Civilinė byla Nr. 2-984-273/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00550-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.1; 116.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ atstovei advokatei R. Č. ir atstovei I. M., atsakovų A. B. ir V. B. atstovui advokatui E. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. dėl nuostolių  atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė BUAB „Aravis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 276 454,09 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo  V. B. 22 708,90 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Aravis“ iškelta bankroto byla, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 22 d. BUAB „Aravis“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“. Nuo 1998 m. spalio 15 d.   UAB „Aravis“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. B., o nuo 2010 m. gruodžio 17 d. ieškovės direktoriumi paskirtas atsakovas V. B.. 2014 m. sausio 15 d. audito UAB „MGI In salvo“, atlikusi administratoriaus pateiktų turimų įmonės apskaitos dokumentų peržiūrą, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal įmonės 2006 m. – 2011 m. kasos dokumentus, vestus atsakovo A. B., kuris atliko ir kasininko funkcijas, vadovavimo įmonei laikotarpiu, rasta išmokėjimų iš įmonės kasos už 254 244 Lt. Buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, atitinkamai sumai: 1) 2006 m. sausio 31 d. Nr. 01 - 13 666,66 Lt; 2) 2006 m. kovo 31 d.  Nr. 07 - 17 121,85 Lt; 3) 2006 m. gegužės 30 d.  Nr. 012 - 22 584,35 Lt;  4) 2006 m. birželio 20 d.  Nr. 015 - 17 292,09 Lt; 5) 2006 m. liepos 4 d. Nr. 016 - 7 000 Lt; 6) 2006 m. liepos 31 d. Nr. 018 - 22 825,27 Lt; 7) 2006 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 022 - 40 000 Lt; 8) 2006 m. rugsėjo 30 d. Nr. 024 – 40 000 Lt; 9)              2006 m. spalio 31 d. Nr. 028 - 40 000 Lt; 10) 2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 030 - 33 754 Lt. Į kasos knygą įtrauktas 2005 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderis Nr. 10 - 8 428,76 Lt sumai. Pagal 2007 m. sausio 1 d. UAB „Aravis“  avanso apyskaitą išleista  13 439,77 Lt įmonės lėšų, pagal 2010 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 12 išleista 341,34 Lt lėšų. Iš viso direktoriaus pareigas einant atsakovui A. B. buvo išleista pagal nurodytus išlaidų orderius ir avanso apyskaitas 276 454,09 Lt. 2010 m. gruodžio 31 d. sudarytame UAB „Aravis“ inventorizacijos apraše Nr. 4  nurodyta turto už 28 428 Lt ir tą patvirtina šio aprašo priedas atsargų inventorizacijos aprašas, kuriame nurodyta, kad įmonėje yra šių atsargų: klijuotų rastų už 22 708,90 Lt bei dvigubo pjovimo medienos už 5 718,81 Lt. 2011 m. sausio 31 d. UAB „Aravis“ direktoriaus atsakovo V. B. patvirtintu medžiagų nurašymo aktu ir 2011 m. sausio 31 d. nurašymo aktu  buvo nurašyta 17,488 m3 klijuotų rastų, kurių kaina 22 708,90 Lt. Ieškovo nuomone, visos aukščiau minėtos atsakovų vadovavimo UAB „Aravis“ atliktos ūkinės operacijos atliktos neteisėtai, dėl ko ieškovė patyrė viso 299 162,99 Lt žalą.

Atsakovo A. B. vadovavimo metu iš įmonės kasos buvo išimta iš viso 276 454,09 Lt lėšų, kurių paėmimui ir panaudojimui nėra pateisinančių dokumentų, patvirtinančių, kad šios sumos buvo išleistos UAB „Aravis“ reikmėms.  Atsakovas A. B., būdamas atsakingu už UAB „Aravis“ apskaitos organizavimą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 p., lojalumo pareigą įmonės atžvilgiu ir veikė priešingai įmonės interesams, todėl atsakovo veiksmai (neveikimas) paimtų iš įmonės pinigų atžvilgiu yra neteisėti. Atsakovo padaryta žala ieškovei 276 454,09 Lt žalą. Tarp atsiradusios žalos (nuostolių) ieškovei ir atsakovo veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsakovo V. B. neteisėti veiksmai pasireiškė  tuo, jog jam einant įmonės direktoriaus pareigas  2011 m. sausio 31 d. buvo nurašyta 17,488 m3 klijuotų rąstų, kurių kaina - 22 708,90 Lt. Ieškovo manymu, 17,488 m3 klijuotų rąstų buvo nurašyti dėl to, kad jie buvo netinkamai saugomi (sandėliuojami) ir dėl to jie tapo nebetinkami naudoti. Šią aplinkybę patvirtino 2013 m. gegužės 13 d. triplike civilinėje byloje Nr. 2-1152-230/2013 nurodyti argumentai. Atsakovas V. B. nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 17,488 m3 klijuotų rąstų buvo nekokybiški ar prarado savo vertę, o tuo pačiu ir paklausą, rinkoje jų nerealizavus. Dėl šios priežasties, atsakovo V. B. veiksmai vertintini kaip neteisėti, kadangi apdairaus, rūpestingo ir atsakingai besirūpinančio įmonės turtu vadovo pareiga yra užtikrinti, kad prekės būtų sandėliuojamos tinkamomis sąlygomis. Ieškovės manymu, 17,488 m3 klijuotų rąstų buvo nurašyti dėl to, kad jie buvo netinkamai saugomi (sandėliuojami), kadangi jie tapo nebetinami naudoti būtent dėl netinkamo jų saugojimo (t. y. dėl drėgmės daromo poveikio rąstams bei šių rastų technologinių pažeidimų). Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. gegužės 13 d. triplike civilinėje byloje Nr. 2-1152-230/2013 nurodyti argumentai. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas V. B. nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 17,488 m3 klijuotų rąstų buvo nekokybiški ar prarado savo vertę, o tuo pačiu ir paklausą, rinkoje jų nerealizavus. Dėl šios priežasties, atsakovo V. B. veiksmai vertintini kaip neteisėti, kadangi apdairaus, rūpestingo ir atsakingai besirūpinančio įmonės turtu vadovo pareiga yra užtikrinti, kad prekės būtų sandėliuojamos tinkamomis sąlygomis, tačiau atsakovas V. B. to nepadarė. Atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala įmonei yra 22 708,90 Lt. Tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys: atsakovas netinkamai organizavo rąstų apsaugą, dėl ko rąstai tapo brokuoti ir buvo nurašyti. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties 3 metų sutrumpinto termino nepraleido, nes laiko, kad ieškinio senatis prasidėjo 2011 m. birželio 30 d. nuo UAB Aravis“ bankroto bylos iškėlimo dienos.

Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovei 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1.  Ieškovė pateikė tapatų ieškinį nuo 2012 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teisme nagrinėjam ieškiniui (c. b. Nr. 2-625-230/2014), kuriame ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 640 814,73 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl ieškinys šioje byloje turi būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Šioje byloje ir jau nagrinėjamoje byloje yra nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, Neteisėti atsakovų veiksmai grindžiami tuo, kad jie neva nėra administratoriui perdavę visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to nėra galimybės pateisinti išimtų iš kasos 276 454,09 Lt panaudojimo, t.y. nustatyti ūkinių operacijų bei įvykių apimties. Nors pirmajame ieškinyje nurodyta suma nebuvo aptarta ar konkretizuota, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl žalos atsiradimo pasireiškė ir buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimu laikytina, kad reikalavimas grindžiamas iš esmės tais pačiais, nors ir papildytais ar(ir) patikslintais faktais. Atsakovo V. B. atsakomybė už veiksmus nurašant turtą grindžiama tais pačiais faktiniais duomenimis. Ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus vadovaujasi ir pateikia bylos Nr. 2-625-230/2014procesinius dokumentus;

2. Neaišku kokiu būdu audito įmonė UAB „MGI In salvo“ nustatė piniginių lėšų nepanaudojimo atvejus, nes administratoriaus visoje turimoje BUAB „Aravis“ buhalterinės apskaitos dokumentacijoje už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2011 m. liepos 12 d. yra šių piniginių lėšų panaudojimo ataskaitos su tai patvirtinančiais čekiais, kvitais, sąskaitomis-faktūromis ir pan. Analogiška situacija su 2005 kovo 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 10. 2005 m. kovo-balandžio mėn. kasos knygoje tuo pačiu numeriu yra įtrauktas kasos išlaidų orderis nurodantis visai kitą pinigų sumą 7445,84 Lt, o ne 8 428,27 Lt ir kitą mokėjimo pagrindą;

3. Audito įmonės atliktas patikrinimas negali būti pripažintas patikimu įrodymu ir dėl to, kad tai nėra audito išvada kaip tai apibrėžia Audito įstatymas, o tik atsakymas į paklausimą be jokios atsakomybės už neteisingos informacijos pateikimą įsipareigojimų;

4. Vilniaus apskr. VPK atliekamame ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-00089-12 metu atlikus FNTT specialistų patikrinimą ir įvertinus visus įmonės pateiktus dokumentus specialisto išvados pagrindu atsakovui A. B. pareikšti įtarimai dėl galimai jo žinioje esančio 51 255,56 Lt turtą, kurį gavo kaip atskaitingas asmuo iš įmonės kasos ir nepateikė pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, pasisavinimo. Minėtų institucijų informacija yra objektyvesnė ir laikytina įrodymu prima facie , turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 194 str. 1 d.);

5. Tikėtina, kad kai kuriuose apskaitos nėra buvusių įmonės vadovų parašų, tačiau tai nesudaro pagrindo prielaidai, kad apskaitoje nurodytų ūkinių įvykių nebuvo. Administratorius, žinodamas, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir kompiuterine apskaitos programa, nesiekė gauti iš įmonės šių duomenų;

6. Nuo 2005 m. iki 2006 m. laikotarpiu įmonė buvo skolinga A. B. 220 631,96 Lt, nes šiuo laikotarpiu veiklą vykdė visiškai finansuojama paties vadovo įnašais, kadangi patiriamos išlaidos buvo daug didesnės negu atsakovas gaudavo lėšų iš kasos, ką patvirtina preliminari skaičiavimų lentelė;

7. Ieškinio suma dėl nurašytų atsargų negali būti pripažįstama pagrįsta, kadangi nustačius jų kokybės fakto klausimą, galėjo būti apskaičiuota pagal realias likutines kainas, o ne buhalteriniuose dokumentuose apskaitytą 1 298,50 Lt/m3 kainą. Ieškovė nepateikė (atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą) turto vertės apskaičiavimų, nenurodė, kuriuo laikotarpiu, kurio atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes ir padarė realią žalą, kuo tai pasireiškė, todėl savo reikalavimo nepagrindė tinkamais ir patikimais įrodymais. Nurodyta defektinė mediena yra nelikvidi ir negalėjo būti parduota dėl aplinkosauginių reikalavimų;

8. Net ir pripažinus, jog atsakovai padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą, jų atžvilgiu turėtų būti taikoma ne civilinė, o įmonės vadovo kaip darbuotojo materialinė atsakomybė;

9. Ieškovė pažeidė CPK 95 straipsnio reikalavimus. Administratorius, nesusipažinęs tinkamai su įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentais, neatlikęs privalomos įmonės sandorių analizės ir nenustatęs priežasčių, dėl kurių įmonė tapo nemoki, tuo pačiu klaidindamas teismą, dirbtinai ilgina bankroto procesą ir didina administravimo kaštus, daro prielaidas apie neteisėtus atsakovų veiksmus ir nepagrįstai siekia žalos atlyginimo. Dėl tokių veiksmų jam skirtina įstatymuose numatyta piniginė bauda.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Aravis“ atstovės palaikė ieškinio reikalavimus, atsakovų A. B. ir V. B. atstovas su ieškiniu nesutiko.

Ieškinio pareiškimas pareikštas A. B. atmestinas, o V. B. –tenkintinas.

Norint taikyti vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Taip pat ieškovas turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas.

Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. AB įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės įstatų 7.2 punkto 6 papunktyje bendrovės vadovas įpareigojamas veikti bendrovės interesais. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių. Jos įpareigoja bendrovės vadovą veikti atidžiai ir rūpestingai, kad bendrovė nepatirtų nuostolių dėl nepateisinamos rizikos.  Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y pažeidė teisinę pareigą nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2008).

              Dėl A. B. atsakomybės

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Aravis“ iškelta bankroto byla, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 22 d. BUAB „Aravis“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“. Nuo 1998 m. spalio 15 d.   UAB „Aravis“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. B., o nuo 2010 m. gruodžio 17 d. ieškovės direktoriumi paskirtas atsakovas V. B..

Ieškovas ieškinio pareiškime nurodo, kad  atsakovui A. B. einant UAB „Aravis“ direktoriaus pareigas ir vykdant kasininko funkcijas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. pagal kasos išlaidų orderius A. B. buvo išmokėtos pinigų sumos:

1) 2006 m. sausio 31 d. Nr. 01 - 13 666,66 Lt; 2) 2006 m. kovo 31 d.  Nr. 07 - 17 121,85 Lt; 3) 2006 m. gegužės 30 d.  Nr. 012 - 22 584,35 Lt;  4) 2006 m. birželio 20 d.  Nr. 015 - 17 292,09 Lt; 5) 2006 m. liepos 4 d. Nr. 016 - 7 000 Lt; 6) 2006 m. liepos 31 d. Nr. 018 - 22 825,27 Lt; 7) 2006 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 022 - 40 000 Lt; 8) 2006 m. rugsėjo 30 d. Nr. 024 – 40 000 Lt; 9)              2006 m. spalio 31 d. Nr. 028 - 40 000 Lt; 10) 2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 030 - 33 754 Lt. Į kasos knygą įtrauktas 2005 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderis Nr. 10 - 8 428,76 Lt sumai. Visose jų mokėjimo paskirtis nurodyta „atsiskaitymai“(t.1, b.l. 8-17). Bankroto administratoriaus nuomone, iš turimų UAB „Aravis“ buhalterinių dokumentų matyti, kad iš UAB „Aravis“ buvo išimtos piniginės lėšos, kurių paėmimui ir panaudojimui nėra pateisinančių  dokumentų, taip pat nėra pateisinančių dokumentų, patvirtinančių, kad minėtos sumos buvo išleistos UAB „Aravis“ interesais. Bankroto administratorius daro išvadą, kad  atsakovas A. B. būdamas atsakingu už UAB „Aravis“ apskaitos organizavimą, pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 p., ko pasekoje pažeidė savo lojalumo pareigą įmonės atžvilgiu ir veikė priešingai įmonės interesams, todėl laikytina, kad   atsakovo A. B. veiksmai yra neteisėti.

Atsakovas A. B. nurodė, kad bankroto administratoriui buvo perduota visa dokumentacija nuo 2006 m iki 2011-07-12. Perduodant finansinę dokumentaciją buvo perduota ir piniginių lėšų panaudojimo ataskaitos su tai patvirtinančiais čekiais, kvitais, sąskaitomis-faktūromis ir pan. Be to, atsakovas nurodo, kad  po nekilnojamojo turto – lentpjūvės pardavimo, joje esančiose patalpose naujieji savininkai rado įmonei priklausančius dokumentus už 2005-2006 metus (atskaitingo asmens avansines apyskaitas su išlaidas pateisinančiais čekiais, kvitais, sąskaitomis-faktūromis) ir pagal šiuos dokumentus, atsakovo nuomone, bankrutavusi įmonė šiuo laikotarpiu jam skolinga 220.631,96 Lt. Nurodo, kad šiuo laikotarpiu įmonė veiklą vykdė faktiškai finansuojama paties vadovo įnašais, kadangi patiriamos išlaidos buvo daug didesnės, negu atsakovas gaudavo lėšų iš kasos. Atsakovas nurodytiems argumentams patvirtinti į bylą pateikė UAB „Aravis“ buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas, kurios gautos iš  ikiteisminio tyrimo pareigūnams perduotų dokumentų:

1) 2006 m. sausio 31 d. 13 333,66 Lt išlaidoms pagrįsti į bylą pateikta 2006 m. avanso apyskaitos Nr. 1 kopija, iš kurios matosi, kad įmonė skolinga vadovui 294067,95 Lt, vadovui iš viso išmokėta 13666.66 Lt, išleista – 8468.86 Lt, į bylą pateikta išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinė, pagal kurią išleista 8468.83 Lt (t2, b.l. 10-12), bei kvitų, PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios nurodytas išlaidas (t.2, b.l.69-98), antišlaidžiai sudaro 288870.12 Lt.

  2) 2006 m. kovo 31 d. 17 121,85 Lt išlaidoms pagrįsti į bylą patekta avanso apyskaitos Nr. 3 kopija, iš kurios matosi, kad įmonė skolinga vadovui (antišlaidžiai) 198765.89 Lt, o vadovas iš viso gavo 17121.85 Lt, išleido – 4882.66 Lt (t.2, b.l. 16). Taip pat į bylą pateikti įsigyto kuro pagal čekius 2006 m. kovo mėn. aktai (t.2, b.l. 17-21), bei kvitų ir PVM sąskaitos faktūrų kopijos, patvirtinančios atliktus apmokėjimus (t.2, b.l.127-141).

3) 2006 m. gegužės 30 d. paimtų 22584,35 Lt išlaidoms pagrįsti į bylą pateikta avanso apyskaita (t.2, b.l. 23), iš kurios matosi, kad vadovas gavo 22584.35 Lt, o išleido 15597.36 Lt, ką patvirtina išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinė (t.2, b.l. 24-25) bei kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios atliktus mokėjimus (t.2, b.l. 174-200, t.3, b.l. 3-4).

4) 2006 m. birželio 20 d. paimtų 17.292.09 Lt išlaidoms pagrįsti į bylą pateikta avanso apyskaita, iš kurios matosi, kad nurodytą sumą pinigų vadovas gavo, o išleido 10066.84 (t.2, b.l. 27), ką patvirtina išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinė (t.2, b.l. 28) bei  kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios kam, už ką ir pagal kokį dokumentą sumokėta (t3, b.l. 5-36).

5) 2006 m. liepos 4 d. ir  6) 2006 m. liepos 31 d. paimtų 29.825.27 išlaidoms pagrįsti į bylą pateikta avanso apyskaita Nr. 7, iš kurios matosi, kad vadovas gavo nurodytą pinigų sumą, o išleido 12308.24, ką patvirtina išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinė (t.2, b.l. 30-31) bei kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios kam, už ką ir pagal kokį dokumentą sumokėta (t.3, b.l. 37-65).

7) 2006 m. rugpjūčio 31 d.  paimtų 40 000 litų  išlaidoms pagrįsti pateikta avanso apyskaita (t.2, b.l.33), iš kurios matosi, kad išleista 35 005.36 Lt, ką patvirtina išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinė (b.l. t.2,  34-35) bei kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios kam, už ką ir pagal kokį dokumentą sumokėta (t.3, b.l. 66-115).

8) 2006 m. rugsėjo 30 d. paimtų 40 000 Lt išlaidoms pagrįsti pateikta avanso apyskaita Nr. 9 (t.2, b.l. 37), iš kurios matosi, kad išleista 11275.57 Lt, ką patvirtina išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinė (t.2, b.l. 38) bei kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios kam, už ką ir pagal kokį dokumentų sumokėta (t.3, b.l. 116-153).

9) 2006 m. spalio 31 d. paimtų 40 000 Lt išlaidoms pagrįsti  pateikta avanso apyskaita Nr. 10 (t.2, b.l. 40), iš kurios matosi, kad išleista 43 762.34 Lt, ką patvirtina išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinė (t. 2, b.l. 41) bei kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios kam, už ką ir pagal kokį dokumentą sumokėta (t.3, b.l.155-200, t.4, b.l. 3-6).

10) 2006 m. lapkričio 23 d. paimtų  33 754.00 Lt  išlaidoms pagrįsti pateikta avanso apyskaita (t.2, b.l. 42), iš kurios matosi, kad išleista 6407.32 Lt, ką patvirtina išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinė  (t.2, b.l. 43) bei kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios kam, už ką ir pagal kokį dokumentą sumokėta (t.4, b.l. 7-29).

Ieškinio pareiškime nurodoma, kad pagal 2007-01-01 UAB „Aravis“ avanso apyskaitą įmonės lėšų išleista 13 439,77 Lt. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė 2007 m. 01 mėn. avanso apyskaitos kopiją, išlaidas patvirtinančių dokumentų suvestinę, kurioje nurodyta 13 439,77 Lt bei kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios kam, už ką ir pagal kokį dokumentą sumokėta (t.4, b.l. 30-58).

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad nuo 2006 metų iki 2007 m. sausio mėn. įskaitytinai UAB „Aravis“ direktoriui buvo išmokėta 276 545,09 Lt grynųjų pinigų. Atsakovas į bylą pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtina avansinėse apyskaitose nurodyto dydžio išlaidas.  UAB „Aravis“ avansinėse apyskaitose nuo pat nagrinėjamo laikotarpio pradžios buvo nurodoma „antišlaidžiai“ – bendrovės reikmėms panaudota ne Bendrovės suma. Kaip nurodė atsakovo A. B. atstovas UAB „Aravis“ skola A. B., kuri nagrinėjamo laikotarpio pradžioje sudarė 294 067.95 Lt, kiekvieno mėnesio apyskaitoje buvo mažinama ir perkeliama į kitą mėnesį.

Į bylą nėra pateikta duomenų dėl pirminės skolos susidarymo A. B.. Tačiau iš avanso apyskaitos 2007 m. sausio mėn. matosi, kad bendrovės skola jam sudarė 220631.96 Lt. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje (2012-07-25 Nr. 5-2/143) Dėl UAB „Aravis“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matosi, kad pateiktų atsiskaitytino asmens A. B. avansinių apyskaitų dokumentų duomenimis Bendrovės įsiskolinimas jam 2007-01-01 buvo 220 631,96 Lt. 2007-2010 m. laikotarpiu į A. B. avansinę išlaiduota 714 137,7 Lt, kuriuos jis naudojo įvairioms reikmėms, 2011-01-01 įsiskolinimo likutis buvo 5232,18 Lt. (t.4, b.l. 103). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-02-20 Nr. 5-2/36 specialisto išvados „Dėl UAB „Aravis“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ šeštame lape ( t.5, b.l. 60) nurodyta, kad pateiktų atsiskaitytino asmens A. B. avansinių apyskaitų dokumentų duomenimis antiišlaidžiai (Bendrovės reikmėms panaudota ne Bendrovės suma) 2006-11-01 buvo (-238 702,91 Lt). 2006 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ir 2007-2010 m.  laikotarpiu į A. B. avansines gauta 771 360,37 Lt, kuriuos jis naudojo įvairioms reikmėms, panaudota šiuo laikotarpiu 537 742,23 Lt ir 2011-01-01 antiišlaidžiai buvo (-5 084,77 Lt) (771 360,37 Lt -537 742,23 Lt – 238 702,91 Lt). Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis įmonė A. B. liko skolinga  5 084,77 Lt., o tai patvirtina skolos buvimą ir nagrinėjamuoju laikotarpiu nuo 2006 metų sausio mėnesio.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai buvo nurodę, kad atsakovo A. B. įmonės finansinius dokumentus, kuriuos pateikė kaip įrodymus, neperdavė bankroto administratoriui, bet jie buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl bankroto administratorius neturėjo galimybės su jais susipažinti ir pareikšti nuomonę dėl jų pagrįstumo. Tačiau ta aplinkybė, kad įmonės finansiniai dokumentai perduoti  ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai nėra įmonės UAB „Aravis“ finansinės apskaitos dokumentai. Šiuos dokumentus tyrė ir  juos  su kitais įminės buhalterinės apskaitos dokumentais įvertino ikiteisminio tyrimo specialistai. Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 31 d. teismo posėdyje ieškovo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir sudaryta galimybė bankroto administratoriui susipažinti su papildomais buhalteriniais dokumentais ir juos įvertinti.

Nors ieškinio pareiškime nurodoma, kad į 2006 m. kasos knygą įtrauktas ir 2005-03-15 kasos išlaidų orderis Nr. 10  8 428,76 Lt sumai, tačiau ieškovas nepaaiškino kokia šio dokumento reikšmė bylai. Šis kasos išlaidų orderis nesusijęs su kasos išlaidų orderiais nurodytais ieškinio pareiškime ir neįtrauktas į reikalaujamos priteisti žalos dydį.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad atsakovas A. B. finansinės apskaitos dokumentais  pagrindė  išleistų piniginių sumų panaudojimą įmonės interesais, todėl ieškinys jo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovai byloje nurodė, kad  ieškovas pareiškė ieškinį, kuris yra tapatus nagrinėjamojoje kitoje byloje (Nr. 2-625-230/2014), nes ginčas pirmojoje byloje yra sprendžiamas dėl to paties objekto – žalos atlyginimo, kurio apimties klausimai (patikslinus ieškinį) bus tinkamai išnagrinėti taikant tokius pat procesinius gynybos būdus, kuriais siekiama ieškinio patenkinimo šioje civilinėje byloje, todėl prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas sprendė, kad šio prašymo nėra pagrindo tenkinti, kadangi iš ieškinio pareiškimo kopijos dėl žalos atlyginimo matosi, kad ieškinio pareiškimas pareikštas dėl žalos atlyginimo, padarytos sudarant abejotinus sandorius, vėluojant pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neperduodant administratoriui visų įmonės dokumentų, sąmoningai neatliekant Akcinių bendrovių 38 str. 3 dalyje numatytus veiksmus bei neužtikrinus turto išsaugojimo. Byloje prašoma priteisti 640.814,73 Lt žalą, kuri lygi teismo patvirtintiems kreditorių finansiniams reikalavimams (t.1, b.l. 108-119), todėl bylą išnagrinėjo iš esmės priimdamas teismo sprendimą.

Dėl V. B. atsakomybės

Ieškovas ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovo V. B. 22 708,90 Lt nuostolių atlyginimui. Ieškinio pareiškime nurodom, kad 2011-01-31 atsakovui V. B. einant UAB „Aravis“ direktoriaus pareigas buvo nurašyta 17,488 kub. m. klijuotų rąstų, kurių kaina 22 708,90 Lt. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovo V. B. patvirtintas 2011-01-31 medžiagų nurašymo aktas, kuriame konstatuota, kad 17,488 kub. m. klijuotų rąstų yra nebetinkami naudoti, todėl šį kiekį reikia nurašyti (t.1, b.l. 23-24). Ieškovo atstovo nuomone, klijuoti rąstai buvo nurašyti dėl to, kad jie nebuvo tinkamai saugomi ir jie tapo netinkami naudoti dėl jų saugojimo t.y. dėl drėgmės daromo poveikio rąstams ir būtent dėl šių rąstų technologinių pažeidimų. Bankroto administratorius šiuos atsakovo V. B. veiksmus vertina kaip neteisėtus, kadangi apdairaus, rūpestingo ir atsakingai besirūpinančio įmonės turtu vadovo pareiga yra užtikrinti, kad prekės būtų sandėliuojamos tinkamomis sąlygomis, ko atsakovas V. B. nepadarė.

Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinio pareiškimą nurodė, kad nurašyti klijuotos medienos rąstai tai buvo atraižos nuo rąstų, kurios likdavo supjovus medieną pagal patvirtintus projektinius brėžinius. Užsakovai pinigines lėšas mokėdavo tik už faktiškai panaudotą medieną. Arba, klijuotų rąstų gamybos procese dėl objektyvių priežasčių mediena skildavo, per laiką pajuoduodavo, susisukdavo, išlikdavo, išbyrėdavo šakos, dėl ko gaminiai neturėjo estetinio patrauklumo ir tapdavo sunkiai realizuojami. Tokie gaminiai nebuvo specialiai saugomi ypatingomis sąlygomis, o jų tolimesnį gedimą sąlygojo ne tiesioginis vandens poveikis, o natūralūs atmosferiniai veiksniai. Atsakovas V. B. nurodo, kad defektuota mediena, kurios gamybos procese buvo naudojamos įvairios aplinkai kenksmingos medžiagos negalėjo būti parduota dėl aplinkosauginių reikalavimų, o šios medienos utilizavimui po jos nurašymo tuo metu įmonė jau neturėjo pinigų, todėl didelė dalis nurašytos medienos iki šiol laikoma buvusioje gamybinėje teritorijoje. Atsakovas V. B. pateikė į bylą 2011-01-07 defektavimo aktą (t.1, b.l. 84), kuriame nurodyta, kad komisija susidedanti iš direktoriaus V. B., A. L., A. J. apžiūrėjo įmonės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) klijuotos medienos rąstų atliekas, kurios yra nebetinkamos naudoti ar perparduoti dėl supuvimo, sudrėkimo, nekondicinių gabaritų ir gamybos procese naudotų technologinių preparatų (t.1, b.l. 84). Byloje liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad jis dalyvavo komisijoje apžiūrint klijuotos medienos atliekas, tai buvo atraižos maždaug po 15 centimetrų ilgio, kurios buvo sudėtos į krūvą. Šių medienos atliekų nematavo ir nesvėrė.

Iš į bylą pateikto inventorizacijos aprašo Nr. 4, kurį patvirtino atsakovas V. B. 2010-12-31 (t.1, b.l.20-22) matosi, kad atsargų inventorizacijos apraše yra nurodyta klijuoti rąstai  17.488 kub. m., kurių vertė 22708.90 Lt. 2011 m. sausio 31 d. medžiagų nurašymo akte nurodoma, kad 17,488 kub. m. klijuotų rąstų yra nebetinkami naudoti, todėl šį kiekį reikia nurašyti. Ir inventorizacijos aktą ir medžiagų nurašymo aktą pasirašė tuo metu buvęs direktorius V. B.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad buvo nurašoma medienos atraižos, kurios nebuvo tinkamos naudoti gamyboje ir kurios šiuo metu po nurašymo yra įmonės teritorijoje. Esant tokiems duomenims teismas daro išvadą, kad buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti duomenys dėl medinių rąstų kiekio ir kainos prieštarauja atsakovo V. B. parodymams, kad nurašymo metu buvo nurašomi ne rąstai, bet jų atraižos. Teismas tokius atsakovo parodymus vertina kritiškai, nes atsakovas V. B., būdamas įmonės vadovu pats pasirašė atsargų inventorizacijos apyrašą, be to, medžiagų nurašymo apyraše nurodyta, kad nurašyta būtent 17.488 kub. m. klijuotų rąstų. Niekur nėra užfiksuota, kad nurašoma medienos atraižos. Iš Liudytojo A. J. apklausos matosi, kad dalyvavo apžiūrint atraižų krūvą, kuri nebuvo matuojama ar sveriama. Esant šiems prieštaringiems įrodymams teismas sprendžia, kad prieš iškeliant bankroto bylą (Kauno apygardos teismo 2011-06-30 nutartis) nebuvo jokio pagrindo įmonės vadovui V. B. nurašyti didelės vertės turtą, nesant jokių duomenų apie jo netinkamumą naudoti ar realizuoti. Atsakovas nesiėmė reikiamų priemonių rąstus tinkamai sandėliuoti ir perduoti bankroto administratoriui. Nors atsakovas nurodė, kad įmonės teritorijoje šiuo metu yra dar likusių nurašytų medienos atraižų, tačiau į bylą nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad pagal nurašymo aktą nurašyti klijuoti rastai ir likusios medienos atraižos tai tas pats turtas, kuris buvo nurašytas nurašymo aktu.

Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad  atsakovui V. B. einant UAB „Aravis“ direktoriaus pareigas prieš pat bankroto bylos iškėlimą buvo nurašyta   turto, kurio kaina 22 708,90 Lt, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius ir neteko galimybės šį turtą realizuoti, dėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti  22 708,90 Lt , kas atitinka 6576,95 Eur nuostolių atlyginimo.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškinys atsakovui A. B. atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o ieškinys V. B. tenkintinas, priteisiant iš jo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 str.).

Atsakovų prašymas skirti ieškovui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas, nes teismas nenustatė, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

             Priteisti iš V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai UAB „Aravis“ į.k. 123940958   6576,95 Eur ( šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 95 eurocentus) nuostolių atlyginimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

             Priteisti iš V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 179 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei ir  9,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

              Ieškinį A. B. atžvilgiu netenkinti.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                              Izolda Nėnienė