo į tiekiamą dyzeliną, tačiau, vertinant kitais apskaitos vienetais, vis tiek formaliai pažeidė teisės aktus. Pareiškėja šioje situacijoje turėjo pagrįstą lūkestį, kad Kokybės rodiklių reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrins ir privalomų reikalavimų įvykdymą, skaičiuojant kuro energetine verte, kaip to reikalauja Įstatymas, nes teisinėje valstybėje pagrįsta tikėtis, kad teisės aktų reikalavimai neprieštarauja vieni kitiems.
2.4.3. Tuo pačiu pareiškėja pripažįsta, kad šį mažareikšmį pažeidimą padarė ne dėl sąmoningo Įstatymo reikalavimų ignoravimo, o dėl išskirtinės situacijos rinkoje, kurias nulėmė force majeure aplinkybės – Rusijos agresija Ukrainoje bei tarptautinės bendruomenės pritaikytos sankcijos. Šios išskirtinės aplinkybės privertė Bendrovę apskritai nutraukti didmeninio naftos produktų tiekimo veiklą, kurią Bendrovė sėkmingai ir pelningai vykdžiusi ilgus metus.
2.4.4. Pabrėžia, kad tuo atveju, jei pareiškėja nebūtų buvusi priversta nutraukti verslo veiklos ir būtų galėjusi ją vykdyti šiltuoju metu laikotarpiu, Bendrovė neabejotinai būtų tinkamai įvykdžiusi visus Įstatymo reikalavimus ir į tiekiamą dyzeliną įmaišiusi netgi didesnį kiekį biodegalų, nei reikalaujama. Tiekdama dyzeliną į rinką šaltuoju metų sezonu (2022 m. sausio–kovo mėn.), pareiškėja objektyviai negalėjo maišyti didesnių biodegalų kiekių dėl vartotojų apsaugos (didėjančios dyzelino užšalimo tikimybės).
Šioje situacijoje piniginės sankcijos taikymas už mažareikšmį ir formalų pažeidimą, anot pareiškėjos, yra visiškai nepateisinamas, neproporcingas, todėl piniginė sankcija turi būti panaikinta ir pareiškėjai taikytinas tik įspėjimas.
2.5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai su skunde išdėstytais argumentais sutiko ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
3. Atsakovė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo šiuos argumentus:
3.1. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį (MJ) šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami DAEI apskaitos vienetai. Pagal Aprašo 2 15 punktą DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviui, kuris iki einamųjų metų balandžio 30 dienos DAEI sistemoje nepateikė Audito ataskaitos už praėjusius kalendorinius metus, sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami ir laikoma, kad DAEI sistemos dalyvis Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų neįvykdė. Taigi, tuo atveju, jei DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis iki nurodyto termino nepateikė Audito ataskaitos už praėjusius kalendorinius metus, visi sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami bei laikytina, kad DAEI sistemos dalyvis Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų neįvykdė pilna apimtimi.
Pažymi, kad atsakomybė už minėtus pažeidimus numatyta Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį Taryba degalų tiekėjams ir (ar) transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams už įpareigojimų ir reikalavimų, nustatytų Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nevykdymą skiria baudą, kurios dydis yra lygus neįvykdytai įpareigojimo daliai, išreikštai energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš keturių eurocentų. DAEI apskaitos vienetų sistemos duomenimis, pareiškėja 2022 metais į vidaus rinką faktiškai patiekė 61 299 072 MJ degalų (dyzelino) (mineralinė dalis be biodegalų dalies). Pasak atsakovės, kadangi pareiškėja faktiškai į vidaus rinką patiekė 61 299 072 MJ degalų (dyzelino) (be biodegalų dalies), todėl laikytina, jog Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2022 metus yra 4 168 336 MJ (6,8 procentinio punkto skaičiuojant nuo 61 299 072 MJ į vidaus rinką patiektų degalų (dyzelino) (be biodegalų dalies).
Pažymi, jog DAEI apskaitos vienetų sistemoje nurodytas pareiškėjos faktiškai į vidaus rinką patiektas degalų (dyzelino) kiekis (61 299 072 MJ) (be biodegalų dalies), pagal kurį buvo skaičiuojamas baudos dydis, sutampa su pareiškėjos skunde nurodytu kiekiu (nurodyto energetiniais vienetais (MJ) ((kiekis energetiniais vienetais MJ), kuris, pareiškėjos teigimu, patvirtintas nepriklausomo auditoriaus parengta Audito ataskaita). Taigi skiriant sankciją už minėtą pažeidimą, sankcijos dydžiui apskaičiuoti faktiškai pareiškėjos į rinką patiektas biodegalų kiekis, kuris, pareiškėjos teigimu, yra nekorektiškai atvaizduotas DAEI apskaitos vienetų sistemoje, nebuvo reikšmingas.
3.2. Dėl pareiškėjos argumento, jog Nutarimu nepagrįstai pritaikyta atsakomybė už pavėlavimą pateikti Audito ataskaitą, todėl sankcijos taikymas visiškai neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies paskirties ir tikslų, nurodo, kad Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis numato, jog, Taryba, atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas metines atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitas, kaip nurodyta šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tinkamos audito ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir visos reikiamos informacijos ar duomenų gavimo Taryboje dienos, priima vieną iš šių sprendimų: 1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą; 2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų. Minėtos Įstatymo nuostatos suponuoja, kad Taryba sprendimus dėl DAEI apskaitos vienetų įskaitymo ar panaikinimo priima būtent pagal Audito ataskaitoje nurodytus praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkoje patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų kiekius ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, taigi, nesant tokios audito ataskaitos, Taryba neturi galimybės konstatuoti, kad DAEI sistemos dalyvis tinkamai įvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus. Atsakovė mano, kad su pareiškėjos teiginiais, jog sankcijos taikymas šioje situacijoje neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies paskirties ir tikslų, nėra pagrindo sutikti.
3.3. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos teiginiai dėl atsakomybės negalimumo pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jai nepateikus aptariamos Audito ataskaitos, yra nepagrįsti, nes vadovaujantis Aprašo2 15 punktu, pagal kurį DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviui iki einamųjų metų balandžio 30 dienos DAEI sistemoje nepateikus ataskaitos už praėjusius kalendorinius metus, laikoma, kad DAEI sistemos dalyvis Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų neįvykdė. Tuo pačiu atkreipia dėmesį ir į tai, jog Įstatymo 17 straipsnio 7 dalis numato, kad DAEI apskaitos vienetai DAEI apskaitos vienetų sistemoje panaikinami, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašu. Aprašo1 44 punktas, numatantis, jog degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, kurie iki einamųjų metų balandžio 30 dienos DAEI apskaitos vienetų sistemoje nėra pateikę Audito ataskaitos, už praėjusius kalendorinius metus sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami, taip pat patvirtina, jog nepateikus Audito ataskaitos nustatytu terminu laikytina, jog DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų.
3.4. Dėl pareiškėjos teiginių, jog Audito išvada buvo parengta jau 2023 m. rugpjūčio 1 d. (praėjus 3 darbo dienoms po Nutarimo priėmimo), todėl akivaizdu, kad sankcijos skyrimas galėjo būti atidėtas trumpam terminui, Taryba pasisako, kad ginčijamame Nutarime išvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos imperatyviai įpareigoja DAEI sistemos dalyvius audito ataskaitas pateikti būtent iki einamųjų metų balandžio 30 dienos, o neįvykdžius šios pareigos laikoma, jog asmuo neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, pagal kurį Degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį – nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Taip pat Taryba atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, kuri, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Tarybos 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. R2-(TT)-5721 „Dėl 2023 m. liepos 27 d. Tarybos posėdžio (nuotoliniu būdu)“ buvo tinkamai ir laiku informuota apie vyksiantį Tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl sankcijos pareiškėjai skyrimo, ne tik neprašė atidėti sankcijos skyrimo klausimo nagrinėjimą, nurodant tokio prašymo motyvus, tačiau į šį Tarybos posėdį joks pareiškėjos atstovas neatvyko.
3.5. Akcentuoja, kad, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 7 dalimi, Tarybos sprendimas dėl pažeidimo, nurodyto šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Sankcijų skyrimo taisyklių 25 punktas numato, kad Taryba gali atidėti ar pratęsti klausimo dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą tokiam terminui, kuris negali būti ilgesnis nei numatytas Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo priėmimo terminas. Kadangi pareiškėja, nepateikdama Audito ataskaitos, įsipareigojimų dėl biodegalų dalies neįvykdė pilna apimtimi, sankcijos dydžio apskaičiavimui pareiškėjos deklaruojamas vidaus rinkoje realizuotas biodegalų kiekis, kuris, pareiškėjos teigimu, buvo nekorektiškai atvaizduotas DAEI apskaitos vienetų sistemoje, jokios reikšmės neturėjo, todėl atidėti klausimo nagrinėjimą dėl sankcijos pareiškėjai skyrimo nebuvo jokio pagrindo.
Pažymi, kad baudos dydžio apskaičiavimui svarbus - pareiškėjai faktiškai į vidaus rinką patiektas 61 299 072 MJ degalų (dyzelino) kiekis, DAIS sistemoje įvardintas mineraline dalimi, kuris sutampa su Bendrovės nurodytu dydžiu (61 299 072 MJ) bei su pateiktoje Audito ataskaitoje nurodytu dydžiu. Taigi, atsižvelgiant į šį dydį, laikytina, kad Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2022 metus yra 4 168 336 MJ, t. y. 6,8 proc. nuo 61 299 072 MJ. Šią sumą padauginus iš keturių eurocentų pareiškėjai Nutarimu skirtos baudos dydis ir sudaro 166 733 Eur.
3.6. Dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu paaiškina, kad sankcijų dydžiai, jų skyrimo tvarka yra reglamentuoti Energetikos įstatymo 36 straipsnyje. Taryba visais atvejais, skirdama sankciją, vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad sankcijos rūšis ir dydis turi atitikti pažeidimo pobūdį ir pažeidimo padarymo aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju skiriamos baudos dydis nustatomas motyvuotu Tarybos sprendimu, įvertinus individualias pažeidimo padarymo aplinkybes pagal Sankcijų skyrimo taisyklių 49 punkte nurodytus kriterijus. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos, atsižvelgiant į jų kiekį, pobūdį ir reikšmingumą. Taryba, skirdama sankciją pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatas už šiame straipsnyje nurodytus pažeidimus, esant visoms Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nustatytoms sąlygoms, turi teisę skirti teisės aktų reikalavimus pažeidusiam ūkio subjektui įspėjimą, neskirdama baudos, tačiau pažymi, kad pareiškėjai sankcija skundžiamu Nutarimu buvo paskirta ne už Energetikos įstatymo 36 straipsnyje nurodytus pažeidimus, tačiau už Įstatymo nuostatų pažeidimą. Įstatymas, už kurio nuostatų pažeidimą pareiškėja buvo nubausta, aiškiai ir konkrečiai reglamentuoja, kaip turi būti apskaičiuojamas baudos dydis, ir nesuteikia Tarybai galimybės nei šį apskaičiuotą dydį sumažinti, nei padidinti, nei skirti įspėjimą (priešingai, nei tokios galimybės yra suteiktos Tarybai Energetikos įstatymo 36 straipsnyje).
Pažymi, kad Įstatyme mažareikšmiškumas nėra įtvirtintas, o Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios aspektus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant baudos dydį (pvz., pažeidimo pavojingumas, trukmė ir pan.), taikytinos tik skiriant sankcijas už Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytus pažeidimus, tačiau ne už Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, kadangi, kaip jau minėta, šiuo atveju Įstatymas įtvirtina konkretų baudos dydį.
Taip pat svarbu, kad Nutarimo priėmimo metu pažeidimas nebuvo nutrauktas, ir, atitinkamai, pasekmės nebuvo pašalintos. Pareiškėja teisės aktų nustatytu terminu nepateikė Audito ataskaitos, o sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai buvo panaikinti, taigi pareiškėja ir toliau laikytina neįvykdžiusi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo.
3.7. Dėl maksimalaus dydžio piniginės sankcijos skyrimo pažymi, kad nepaisant pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja tam tikrą biodegalų kiekį ir buvo įmaišiusi į vidaus rinkai tiekiamą dyzeliną, tačiau pareiškėjai nepateikus audito ataskaitos, yra laikoma, kad ji pilnai neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų. Taigi pareiškėjos padarytą pažeidimą, priešingai nei nurodo pareiškėja, galima traktuoti kaip sąmoningą teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kuris niekaip negali būti nulemtas jos nurodomos force majeure aplinkybės - Rusijos agresija Ukrainoje bei tarptautinės bendruomenės pritaikytų sankcijų.
Taryba dar kartą akcentuoja, kad Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatantis atsakomybę degalų tiekėjams ir (ar) transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams už įpareigojimų ir reikalavimų, nustatytų Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nevykdymą, numato, kad už tokių reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama tik konkretaus dydžio bauda, bei nustato, kaip ši konkretaus dydžio bauda turi būti apskaičiuota, bei nesuteikia Tarybai galimybės nei šį apskaičiuotą dydį sumažinti, nei padidinti, nei skirti įspėjimą.
3.8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Tarybos vyriausiasis specialistas 2023 m. gegužės 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R5-85 „Dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo“ informavo Tarybos pirmininką, kad pareiškėja DAEI apskaitos vienetų sistemoje iki 2023 m. balandžio 30 d. nepateikė Audito ataskaitos, ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taigi Taryba 2023 m. gegužės 25 d. raštu Nr. R2-(TT)-4186 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į DAEI apskaitos vienetų sistemos administratorių UAB „Baltpool“, prašydama pateikti informaciją, ar Bendrovė DAEI apskaitos vienetų sistemoje yra pateikusi Audito ataskaitą.
4.2. UAB „Baltpool“ 2023 m. gegužės 26 d. raštu Nr. SD-230131 „Dėl degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių išteklų apskaitos vienetų panaikinimo“ (Taryboje gauta 2023 m. gegužės 29 d., reg. Nr. R1-7836) informavo Tarybą, kad pareiškėja Audito ataskaitos už 2022 metus nepateikė, ko pasekoje, pareiškėjai yra panaikinti 3 894 198 DAEI apskaitos vienetai.
4.3. Taryba, vadovaudamasi Sankcijų skyrimo taisyklių, patvirtintų Tarybos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punktu, 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. R2-(TT)-4520 „Dėl pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą“ pranešė pareiškėjai apie galimai padarytą pažeidimą ir nustatė 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti.
4.4. Pareiškėja 2023 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku (reg. Nr. R1-8334) pateikė Tarybai paaiškinimus, nurodydama, kad:
4.4.1. Pareiškėja jau daugiau kaip metus laiko nevykdo reguliuojamos veiklos, t. y. prekybos degalais Lietuvoje. Dėl nutrūkusios Bendrovės pagrindinės veiklos gegužės mėnesį panaikintas leidimas verstis didmenine prekyba. Pareiškėjos veiklos stabdymo laikotarpiu tam tikros administracinės funkcijos (informacijos perdavimo, ataskaitų tekimo ir pan.) laikinai nebuvo tinkamai perimtos ir deramai vykdomos.
4.4.2. Taip pat prašė nepanaikinti jai sugeneruotų DAEI apskaitos vienetų bei leisti pateikti praėjusių kalendorinių metų Audito ataskaitą nesilaikant norminiuose aktuose nustatyto termino bei nurodė, kad pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais deklaravo DAEI sistemoje degalų ir biodegalų kiekius, realizuotus rinkoje praėjusių kalendorinių metų pirmąjį ketvirtį, už kuriuos pagal galiojančią tvarką buvo suteikti DAEI apskaitos vienetai, o atestuoto Audito ataskaitą gaus ir galės įkelti artimiausiu metu. Pagal su auditoriumi jau suderintą preliminarų darbų grafiką, trūkstama Audito ataskaita bus parengta ne vėliau kaip per 30 dienų ir nedelsiant pateikta DAEI sistemoje.
4.5. Taryba 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. R2-(TT)-5721 „Dėl 2023 m. liepos 27 d. Tarybos posėdžio (nuotoliniu būdu)“ informavo pareiškėją, kad 2023 m. liepos 27 d. nuo 9.30 val. nuotoliniu būdu vyks Tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl sankcijos skyrimo už 2023 m. birželio 6 d. pranešime apie galimai padarytą pažeidimą Nr. R2-(TT)-4520 nurodytus pažeidimus. Šiuo pranešimu pareiškėja, be kita ko, buvo informuota, jog sankcijos skyrimo klausimo svarstyme Tarybos posėdyje gali dalyvauti, turi teisę būti išklausyti ir paaiškinimus teikti subjekto, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama sankcija, vadovas (jeigu pažeidimą galimai padarė fizinis asmuo – fizinis asmuo) ir (ar) jo įgalioti atstovai.
4.6. Pareiškėja 2023 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku (gautas 2023 m. liepos 27 d. reg. Nr. R1-11074) Tarybą informavo, kad pareiškėja dar 2023 m. birželio mėn. sudarė SESD ir DAEI apskaitos vienetų ataskaitos vertinimo sutartį. Pareiškėja gavo vertinimą atliekančio auditoriaus pastabas DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktai informacijai (duomenims). Auditorius nurodė, jog ne visų pareiškėjos realizuotų degalų siuntų informacija buvo tinkamai apskaityta DAEI apskaitos vienetų sistemoje, todėl tam tikrus duomenis būtina sistemoje patikslinti. Pareiškėja persiuntė auditoriaus pastabas DAEI apskaitos vienetų sistemos administratoriui ir gavo patvirtinimą, kad sistemos administratorius atsakys dėl galimybės patikslinti duomenis DAEI apskaitos vienetų sistemoje pagal jos pateiktus duomenis, kurie jau patikrinti auditoriaus. Šiuo metu pareiškėja dar laukia DAEI apskaitos vienetų sistemos administratoriaus atsakymo, todėl vertinimą atliekantis auditorius negali užbaigti vertinimo, kuriam užbaigti trūksta pateiktų duomenų patikslinimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje, tinkamai atspindint pareiškėjos pateiktą informaciją.
4.7. Taryboje buvo gautas UAB „BALTPOOL“ 2023 m. liepos 27 d. elektroninis laiškas (reg. Nr. R1-11084), kuriuo pranešta, kad atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja iki 2023 m. balandžio 30 d. nepateikė Audito ataskaitos, UAB „BALTPOOL“ vadovo 2023 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. IS-230023 buvo panaikinti pareiškėjai už 2022 metus sugeneruoti 3 894 198 DAEI apskaitos vienetai.
4.8. Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Aprašo1 38 punktu, Aprašo2 4.3 ir 6.3 papunkčiais, 15 punktu, Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarybos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“, 2023 m. liepos 27 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Bendrovė nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Aprašo1 38 punkto, Aprašo2 4.3 papunkčio reikalavimų – iki 2023 metų balandžio 30 d. nepateikė Audito ataskaitos, ir tokiu būdu neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį - nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, bei Nutarimu skyrė pareiškėjai 166 733 Eur piniginę baudą.
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nagrinėdamas šią individualią bylą teismas inicijavo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo bylą, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-629-2025 pripažino, kad Aprašo1 44 punktas ir Aprašo2 15 punktas prieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Taigi tuo atveju, kai administracinis teismas teisės aktą pripažįsta prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, toks šio teismo sprendimas pagal Konstituciją ir įstatymus turi erga omnes poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d nutarimas), kas reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I556-11/2007).
Aiškindamas ABTĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, jog aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys (2018 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2577-624/2018, 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-778/2013). Tokia išimtis iš šios taisyklės ir yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas yra revizuojamas teisme nagrinėjamos individualios bylos pagrindu, kaip ir yra šioje byloje. Priešingu atveju konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų laikyti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1690/2005, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).
Šiuo atveju įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimui dėl norminio akto dalies neteisėtumo ir teismui atnaujinus individualios bylos nagrinėjimą, toliau sprendžiant ginčą tokio teisės akto taikyti nebegalima.
7. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjai buvo paskirta piniginė bauda, pripažinus, kad pareiškėja nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Aprašo1 38 punkto, Aprašo2 4.3 papunkčio reikalavimų, ko pasekoje, atsakovė konstatavo, kad pareiškėjai iki 2023 metų balandžio 30 d. nepateikus Audito ataskaitos, ji neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija tuo pačiu konstatavusi, kad atsižvelgiant į Įstatymo nuostatų aiškinimą, taip pat į tai, jog Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti įpareigojimai yra įgyvendinami (įgyvendinimas vertinamas) naudojant DAEI apskaitos vienetus (2 str. 8 d., 16 str. 4 d.), t. y. kad šių vienetų panaikinimas savaime eliminuoja sistemos dalyvio galimybę juos įskaityti, spręstina, kad šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos, kaip nustatančios pagrindą panaikinti šiuos vienetus vien dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto termino pažeidimo. Visa tai yra pakankama konstatuoti, jog, skirtingai nei teigia atsakovė, Įstatymo nuostatos nesuponuoja, kad DAEI apskaitos vienetai gali būti panaikinti ir (ar) sistemos dalyvis gali būti pripažintas neįvykdžiusiu Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų, vien dėl tos priežasties, kad jis praleido Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą terminą audito ataskaitai sistemoje pateikti.
8. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimui administracinėje byloje dėl norminio akto dalies pripažinimo neteisėtu ir teismui atnaujinus šios individualiosios bylos nagrinėjimą, teismas neturi pagrindo taikyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų. Taigi atsakovė nepagrįstai pasirėmė minėtomis nuostatomis ir jos padaryta Nutarime išvada, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį - nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, yra nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sankcija yra skiriama inter alia už šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje degalų tiekėjams nustatytų įpareigojimų neįvykdymą, o jos (sankcijos) dydis yra siejamas išskirtinai su neįvykdytų įpareigojimų dalimi (išreikšta energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš keturių ct). Šie įpareigojimai, skirti Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam įstatymų leidėjo nustatytam tikslui pasiekti, apima konkrečius reikalavimus dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (procentinės) dalies bendroje degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinėje vertėje.
9. Konstatuotina, kad toks Nutarimas turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo skirti jai įspėjimą teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra išaiškinęs, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Tokio reikalavimo pareiškėja savo skunde nereiškė.
11. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas Nutarimas naikinamas, taigi laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai ir pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėja pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo pavedimus ir prašo priteisti – patirtas išlaidas už skundo parengimą – 2 404,88 Eur bei pasirengimą administracinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme – 816,75 Eur. Teigia, kad šiuo atveju patyrusi iš viso: 3 221,63 Eur atstovavimo išlaidų.
Teismui, įvertinus tai, kad teisinės paslaugos pareiškėjai, iš tiesų, buvo teiktos advokato bei taikant Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodiklius (už 2023 m. I ketvirtį – 1 959,9 Eur, kai buvo rengiamas skundas ir 2024 m. II ketvirtį – 2 196,40 Eur, kai advokatas atstovavo teismo posėdyje), atsižvelgus į tai, kad už procesinių dokumentų (skundo) rengimą, įskaitant konsultacijas, ir atstovavimą teismo posėdyje sumokėta suma neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistina prašoma 3 221,63 Eur suma. Pareiškėja taip pat yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminio mokesčio, kuris taip pat priteistinas pareiškėjos naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sunergus“ patenkinti.
Panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. O3E-1078 „Dėl UAB „Sunergus“ pažeidimo, vykdant valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“.
Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sunergus“ naudai iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 3 221,63 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą, 63 eurocentus) atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Sigita Fomičiova
Gediminas Užubalis