Civilinė byla Nr. e2-567-601/2026

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00510-2025-1

  Procesinio sprendimo kategorija:

                         2.1.2.6; 2.1.6.3; 2.6.39.2.13; 3.2.8.1

    (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Lexita“ atstovėms adv. Karolinai Laurynaitei ir Egidijai Vėbraitei, atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atstovui adv. Justui Čobotui, trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui adv. Haroldui Ivanauskui, 

       viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą (atsakovės prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo) pagal ieškovės UAB „Lexita“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai su trečiais asmenimis ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl reikalavimo išmokėti laidavimo draudimo išmoką pripažinimo neteisėtu ir nevykdytinu, draudimo išmokos sumažinimo,

n u s t a t ė :

I.                      ieškinio esmė

1. Ieškovė prašo (dublike patikslinti reikalavimai):

1.1. pripažinti neteisėtu Druskininkų savivaldybės administracijos 2025 m. spalio 27 d. sprendimą pasinaudoti laidavimo draudimo išmoka pagal laidavimo draudimo raštą Nr. 6100010068;

1.2. nepripažinus 2025 m. spalio 27 d. Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimo neteisėtu, sumažinti laidavimo draudimo išmoką iki Druskininkų savivaldybės administracijos realių patirtų nuostolių dydžio;

1.3. priteisti UAB „Lexita“ naudai iš Druskininkų savivaldybės administracijos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Vieningos elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemos sukūrimo, techninės įrangos įsigijimo ir palaikymo paslaugos“, pirkimo ID 4023759 (toliau – Pirkimas), kuriame pasiūlymą teikė ieškovė.

3. Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.1.2 p. numatė, kad tiekėjai privalo užtikrinti pasiūlymo galiojimą ne mažesne kaip 50 000 Eur suma ir pateikti draudimo bendrovės besąlyginį ir neatšaukiamą laidavimo raštą. Ieškovė Pirkime pateikė trečiojo asmens 2025-09-12 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 6100010068 su laidavimo draudimo liudijimu, kuriuo užtikrino pasiūlymo galiojimą 50 000 Eur suma (toliau – Laidavimo raštas). Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.4.2 p. numatė, kad dalyvis netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jeigu perkančiajai organizacijai paprašius, netikslina ar nepateikia trūkstamų duomenų ar dokumentų apie atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams (toliau – Sąlyga). 2025-09-24 atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu patikslinti Laidavimo draudimo raštą ir paaiškinti pasiūlymą iki 2025-09-29 10.00 val. 2025-09-29 ieškovė pateikė patikslintą pasiūlymo Laidavimo draudimo raštą ir pasiūlymo paaiškinimą. 2025-10-03 atsakovė vėl kreipėsi į ieškovė su nauju prašymu paaiškinti pasiūlymą iki 2025-10-07 10.00 val. Atsakovė prašė atsakyti į 20 didelės apimties klausimų. Ieškovė, susipažinusi su klausimais, 2025-10-06 kreipėsi į įrangos gamintoją, prašydama pateikti su įranga susijusius duomenis, reikalingus pasiūlymo paaiškinimams parengti. Matydama, kad nespės nustatytu terminu paaiškinti pasiūlymo ir atsakyti į papildomus 20 klausimų, ieškovė 2025-10-07 kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti terminą paaiškinimams pateikti iki 2025-10-10. Ieškovė nurodė, kad: 1) pateikti klausimai reikalauja detalaus techninių charakteristikų, gamintojų sertifikatų bei papildomų atitikties dokumentų suderinimo su įrangos gamintojais bei jų atstovais užsienyje; 2) dalies prašomos informacijos negali gauti laiku dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių; 3) dalis prašomos informacijos susijusi su papildomais patikslinimais iš įrangos gamintojų, kuriems reikalingas laikas dokumentų patikrinimui ir oficialių patvirtinimų pateikimui. 2025-10-07 atsakovė sprendimu pratęsė terminą pasiūlymo paaiškinimams pateikti tik iki 2025-10-09 10.00 val., t. y. trumpesniam terminui nei prašė ieškovė. Atsakovė buvo kategoriška ir nurodė, kad įvertinus projekto įgyvendinimui likusį terminą, net minimalus termino pratęsimas kelia riziką nespėti laiku ir tinkamai įgyvendinti Pirkimu siekiamų tikslų. 2025-10-08 ieškovė pakartotinai kreipėsi į įrangos gamintoją, pakartodama 2025-10-06 laišką, su prašymu pateikti su įranga susijusius duomenis, reikalingus pasiūlymo paaiškinimams parengti. Tačiau iš gamintojo atsakymo iki atsakovės nustatyto termino nesulaukė.

4. Neturėdama objektyvios galimybės pateikti atsakymus į klausimus laiku, ieškovė nebepateikė atsakovei pasiūlymo paaiškinimo. Pasiūlymo paaiškinimas nebuvo pateiktas, ne dėl nesąžiningo ieškovės elgesio, o todėl, kad: 1) atsakovės nepratęsė pasiūlymo paaiškinimams pateikti nustatyto termino iki ieškovei objektyviai reikalingo termino, t. y. 2025-10-10; 2) ieškovė įvertino, kad jos pasiūlymas bet kuriuo atveju neatitiks dalies Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimų, nes gamintojas ir jo atstovai užsienyje reikalautos apimties informacijos neteiks, todėl ji neturės galimybės atsakyti į visus 20 techninių klausimų; 3) ieškovei nepateikus pilnos apimties paaiškinimo ir atsakant ne į visus atsakovės klausimus, pasiūlymas de facto  bus atmestas, kaip netinkamas ir ji nebeturės galimybės pretenduoti į Pirkimo sutarties sudarymą. 

5. 2025 m. spalio 10 d. atsakovė pranešimu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti pasiūlymą, o 2025 m. spalio 27 d. atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį su reikalavimu išmokėti 50 000 Eur draudimo išmoką.

6. Ieškovė nurodo, kad atsakovės 2025-10-27 reikalavimas išmokėti Laidavimo draudimo išmoką yra neteisėtas ir nevykdytinas. Net ir netenkinus šio ieškinio reikalavimo, išmokėtina laidavimo draudimo suma turi būti sumažinta vadovaujantis viešųjų pirkimų proporcingumo principu, įvertinus ir tai, kad atsakovė jokių realių nuostolių nepatyrė. Tokią savo poziciją ieškovė grindžia toliau nurodytais argumentais:

6.1. atsakovės sprendimas pasinaudoti laidavimo draudimo išmoka yra perkančiosios organizacijos viešajame pirkime priimtas sprendimas, kuris yra savarankiškas ginčo objektas (Viešųjų pirkimų įstatymo 101 str. 1 d. 1 p.); 

6.2. atsakovės reikalavimas išmokėti pasiūlymo laidavimo draudimo išmoką prieštarauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės tikslui ir instituto esmei. Ieškovė nebuvo ir negalėjo būti išrinkta Pirkimo laimėtoju, su kuriuo galėtų būti sudaroma Pirkimo sutartis;

6.3. ieškovė buvo sąžininga ir aktyviai siekė paaiškinti pasiūlymą per atsakovės nustatytą terminą bei siekė laimėti Pirkimą ir sudaryti Pirkimo sutartį;

6.4. ieškovei nepateikus pasiūlymo paaiškinimo, atsakovei nekilo jokių neigiamų pasekmių, nuostolių ar apsunkinimų. Laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių sutartis, o atsakovė nepatyrė nuostolių ir jų dydžio neįrodė, todėl neturi teisės pasinaudoti visa laidavimo draudimo išmoka;

6.5. pirkimo sąlygos nenustatė, kad dalyvis netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pripažinus pasiūlymą netinkamu, todėl, analogiškai, neturėjo būti taikomas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, kai pasiūlymas laikomas netinkamu jo nepaaiškinus. Atsakovė selektyviai naudojasi užtikrinimo priemone;

6.6. teismui net sprendus, kad atsakovė turi teisę pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu ginčo atveju, atsakovei mokėtina išmokos suma turėtų būti mažinama iki atsakovės realiai patirtų nuostolių; 

6.7. pirkimo sąlygos, nustatančios perkančiosios organizacijos galimybę pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, kai dalyvis nepaaiškina pasiūlymo, ydingumas ir selektyvumas, sudaro pagrindą teismui ex officio vertinti Pirkimo sąlygos neteisėtumą. 

7. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu), nes: 1) atsakovės 2025 m. spalio 27 d. sprendimas yra savarankiškas perkančiosios organizacijos sprendimas viešajame pirkime, kurį ieškovė gali skųsti teismui; 2) viešuosiuose pirkimuose pripažįstama plati tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus; 3)  CK 1.138 str. 1 p. suteikia teisę reikalauti pripažinti tam tikras asmens teises, atitinkamai suteikia teisę reikalauti pripažinti ir tai, kad teisinių santykių šalis tokių teisių neturi ir negalėjo įgyti; 4) atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. e3K-7-35-421/2026, kadangi šioje byloje skiriasi faktinės bylos aplinkybės nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kasacinio teismo nutartyje reikalavimas buvo kildinamas ne iš viešojo pirkimo teisinių santykių; kasacinio teismo nutartyje spręsta dėl garantijos, o ne laidavimo draudimo.  

II. Atsakovės atsikirtimų esmė

8.  Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepimas, triplikas, rašytiniai paaiškinimai), tiek teismo posėdžio metu pareiškė prašymą civilinę bylą nutraukti, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

9. Nurodo, kad atmetus ieškovės pasiūlymą, vadovaudamasis Pirkimo sąlygų nuostatomis, atsakovė 2025 m. spalio 27 d. pareikalavo trečiojo asmens išmokėti ieškovės Pasiūlymo laidavimo draudimo rašte nurodytą (pasiūlymo galiojimo užtikrinimo) sumą.

10.  Ieškovės skundžiamas Druskininkų savivaldybės administracijos 2025 m. spalio 27 d. sprendimas yra atsakovės 2025 m. spalio 27 d. raštu Nr. S12-3878 „Reikalavimas dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos išmokėjimo pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 6100010068 (Pirkimo ID 4023759)“ (toliau – Reikalavimas) draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – Draudikas) pareikštas reikalavimas. Nors ieškovė formaliai bando pristatyti šį ginčą kaip atsakovės procedūrinių sprendimų ginčijimą, ginčo esmė yra susijusi su Draudiko pareiga pagal Draudiko ieškovei išduotą Laidavimo raštą ir atsakovės Draudikui pateiktą Reikalavimą mokėti draudimo išmoką. Taigi, ieškovė šiuo ginču siekia nuginčyti Reikalavimo Draudikui teisėtumą ir siekia sumažinti Draudiko atsakovei mokėtiną draudimo išmoką. CK 1.138 str. tokio teisės gynybos būdo nenumato. Draudikas iki šiol nėra priėmęs jokio sprendimo dėl Reikalavimo ir savo atsiliepime į ieškinį paaiškina, kad neva dėl to, jog neturi duomenų apie atsakovės patirtus nuostolius. Atsakovė Pirkimo procedūrose ieškovės atžvilgiu jokių naujų sprendimų nepriėmė, todėl ieškovės reiškiami reikalavimai peržengia jo, kaip Pirkimo dalyvio, teisių gynybos ribas. Reikalavimas dėl Laidavimo draudimo nėra nei sprendimas nei sandoris, tai – veiksmas, t. y. Reikalavimas Draudikui vykdyti Laidavimo raštu prisiimtas prievoles. Galima suprasti, kad ieškovė šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu siekia prejudicinių faktų, aktualių visai kitiems potencialiems procesams, nustatymo. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės reikšti tokį ieškinį, o juo labiau, tokius jame suformuluotus reikalavimus. Toks ieškinys neturėjo būti priimtas, o jį teismui priėmus, civilinė byla turi būti nutraukta. Juolab, pažymėtina, kad ginčijamas prašymas yra pateiktas trečiajam asmeniui, o ne ieškovei, todėl ieškovė gina (teigia, kad gina) ne savo, o trečiojo asmens teises, nors CPK ieškovei tokios teisės nesuteikia. Darytina vienareikšmiška išvada, kad ši civilinė byla yra nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėta teisme civilinio proceso tvarka.

11. Vienintelis procedūrinis sprendimas Pirkime, sukėlęs ieškovei teisines pasekmes, buvo 2025 m. spalio 10 d. sprendimas atmesti jo pasiūlymą, kurio ieškovė nekvestionavo (2025 m. spalio 10 d. raštas Nr. S12-3686 „Dėl pasiūlymo atmetimo“). Ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindas ir pats atmetimo faktas sudarė pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą atsakovei kreiptis su Reikalavimu į Draudiką, užtikrinusį ieškovės įsipareigojimų laikymąsi Pirkime, kaip tai aiškiai numatyta Pirkimo sąlygose ir Laidavimo rašte. Reikalavimo pateikimas Draudikui nepakeitė ir negalėjo pakeisti ieškovės teisinės padėties Pirkime, nes ieškovė jau buvo pašalinta iš Pirkimo procedūrų galiojančiu ir nenuginčytu 2025 m. spalio 10 d. sprendimu. Kilęs ginčas dėl atsakovės Reikalavimo kyla ne iš viešojo pirkimo procedūrinių veiksmų, o civilinės teisės reguliuojamų laidavimo draudimo santykių, atsakovei teisėtai siekiant pasinaudoti Pirkimo sąlygose įtvirtinta pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone, taikoma tiekėjui, kuris dalyvavo Pirkimo procedūrose, tačiau neįvykdė Pirkimo sąlygose nustatytų pareigų ir kurio pasiūlymas dėl to buvo atmestas.

12. Grįsdama savo argumentus dėl bylos nutraukimo, atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. e3K-7-35-421/2026 ir kitomis atsiliepimo 20 - 28 punktuose nurodytomis nutartimis.

III. Trečiojo asmens atsikirtimų esmė

13. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sutinka su ieškovės argumentais ir prašo bylos nenutraukti, ją nagrinėti iš esmės. 

14. Nurodo, kad 2025 m. spalio 28 d. trečiasis asmuo gavo atsakovės reikalavimą dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos išmokėjimo pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 610 0010068 (pirkimo ID 4023759) (Priedas Nr. 1), kuriuo atsakovė trečiojo asmens prašė išmokėti Laidavimo rašte nurodytą 50 000 Eur pinigų sumą, kuria buvo užtikrintas ieškovės viešajame pirkime pateikto pasiūlymo galiojimas.

15. 2025 m. lapkričio 24 d. trečiasis asmuo atsakovei pateikė raštą dėl informacijos ir duomenų pateikimo žalos bylos Nr. 25/610-00020, kuriuo atsakovės kaip naudos gavėjos pagal Laidavimo raštą prašė: 1) pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus apie naudos gavėjo dėl galimai įvykusio draudžiamojo įvykio, draudėjui neįvykdžius pasiūlymo laidavimo draudime nurodytų sąlygų, patirtus nuostolius; 2) pateikti informaciją apie pasiūlymų eilės sprendimą (jeigu toks yra); 3) pateikti pirkimo sutartį, sudarytą su pirkimą laimėjusiu tiekėju (jeigu tokia yra). Atsakymas į šį raštą nebuvo pateiktas. Žalos byloje Nr. 25/610-00020 sprendimas dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju šiuo metu dar nėra priimtas, o draudimo išmoka atsakovei nėra išmokėta.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

16. Atsakovei pareiškus prašymą nutraukti civilinę bylą pagal 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šis prašymas spręstinas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (prašymų sprendimo stadijoje), nes nuo šio klausimo išsprendimo priklauso tolesnė bylos eiga.

17. Atsakovės prašymas dėl bylos nutraukimo tenkinamas. Byla nutrauktina.

18.  Nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 29 d. patikslintu Pasiūlymo laidavimo draudimo raštu trečiasis asmuo (Draudikas) prisiėmė tokį įsipareigojimą: „Draudikas besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja per 10 (dešimt) darbo dienų, Naudos gavėjui tinkamai vykdant Konkurso sąlygose numatytus įsipareigojimus, o Draudėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Konkurso sąlygas, gavęs Naudos gavėjo raštišką reikalavimą išmokėti nurodytą sumą, išmokėti draudimo išmoką neviršijant bendros 50.000,00 (Penkiasdešimt tūkstančių Eur 00 ct.) draudimo sumos. Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau savo raštiškame reikalavime turi pažymėti, kad reikalaujama suma jam priklauso pagal vieną ar kelias žemiau nustatytas sąlygas <...>“ (toliau - Pasiūlymo laidavimo draudimas).

19. Atsakovė (naudos gavėjas) 2025 m. spalio 27 d. raštu „Reikalavimas dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos išmokėjimo pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 610 0010068 (Pirkimo ID 4023759)“ trečiajam asmeniui (Draudikui) pateikė reikalavimą (prašymą) sumokėti Pasiūlymo laidavimo draudimo rašte Nr. 610 0010068 nurodytą pinigų sumą, t. y. 50 000 Eur (toliau – Raštas). Šios sumos trečiasis asmuo nemoka, nes, kaip teigia, atsakovė nepateikė prašomų duomenų (apie patirtus nuostolius ir kt.).

20. 2025 m. lapkričio 12 d. ieškovė (draudėjas) pateikė teismui ieškinį, kuriuo, jį patikslinus, prašo: 1) pripažinti neteisėtu Druskininkų savivaldybės administracijos 2025 m. spalio 27 d. sprendimą pasinaudoti laidavimo draudimo išmoka pagal laidavimo draudimo raštą Nr. 6100010068; 2) nepripažinus 2025 m. spalio 27 d. Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimo neteisėtu, sumažinti laidavimo draudimo išmoką iki Druskininkų savivaldybės administracijos realių patirtų nuostolių dydžio.

21. Nors ieškovė, patikslinusi ieškinį, savo reikalavimą suformulavo - pripažinti neteisėtu sprendimą pasinaudoti laidavimo draudimo išmoka (anksčiau buvo suformuluota - pripažinti neteisėtu ir nevykdytinu atsakovės 2025 m. spalio 27 d. reikalavimą dėl laidavimo draudimo išmokos sumokėjimo pagal laidavimo draudimo raštą Nr. 6100010068), - kuris neva priimtas vykdant viešojo pirkimo procedūras, tačiau teismas sprendžia, kad atsakovės Rašte pareikštas reikalavimas Draudikui nėra atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimas Viešųjų pirkimų įstatymo prasme (toliau – VPĮ), nes sudarius sutartį su laimėtoju pirkimas pasibaigė, o ir atsakovės reikalavimas kyla ne iš viešojo pirkimo procedūrų, o iš civilinės teisės reguliuojamų laidavimo draudimo (prievolės įvykdymo užtikrinimo) santykių, atsakovei teisėtai siekiant pasinaudoti Pirkimo sąlygose įtvirtinta pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone, t. y. ieškovė siekia pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą draudikui. Taigi, ieškovės byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas pripažinti nebuvus Pasiūlymo laidavimo draudimo raštu užtikrinto pažeidimo, kartu siekiant užkirsti kelią atsakovei gauti nuostolių atlyginimą iš trečiojo asmens (Draudiko). Pažymėtina, kad reikalavimo suformulavimas – pripažinti atsakovės sprendimą neteisėtu, nekeičia ginčo esmės – ieškovės siekio pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą draudikui.

22. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. e3K-7-35-421/2026, kuria yra patvirtinta, jog civilinė byla dėl reikalavimo išmokėti garantiją ginčijimo negali būti nagrinėjama teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas neturi pagrindo su tuo sutikti ir sprendžia, jog ši kasacinio teismo nutartis yra aktuali ir šiai nagrinėjamai bylai, nepriklausomai nuo to, kad šioje byloje reikalavimai kildinami ne iš garantijos, o iš pasiūlymo laidavimo draudimo. Pažymėtina, kad tiek draudiko garantija, tiek draudiko pasiūlymo laidavimo draudimas yra prievolių užtikrinimo būdai, kurie skirti apsaugoti naudos gavėją nuo galimų nuostolių. Abiem atvejais (tiek kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje) ieškovė siekia pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą (pasinaudoti Pirkimo sąlygose įtvirtinta pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone) trečiajam asmeniui (draudikui).

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. CK 1.138 straipsnyje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos taiko teismas, sąrašas. Jame nurodyti teisių gynimo būdai yra bendrieji, o teisės normose, reguliuojančiose konkretų materialųjį teisinį santykį, gali būti nustatyti ir specialieji teisių gynimo būdai. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30, 31 punktai).

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme. Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026, 26 punktas).

25. Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką,  arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026, 27 punktas ).

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo ieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurio esmę sudaro pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, negali būti traktuojamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, kadangi jis neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir ieškovo reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialųjį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialiojo teisinio rezultato nesukuria. Taigi teisė pripažįstama tuomet, kai ji nepagrįstai ginčijama ar kitaip varžoma, o pagal aplinkybes gali būti apginta teismo sprendimu ją pripažinus. Pripažinimas, kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas, yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026, 28 punktas).

27. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės reikalavimo teisė kildinama iš laidavimo draudimo, o 2025 m. spalio 27 d. reikalavimas išmokėti Pasiūlymo laidavimo draudimu užtikrintą pinigų sumą yra reikalavimas draudikui vykdyti laidavimo draudimo sutartimi prisiimtas prievoles. Toks reikalavimas (veiksmas) vykdyti sutartinius įsipareigojimus negali būti laikomas vienašaliu sandoriu, nes juo nesiekiama sukurti naujas civilines teises ir pareigas, o tik įgyvendinti sandoriu sukurtas teises ir pareigas. 

28.  Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ginčijant reikalavimą išmokėti Rašte nurodytą sumą, iš esmės siekiama užkirsti kelią atsakovei atlikti veiksmus – įgyvendinti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę (pasiūlymo draudimo laidavimą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors asmuo gali pasinaudoti tokiu civilinėje teisėje įtvirtintu teisių gynimo būdu kaip užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys, CK 1.138 straipsnio 3 punktas), tačiau šis teisių gynimo būdas siejamas su specialiomis įgyvendinimo sąlygomis. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka  teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026, 38 punktas). Šiuo atveju atsakovės pareikštas reikalavimas (prašymas) Draudikui išmokėti Pasiūlymo laidavimo draudimu užtikrintą sumą nėra neteisėtas, nes tokia atsakovės teisė numatyta Pasiūlymo laidavimo draudimo rašte. Be to pažymėtina, kad reikalavimas išmokėti šią sumą negali būti pripažintas neteisėtu, nes negalima paneigti kieno nors teisės ko nors reikalauti.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartyje, spręsdamas iš esmės analogišką ginčą, nurodė, kad „CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas – yra susijęs su subjektinės teisės konstatavimu ir sukelia asmenims civilines teisines pasekmes, materialųjį teisinį rezultatą, tačiau šiuo atveju ieškovės ne reikalauja joms pripažinti kokią nors teisę, kartu sukeliant materialųjį teisinį efektą, o prašo pripažinti juridinį faktą – kad atsakovė neįgijo teisės į rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą (garantiją) konkrečiu momentu, t. y. kad 2024 m. birželio 21 d. neatsirado jos teisė reikalauti išmokėti garantijoje nustatytą sumą. Toks ieškovių reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad atsirado aplinkybės, dėl kurių nevykdytina garantija, minėta, yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, o ne su savarankišku ieškinio dalyku ir galimu jo tenkinimu. Tokiu reikalavimu iš esmės siekiama pripažinti, jog 2024 m. birželio 21 d. egzistavo faktinės aplinkybės, užkertančios kelią atsakovei pasinaudoti garantija. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokio reikalavimo patenkinimas neapgintų ieškovių teisių ar įstatymų saugomų interesų ir nepakeistų jų teisių bei pareigų apimties. Ieškovių ieškinyje nurodyti argumentai ir ieškiniu įrodinėjama aplinkybė – rangos sutarties pažeidimo nebuvimas – galėtų būti vertinami sprendžiant reikalavimą dėl ieškovių civilinės atsakomybės pagal rangos sutartį ir galėtų sudaryti atsikirtimų į tokį reikalavimą pagrindą, tačiau jie nesudaro savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo, nes įstatymas nenustato galimybės ginčo teisenos tvarka atskirai įrodinėti aplinkybių, sudarančių galimų reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026, 40 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo nustatyti faktą, kad atsakovė neįgijo teisės į konkurse numatytų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą (pasiūlymo laidavimo draudimą) konkrečiu momentu, t. y., kad 2025 m. spalio 27 d. neatsirado jos teisė reikalauti išmokėti Pasiūlymo laidavimo draudimo rašte nustatytą sumą. Iš ieškovės ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia įrodyti jos neteisėtų veiksmų nebuvimą. Pažymėtina, kad tiek ieškovės įrodinėjama aplinkybė - konkurso sąlygų pažeidimo nebuvimas (ieškovės neteisėtų veiksmų nebuvimas), tiek prašymas sumažinti laidavimo draudimo išmoką yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios sudaro galimų ieškinio reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (pvz.: į atsakovės pareikštą ieškinį Draudikui; Draudiko pareikštą regresinį reikalavimą ieškovei). Ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama paneigti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, ar nustatyti aplinkybes, kurios sudaro atsikirtimų pagrindą, iš esmės nėra nukreipti į subjektinės teisės pripažinimą, pakeitimą ar gynimą. Tokiais reikalavimais prašoma nustatyti tik faktines aplinkybes, paneigiančias galimus neteisėtus veiksmus, tačiau toks faktų nustatymas savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Dėl to nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškovės ieškinio reikalavimai nelaikytini tinkamu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu.

31. Be to pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas – sumažinti laidavimo draudimo išmoką iki realių patirtų nuostolių dydžio (antrasis reikalavimas), - yra išvestinis, glaudžiai susijęs su pirmuoju (pagrindiniu) reikalavimu ir priklausomas nuo jo, nes tik nepripažinus atsakovės sprendimo neteisėtu (t. y. pripažinus atsakovę turint teisę į pasiūlymo laidavimo draudimo išmoką) galėtų būti sprendžiamas šio reikalavimo pagrįstumas. Taigi, neišsprendus pirmojo reikalavimo, negali būti nagrinėjamas ir antrasis reikalavimas.

32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai, negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku, todėl civilinė byla pagal ieškovės suformuluotą ieškinį nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.  CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

34.  CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

35. Teismas sprendžia, kad civilinę bylą nutraukus pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė, nes ji nepagrįstai buvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą (nepagrįstai jos atžvilgiu pareikštas ieškinys), dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas. Trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes jis dalyvavo ieškovės pusėje.

36. Atsakovė prašo priteisti 3 743,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Iš teismui pateiktos 2026 m. balandžio 8 d. bylinėjimosi išlaidas detalizuojančios pažymos matyti, kad atsakovė už advokato dalyvavimą teismo posėdyje (2026 m. balandžio 9 d.), kuris truko 1 val., sumokėjo 816,75 Eur, kai tuo tarpu maksimalus atlygis pagal rekomendacijas už 1 val. yra 252,68 Eur (2 526,80 Eur x 0,1). Kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas. Tokiu būdu atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 3 179,37 Eur (3 743,44 Eur – 816,75 Eur + 252,68 Eur).

       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsniu,

n u t a r i a :

       Nutraukti civilinę bylą.

       Priteisti atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, j. a. k. 188776264, iš ieškovės UAB „Lexita“, j. a . k. 302342831, 3 179,37 Eur (tris tūkstančius šimtą septyniasdešimt devynis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

       Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                      Evaldas Burzdikas