Civilinė byla Nr. e2-3749-470/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01159-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17.; 2.6.16.12.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 14 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Redai Narijauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui N. Z.,
atsakovų atstovui G. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo asociacijos „Alytaus aeroklubas“ prevencinį ieškinį atsakovams Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo perimti ieškovo panaudos pagrindais naudojamą turtą ir uždraudimo nutraukti panaudos sutartį.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas asociacija „Alytaus aeroklubas“ (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu (t. I, b. l. 1-14) prašydamas: 1) uždrausti atsakovams perimti 2016-01-13 Turto panaudos sutartimi ieškovui perduotą turtą iki šios panaudos sutarties galiojimo termino pabaigos 2026-01-13 (teismo posėdžio metu ieškovo atstovas tikslino reikalavimą ir nurodė - uždrausti atsakovams riboti ieškovo turto valdymo ir naudojimosi turtu teises), 2) uždrausti atsakovams nutraukti 2016-01-13 Turto panaudos sutartį prieš galiojimo termino pabaigą 2026-01-13, išskyrus įstatymo ir Turto panaudos sutartyje numatytais pagrindais. Prevencinį ieškinį grindė tuo, jog 2016-01-13 tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (dabar - Lietuvos sporto centras) ir Ieškovo buvo sudaryta Turto panaudos sutartis, kurios pagrindu Ieškovui aviacijos sporto šakos plėtrai vystyti vienerių metų laikotarpiui buvo perduotas neatlygintinai valdyti ir naudotis ilgalaikis materialusis valstybei priklausantis ir panaudos davėjo patikėjimo teise valdomas turtas – 8 pastatai ir 15 orlaivių. Ieškovas prieš baigiantis Turto panaudos sutarties galiojimo terminui 2017-01-10 kreipėsi į tuometinį Kūno kultūros ir sporto departamentą (panaudos davėją) dėl panaudos sutarties pratęsimo, tačiau į šį Ieškovo kreipimąsi niekada nebuvo atsakyta, o panaudos davėjas turto niekada nepareikalavo grąžinti, todėl Ieškovas iki šiol naudojasi panaudos pagrindais jam perduotu turtu. Ieškovas sprendžia, kad tokiu būdu Turto panaudos sutartis jos galiojimo laiku nepasibaigė, ji yra galiojanti, nes neišsprendus panaudos davėjui pateikto prašymo dėl sutarties pratęsimo, sutartis liko galioti dešimčiai metų iki maksimalaus teisės aktuose numatyto termino ribos. Toks terminas sueis 2026-01-13. Ieškovas netrukdomai perduotu jam turtu faktiškai naudojosi iki 2020 pavasario, kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-04-22 priėmė nutarimą Nr. 415 perduoti valstybei priklausantį turtą Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nutarimo pagrindu 2020-04-30 Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras pasirašė Turto perdavimo- priėmimo aktą ir tokiu būdu įgijo Ieškovo naudojamą turtą nuosavybėn. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2020-05-13 Ieškovui iškėlė reikalavimą perduoti raktus nuo patalpų ir atlaisvinti patalpas. Ieškovas nurodo, kad atsakovai jo teisėtais pagrindais naudojamą turtą bando perimti drastišku ir grubiu būdu, net nenutraukę galiojančios Turto panaudos sutarties. Ieškovas sprendžia, kad taip atsakovai siekia politinių tikslų – išstumti Ieškovą iš užimamų patalpų ir žemės sklypo ir taip atlaisvinti erdvę LEZ kūrimui. Prevenciniu ieškiniu Ieškovas nurodo siekiąs išvengti neteisėto turto perėmimo, kai ribojamos Ieškovo turto valdymo ir naudojimosi turtu teisės, t. y. siekia apginti savo teises nuo žalos padarymo ateityje.
Atsakovai Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Atsakovai) su prevenciniu ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. I, b. l. 51-57), prašo ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad 2016-01-13 Valstybės turto panaudos sutartimi tuometinis Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės panaudos gavėjui Ieškovui perdavė valstybės turtą 8 pastatus ir 15 orlaivių laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis vienerių metų laikotarpiui. Šis terminas yra pasibaigęs, sutarties galiojimo terminas nėra pratęstas, todėl Ieškovas turtą valdo be teisėto pagrindo. 2020-04-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 415 dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo savivaldybės nuosavybėn, šiuo nutarimu perdavė Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausiusį, Lietuvos sporto centro patikėjimo teise valdytą turtą, kurį panaudos pagrindais naudojo Ieškovas. Alytaus miesto savivaldybė, perėmusi turtą, jį įgijo nuosavybėn ir tapo jo teisėta savininke ir teisėtai iš Ieškovo pareikalavo turto jai perdavimo. Kadangi prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, o Ieškovas neįrodė atsakovų būsimų neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti žala, prevencinis ieškinys negali būti tenkinamas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas yra asociacija, kurios tikslas – oro transporto ir aviacijos sporto veiklos vykdymas. Asociacijos veiklos pradžia, įvertinus istorinį veikos tęstinumą ir reorganizacinius pasikeitimus, 1959 metai. Ieškovas veiklą vykdo jam panaudos pagrindais perduotame 102,5 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), naudojasi žemės sklype esančiais valstybei, o pastaruoju metu savivaldybei priklausančiais 8 pastatais ir orlaiviais. Byloje keliamas ginčas dėl panaudos sutarties galiojimo laike, kas sąlygoja Ieškovo teisę į prevencinį ieškinį, kuriuo keliamas atsakovų veiksmų neteisėtumo ir galimos žalos ieškovui klausimas.
Faktinės aplinkybės
2016-01-13 tarp Ieškovo ir tuometinio Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (dabar – Lietuvos sporto centras) sudaryta Turto panaudos sutartis Nr. SP-2 (toliau – Turto panaudos sutartis), kurios pagrindu valstybės turto patikėtinis Kūno kultūros ir sporto departamentas perdavė Ieškovui laikinai vieneriems metams neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybei priklausantį turtą, kurį sudaro 8 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 15 orlaivių ir 2 sklandytuvinės priekabos (toliau – Turtas) aviacijos sporto šakos plėtrai. Prieš baigiantis Turto panaudos sutarties galiojimo terminui Ieškovas, siekdamas tęsti veiklą, raštu 2017-01-10 kreipėsi į valstybės turto patikėtinį Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo. Į prašymą atsakymas nebuvo gautas, todėl 2018-04-25 Ieškovas su analogišku prašymu dar kartą kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2018-05-30 Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė atsakymą Nr. S-701, kuriuo informavo Ieškovą atsisakantis sutartį pratęsti. Nepaisant to, Ieškovas, turto patikėtiniui neprieštaraujant, toliau netrukdomai naudojosi jam valstybės perduotu turtu iki kol 2020-04-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 415. Šio nutarimo pagrindu Ieškovo panaudos pagrindais naudojamas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas – 8 pastatai (duomenys neskelbtini) ir 15 orlaivių, perduoti Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Įgyvendindami minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 415 Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras (Kūno kultūros ir sporto departamento teisių perėmėjas) 2020-04-30 pasirašė Turto priėmimo – perdavimo aktą Nr. PA-05/PPA-30-(23.167).
2020-05-14 atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. SD-3243 (6.17E) kreipėsi į Ieškovą, kad pastarasis nedelsdamas perduotų jai pastatų ir kitus raktus, o iki raktų perdavimo momento iš pastatų pašalintų Ieškovui priklausantį turtą ir užtikrintų savivaldybės turto saugumą. Ieškovas, laikydamas, kad Turto panaudos sutartis yra nepasibaigusi, nes jos pratęsimo procedūra Vyriausybėje nėra užbaigta, laiko, jog panaudos santykiai dėl jam perduoto valstybei priklausiusio turto tęsiasi iki maksimalaus teisės aktuose numatyto 10 metų laikotarpio pabaigos ir todėl sprendžia, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl jo valdomo ir naudojamo turto perdavimo yra neteisėtas, galintis sukelti ateityje Ieškovui materialios žalos, todėl kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu, reikalaudamas netrukdyti jam naudotis teisėtai panaudos pagrindais perduotu turtu.
Dėl nagrinėjamu atveju taikytinos teisės ir 2016-01-13 Turto panaudos sutarties galiojimo
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Ieškovui gresiančios žalos jo vykdomai veiklai užkardymo, kai Ieškovo įsitikinimu Atsakovai reikalauja atlaisvinti patalpas ir perduoti panaudos pagrindais naudojamą turtą neteisėtai, esant galiojančiai 2016-01-13 valstybės turto panaudos sutarčiai, o tuo tarpu Atsakovai yra įsitikinę, kad Turto panaudos sutartis yra pasibaigusi joje numatytu terminu 2018-01-13, ir savo veiksmus reikalavimo perduoti turtą savivaldybės žinion apimtyje laiko teisėtais.
Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi, remiantis viešosios teisės principu, t. y. tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, tokiems teisiniams santykiams CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju sprendžiant ginčą dėl valstybei, o šiuo metu savivaldybei, nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo naudotis ir valdyti panaudos sutarties pagrindu yra taikytinas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuojantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ), nustatantis esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principus, bei turintis viršenybę prieš CK nuostatas, reglamentuojančias iš panaudos sutarties atsirandančius santykius.
VSTVNDĮ 14 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi Ieškovo kreipimosi į panaudos davėją Kūno kultūros ir sporto departamentą dėl Turo panaudos sutarties pratęsimo 2017-01-10 metu numatė, jog sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 1 dalies 4-8 punktuose nurodytiems subjektams numatyta, kad valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Ieškovo kreipimosi dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo metu galiojusi 2002-12-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1890 patvirtinta Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcija numatė, kad sprendimą dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais asociacijoms priima Vyriausybė (Aprašo 6.1 punktas). Pagal aprašo 6.2.2 punktą dėl nematerialiojo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą) perdavimo asociacijoms sprendimą priima valstybės turto valdytojas. Kai turtą ketinama perduoti asociacijai, Vyriausybės nutarimo ar turto valdytojo sprendimo dėl turto perdavimo projektą rengiantis turto valdytojas šį projektą turi suderinti su: 1) institucija, įgyvendinančia valstybės, kaip juridinio asmens, perduodančio ir priimančio valstybės turtą, dalyvio teises ir pareigas (išskyrus atvejus, kai juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė); 2) Konkurencijos taryba, kai valstybės turtas panaudos pagrindais perduodamas Aprašo 4.2-4.4 ir 4.6 papunkčiuose nurodytiems subjektams; 3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, kai panaudos pagrindais perduodamas valstybės nekilnojamasis turtas (Aprašo 8.1, 8.3, 8.4 punktai).
Aprašo 9 punkte buvo detalizuota sprendimų dėl turto suteikimo panaudai projektų derinimo tvarka. Pagal šią tvarką, jeigu aprašo 8 punkte nurodytos institucijos motyvuotai nepritaria turto valdytojo, ketinančio perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais, pateiktam sprendimo projektui, o turto valdytojas su tuo nesutinka, galutinį sprendimą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais priima Vyriausybė.
Minėta, kad panaudos davėjas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-01-13 valstybės turto panaudos sutartį Nr. SP-2 dėl neatlygintino patikėjimo teise valdomo turto perdavimo Ieškovui sudarė vienerių metų laikotarpiui (sutarties 2 punktas).
Ieškovo atstovo paaiškinimu ir bylos medžiaga nustatyta, kad Ieškovas pirmą kartą dėl Turto panaudos pratęsimo į Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kreipėsi 2017-01-10, tai patvirtinama rašytiniu įrodymu (t. I, b. l. 15-16). Anot Ieškovo jis į šį kreipimąsi atsakymo negavo.
Ieškovas pakartotinai dėl 2016-01-13 Turto panaudos sutarties Nr. SP-2 pratęsimo kreipėsi į valstybės turto patikėtinį 2018-04-25 raštu Nr. 04/25-01, kas patvirtinama 2018-05-30 Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštu Nr. S-707 (t. I, b. l. l. 105). Iš šio rašto turinio matyti, kad Ieškovas gavo aiškų ir nedviprasmišką atsakymą dėl sutarties pratęsimo negalimumo. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2019-11-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1207-912/2019, Kūno kultūros ir sporto departamentas nepratęsė turto panaudos sutarties termino, nes nesuderino atitinkamo sprendimo projekto su Konkurencijos taryba (pastaroji nepritarė sprendimo projektui) (nutarties 40 p.). Iš tos pačios civilinės bylos medžiagos matyti, kad Konkurencijos taryba rašte išsakė nuomonę, kad aeroklubų, parašiutininkų ir sklandymo klubų veiklą laiko ūkine veikla, nes ji apima tokias rinkoje siūlomas veiklas kaip renginių, pramoginių skrydžių, mokymų ir pan. organizavimą, o neatlygintinai perduodant valstybės turtą (nekilnojamąjį turtą, orlaivius, lėktuvus ir kt.) konkretiems ūkio subjektams (aeroklubams, parašiutininkų ir sklandymo klubams), jiems suteikiamas išskirtinis pranašumas lyginant su kitais ūkio subjektais, kas galėtų iškreipti konkurencines sąlygos ir būti daromas poveikis prekybai tarp valstybių narių.
Taigi, šioje situacijoje akivaizdu, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas, kaip ir numato Apraše įtvirtinta tvarka, parengė valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais projektą Vyriausybei, tačiau jis nebuvo suderintas su privalančia derinimo procesą atlikti institucija - Konkurencijos taryba, o su Konkurencijos tarybos išvada turto valdytojas sutiko.
Minėta, kad Aprašo 9 punktas numato, kad jeigu Aprašo 8 punkte nurodytos institucijos (šios bylos atveju Konkurencijos taryba) motyvuotai nepritaria turto valdytojo (šios bylos atveju Kūno kultūros ir sporto departamento), ketinančio perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais, pateiktam sprendimo projektui, o turto valdytojas su tuo nesutinka, galutinį sprendimą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal tokį reglamentavimą Vyriausybei teikiamas tik suderintas projektas. Tačiau kaip svarbu pastebėti šiuo atveju ir kas yra matoma iš bendros situacijos, valstybės turto valdytojas Kūno kultūros ir sporto departamentas neprieštaravo Konkurencijos tarybos sprendimui nederinti projekto, kai pastaroji institucija projektą grąžino nesuderintą, t. y. sutiko su šios institucijos išvada, todėl tolimesni veiksmai panaudos sutarties sudarymui nebuvo atliekami laikant, kad projektui nepritarta ir pagrindo jį svarstyti Vyriausybėje nėra. Valstybės turto valdytojui jo paruošto projekto nesuderinus su privalančia derinti projektą institucija, tolimesnė procedūra dėl turto perdavimo panaudos pagrindais nebevyksta, į Vyriausybę toks projektas nebeteikiamas, kas reiškia, jog tolimesni panaudos teisiniai santykiai nesusiklosto, o panaudos sutartis nėra pratęsiama. Tokia tvarka atitinka Aprašo 9 punkto nuostatas. Taigi, Ieškovas 2018-05-30 Kūno kultūros ir sporto departamento raštu buvo tinkamai informuotas apie valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-2 pratęsimo negalimumą, kas rodo, kad Turo panaudos sutartis yra pasibaigusi.
Iš to, kas pasakyta sprendžiama, kad Alytaus miesto savivaldybė 2020-04-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415 perėmusi valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 8 pastatus (duomenys neskelbtini) ir 15 orlaivių, tapo šio turto savininke, turtas perimtas be apsunkinimų panaudos sutartiniais įsipareigojimais, o tai jai suteikia teisę savarankiškai, savo nuožiūra spręsti dėl turto naudojimo, disponavimo, valdymo atitinkamai pagal savivaldybėms priklausančio turto valdymo teisinį reglamentavimą.
Prevencinio ieškinio paskirtis – užkirsti kelią realiam pavojui, kad ateityje gali būti padaryta žala (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės prevencinio ieškinio sąlygos yra šios: neteisėti veiksmai, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises, ir realus žalos atsiradimo pavojus. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Būtina prevencinio ieškinio sąlyga – atsakovo neteisėti veiksmai.
Nagrinėjamoje byloje Ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, tačiau kaip matoma šios civilinės bylos atveju Atsakovų veiksmai, kuriais bandoma perimti Ieškovo panaudos pagrindais iki šiol naudotą turtą, negali būti laikomi neteisėtais, nes atsakovas Alytaus miesto savivaldybė, Vyriausybei nusprendus jai perduoti valstybės turtą, tapo teisėta perimto turto savininke, o ankstesni turto panaudos teisiniai santykiai tarp Ieškovo ir valstybės yra pasibaigę. Teisėtai atliekami veiksmai negali būti prevencinio ieškinio objektu, kas sudaro pagrindą tokį ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju Atsakovės neteikė jokių savo bylinėjimosi išlaidas teisme patvirtinančių įrodymų ir prašymo jas priteisti. Byloje taip pat nebuvo patirtos pašto išlaidos, nes byla užvesta elektroniniu būdu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas joms nėra priteisiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Prevencinį ieškinį atmesti.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai atlikti nutartyje nurodytus veiksmus (draudimas taikytas 2020-05-25 nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3749-470/2020).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė