Nr. DOK-3696

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01321-2021-5

                                                           (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

       2022 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. liepos 12 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „HISK“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė AB „HISK“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės AB „Panevėžio keliai“ (dabar – AB “HISK) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsakovo AB „Panevėžio keliai” (dabar – AB „HISK“) prašymas dėl baudos panaikinimo netenkintas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus ir tokiu atveju kyla problema, kuriuo iš skirtingų, t. y. vienas kito neatitinkančių, kasacinio teismo išaiškinimų konkrečiu teisės klausimu reikia vadovautis.

        Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 7 ir 95 straipsnius, reglamentuojančius draudimą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nes nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas CPK 95 straipsnio aspektu yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsakovė nurodo, kad ji savo prašymu dėl civilinės bylos sustabdymo nesiekė vilkinti proceso; šis prašymas nagrinėtas priimant rašytinę nutartį tik paties teismo iniciatyva, nes teismui manant, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas, galėjo būti priimta protokolinė nutartis, o pati byla būtų galėjusi būti nagrinėta iš esmės; teismas tą pačią dieną priėmė atsakovės teiktus naujus įrodymus, tačiau šiuos veiksmus nelaikė kaip netinkamu naudojimosi procesinėmis teisėmis. Jeigu prašymas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iš tiesų būtų nesavalaikis ir tik siekis vilkinti bylą, tokią pačią išvadą teismas turėjo padaryti ir dėl prašymo prijungti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė. Ieškovas taip pat pateikė atsiliepimą į prašymą sustabdyti bylą, taip įgyvendindamas savo teisę būti išklausytam; dėl prašymo pateikimo iš esmės nusikėlė tik pats pirmasis teismo posėdis šioje civilinėje byloje. Paskirtos baudos dydis yra nepagrįstai neproporcingas, per didelis ir neatitinkantis teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju teismų praktikoje nėra suformuotų aiškių taisyklių ginčijamos baudos skyrimo klausimais.

        Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Taip pat kasacinio skundo teiginiai dėl kasacinio teismo praktikos nevienodumo taip pat nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintų kasacijos pagrindų.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Artūras Driukas

        Jūratė Varanauskaitė