Civilinė byla Nr. e2S-896-555/2019

Teisminio proceso Nr. e2S-896-555/2019

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)                                                                            

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-482-490/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 642,02 Eur skolą, 4,94 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-482-490/2018, ieškovės UAB „General Financing“ ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo A. B. 642,02 Eur skolą, 4,94 Eur delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „General Financing“ ir 13,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

3.       Pirmosios instancijos teisme 2018 m. birželio 25 d. gautas (paštu išsiųstas 2018 m. birželio 22 d.) atsakovo A. B. apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovo apeliacinis skundas pateiktas su trūkumais, 2018 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė atsakovui A. B. septynių dienų terminą nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. B. atskirąjį skundą, 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje e2S-1566-259/2018, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė atsakovui A. B. terminą iki 2018 m. spalio 1 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

4.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo laikė nepaduotu; atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatyto termino atnaujinimo (iki 2018 m. spalio 1 d. (įskaitytinai)) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

5.       Kauno apylinkės teisme 2018 m. spalio 23 d. gautas (2018 m. spalio 24 d. užregistruotas) atsakovo A. B. 2018 m. spalio 11 d. pareiškimas CPK 78 straipsnio pagrindu, kuriame atsakovas teismo prašo atnaujinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2S-1566-259/2018, nustatytą terminą (iki 2018 m. spalio 1 d. (įskaitytinai)) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovui atsisakė atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-288-390/2019, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovo A. B. prašymą tenkino, atnaujino terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

6.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-287-390/2019, panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovo apeliacinio skundo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovui A. B. nustatė septynių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos patikslinto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti; išaiškino atsakovui, kad laiku nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

8.       Teismas nurodė, kad apeliacinį skundą surašė ir pasirašė pats atsakovas A. B., tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas nagrinėjamoje civilinėje byloje 2017 m. spalio 29 d. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kartu su atskiruoju skundu buvo pateikęs jo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumento kopiją, tačiau minėta kopija nėra tinkamai patvirtinta.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, nepateikė teismui duomenų apie tai, kad už patikslintą apeliacinį skundą yra sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis. Teismas vertino, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jo turtinė padėtis sunki ir tai sudarytų pagrindą jį atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti reikiamą sumą po apeliacinio skundo išnagrinėjimo. 

10.       Teismas pažymėjo ir tai, kad jei procesinio dokumento turiniu rodoma akivaizdi panieka teismui, teismai (teisėjai) ar kiti proceso dalyviai įžeidinėjami, šiurkščiai žeminama jų garbė ir orumas, jie bauginami, gąsdinami ar pan., būtų galima nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – dokumentą grąžinti. Ši priemonė turėtų būti naudojama tuo atveju, jei akivaizdžiai peržengiamos leistinos kritikos, nuomonės išraiškos ribos. Teismas nustatė, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagarbiai pasisako apie Kauno apylinkės teismą bei Kauno apygardos teismą, teismų pavadinimai, išsireiškimai įrėminami kabutėmis, ir sprendė, kad tai turėtų būti ištaisyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

11.       Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – duoti eigą apeliaciniam skundui į apeliacinę instanciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė CPK 306 straipsnio 3 dalį, kadangi Kauno apygardos teismas vienoje iš savo nutarčių yra nustatęs, jog atsakovas į bylą yra pateikęs aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo diplomo kopiją, kuri yra tinkamai patvirtinta Jonavos rajono II-ojo notarų biuro notarės G. P.. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir asmens teisei pačiam surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 6, 7, 17 ir 21 straipsnius, kadangi yra vykdoma diskriminacija, o nutartis priimta šališko ir priklausomo teismo, kuris nepagrįstai netenkino prašymo iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo, nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

12.       Ieškovė UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimą į atsakovo A. B. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas eilinį kartą nepašalina jam nustatytų trūkumų, įžeidinėją teisėjus bei teismą, vartoja įžeidžiančius žodžius. Be to, nepateikia ir jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovas viso proceso metu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reiškia nuolatinius nepagrįstus prašymus ir skundus. Atsakovas sąmoningai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas patikslinto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

16.       CPK 301 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinių skundų formai ir turiniui yra nustatyti ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. vasario 15 d. nutartimi sprendė, kad atsakovo (apelianto) A. B. patikslintas apeliacinis skundas neatitinka šiam procesiniam dokumentui CPK 306 straipsnyje keliamų reikalavimų, t. y. apeliacinį skundą surašė ir pasirašė pats apeliantas A. B., tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o į bylą pateikta apelianto aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija nėra tinkamai patvirtinta, taip pat nesumokėtas už apeliacinį skundą atitinkamo dydžio žyminis mokestis, nenustačius pagrindų apeliantą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar atidėti jo mokėjimą, o apeliacinio skundo turinys yra įžeidžiančio ir teisėjus bei teismus žeminančio pobūdžio.

18.       Apeliantas A. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytais patikslinto apeliacinio skundo trūkumais, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi jis į bylą yra pateikęs aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo diplomo kopiją, kuri yra tinkamai patvirtinta, o pati CPK 306 straipsnio 3 dalis yra pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, be to, skundžiama nutartis yra priimta šališko teismo, kuris nepagrįstai netenkino prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apelianto išdėstyta pozicija, t. y. kad jo teismui pateiktas patikslintas apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo (t. 2, b. l. 196-198) visiškai atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus.

Dėl apeliacinio skundo pasirašymo

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo nustatytu trūkumu, įpareigojančiu jį pateikti tinkamai pasirašytą patikslintą apeliacinį skundą arba pateikti jo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiantį dokumentą arba tinkamai patvirtintą jo kopiją.

21.       Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. <...> Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Taigi, įstatymas numatė atitinkamus reikalavimus fizinio asmens teikiamam apeliaciniam skundui, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 byloje Nr. 1/2018 pripažinta, jog CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. 

22.       Vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi, nuo prieš tai nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo antikonstitucine pripažinta CPK 306 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma.

23.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 10 d. patikslintą apeliacinį skundą surašė ir pasirašė pats apeliantas A. B.. Taigi, nustačius, kad CPK 306 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma, spręstina, kad apelianto pasirašytas ir Kauno apylinkės teisme 2018 m. spalio 24 d. gautas patikslintas apeliacinis skundas yra tinkamai pasirašytas ir paduotas turinčio teisę jį paduoti asmens (CPK 305 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad apeliantas turi dar papildomai pateikti savo aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ar tinkamai patvirtintą jo kopiją.

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodydamas, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų apie apelianto turtinę padėtį, netenkino jo prašymo atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, ir įpareigojo sumokėti 15,00 Eur žyminį mokestį. Apeliantas su šia teismo nutarties dalimi taip pat nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo.

25.       Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatas už apeliacinį skundą turi būti mokamas žyminis mokestis. CPK 306 straipsnio 4 dalis įpareigoja apeliantą kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenis, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į apelianto ginčijamą sprendimą, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis), t. y. tokio pat dydžio kaip ir už ieškinį. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų sumokėjęs žyminį mokestį ar jo dalį. Apeliantas, remdamasi savo turtine padėtimi, pirmosios instancijos teismo prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

26.       CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, savo sunkią turtinę padėtį turi patvirtinti teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas neturi tenkinti deklaratyviais teiginiais paremto, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo.

27.       Nagrinėjamu atveju apeliantas savo sunkią turinę padėtį, įgalinančią atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, grindžia gaunama maža senatvės pensija, jo paties neįgalumu, nekilnojamojo turto neturėjimu,  apmokamomis vaikų studijomis, paskirta jo tėvo slauga. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą.

28.       Teismų praktikoje aiškinama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, įrodinėdamas savo prastą turtinę padėtį, į bylą yra pateikęs VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. B.“, neįgaliojo pažymėjimo, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. lapkričio 27 d. rašto apie nekilnojamąjį turtą, vaikų gimimo liudijimų kopijas, specialiųjų poreikių nustatymo V. B. pažymos kopijas, tačiau iš šių duomenų nėra galimybės objektyviai įvertinti jo turtinę padėtį. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas į bylą nėra pateikęs visų reikiamų įrodymų, t. y. apie kas mėnesį gaunamas pajamas, patiriamas mėnesines išlaidas, duomenų apie bankuose turimas sąskaitas, turimą kilnojamąjį turtą, apie sutuoktinės gaunamas pajamas, jos turimą turtą ir pan.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalint įsitikinti, ar apeliantas tikrai neturi jokio kilnojamojo turto, kitos rūšies ir sudėties likvidaus turto arba jokių finansinių išteklių, nėra galimybės objektyviai įvertinti jo turtinę padėtį, eliminuojančią bet kokią galimybę sumokėti ir taip nedidelio dydžio žyminį mokestį. Taigi, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs iš dalies neatleisti atsakovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisingai įvertino atsakovo teiktus duomenis apie jo turtinę padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

30.       Apeliantas yra pateikęs taip pat alternatyvų prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki jo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. CPK 84 straipsnis numato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Be to, minėta norma nustato, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumą. Šioje nutartyje jau konstatuota, jog apeliantas nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo realią turtinę – finansinę padėtį. Asmuo, siekiantis pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, turi pateikti kuo daugiau duomenų, iš kurių teismas galėtų susiformuoti neabejotiną įsitikinimą apie asmens turtinę padėtį ir prašymo pagrįstumą. Be to, apeliantas išvis nepaaiškino aplinkybių, jog jo finansinė padėtis ateityje iš tiesų pagerės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai neatidėjo apeliantui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.

31.       Įvertinęs šios nutarties 29-30 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apelianto prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ar jo mokėjimo atidėjimo iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, pagrįstai apeliantui A. B. nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti už pateiktą patikslintą apeliacinį skundą 15,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys).

Dėl patikslinto apeliacinio skundo turinio

32.       Be jau minėtų patikslinto apeliacinio skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje taip pat akcentavo, kad apeliantas A. B. patikslintame apeliaciniame skunde nepagarbiai pasisako apie Kauno apylinkės teismą bei Kauno apygardos teismą, teismų pavadinimai, išsireiškimai įrėminami kabutėmis.

33.       Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo tiems asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus duomenis. Be to, formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

34.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tiek paduodant teismui apeliacinį skundą, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus taip pat turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Juolab, kad teismai ne kartą apeliantui A. B. buvo išaiškinę šiuos ir kitus teismui teikiamiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, taip pat buvo išaiškinę ir tai, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvardindamas vieną iš apelianto A. B. patikslinto apeliacini skundo trūkumą – nepagarbą Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismams, pavadinimų ir išsireiškimų įrėminimą kabutėse, šiuo konkrečiu atveju iš esmės pernelyg formaliai taikė trūkumų šalinimo institutą. Iš pateikto A. B. patikslinto apeliacinio skundo turinio nėra matyti, kad būtų naudojami įžeidžiančio ar kitokio nepagarbaus turinio išsireiškimai, t. y., kad būtų akivaizdžiai peržengtos leistinos kritikos ir nuomonės išraiškos ribos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo akcentuotas patikslinto apeliacinio skundo trūkumas, jog teismų ir kitų institucijų pavadinimai įvardijami kabutėse, nesant jokių kitų konkrečių nekorektiškos formos išsireiškimų, šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pernelyg formalus.

Dėl teismo šališkumo

35.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat kelia abejones dėl teismo šališkumo. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teismo ir teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ar prielaidomis. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas abejoja viso teismo nešališkumu vien dėl to, kad skundžiama nutartimi jam buvo nustatytas terminas patikslinto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tame tarpe, netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Apeliantas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl galimo skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos ir teismo šališkumo ir / ar suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl skundžiamos nutarties taip pat nėra pagrindo panaikinti dėl šių apelianto nurodytų priežasčių.

Dėl bylos baigties

36.               Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto A. B. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Kadangi pirmosios instancijos teismo skirtasis terminas apelianto patikslinto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, jam suteikiamas papildomas septynių dienų terminas nustatytiems patikslinto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įteikimo dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui A. B. papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti patikslinto apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartyje – sumokėti už pateiktą patikslintą apeliacinį skundą 15,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas