Civilinė byla Nr. 2A-1596-230/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02817-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1; 2.5.39.2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-451/2015 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui I. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 20 670 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-12-20 eismo įvykio metu jai priklausantis automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas I. K. vairuojamo automobilio Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-12-27 ieškovė kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ dėl autotransporto priemonės įvertinimo ir patirto nuostolio apskaičiavimo. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ įvertino automobilio vertę, apgadinimus, jo remonto kaštus ir pateikė autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad orientacinis patirtas nuostolis yra 44 460 Lt, o automobilio rinkos vertė – 70 670 Lt. Atsakovė atsisakė mokėti tokią draudimo išmoką, nurodydama, kad ši draudimo išmoka neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovė pateikė ieškovei 2013-02-21 UAB „Finance property“ parengtą transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinto turto vertė skiriasi nuo UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitoje nurodytosios ir yra sumažinta iki 50 500 Lt, dėl ko sumažinti ir nuostoliai. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateiktoje autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje automobilio rinkos kaina nustatyta remiantis 8 internetiniais portalais, o UAB „Finance property“ parengtoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytas tik vienintelis portalas, kurio pagalba buvo įvertinta automobilio vertė. Todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateiktai autotransporto priemonės vertinimo ataskaitai trūksta esminių elementų – palyginamųjų objektų, nes pačios atsakovės užsakytoje atskaitoje yra tik vienas palyginamasis objektas (vienas internetinis portalas). Atsakovei paskelbus aukcioną, ieškovės automobilis 2013-03-26 buvo parduotas už 16 300 Lt. 2013-03-28 atsakovė ieškovei išmokėjo 34 200 Lt, vadovaudamasi 2013-02-21 UAB „Finance property“ parengta transporto priemonės vertinimo ataskaita. Kadangi pagal UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimus transporto priemonės rinkos vertė buvo 70 670 Lt, o liekamoji faktinė vertė – 16 300 Lt, taip pat pridedant 500 Lt ekspertų vertinimo išlaidų, atsakovė ieškovei turėjo išmokėti 54 870 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei J. G. 1 506,02 Eur draudimo išmoką ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovės užsakymu UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliko automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą bei pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kurią transporto priemonės Subaru Legacy rinkos vertė nustatyta 70 418,12 Lt, o AB „Lietuvos draudimas“ užsakė vertinimo ataskaitą UAB „Finance property“, kurioje transporto priemonės vertė iki apgadinimo nurodyta 50 500 Lt, transporto priemonės liekanų vertė – 16 500 Lt. Vadovaujantis UAB „Finance property“ atliktu įvertinimu, ieškovei buvo paskaičiuota 34 200 Lt draudimo išmoka. 2014-07-07 teismo nutartimi byloje buvo paskirta automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizė. 2014-08-20 kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte nustatyta, jog automobilio rinkos vertė iki 2012-12-20 eismo įvykio buvo 60 800 Lt, o likutinė vertė po 2012-12-20 eismo įvykio – 21 400 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė transporto priemonę pardavė už 16 300 Lt, kuriuos pervedė ieškovei. Teismas nurodė, kad ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys gali būti atmesti, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų ir ekspertizės metu gauti duomenys prieštarauja kitiems įrodymams. Sprendime teismas konstatavo, jog ekspertizė byloje buvo atlikta dėl teismo nutartyje ekspertui suformuluotų klausimų, ją atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ir reikiamą kvalifikaciją turintis teismo ekspertas, pateiktas ekspertizės aktas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, o ekspertizės akte pateiktos išvados atitinka ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies teismas nustatė, kad ekspertas visus automobilį identifikuojančius duomenis surinko iš VĮ ,,Regitra“ registracijos liudijimo, todėl ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašyta automobilio charakteristika atitinka jo registracijos liudijime nurodytus identifikavimo duomenis, tame tarpe ir duomenis dėl spalvos. 2014-08-20 nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte 4 priede nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atliekant automobilio retrospektyvinį vertės tyrimą buvo remtasi LR Finansų ministro 2012 m. balandžio mėnesio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta „Turto ir verslo vertinimo metodika“ (toliau – Vertinimo metodika), kurios 42–45 punktai suteikia teisę atlikti retrospektyvinį turto vertės nustatymą, t. y. galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje). Vertinimo metodikos 34 p. numato, kad jeigu retrospektyvinio turto vertinimo atlikimo metu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (kilnojamojo turto vertinimo atveju), arba objekto apžiūros dienai jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios bei neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje), tokiu atveju turto vertintojas gali remtis objekto savininko arba užsakovo pateiktomis objekto nuotraukomis ir kitais dokumentais, patvirtinančias objekto identifikacines ir fizines charakteristikas. Iš teismo eksperto A. P. paaiškinimų buvo nustatyta, kad atliekant automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir nustatant automobilio rinkos vertę, buvo lyginamos tapačių, analoginių ar panašių transporto priemonių sandorių (pasiūlymų kainos). Duomenų registre apie tokius ar visiškai analogiškos komplektacijos automobilius nėra, kadangi automobilis yra skirtas JAV rinkai, todėl buvo paimti šaltiniai iš kitų Europos valstybių – Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutinkamai su Vertinimo metodika galima atlikti retrospektyvinį vertinimą, atlikti transporto priemonės vertės tyrimo ekspertizę ir apskaičiuoti jos rinkos vertę galima teismo nutartyje nurodytai datai pagal transporto priemonės tapatumo ir fizines charakteristikas, pateiktas civilinės bylos medžiagoje, atmetė ieškovės reikalavimą, kad nustatinėjant automobilio rinkos vertę reiktų remtis eismo įvykio data. Teismas taip pat nesivadovavo 2013-08-14 Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendimu „Dėl J. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ ginčo, kuris rekomenduoja AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sudarytą autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, kadangi Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir turi būti vertinamas kartu su kitais rašytiniais įrodymais byloje. Teismas sprendė, kad teismo ekspertizės akte esantys duomenys yra labiau patikimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteistą 1 506,02 Eur draudimo išmoką padidinti iki 5 986,45 Eur bei priteisti 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „Finance property“ vertinimo ataskaita, tačiau neįvertino to, kad 2013-08-01 Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadoje Nr. T-20(13)-1, minimame LB Priežiūros tarnybos 2013-08-14 sprendime nurodyta, jog „turto vertintojas, nustatydamas transporto priemonės Subaru Legacy rinkos vertę, nesilaikė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimo turto vertinimo ataskaitoje pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant turto vertės skaičiavimą. Todėl, nors Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje naudojami rekomenduojami koeficientai, tačiau turto vertinimo ataskaitoje turėjo būti nurodytos šių koeficientų reikšmės, taip pat skaičiavimai, kurie atliekami skaičiuojant vertinamo turto vidutinę rinkos vertę, naudojant minėtus koeficientus. Turto vertinimo ataskaitoje pažymima, jog nustatant vertinamos transporto priemonės rinkos vertę buvo skaičiuota korekcinė vertė, kuria įvertinami nepataisyti arba netinkamai pataisyti apgadinimai ir defektai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad turto vertinimo ataskaitoje nebuvo pateikti nuoseklūs skaičiavimai, kurie pagrįstų minėtą korekcinę vertę, korekcinės vertės, kurios pagrindu skaičiuota vertinamo objekto rinkos vertė, nustatymas laikytinas nepagrįstu. Išvadoje taip pat nurodoma, kad nustatant vertinamos transporto priemonės likutinę vertę, turto vertinimo ataskaitoje nebuvo pateiktos taikytos formulės ir skaičiavimų sekos, kurios atliktos skaičiuojant transporto priemonės sugadinimo laipsnį, transporto priemonės populiarumo koeficientą“.

2) Teismas konstatavo, jog Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir turi būti vertinamas kartu su kitais rašytiniais įrodymais byloje, tačiau minėto sprendimo teismas nevertino ir neįvertino to, kad nors Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau sprendime minima Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada, kuria konstatuojama UAB „Finance property“ ataskaitos neteisingumas, turi juridinę galią, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d. Todėl teismas negalėjo vadovautis UAB „Finance property“ ataskaita, kurios neteisingumą įstatymo nustatyta tvarka konstatavo Turto vertinimo priežiūros tarnyba, ir daryti išvadą, jog remiantis UAB „Finance property“ ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitomis skirtumas tarp automobilio rinkos verčių draudžiamo įvykio datą, kurią nustatė šalių pasirinkti specialistai, buvo 20 170 Lt, taip pat skyrėsi ir automobilio likutinės vertės.

3) Teismas konstatavo, kad atsakovė pardavė automobilį už 16 300 Lt, tačiau ieškovės pateiktoje ataskaitoje automobilio liekamoji vertė nustatyta 26 710 Lt. Todėl atsakovė parduodama automobilį už mažesnę liekamąją vertę padarė 10 410 Lt (3 014,94 Eur) žalą.

4) Teismas, remdamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavo, jog praktikoje minimų teismo ekspertizės akto trūkumų šioje byloje nenustatyta, tačiau ši teismo išvada nepagrįsta, kadangi teismas nevertino ieškovės atstovo ir liudytoju apklausto specialisto A. S. paaiškinimų dėl ekspertizės duomenų nepatikimumo ir tyrimo ydingumo bei išsakytų pagrįstų motyvų dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 270 str. 4 d. 4 p., nes teismas nenurodė, kodėl atmeta ieškovę atstovaujančios advokatės paaiškinimus dėl ekspertizės akto neatitikimo Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkai, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijai. Nepagrįsta teismo išvada, jog ekspertizės aktas atitinka jam keliamus įstatymo reikalavimus, o ekspertizės akte pateiktos išvados atitinka ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą, kadangi teismo ekspertizės akto 4 priede nurodytos teisės normos įrodo, kad teismo ekspertas jomis vadovavosi. Teismas ne tik kad nepagrindė šių savo išvadų, tačiau atmesdamas advokatės motyvą tik dėl netinkamai nurodytos automobilio spalvos, ignoravo kitus advokato paaiškinimus dėl išvados ydingumo.

4) Teismas padarė išvadą, jog teismo ekspertas tinkamai vadovavosi Turto ir verslo vertinimo metodikos 42–45 p., nustatančiais retrospektyvinio vertinimo esmę. Tačiau šią teismo išvadą paneigia faktas, jog teismo ekspertas nepateikė analogiškų lyginamųjų objektų rinkos kainų autoįvykio dieną, tuo tarpu, kai UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atstovas A. S. pateikė identiškų lyginamųjų objektų rinkos kainas autoįvykio dieną ir pagrindė vertinamo automobilio rinkos vertės skaičiavimą. Be to, teismas priėmė teismo eksperto A. P. prieštaringą aiškinimą, jog „atliekant automobilio Subaru Legacy ekspertizę ir nustatant automobilio rinkos vertę buvo lyginamos tapačių, analoginių ar panašių transporto priemonių sandorių (pasiūlymų) kainos“. Tuo pačiu pažymėdamas, kad „duomenų registre apie tokius ar visiškai analoginės komplektacijos automobilius nėra“.

5) Teismas neįvertino to, kad teismo eksperto išvadų dėl vertinamo automobilio rinkos vertės ydingumas pasireiškia ir tuo, jog jis teismo ekspertizės akte nurodo informaciją apie lyginamųjų objektų rinkos vertes, kurios tapo žinomos po vertinamo automobilio vertės nustatymo dienos praeityje (visų palyginamųjų objektų rinkos kainos 2014-07-30), nes teismo ekspertas, pripažinęs, kad duomenų registre apie tokius ar visiškai analoginės komplektacijos automobilius nėra, teismo ekspertizės akte pateikė lyginamųjų objektų rinkos vertes ne autoįvykio dienai (2012-12-20), bet teismo ekspertizės atlikimo dienai (2014 m. liepos mėn.), ir ignoruodamas retrospektyvinio vertinimo principus bei Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, kuriomis neva vadovavosi, skaičiuodamas automobilio rinkos vertę taikė laiko pataisos koeficientą, kurio nei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija nei Kelių transporto priemonių vertinimo tvarka nenumato. Teismo ekspertas teismo ekspertizės akte nurodė, kad vidutinė rinkos vertė nustatyta vertinimo datai 2014 m. liepos mėn., kas akivaizdžiai prieštarauja retrospektyvinio vertinimo esmei. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad įvertinant esminius vertinamo ir lyginamųjų objektų skirtumus, kainos perskaičiuotos ir pataisos nustatytos ekspertiniu būdu, taikant skaičiavimo modelį, pagrįstą vertintojo patirtimi bei sukauptomis žiniomis apie jų įtaką kainai rinkoje, tačiau šie motyvai detaliai nepagrįsti. Tokie motyvai įrodo, jog teismo ekspertas ignoravo retrospektyvinio vertinimo esmę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi UAB „Finance property“ atlikta eismo įvykio metu ieškovės sugadintos transporto priemonės rinkos vertės nustatymo ataskaita (t. 1, b. l. 50–75)¸ kurioje transporto priemonės vertė iki apgadinimo nustatyta 50 500 Lt, transporto priemonės liekamoji vertė – 16 500 Lt, ieškovei paskaičiavo ir išmokėjo 34 200 Lt draudimo išmoką. Šalys neginčija, kad atsakovė sugadintą transporto priemonę pardavė už 16 300 Lt, kuriuos pervedė ieškovei. Ieškovės užsakymu UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ taip pat atliko šio automobilio vertinimą bei pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą (t. 1 b. l. 27–49), pagal kurią transporto priemonės rinkos vertė buvo nustatyta 70 670 Lt, o likutinė vertė – 26 710 Lt. Teismo nutartimi paskyrus byloje automobilio ekspertizę, jos metu buvo nustatyta, jog automobilio rinkos vertė iki 2012-12-20 eismo įvykio buvo 60 800 Lt (t. 2, b. l. 29–46), todėl teismas nustatė, kad ieškovei buvo išmokėta nepakankamo dydžio draudimo išmoka ir ją padidino, papildomai priteisdamas 1 506,02 Eur draudimo išmoką. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su transporto priemonės rinkos vertę nustatančių įrodymų vertinimu ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu draudiko ieškovei neatlyginto nuostolio dydžiu.

Dėl sugadintos transporto priemonės vertės nustatymo ir su tuo susijusių įrodymų vertinimo    

              Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Finance property“ vertinimo ataskaita, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų akivaizdu, kad teismas, grįsdamas savo išvadas dėl ieškovei neatlyginto nuostolio dydžio, rėmėsi ne nurodyta atsakovės pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, o teismo ekspertizės aktu, tokiu būdu iš esmės atmesdamas šį įrodymą, kaip nepagrįstą, nors to tiesiogiai teismo sprendime ir nenurodė. Todėl ir apeliacinio skundo argumentai apie UAB „Finance property“ vertinimo ataskaitos ydingumą, jos netinkamumą ir nepagrįstumą, ką, apeliantės nuomone, patvirtina ir byloje pateiktas Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas (t. 1, b. l. 34–37), neturi jokios reikšmės, nes teismo išvados buvo grindžiamos ne šios vertinimo ataskaitos duomenimis. Tačiau apeliantė kartu teigia, kad teismas netinkamai įvertino teismo ekspertizės aktą, kuriuo teismas rėmėsi, nes neįžvelgė jo trūkumų ir todėl nustatant ieškovei atsiradusį nuostolį turėjo būti remiamasi jos pateikta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, dėl ko jos ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai, o ne iš dalies. Tokiu būdu ieškovė kelia netinkamo įrodymų, susijusių su eismo įvykio metu sugadintos ieškovei priklausiusios transporto priemonės vertės, o tuo pačiu ir neatlyginto nuostolio dydžio nustatymu, vertinimo klausimą.  

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Vakarų krova“, bylos Nr. 3K-3-200-219/2015).

Šalims įrodinėjant žalos dydį ir nustatant eismo įvykio metu sugadintos transporto priemones vertę, be atsakovės pateiktos UAB „Finance property“ vertinimo ataskaitos, kuria teismas nesirėmė, byloje buvo pateikti dar du ginčo turto vertinimo dokumentai – UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaita ir teismo ekspertizės aktas. Apeliaciniu skundu būtent ir keliamas pagrindinis klausimas dėl tinkamo būtent šių įrodymų įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas labiau patikimu įrodymu laikė teismo ekspertizės aktą, o atsakovė ginčija šio akto išvadų pagrįstumą.

Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinė galia, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. I. N., bylos Nr. 3K-3-353/2014).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus teismo ekspertizės aktą, kaip labiau patikimą įrodymą, ne tik dėl jo prigimties ir gavimo aplinkybių, kadangi ekspertizė buvo paskirta teismo, kuria tinkamą kvalifikaciją turinčiam ekspertui buvo pavesta atsakyti į tam tikrus klausimas, remiantis surinkta bylos medžiaga, t. y. žinant ir apie kitas byloje jau pateiktas vertinimo ataskaitas, bet ir pagrįstai nurodžius, kad ekspertizės aktas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, o jo išvados atitinka ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą t. y. nenustačius ekspertizės akto trūkumų. Apeliantė, nesutikdama su šiomis išvadomis, pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad ekspertas rėmėsi palyginamųjų objektų rinkos kainomis, vyravusiomis  2014 m. liepos mėnesį, t. y. ekspertizės atlikimo, bet ne eismo įvykio, kai buvo padaryta žala, metu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos „Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ (toliau Tvarkos) 26.1. p. numatyta, kad nustatant žalą, padarytą apgadinant transporto priemonę, nustatoma transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą. „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos“ (toliau Instrukcijos), patvirtintos nurodytais norminiais aktais, 8 punkte nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama pagal vidutinę rinkos vertę, ją atitinkamai koreguojant. Tvarkos 8 punkte nurodyta, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė – tam tikros markės, modelio ir komplektacijos neapgadintos (nesužalotos) transporto priemonės rinkos vertė, nustatyta rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje pateiktą skaičiavimo metodiką. Tokiu būdu vidutinė rinkos vertė gali būti nustatyta ne tik pagal Instrukcijoje pateiktą skaičiavimo metodiką, bet kitais rinkos kainų tyrimo būdais. Ekspertas automobilio vidutinę rinkos kainą nustatė lyginamosios vertės metodu vertinimo datai, tačiau vadovaudamasis Instrukcijoje nurodytais pataisos koeficientais (tarp jų ir laiko koeficientais) bei pataisomis, nustatytomis ekspertiniu būdu, taikant skaičiavimo modelį, pagrįstą vertintojo sukauptomis žiniomis apie jų įtaką kainai rinkoje ir tyrimų rezultatais, kas yra nurodyta ekspertizės akte. Todėl ekspertas, nustatydamas vidutinę rinkos vertę, o ja remdamasis ir automobilio rinkos kainą nepažeidė nustatytų teisės aktų reikalavimų, nes nustatė automobilio rinkos vertę prieš jo apgadinimą tik pritaikęs laiko pataisos koeficientus, kas nėra draudžiama pagal nurodytus teisės aktus. Ekspertizės aktų išvadų pagrįstumą byloje patvirtina ir eksperto A. P. paaiškinimai dėl duotos išvados. Nenustačius ekspertizės akto išvadų nepagrįstumo ir atlikto tyrimo ir padarytų išvadų prieštaravimo turto vertinimą reglamentuojantiems teisės aktams ir įvertinus ekspertizės akto prigimties ir jo gavimo aplinkybių aukštesnį patikimumo lygį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilio rinkos vertę nustatė, remdamasis ekspertizės aktu, tokiu būdu atmesdamas kitą ieškovės pateiktą įrodymą – UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitą. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai neįvertino apklausto liudytojo A. S., atlikusio transporto priemonės vertinimą ieškovės užsakymu, parodymų, tačiau teismui pagrindus savo poziciją, dėl ko buvo remtasi ekspertizės aktu, o nesiremta šio vertintojo ataskaita, tai faktiškai reiškia, kad dėl tų pačių argumentų buvo atmesti ir šio liudytojo parodymai bei ieškovės atstovės paaiškinimai, prieštaraujant ekspertizės akto išvadoms. Apeliantė nenurodo jokių konkrečių liudytojo A. S. parodymais ar ieškovės atstovės paaiškinimais nurodytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima remtis ekspertizės aktu, todėl kolegija atkirai liudytojo parodymų ir atstovės paaiškinimų nevertina. Be to, dėl apeliaciniame skunde nurodytų ekspertizės akto trūkumų kolegija jau pasisakė, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas eksperto išvadas vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu ir eksperto išvadomis, kurios vidiniu teismo įsitikinimu, kuriam pagrindą davė pirmiau nurodytos aplinkybės, buvo įvertintos kaip turinčios svaresnę įrodomąją galią ir patikimai bei pakankamai patvirtino bylai reikšmingą aplinkybę – automobilio rinkos vertę.

Dėl draudiko neišmokėtos ieškovei draudimo išmokos (neatlyginto nuostolio) dalies

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei neišmokėtos draudimo išmokos dalį, rėmėsi teismo eksperto nustatyta automobilio rinkos verte (60 800 Lt) ir jo nustatyta šio automobilio likutine verte – 21 400 Lt, ir nustatė, kad ieškovės neatlygintų nuostolių dydis yra šių sumų skirtumas ­– 39 400 Lt, iš kurio atėmęs draudiko ieškovei išmokėtą draudimo išmoką – 34 200 Lt, nustatė priteistiną draudimo išmokos dalį – 5 200 Lt /1 506,02 Eur. Tačiau apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovė ieškovės sugadintą automobilį pardavė už 16 300 Lt ir šią sumą pervedė ieškovei, dėl ko tarp šalių nėra ginčo, šios aplinkybės, nustatydamas neatlyginto nuostolio dydį, neįvertino, todėl neteisingai nustatė ieškovei neišmokėtos draudimo išmokos dalį. Įvertinus tai,  kad automobilio rinkos vertė nustatyta 60 800 Lt, o automobilio liekanos parduotos už 16 300 Lt, draudimo išmoka apskaičiuota ir išmokėta ieškovei – 34 200 Lt, ieškovei neatlyginto nuostolio dalis yra 10 300 Lt (2 983,09 Eur), kuri ir turėjo būti priteista teismo sprendimu. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės dėl realios sugadinto automobilio vertės jį pardavus ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui, taip pat neteisingai nustatė nuostolių dydį, t. y. netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, todėl priimtas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), padidinant ieškovei priteistą sumą iki nurodyto dydžio – 2 983,09 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus sprendimą ir padidinus ieškovei priteistinos draudimo išmokos dalies dydį iki 2983,09 Eur, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 620 Lt žyminį mokestį ir turėjo 2 500 Lt atstovimo išlaidų, iš viso 3 120 Lt išlaidų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 20 670 Lt, o pakeitus sprendimą priteistina 10 300 Lt (2 983,09 Eur), todėl jos reikalavimai yra patenkinti apie 50 % (49,83 %) ir bylinėjimosi išlaidos jai atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), t. y. 1 560 Lt (451,81 Eur). Atsakovės išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 2 400 Lt už ekspertizės atlikimą, todėl jai iš ieškovės priteistina 1 200 Lt (347,54 Eur), o procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei – 20,65 Eur priteistinos po lygiai iš abiejų šalių, t. y. po 10,33 Eur. Atlikus šalims viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistinos 104,27 Eur bylinėjimosi išlaidos (451,81 Eur–347,54 Eur).

Ieškovei atlygintinos ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė sumokėjo 134,41 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 116), ir ji turėjo 434,50 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 125–127), iš viso 568,91 Eur. Kadangi apeliaciniu skundu ieškovė prašė padidinti priteistą sumą 4 480,82 Eur (15 740 Lt), o nutarta padidinti priteistą sumą nuo 1 506,02 Eur iki 2983,09 Eur, todėl patenkinta apeliacinio skundo dalis yra 1 477,07 Eur, t. y. apeliacinis skundas patenkintas 33 %, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 187,74 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3  punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti priteistą iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovei J. G. draudimo išmokos sumą nuo 1 506,02 Eur iki 2 983,09 Eur, priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo šios priteistos sumos – 2 983,09 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys likusioje dalyje atmestas, palikti nepakeistą.  

              Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovei J. G. 104,27 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

              Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir ieškovės J. G. po  10,33 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. 

              Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovei J. G. 187,74 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                 Nijolia Indreikienė

                                                                                                                                               Leonas Jachimavičius

                                                                                                                           Virginija Lozoraitytė