Civilinė byla Nr. e2-19952-1106/2019
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01395-2019-9
Procesinio dokumento kategorijos:
(S)
2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.4.4.6.2; 3.2.6.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 20 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė,
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,
dalyvaujant ieškovams P. N., L. N., jų atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ atstovui advokatui Sigitui Barakauskui,
atsakovei Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarei Loretai Palionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. N. ir L. N. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ ir Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarei Loretai Palionienei dėl sutartinio įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. vasario 9 d. sutartinio įkeitimo sutartį, sudarytą tarp P. N., L. N., L. N. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Scandagra“, pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 16 d. Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Loretos Palionienės vykdomąjį įrašą. Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. vasario 9 d. sutartimi ieškovai įkeitė atsakovei UAB „Scandagra“ reikalavimo teises, kylančias iš skolininkų (ieškovų) būsimo derliaus pagal pridedamą sutarties priedą Nr. 1. Bendra įkeitimo vertė 176 037 Eur. Šia įkeitimo sutartimi buvo užtikrintas skolininkų įsipareigojimas – 2017 m. vasario 6 d. sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo su visais jos esamais/būsimais pakeitimais ir/ar papildymais. 2018 m. lapkričio 16 d. notarė išdavė notaro vykdomąjį įrašą priverstinai solidariai išieškoti iš įkaito davėjų hipotekos kreditorei UAB „Scandagra“ pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos sandorį per jame nurodytą mokėjimo terminą neįvykdyto skolinio įsipareigojimo sumą – 143 996,70 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo skolos sumos, skaičiuojant nuo prašymo dienos iki visiško skolos grąžinimo. 2017 m. vasario 6 d. sutartimi dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo konstatuota, kad skolininkai yra skolingi kreditorei 106 588,53 Eur skolą, kurią įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. spalio 1 d., todėl įsipareigojo priede Nr. 1 nurodytus planuojamo einamųjų metų derliaus kiekius parduoti kreditorei. 106 588,53 Eur skola yra tvirtai fiksuota, ji apima tiek pagrindinę skolą, tiek palūkanas. Įvyko novacija – šalys skolą pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002 susitarė pakeisti į sutartį dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo ir tuo pagrindu sudarė sutartinį įkeitimą. Taigi, palūkanos, delspinigiai pagal minėtus trrs sandorius negalėjo būti fiksuojami ir skaičiuojami. 2017 m. vasario 9 d. sutartinis įkeitimas neatitiko 2017 m. vasario 6 d. susitarimo sąlygų. 2017 m. vasario 9 d. sutartinis įkeitimas nustatė, kad įkeičiamas objektas yra reikalavimo teisės, kylančios iš skolininkų būsimo derliaus pagal sutarties priedą Nr. 1. Tokiu būdu sutartiniu įkeitimu buvo išplėstas įkeitimo objektas ir juo tapo ne tik pasėlių, būsimo derliaus ir pajamų už derlių įkeitimas, bet ir visų turtinių teisių, kylančių iš sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, tarp jų įkeistos ir teisės, atsirasiančios iš grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių einamiesiems metams. 2017 m. vasario 9 d. sutartiniu įkeitimu kreditorė įgijo daugiau teisių ir jomis nesąžiningai pasinaudojo, prašydama išduoti vykdomąjį raštą ne sutartai 106 588,53 Eur sumai, o žymiai didesnei – 143 996,70 Eur sumai. Ieškovai buvo suklaidinti kreditorės, kuri paruošė ir pateikė notarei patvirtinti sutartį. Ieškovai, sudarydami sutartinį įkeitimą, buvo įsitikinę, kad bet kuriuo atveju pagal šį susitarimą jie atsakys tik 106 588,53 Eur suma, tačiau ieškovų atsakomybė atsirado ir iš vėliau sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, nors dėl to šalys 2017 m. vasario 6 d. sutartyje nebuvo susitarusios. Ieškovai pasitikėjo atsakove ir manė, kad įkeičiamas daiktas yra tik pasėliai, būsimas derlius ir pajamos už derlių, o ne visos reikalavimo teisės, kylančios iš 2017 m. vasario 6 d. susitarimo. Ieškovai suklydo dėl sudaromo sandorio esmės, nes įkeitė ne tą objektą, dėl kurio buvo susitarę su kreditore. Pripažinus sandorį negaliojančiu dėl suklydimo, naikintinas ir jo pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas. Notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl 130 451,19 Eur pagrindinės skolos ir 13 545,51 Eur delspinigių, kai tuo tarpu 2017 m. vasario 6 d. sutartimi dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo buvo nustatyta skolos dalis – 106 588,53 Eur. Notaro vykdomasis įrašas yra klaidingas, nes neteisingai nurodyta suma, nenurodyta į kokį turtą reikia nukreipti išieškojimą.
Atsakovė UAB „Scandagra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Ieškovai su atsakove buvo sudarę pirkimo-pardavimo sutartis – 2011 m. rugpjūčio 5 d. sutartį Nr. AV11/002, 2012 m. gegužės 15 d. sutartį Nr. AV12/061 ir 2016 m. kovo 22 d. sutartį Nr. AV16/002, pagal kurias atsakovė įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais perduoti atitinkamas prekes ieškovams, o ieškovai įsipareigojo už prekes tinkamai atsiskaityti. Ieškovams tinkamai nevykdant įsipareigojimų, susidarė 106 588,53 Eur skola, buvo pasirašyta 2017 m. vasario 6 d. sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo. Ši sutartis buvo sudaryta ieškovams ir toliau norint įsigyti prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovei sutikus bei įsipareigojus tokias prekes tiekti, bet su sąlyga, kad ieškovų įsipareigojimai bus užtikrinti sutartyje dėl užtikrinimo nustatyta tvarka. Pasirašius šią sutartį, neįvyko novacija, kadangi ieškovų prievolės, atsiradusios iki sutarties pasirašymo, nepasibaigė, bet buvo tiesiog susitarta dėl papildomo tokių prievolių ir būsimų prievolių užtikrinimo, buvo nustatytas papildomas terminas egzistuojančioms prievolėms vykdyti. Ieškovai įsipareigojo atsakovės naudai patvirtinti pasėlių, būsimo derliaus ir pajamų už derlių įkeitimo sutartį, kuria būtų užtikrintas esamų ieškovų įsipareigojimų ir būsimų įsipareigojimų už įsigytas trąšas ir kitus priedus vykdymas. Įkeitimas buvo būtina tolesnio ieškovų ir atsakovės bendradarbiavimo sąlyga. 2017 m. vasario 9 d. tarp šalių buvo pasirašytas įkeitimo sandoris, kuriuo buvo užtikrintas sutarties dėl užtikrinimo tinkamas vykdymas. Įkeitimo sandoriu nebuvo išplėstas įkeitimo objektas, lyginant su sutartyje dėl užtikrinimo pasiektu šalių susitarimu. Sutartimi dėl užtikrinimo buvo susitarta, kad bus įkeistos ir teisės, atsirasiančios iš grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių einamiesiems metams. Įsipareigojimas nėra susietas su vienais konkrečiais metais, bet apima visus būsimus einamuosius metus, einamaisiais metais sudarant vis naują grūdų pirkimo-pardavimo sutartį. Teiginys, kad buvo nepagrįstai išplėstas įkeitimo objektas yra nepagrįstas. Tiek sutartis dėl užtikrinimo, tiek įkeitimo sutartis atitiko šalių valią ir dėl to buvo sudarytos. Jei nebūtų buvusios įkeistos visos turtinės teisės, kylančios iš sutarties dėl užtikrinimo, atsakovė nebūtų suteikusi papildomo termino prievolėms vykdyti, nebūtų toliau tiekusi ieškovams prekes atidedant apmokėjimo terminą. Ieškovams sistemingai nevykdant įsipareigojimų, atsakovė buvo priversta imtis priemonių, todėl 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į notarę su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Didžioji dalis sąskaitų-faktūrų ieškovams buvo išrašyta iki sutarties dėl užtikrinimo pasirašymo, o pirmosios ieškovų prievolės atsirado prieš 3-4 metus. 2018 m. lapkričio 20 d. buvo kreiptasi į antstolį dėl skolos priverstinio išieškojimo. Apie pradėtą vykdomąją bylą ieškovai buvo informuoti antstolio 2018 m. gruodžio mėnesį, tačiau ieškovai nesiėmė priemonių padengti įsiskolinimą, o ieškojo būtų kaip vilkinti procesą. Ieškovų nesąžiningumas yra konstatuotas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-522-544/2019. Ieškiniu nėra kvestionuojamas 106 588,53 Eur prievolės užtikrinimas. Ginčas yra kilęs tik dėl likusios užtikrinimo dalies – 37 408,17 Eur. Ieškovai teigia, kad buvo įkeistas ne tas objektas, tačiau vėliau kalba apie suklydimą dėl įsipareigojimų apimties. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo egzistavimą. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Įkeitimo sandoris buvo patvirtintas notarės ir visos sandorio sąlygos yra aiškios ir atitinka sutarties dėl užtikrinimo esmę. Ieškovams nekilo klausimų dėl sandorio esmės pasirašymo metu ir ne vienerius metus po sudarymo. Ieškovų deklaratyvūs teiginiai taip pat nepatvirtina ir to, kad tariamai įvykęs suklydimas galėtų būti laikomas esminiu. Įkeitimo sandorio sudarymo metu ieškovai norėjo toliau įsigyti prekes atidedant apmokėjimą už jas, o to nebūtų galėję padaryti, jeigu nebūtų užtikrinę savo prievolių. Net ir žinodami konkrečią informaciją, kurios tariamai nežinojo, ieškovai ginčijamą sandorį vis vien būtų sudarę. Notarės vykdomasis įrašas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Be to, yra praleisti naikinamieji skundų padavimo terminai notarės veiksmams ginčyti.
Atsakovė notarė Loreta Palionienė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Teismo posėdyje ieškovė L. N. prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad šeima ūkininkauja gana seniai. Anksčiau nėra sudarę įkeitimo sutarčių. Jos ir sūnaus L. N. išsilavinimas yra vidurinis, o sutuoktinio P. N. išsilavinimas yra aukštasis. Kadangi buvo skolingi UAB „Scandagra“, įmonė pasiūlė sudaryti įkeitimo sutartį. Su UAB „Scandagra“ atstovu kalbėjo P. N.. 2017 m. vasario 6 d. sutartį sudarė, nes buvo skolingi UAB „Scandagra“ 106 588,53 Eur. Sutartimi susitarė skolos sumą padengti derliumi. Einamieji metai, numatyti sutartyje dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, yra 2017 m. Sudarė joje numatytas grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartinio įkeitimo sutartimi įkeitė 2017 m. derlių. Būsimas derlius buvo įkainotas 176 037 Eur. Nežino kaip nustatyta ši suma. Nežino, kaip buvo nustatyta 159 882,80 Eur maksimaliojo įkeitimo suma. Nežino, kokios prievolės buvo užtikrintos įkeitimo sutartimi. Antstolis areštavo turtą ir jie suprato, kad suklydo, nes manė, kad įkeičia tik derlių, o ne kitą turtą, skola buvo 106 588,53 Eur, o turėjo sumokėti 143 996,70 Eur. Notarei tvirtinant sandorį, buvo duotas laikas perskaityti sutartį. Prieš sudarant sandorį su niekuo nesikonsultavo. Viską tvarkė sutuoktinis. P. N. yra Seimo narys. Buvo Seimo nariu ir sudarant sandorį (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 02 sek. – 24 min. 06 sek.).
Teismo posėdyje ieškovas P. N. prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad buvo skolingi UAB „Scandagra“. 2017 m. vasario 6 d. skola sudarė 106 588,53 Eur. Dėl šios skolos derėjosi su įmone ir ją užfiksavo. 2017 m. vasario 6 d. susitarimas tą patvirtina. Susitarė, kad skolą sudaro tik ta suma ir nebuvo tartasi dėl delspinigių ir palūkanų. Apie 2018 m. sutartis taip pat nebuvo kalbama. Dėl to jaučiasi apgauti, nebuvo paaiškinta, 2017 m. vasario 6 d. sutarties nebuvo gavę iš anksto, ją pamatė pas notarę ir pasirašė. Apie kitas sumas išvis nieko nežino, apie jas nebuvo kalbėta. Šnekėjo su UAB „Scandagra“ finansų direktoriumi ir kita darbuotoja, kurios pavardės nežino, kad skola yra tik 106 588,53 Eur suma. Pas notarę turėjo labai nedaug laiko perskaityti sutartį, ją tik pervertė, neturėjo laiko įsigilinti, tuo labiau, kad jie nėra teisininkai. Tvirtai žinojo skolos sumą ir nieko neklausė nei notarės, nei įmonės atstovės. Spaudimo pasirašyti niekas nedarė, tačiau žinojo, kad yra sutartas laikas ir pas notarę negali būti ilgai. Nenorėdami užimti laiko, neprašė notarės suteikti daugiau laiko įsigilinti į sutartį. Su niekuo nesikonsultavo prieš sudarydami sandorį. Notarė sutarties projekto jiems nesiuntė. Neprašė nei notarės, nei UAB „Scandagra“ atsiųsti sutarties projektą. Pirmą kartą sudarė tokią sutartį. Suprato, kad suklydo, kai gavo dokumentus iš antstolio, kur buvo nurodytos kitos sumos nei sutartyje. Tada kreipėsį į advokatą, kuriam paaiškinus, suprato, kad 143 996,70 Eur suma yra ne ta, apie kurią galvojo. Jo išsilavinimas yra aukštasis, pagal specialybę yra agronomas. Buvo įkeistas 2017 m. derlius. 2018 m. derliaus įkeitimas neapėmė. Manė, kad 159 882,80 Eur suma gali būti bylinėjimosi išlaidos. Nemanė, kad tai gali būti palūkanos, nes apie jas nebuvo kalbėta. Pamatę sutartyje šias sumas, dėl jų nei notarės, nei UAB „Scandagra“ atstovės nesiteiravo, galbūt tam pritrūko laiko. Norėjo užtikrinti 106 588,53 Eur. Jeigu į šią sumą patenka išrašytos sąskaitos, vadinasi, jas norėjo užtikrinti. 2018 m. sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Scandagra“, nes įmonė pasiūlė gerą kainą. Į 2018 m. birželio 5 d. laišką neatsakė, nes jau buvo kreipęsi į advokatą. Kai pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis, nesakė UAB „Scandagra“, kad 2018 m. birželio 5 d. laiške nurodyta ne tokia skolos suma. Jis nėra teisininkas, todėl nežinojo, ką turi atsakyti. Sandorio sudarymo metu jau buvo Seimo narys. Darbe tenka dirbti su teisiniais dokumentais. Tada nesuprato teisinių dalykų, o dabar Seime yra padėjėjai, su kuriais sprendžiami kylantys klausimai. Nekreipė dėmesio į tai, kad sutartinio įkeitimo sutarties 6 ir 7.2 punktuose nurodytos tokios sumos, tik peržiūrėjo sutartį ir tiek, nepastebėjo tų sumų, nesuprato jų, todėl negali šių sumų paaiškinti. Nesiteiravo notarės kas yra netesybos. Po 2017 m. vasario 6 d. susitarimo pasirašymo UAB „Scandagra“ toliau tiekė jiems prekes ir atidėjo mokėjimo terminą. Šios prievolės nebuvo užtikrintos. Nežino, ar suklydo dėl sandorio objekto ar dėl užtikrintų prievolių. Nežino kaip, kokiu būdu pasakė UAB „Scandagra“, kad iš jų reikalaujama ne tokio dydžio skola (2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 43 sek. – 57 min. 36 sek.).
Teismo posėdyje atsakovės UAB „Scandagra“ atstovas advokatas Sigitas Barakauskas pareiškė, kad nesutinka su ieškiniu, nes jis visiškai nepagrįstas. Joks protingas verslininkas nesutiktų, esant milžiniškai skolai, toliau didinti įsipareigojimus, nereikalaujant užtikrinimo. Ieškovai negali paaiškinti kaip jie buvo suklaidinti. Notarė išaiškino visas teises ir pareigas. Neginčija aplinkybės, kad turėjo galimybę perskaityti sutartį. Ieškovė pripažino, kad jiems reikėjo trąšų tam, kad galėtų užauginti derlių ir atsiskaityti su atsakove. Net ir turint vidutinį išsilavinimą galima suprasti sumas, už kurias yra užtikrinama prievolė, juo labiau kaip vienas iš ieškovų turi aukštąjį išsilavinimą, yra Seimo narys. Asmenys, vadovaujantys valstybei, priimantys įstatymus, turi pakankamus gebėjimus suprasti paprasto pobūdžio sandorius. L. N. atsisakė ieškinio, kas patvirtina, kad jis nesuklydo. L. N. seniai užsiima ūkininkavimu ir pati nurodė, kad sudarė sandorį, tikėdamasi gauti trąšų tolesnei veiklai. 2017 m. vasario 6 d. susitarimu neįvyko novacija, tiesiog viena šalis suteikė kitai šaliai lengvatą, atidėjo mokėjimo terminą. Reikalaujama apmokėti sąskaitas, išrašytas pagal pirmines sutartis. UAB „Scandagra“ įsipareigojo tiekti trąšas, detalizuojant kokį kiekį derliaus reikia užauginti. Tas susitarimas sudarytas siekiant užtikrinti tiek esamus, tiek būsimus įsipareigojimus, kurie atsiras UAB „Scandagra“ tiekiant prekes. Ieškovai neįvardijo sąskaitų, kurios pagal delspinigių skaičiuotes būtų išrašytos ne pagal pirmines sutartis. Palūkanų sąskaitos taip pat buvo išrašytos pagal sutartis. Sutartinio įkeitimo sutartyje yra duota nuoroda į susitarimą. Tai įprastas verslo sandoris. UAB „Scandagra“ toliau tinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Ieškovų turtas buvo areštuotas dėl to, kad nebuvo rasta įkeitimo objektą sudarančio turto. Suklydimo momento apibūdinimas aiškiai parodo, kad nebuvo suklysta sandorio pasirašymo metu. Ieškovė teigia, jog suklydo dėl derliaus. Jeigu ūkininkas tikėjosi, kad bus geri derliaus metai, tačiau tokie nebuvo, tada reikia kalbėti ne apie sandorio negaliojimo pagrindus, o visai kitas aplinkybes, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kaip ir dalis byloje pateiktų įrodymų. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovai kreipėsi ne iš karto, kai buvo areštuotas turtas, o tik tada, kai pasibaigė tam tikri vykdymo procesai, kai Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad dėl tolesnių tokio pobūdžio skundų bus svarstomas klausimas dėl baudų skyrimo ieškovams dėl piktnaudžiavimo. Ieškovai ieškiniu siekia toliau vilkinti skolos išieškojimą, dėl kurios apskritai nėra jokio ginčo. 2017 m. vasario 9 d. sutartimi buvo užtikrinti įsipareigojimai, prisiimti 2017 m. vasario 6 d. Susitarimo dieną UAB „Scandagra“ nežino kiek ieškovams reikės prekių. Buvo užtikrintas būsimas įsipareigojimas. Per metus buvo išrašytos sąskaitos už ieškovų pirktas prekes, kurios taip pat pateko į užtikrintus įsipareigojimus. 2017 m. vasario 6 d. susitarime išvardintos pirminės sutartys. Jeigu ieškovai teigia, kad jos negalioja, tuomet kyla klausimas kokiu pagrindu jiems buvo tiekiamos prekės. Tos sutartys galiojo ir 2017 m. vasario 6 d. susitarimu šalys tiesiog susitarė dėl tolimesnio jų vykdymo. Kiekvienas iš ieškovų solidariai prisiėmė atsakomybę už esamą skolą ir būsimus įsipareigojimus, nedetalizuojant kam bus tiekiamos prekės, nes vieno iš ieškovų skola buvo labai didelė. Priede Nr. 1 nurodyti bendri laukai. Pagrindinė prievolė nesikeitė, sąskaitos ir toliau buvo išrašomos atskirai (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 5 min. 21 sek. – 1 val. 27 min. 18 sek.).
Teismo posėdyje Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarė Loreta Palionienė paaiškino, kad notarė buvo rūpestinga ir atliko savo pareigą teisingai, įkeitimas buvo atliktas laikantis įstatymų reikalavimų, turint teisę įkeisti reikalavimo teises į būsimą derlių, kreditorė ir skolininkai (įkaito davėjai) aiškiai išreiškė valią, aiškiai žinojo visas aplinkybes, pasirašė kiekviename sutarties puslapyje, yra pakankamai išsilavinę žmonės ir pakankamai suprantantys ką rašėsi, kokios buvo užtikrinimo priemonės. Atsimena šiuos žmones, jie buvo linksmi, atsipalaidavę, aiškinosi su UAB „Scandagra“ atstove kaip jie toliau bendradarbiaus. Akcentavo jiems, kad įkeitimas apima tik turtinę teisę – reikalavimo teisę į būsimą derlių. Jie puikiai žinojo kokį notarinį veiksmą atlieka. Į ją kreipėsi kreditorė, po to atvyko visi kartu. Kreditorė sandorio dalyką nurodė būsimą derlių, įkeitė turtinę teisę į būsimą derlių. Buvo numatytas maksimalusis įkeitimas, kuris buvo 159 882,80 Eur. Jiems paaiškino, kas yra maksimalusis įkeitimas. Ieškovai perskaitė sutarties tekstą ir pasirašė kiekviename puslapyje. Tikrai turėjo laiko susipažinti su sutarties projektu ir jį perskaityti, tam numatyta viena valanda, laikas suderintas iš anksto. Ieškovai, skaitydami, aiškinosi su kreditore dėl skolos, atsiskaitymo, kad turės įvykdyti įsipareigojimus iki spalio 1 d. Niekas ieškovams nedarė spaudimo, nevertė pasirašyti sutartį. Neatrodė, kad ieškovai netinkamai suprato sutarties esmę, jie pakankamai išsilavinę žmonės, ieškovas yra Seimo narys. Rengiant sutarties projektą, kreditorė davė priedą prie susitarimo, kuriame matyti preliminarios planuojamos pajamos iš derliaus. Taip pat turėjo 2017 m. vasario 6 d. susitarimą. Pagrindinė skola buvo numatyta pagal pirkimo-pardavimo sutartis, ją įrašė ir įkeitimo sutartyje – 106 588,53 Eur. Kadangi tai buvo maksimalusis įkeitimas, visada yra nustatoma maksimalaus įkeitimo suma, kuri tenkina kreditoriaus reikalavimus. Notaras neprivalo tikrinti skolinio įsipareigojimo sumos, tai kreditoriaus atsakomybė. Šiuo atveju kreditorė buvo pateikusi skaičiuokles, išduodant notaro vykdomąjį įrašą. Kadangi tai buvo maksimalioji hipoteka, išieškotina suma galėjo išaugti iki 159 882,80 Eur ir tokiu atveju notaras tik privalo patikrinti, ar išieškotina suma neviršija maksimaliojo įkeitimo sumos. Sutarties sumas jai nurodė kreditorė, šalys dėl jų susitarė ir skolininkai dėl jų neprieštaravo. Sutarties projekto ieškovams nesiuntė, ar siuntė atsakovei neprisimena. Paprastai projektas siunčiamas šaliai elektroniniu būdu, jeigu to prašoma. Įkeitimo objektas buvo būsimas derlius, turtinės (reikalavimo) teisės, kylančios iš būsimo derliaus. 2017 m. vasario 6 d. susitarimo sąlygą suprato taip, kad gauto derliaus pardavimas turi būti vykdomas pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir parduodamas kreditorei. Einamieji metai apėmė 2017 m. derlių, kuris gali būti realizuojamas ir 2018 m. Tai ir yra turtinė teisė. Sutartinio įkeitimo sutarties 8 punkte padaryta techninė klaida – vietoj „Kredito sutartis“ turi būti „Užtikrinimo sutartis“. 2017 m. vasario 6 d. Skolinių įsipareigojimų užtikrinimo sutartis apima pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal grūdų pirkimo-pardavimo sutartis yra galimos palūkanos, todėl sutartinio įkeitimo sutarties 8 punkte ir yra įrašyta nuoroda į užtikrinimo sutartį. Prisimena, kaip šalys aiškinosi pagal pirkimo-pardavimo sutartis dėl delspinigių. Pasakė ieškovams, kad palūkanos numatytos pagrindinėje sutartyje, kurios reikalavimas yra užtikrinamas. Šalys fiksavo 106 588,53 Eur sumą, nežino, ar į šią sumą patenka palūkanos. Kadangi nurodyta kaip bendra skolos suma, mano, kad tai buvo ir palūkanos. Palūkanos turėjo būti mokamos ir iki 2017 m. spalio 1 d. 2017 m. vasario 6 d. sutartimi šalys apibendrino skolą (fiksavo skolą tą dieną) ir nustatė hipoteką. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys yra galiojančios, todėl palūkanos skaičiuojamos (2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 24 sek. – 45 min. 25 sek.).
Teismo posėdyje liudytoja R. L. nurodė, kad įmonėje spalio 1 d. yra terminas ūkininkams atsiskaityti. Ieškovai – ūkininkų šeima neatsiskaitė su įmone iki 2017 m. spalio 1 d. Kadangi skolos suma yra didelė, prašoma įkeisti turtą. Ieškovai nurodė, kad visas jų turtas jau yra įkeistas ir jie gali įkeisti tik būsimą derlių. Buvo sudarytas preliminarus planas ir 2017 m. vasario mėnesį buvo konstatuota pradelsta skola ir sudaryta sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo – ieškovai 2017 m. parduos įmonei derlių, o įmonė įsipareigojo tiekti jiems prekes, taip pat ieškovai įsipareigojo vykdyti papildomus savo įsipareigojimus. Todėl ir buvo sudaryta įkeitimo sutartis. Sutartyse buvo numatytas einamųjų metų derlius. Skola buvo didelė ir buvo neaišku, ar jie 2017 m. padengs visą skolą. Kaip paaiškėjo, jie skolos 2017 m. nepadengė. Įmonė dar laukė, gal padengs skolą iš 2018 m. derliaus, bet taip neįvyko. 2017 m. ieškovai turėjo sudaryti grūdų pirkimo-pardavimo sutartis ir padengti skolą, siuntė jiems priminimą dėl pasėlių deklaracijų pateikimo. Buvo sudarytos grūdų pirkimo-pardavimo sutartys, kurių jie neįvykdė. Yra ir žodiniai, ir telefoniniai pokalbiai su ūkininkais, ne viskas yra dokumentuojama. Einamieji metai yra nuo spalio 1 d. iki spalio 1 d. Ieškovai neatsiskaitė iki 2017 m. spalio 1 d., kaip nurodė P. N. dėl lietingų metų, įmonė laukė, kad ieškovai atsiskaitytų iki 2018 m. spalio 1 d. 2017 m. vasario 6 d. susitarimas buvo sudarytas su visais trimis skolininkais, nes tai šeimos valdomas ūkis, o ne vieno asmens. Jei nebūtų sudarytos 2017 m. vasario 6 d. ir 2017 m. vasario 9 d. sutartys, nebūtų tęsiamas prekių tiekimas ieškovams. 2017 m. kovo mėnesį buvo atnaujintas prekių tiekimas ieškovams, kad jie galėtų užauginti derlių ir atiduoti skolą įmonei. 2017 m. vasario 6 d. užtikrinimo sutartis buvo numatyta ir būsimoms prievolėms. 143 996,70 Eur suma atsirado iš visų ieškovų prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, kurios yra neterminuotos ir buvo numatytos 2017 m. vasario 6 d. sutartyje. Ji rengė skolinių įsipareigojimų sutartį, o sutartinio įkeitimo sutartį rengė notarė. Skolininkai yra solidarūs, iki 2017 m. vasario 6 d. susitarimo tai buvo atskiros prievolės, nebuvo diskusijų dėl skolininkų atsakomybės apimties, jie tik de facto laidavo vieni už kitus, tokios sąlygos prašė patys ieškovai. Jie visi turi ūkininko statusą, todėl jų skolos apskaitomos atskirai, tačiau ūkyje dirba bendrai. 2017 m. vasario 6 d. sutarties priede Nr. 1 buvo nurodytas tik 2017 m. derlius, nes buvo nurodyti dirbamos žemės kiekiai, kurie bus dirbami 2017 m., apie 2018 m. dirbamos žemės plotus nebuvo žinoma ir ūkininkai nebendradarbiavo. 2017 m. vasario 6 d. sutartimi naujų prievolių neatsiranda. Neaiškino ieškovams, kad jie ir toliau turės atsiskaityti pagal tris sutartis. 2017 m. vasario 6 d. susitarimas ieškovams buvo nusiųstas elektroniniu paštu, o pasirašytas pas notarę. 106 588,53 Eur skola apėmė ir išrašytas palūkanas. Prašant išduoti vykdomąjį įrašą buvo paskaičiuoti delspinigiai pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Palūkanos buvo skaičiuojamos ir per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. spalio 1 d., jos buvo numatytos pirkimo-pardavimo sutartyse. Pati dalyvavo tvirtinant įkeitimo sandorį pas notarę, su ieškovais aptarė sandorio sąlygas. Sąlygos buvo aptarinėjamos dar sudarant 2017 m. vasario 6 d. susitarimą, sąlygas siųsdavo ieškovams elektroniniu paštu (2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 18 sek. – 1 val. 15 min. 56 sek.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys netenkinamas.
Nustatyta, kad 2012 m. gegužės 15 d. tarp L. N. ir UAB „Scandagra“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AV12/061, kuria UAB „Scandagra“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoti L. N. nuosavybės teisę į prekes, kurių specifikacija, kiekis ir kainos nurodomos kiekvieną kartą pirkėjos pateikiamame prekių užsakyme, o L. N. įsipareigojo priimti tvarkingas, kokybiškas prekes ir sumokėti jų kainą. Sutartis neterminuota (6.1. punktas). Jei atsiskaitymo už prekes terminas ilgesnis nei 30 dienų po prekių pardavimo, L. N. įsipareigojo mokėti pardavėjai 0,033 procento dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną nuo prekių pardavimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos. Pardavėja įsipareigojo periodiškai apskaičiuoti palūkanas ir pateikti sąskaitą faktūrą (3.2. punktas). Laiku nesumokėjus už prekes, pardavėja turi teisę reikalauti mokėti 0,06 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną iki faktiško atsiskaitymo dienos (5.2. punktas) (el. b. 3 t., b. l. 141-142).
2017 m. vasario 6 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, atsižvelgiant į tai, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002 bendra uždelsta skolininkų skola yra 106 588,53 Eur ir šalys derybų metu susitarė dėl skolininkų neįvykdytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir terminų. Šalys susitarė, kad kreditorė sutinka, jog uždelstas įsipareigojimas bus padengtas iki 2017 m. spalio 1 d., dėl ko skolininkai įsipareigoja priede Nr. 1 nurodytus planuojamo einamųjų metų derliaus kiekius parduoti kreditorei. Sudarytas Išlaidų ir pajamų pagal pasėlius planas laikomas neatskiriamu sutarties priedu. Tuo pagrindu kreditorė įsipareigojo parduoti skolininkams trąšas ir kitus priedus tinkamam būsimo derliaus auginimui ir priežiūrai, o skolininkai įsipareigojo priede Nr. 1 planuojamus nuimti derliaus kiekius pristatyti kreditorei. Skolininkai įsipareigojo vėliausiai iki einamųjų metų birželio 1 d. kreditorei pateikti pasėlių deklaracijas, kurių pagrindu šalys iki einamųjų metų birželio 10 d. įsipareigoja sudaryti grūdų (rapsų) pirkimo-pardavimo sutartis einamiesiems metams. Skolininkai įsipareigoja kreditorės naudai sudaryti notaro patvirtintą pasėlių, būsimo derliaus ir pajamų už derlių įkeitimo sandorį. Skolininkai, pažeidę sutartį, įsipareigoja mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną kreditorei nepristatytos produkcijos toną (el. b. 1 t., b. l. 17-18).
2017 m. vasario 6 d. Sutarties priede Nr. 1 preliminariai numatytos ūkio pajamos 2017 m. sezoną – 176 037 Eur (el. b. 1 t., b. l. 19).
2017 m. vasario 9 d. tarp P. N., L. N., L. N. (skolininkų) ir UAB „Scandagra“ (kreditorės) buvo sudaryta sutartinio įkeitimo sutartis (maksimalusis įkeitimas), įkaito davėjai – skolininkai. Įkeitimo objektas – reikalavimo teisės, kylančios iš skolininkų 1/2/3 būsimo derliaus pagal pridedamą sutarties priedą Nr. 1. Įkeitimo objekto vertė – 176 037 Eur (4 punktas). Bendra įkeitimo objektų vertė – 176 037 Eur šalių susitarimu (6 punktas). Įkeitimu užtikrintas skolininko įsipareigojimas – 2017 m. vasario 6 d. sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo su visais jos esamais/būsimais pakeitimais ir/ar papildymais. Užtikrintos prievolės dydis – 106 588,53 Eur. Maksimaliojo įkeitimo, kuriuo yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo, kreditoriui atlyginimas – 159 882,80 Eur. Sutarties 8 punkte nurodyta palūkanos – palūkanų ir kitų mokėjimų kreditoriui pagal Kredito sutartis (notarė nurodė, kad tai techninė klaida, turi būti užtikrinimo sutartį) dydis, jų nustatymo, apskaičiavimo, keitimo ir mokėjimo sąlygos nustatomos Kredito sutartyje (notarė nurodė, kad tai techninė klaida – turi būti 2017 m. vasario 6 d. sutartyje) (el. b. 1 t., b. l. 9-16).
2017 m. birželio 12 d. tarp UAB „Scandagra“ ir P. N. sudaryta Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2017-AV/17, kuria P. N. įsipareigojo perduoti UAB „Scandagra“ nuosavybėn, o UAB „Scandagra“ įsipareigojo priimti grūdus bei apmokėti už grūdus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. P. N., siekdamas patvirtinti, kad galės vykdyti įsipareigojimus pagal šią sutartį, įsipareigojo pateikti UAB „Scandagra“ dokumento „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius“ nuorašą po pasėlių plotų deklaravimo, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 15 d. Sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad P. N., nepatiekęs grūdų ar jų dalies pagal sutartyje numatytas sąlygas, moka pirkėjai baudą, kuri yra lygi 30 Eur už kiekvieną nepristatytą toną grūdų, kuri laikoma minimaliais pirkėjos nuostoliais bei atlygina nuostolius, kurių nepadengia bauda (el. b. 1 t., b. l. 30-32).
2017 m. birželio 12 d. tarp UAB „Scandagra“ ir L. N. buvo sudaryta Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2017-AV/018, kurioje numatytos tokios pačios grūdų pirkimo-pardavimo sąlygos (el. b. 1 t., b. l. 33-35).
2017 m. birželio 26 d. tarp UAB „Scandagra“ ir L. N. buvo sudaryta Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2017-AV035, kurioje numatytos tokios pačios grūdų pirkimo-pardavimo sąlygos (el. b. 1 t., b. l. 36-38).
2018 m. birželio 5 d. UAB „Scandagra“ kredito rizikos vertinimo ir skolų valdymo specialistė R. L. elektroniniu paštu išsiuntė laišką ieškovams, kuriuo informavo, kad Skolinių įsipareigojimų sutarties užtikrinimo pagrindu iki 2018 m. birželio 1 d. turėjo pateikti pasėlių deklaracijas, o iki birželio 10 d. turėjo sudaryti grūdų pirkimo-pardavimo sutartis skolai padengti. Bendra ūkio skola 2018 m. birželio 5 d. – 138 572,30 Eur (el. b. 3 t., b. l. 143).
2018 m. birželio 7 d. tarp UAB „Scandagra“ ir P. N. buvo sudaryta Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2018-AV/029, kuria P. N. įsipareigojo perduoti UAB „Scandagra“ nuosavybėn, o UAB „Scandagra“ įsipareigojo priimti grūdus bei apmokėti už grūdus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. P. N., siekdamas patvirtinti, kad galės vykdyti įsipareigojimus pagal šią sutartį, įsipareigojo pateikti UAB „Scandagra“ dokumento „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius“ nuorašą po pasėlių plotų deklaravimo, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 15 d. Sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad P. N., nepatiekęs grūdų ar jų dalies pagal sutartyje numatytas sąlygas, moka pirkėjai baudą, kuri yra lygi 30 Eur už kiekvieną nepristatytą toną grūdų, kuri laikoma minimaliais pirkėjos nuostoliais bei atlygina nuostolius, kurių nepadengia bauda (el. b. 3 t., b. l. 144-146).
2018 m. birželio 7 d. tarp UAB „Scandagra“ ir L. N. buvo sudaryta Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2018-AV/030 ir Aliejinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2018-AV/032, kuriose numatytos tokios pačios grūdų pirkimo-pardavimo sąlygos (el. b. 3 t., b. l. 147-149, 153-155).
2018 m. birželio 7 d. tarp UAB „Scandagra“ ir P. N. buvo sudaryta Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2018-AV/031, kurioje numatytos tokios pačios grūdų pirkimo-pardavimo sąlygos (el. b. 3 t., b. l. 150-152).
2018 m. spalio 9 d. delspinigių skaičiuotėse P. N. priskaičiuota 10 110,96 Eur delspinigių suma, L. N. – 947,72 Eur suma, L. N. – 2 486,83 Eur delspinigių suma (el. b. 1 t., b. l. 76, 77, 78).
UAB „Scandagra“ 2018 m. spalio 9 d. pateikė prašymą Kėdainių rajono 3-jam notarų biurui, prašydama išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2017 m. vasario 9 d. sudarytą Sutartinės (maksimaliosios) hipotekos sutartį dėl skolos išieškojimo iš skolininkų P. N., L. N. ir L. N.. Išieškotina suma – 143 996,70 Eur (neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydis – 130 451,19 Eur, delspinigių suma – 13 545,51 Eur) (el. b. 1 t., b. l. 75).
2018 m. spalio 9 d. notarė Loreta Palionienė pranešė skolininkams apie gautą hipotekos kreditorės prašymą, negrąžintos skolos dydį (143 996,70 Eur). Pranešime nurodyta, kad pagrindinio reikalavimo suma – 130 451, 19 Eur, delspinigiai – 13 545,51 Eur. Skolininkams pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo sumokėti kreditorei skolą arba pateikti duomenis notarei dėl hipotekos kreditorės reikalavimo nepagrįstumo. To nepadarius, bus atliktas vykdomasis įrašas. 2018 m. spalio 10 d. pranešimas išsiųstas registruota pašto siunta visiems trims skolininkams.
2018 m. lapkričio 16 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas, pagal kurį reikalaujama solidariai išieškoti iš skolininkų P. N., L. N. ir L. N. iš viso 143 996,70 Eur sumą (el. b. 1 t., b. l. 20-21).
2018 m. gruodžio 18 d. patvarkymais antstolis E. S. priėmė vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl 143 996,70 Eur skolos išieškojimo, palūkanų skaičiavimo išieškotojai UAB „Scandagra“ (el. b. 1 t., b. l. 39-44).
2019 m. birželio 10 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė P. N. ir L. N. pažymas Nr. 1-19, Nr. 2-19, Nr. 3-19, Nr. 4-19, kuriose konstatuota, kad ekstremalios hidrometeorologinės sąlygos 2018 m. vasarą, t. y. sausros padariniai žemės ūkio sektoriuje laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Pažymose nurodytos pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 2018-AV/029, Nr. 2018-AV/031, Nr. 2018-AV/030, Nr. 2018-AV/032, sudarytos tarp P. N. ir UAB „Scandagra“ ir tarp L. N. ir UAB „Scandagra“ (el. b. 1 t., b. l. 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29).
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0181/18/01977, Nr. 0181/18/02205, Nr. 0181/18/02206 matyti, kad 2019 m. vasario 4 d. priimti turto arešto aktai, kuriais areštuotos reikalavimo teisės, kylančios iš P. N., L. N., L. N. būsimo derliaus pagal sutarties priedą Nr. 1. 2019 m. balandžio 9 d. priimti antstolio patvarkymai areštuoti skolininkams P. N., L. N., L. N. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. L. N., P. N. ir L. N. skundė antstolio E. S. veiksmus – prašė panaikinti antstolio patvarkymus atnaujinti vykdomąsias bylas, įpareigoti antstolį pasiūlyti išieškotojai bei skolininkams sudaryti taikos sutartį ir baigti vykdymo procesą. 2019 m. gegužės 21 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi skundas atmestas, 2019 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apygardos nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
Ieškinio argumentacija apibendrintai grindžiama šiais argumentais: 1) 2017 m. vasario 6 d. sutartimi dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo įvyko novacija, 2) ieškovai suklydo, sudarydami įkeitimo sandorį, nes manė, kad užtikrina tik konkrečią 106 588,53 Eur dydžio skolą, 3) ieškovai buvo suklaidinti, apgauti atsakovės UAB „Scandagra“, nes buvo įkeistas ne tik 2017 m., tačiau ir vėlesnių metų derlius, buvo toliau skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, dėl ko šalys nesitarė, taip pat nebuvo tartasi, kad įkeitimas apims ir atsiskaitymą už naujai įsigyjamas trąšas.
Dėl novacijos.
Novacija yra vienas iš prievolės pasibaigimo būdų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.141 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Šioje teisės normoje nurodytas baigtinis novacijos atvejų sąrašas, kuris neaiškinamas plečiamai, ir atvejai, kurie neatitinka išvardintųjų, negali būti laikomi novacija.
Šioje byloje šalys neginčijo, kad tarp jų buvo sudarytos neterminuotos prekių (trąšų) pirkimo-pardavimo sutartys Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002, kuriose nustatyta tvarka ir terminais ieškovai neatsiskaitė su UAB „Scandagra“ ir jų skola 2017 m. vasario 6 d. sudarė 106 588,53 Eur sumą. Kadangi minėtose sutartyse, kurių sąlygos, anot atsakovės, buvo standartinės, buvo numatytas 0,033 procento dydžio palūkanų nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną nuo prekių pardavimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos bei 0,06 procento dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną iki faktiško atsiskaitymo dienos mokėjimas, ieškovams laiku nesumokėjus už gautas prekes, savaime suprantama, kad buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Tai reiškia, kad 106 588,53 Eur skolos sumą sudarė pagrindinė skola ir priskaičiuotos palūkanos bei delspinigiai. Kaip išsiaiškinta iš ieškovų, atsakovės atstovo paaiškinimų ir liudytojos R. L. parodymų, ieškovai siekė sumokėti atsakovei susidariusią skolą, įsipareigodami parduoti jai grūdus, o tam, kad užaugintų derlių, ieškovams buvo reikalingos cheminės medžiagos. Dėl esamos didelės skolos, atsakovė sutiko toliau tiekti ieškovams prekes tik užsitikrindama prievolės vykdymą.
2017 m. vasario 6 d. sutarties esmė ir tikslas buvo ieškovų turimų skolinių įsipareigojimų, susidariusių pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002, užtikrinimas, nepanaikinant šių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimo ir nekeičiant įsipareigojimų pagal šias sutartis turinio ar vykdymo tvarkos. Šia sutartimi neatsirado nauja prievolė, turinti skirtingą dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą nei numatyti prekių pirkimo-pardavimo sutartyse, nepasikeitė skolininkai (P. N., L. N. ir L. N. nebuvo panaikinta pareiga sumokėti skolą, susidariusią neatsiskaičius už įsigytas prekes), nepasikeitė ir kreditorė. Kitaip tariant, nėra novacijos pagrindų.
Prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas nelaikomas novacija (CK 6.142 straipsnis). 2017 m. vasario 6 d. sutartimi būtent ir susitarta, jog UAB „Scandagra“ sutiko, kad „uždelstas įsipareigojimas būtų padengtas iki 2017 m. spalio 1 d.“, t. y. pratęsė ieškovams prievolės pagal sutartis Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002 įvykdymo terminą, kadangi „skolininkai neturi galimybių įvykdyti prisiimtus skolinius įsipareigojimus“. Tam, kad kreditorė pratęstų prievolės įvykdymo terminą, ieškovai įsipareigojo parduoti atsakovei einamųjų metų derlių, o atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovams trąšas, būtinas tam derliui užauginti. Ieškovų įsipareigojimas sudaryti einamųjų metų grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, pasėlių, būsimo derliaus ir pajamų už derlių įkeitimo sutartį yra priemonės užtikrinti ieškovų įsipareigojimų, prisiimtų tam, kad būtų įvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002, vykdymą, o ne nauji įsipareigojimai, keičiantys esamus įsipareigojimus pagal šias sutartis.
Ieškovų solidarios atsakomybės numatymas 2017 m. vasario 6 d. sutartyje taip pat yra tik papildomas prievolių pagal sutartis Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002 modifikavimas, modifikuojant ieškovų atsakomybės formą, bet nekeičiant prievolės dalyko ir jo apimties. Tai buvo būdas užtikrinti tiek ieškovų, tiek atsakovės turtinius interesus. Kaip rodo bylos duomenys, skolos ir toliau buvo apskaitomos atskirai, L. N. visiškai padengė savo skolos dalį, taigi, de facto solidarioji atsakomybė nebuvo taikoma.
Apibendrintai, galima teigti, kad 2017 m. vasario 6 d. sutartimi neįvyko prievolių, atsiradusių pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002, novacija, o 2017 m. vasario 6 d. sutarties sąlygos atitinka CK 6.142 straipsnyje numatytus veiksmus, kurie novacija nelaikomi.
Dėl suklydimo sudarant įkeitimo sandorį.
Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015). Iš ginčijamo sandorio atsiradusios pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui, nes suklydimas, remiantis CK 1.90 straipsniu, reiškia klaidingą esminių sandoriui sudaryti aplinkybių įsivaizdavimą sandorio sudarymo, o ne jo vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017). Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes.
Ieškovai teigia, jog, sudarydami 2017 m. vasario 9 d. sutartinio įkeitimo sandorį, suklydo, nes manė, kad užtikrina tik konkrečią 106 588,53 Eur dydžio skolą, o ne ir delspinigius, palūkanas bei tolesnes prievoles pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartis.
Įkeitimas – tai daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį daiktą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo vykdymas (CK 4.198 straipsnio 1 dalis). Įkeitimu užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas. Įkeitimo sandorio šalys įkeitimo sandoryje gali susitarti, kad netesybos ir kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymo termino praleidimo, užtikrinami maksimaliuoju įkeitimu (CK 4.200 straipsnio 2 dalis). Įkeitimo objektu gali būti bet koks esamas ar būsimas kilnojamasis turtas ar turtinės teisės (CK 4.201 straipsnio 1 dalis).
2017 m. vasario 9 d. sutartinio įkeitimo sutartyje šalys numatė, kad: įkeitimo objektas yra reikalavimo teisės, kylančios iš skolininkų P. N., L. N. ir L. N. būsimo derliaus pagal pridedamą sutarties priedą Nr. 1, įkeičiamo objekto vertė – 176 037 Eur, įkeitimu užtikrinama prievolė – 2017 m. vasario 6 d. sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo su visais jos esamais/būsimais pakeitimais ir/ar papildymais, įkeitimu užtikrinamos prievolės dydis – 106 588,53 Eur, maksimaliojo įkeitimo, kuriuo užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir/ar netinkamo įvykdymo, atlyginimas suma – 159 882,80 Eur.
Sprendžiant dėl ieškovų suklydimo, visų pirma, įvertinamos įkeitimo sandorio tvirtinimo aplinkybės. Sandorį patvirtinusi notarė Loreta Palionienė nurodė išaiškinusi sandorio esmę, kas yra maksimalusis įkeitimas, perskaičiusi sutarties tekstą, suteikusi pakankamai laiko perskaityti sutartį. Notarė atsakingai patvirtino, kad ieškovams nebuvo daromas išorinis spaudimas pasirašyti sutartį. Atkreiptinas dėmesys į notarės žodžius, kad jai, kaip žmogui kiekvieną dieną susiduriančiam su įvairiais žmonėmis, kurių sandoriai tvirtinami, pasirodė, kad ieškovai yra pakankamai išsilavinę žmonės ir tikrai suprato tvirtinamo sandorio esmę. Maža to, notarė nurodė, kad ieškovai aktyviai diskutavo su UAB „Scandagra“ atstove dėl sutarčių sąlygų ir pasirašė sutartį kieviename lape. Nenustatyta aplinkybių, kad notarė būtų pažeidusi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Savo ruožtu vertinant ieškovų veiksmus, pažymėtina, kad abu ieškovai nurodė su niekuo nesikonsultavę prieš tvirtinant sandorį, nors abu ne kartą akcentavo nesantys teisininkai. Nors abu nurodė manę, kad jų skola yra tik 106 588,53 Eur, ieškovas dar pažymėjo, kad peržvelgęs sutartį matė nurodytus skaičius ir pagalvojo, kad 159 882,80 Eur suma dar apima bylinėjimosi išlaidas (nors aiškiai įvardinta, kad maksimaliuoju įkeitimu užtikrinamos netesybos ir nuostoliai), tačiau nepasitikslino ar tikrai teisingai supranta ir nieko neklausė nei UAB „Scandagra“ atstovės, nei notarės. Įvertinus skolos, maksimaliojo įkeitimo sumas, ieškovų amžiaus ir su tuo susijusią gyvenimo patirtį sukaupę žmonės, turėdami abejonių, būdami rūpestingi ir atidūs, imasi priemonių juos pašalinti. Ieškovo teiginys, kad nenorėjo klausti notarės, nes brangino jos laiką, kadangi eilėje dar laukė klientų, yra visiškai nepateisinamas ir neatitinka protingumo standarto. Priešingai, notarė teigė, kad šalims buvo suteikta pakankamai laiko, o ieškovas patvirtino, kad jie nebuvo notarės raginami greičiau pasirašyti dėl darbų skubos. Taigi, šie ieškovų teiginiai vienareikšmiškai suponuoja išvadą, kad ieškovai sandorio pasirašymo metu elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai.
Išanalizavus šalių santykių kontekstą, ieškovų veiksmus, atliktus po ginčijamos sutarties sudarymo, pasitelkus sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2017 m. vasario 9 d. sudarant sutartinio įkeitimo sandorį ieškovai suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų sąlygų.
Kaip minėta, įkeitimu užtikrinama prievolė – 2017 m. vasario 6 d. sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo su visais jos esamais/būsimais pakeitimais ir/ar papildymais, įkeitimu užtikrinamos prievolės dydis – 106 588,53 Eur. Taigi, įkeitimo sutarties sąlygų negalima aiškinti nesiejant jų su 2017 m. vasario 6 d. sutartimi ir jos sudarymo aplinkybėmis.
Taikant sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-248/2017). Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-915/2017).
Šalių valia sudaryti 2017 m. vasario 6 d. sutartį dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo ir jos pagrindu 2017 m. vasario 9 d. sutartinio įkeitimo sutartį buvo grindžiama tuo, kad ieškovai buvo neįvykdę savo įsipareigojimų atsiskaityti su UAB „Scandagra“ už įsigytas trąšas pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002. Pagal šias sutartis buvo numatytas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas. Atsakovės pateiktos skaičiuotės parodo, kad ieškovams laiku neapmokėjus sąskaitų, išrašytų kaskart šių sutarčių pagrindu įsigijus prekių, buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. 2017 m. vasario 6 d. bendra ieškovų skola, t. y. pagrindinės skolos už prekes, palūkanų ir delspinigių suma buvo 106 588,53 Eur. Ieškovams neturint galimybių sumokėti skolą, UAB „Scandagra“ sutiko atidėti ieškovams skolos sumokėjimo terminą iki 2017 m. spalio 1 d. Nei gramatiniu, nei loginiu, nei sisteminiu būdais aiškinant 2017 m. vasario 6 d. sutarties sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad 2017 m. vasario 6 d. sutartimi šalys nutraukė palūkanų ir delspinigių pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002 skaičiavimą nuo 2017 m. vasario 6 d. ar kitaip pakeitė šių sutarčių turinį ar apskritai jas nutraukė. Tą paneigė ir liudytoja R. L.. Vienos sutarties šalies teisių atsisakymas kitos šalies naudai turi būti aiškiai išreikštas, o ne nuspėjamas. Taigi, šiuo atveju, nėra faktinio pagrindo aiškinti sutarčių sąlygas taip, kad iš ieškovų po 2017 m. vasario 6 d. nebus reikalaujama mokėti palūkanas ir delspinigius.
UAB „Scandagra“ atidėjus skolų mokėjimo terminą, ieškovams neišnyko pareiga sumokėti skolą. Ieškovai įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Scandagra“ parduodant jai planuojamo einamųjų metų derlių. Derliaus kiekis apskaičiuotas pagal Išlaidų ir pajamų pagal pasėlius planą. Ieškovams siekiant užauginti derlių, kurį galėtų parduoti UAB „Scandagra“ ir taip padengti skolą, buvo reikalingos trąšos, ką teismui pripažino ir abu ieškovai. Todėl UAB „Scandagra“ įsipareigojo toliau, net ir egzistuojant 106 588,53 Eur skolai, tiekti ieškovams chemines medžiagas, o ieškovai savo ruožtu įsipareigojo einamųjų metų derlių pristatyti UAB „Scandagra“. Pagal ieškovų pateiktus duomenis buvo sudarytas priedas Nr. 1, pagal kurį preliminariai planuojamos ieškovų ūkio pajamos iš derliaus 2017 m. yra 176 037 Eur. Kaip pagrįstai nurodė UAB „Scandagra“ atstovas, savaime suprantama verslo praktika, pagal kurią kreditorius, toliau bendradarbiaudamas su skolininku, siekia apsaugoti savo interesus. Šiuo atveju, ieškovai įsipareigojo vėliausiai iki einamųjų metų birželio 1 d. pateikti UAB „Scandagra“ pasėlių deklaracijas, kurių pagrindu šalys iki einamųjų metų birželio 10 d. įsipareigojo sudaryti grūdų pirkimo-pardavimo sutartis einamiesiems metams. Siekiant užtikrinti šios priemonės skolai, atsiradusiai iš prekių pirkimo-pardavimo sutarčių padengti, vykdymą, ieškovai įsipareigojo sudaryti pasėlių, būsimo derliaus ir pajamų už derlių įkeitimo sutartį (kas ir yra nurodyta sutartinio įkeitimo sutarties 4 punkte). Kaip nurodė liudytoja R. L., einamieji metai yra nuo spalio 1 d. iki spalio 1 d. Ieškovai neatsiskaitė iki 2017 m. spalio 1 d., kaip nurodė P. N. dėl lietingų metų, įmonė laukė, kad ieškovai atsiskaitytų iki 2018 m. spalio 1 d. Ieškovų 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. birželio 7 d. sudarytos grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 2018-AV/029, Nr. 2018-AV/030, Nr. 2018-AV/032, Nr. 2018-AV/031, sudarytos po to, kai 2018 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku R. L. priminė apie prisiimtus įsipareigojimus patvirtina, kad ieškovams tuo metu buvo visiškai aišku, jog einamieji metai apėmė ir 2018 m. derlių ir jie ne tik nepaprieštaravo, gavę laišką, bet ir įvykdė įsipareigojimą sudaryti grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Į bylą ieškovų pateiktos jų prašymu 2019 m. birželio 10 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos pažymos Nr. 1-19, Nr. 2-19, Nr. 3-19, Nr. 4-19, kuriose konstatuota, kad 2018 m. vasarą buvo ekstremalios hidrometeorologinės sąlygos rodo, kad ieškovai rūpinosi pateikti įrodymus UAB „Scandagra“, pateisinančius skolinių įsipareigojimų neįvykdymą ir 2018 m.
Dėl tariamo ieškovų suklydimo, kad į užtikrinamos prievolės apimtį pateks ir įsipareigojimai už trąšų pirkimus po 2017 m. vasario 6 d., pažymėtina tai, kad 2017 m. vasario 6 d. sutartimi tarp šalių nebuvo sudaryta nauja sutartis dėl prekių pirkimo-pardavimo ir nebuvo nutrauktos šalių sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutartys Nr. AV11/002, Nr. AV12/061, Nr. AV16/002. Vadinasi, minėtos sutartys galiojo toliau, taigi, prekių pirkimas po 2017 m. vasario 6 d. sutarties sudarymo buvo vykdomas tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kurios buvo numatytos minėtose sutartyse ir tarp šalių taikomos kelerius metus. Kitaip tariant, šalims nepakeitus susitarimo sąlygų, galioja tos sąlygos, dėl kurių šalys buvo susitarusios anksčiau ir kurias ilgą laiką vykdė. Nei 2017 m. vasario 6 d. sutarties sąlygos, nei šalių santykių ir veiksmų kontekstas nesudaro pagrindo manyti kitaip.
Kadangi ieškovai pripažino, kad derliui užauginti ir jį pardavus atsiskaityti su UAB „Scandagra“ buvo reikalingos trąšos bei ieškovai siekė sumokėti skolą UAB „Scandagra“ jai parduodami grūdus (ką ir padarė ieškovų sūnus L. N.), darytina išvada, kad ieškovai ir žinodami tikrąsias aplinkybes, kurių teigia tariamai nežinoję, vis tiek būtų sudarę ginčijamas sutartis. Priešingu atveju, neužtikrinę skolinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovai nebūtų padengę skolos UAB „Scandagra“, o UAB „Scandagra“ nebūtų atidėjusi skolos mokėjimo termino. Tuo remiantis nėra pagrindo teigti, kad ieškovų sudarytas įkeitimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu remiantis ieškovų suklydimu.
Ieškovai ne kartą teisme minėjo, kad suprato klydę, kai gavo dokumentus iš antstolio ir buvo areštuotas jų turtas. Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad UAB „Scandagra“ prašymo pagrindu antstolis netgi buvo sustabdęs vykdomąsias bylas, nes buvo tariamasi su skolininkais dėl skolos mokėjimo išdėstymo, skolininkai ketino tartis dėl pakartotinio turto įkeitimo UAB „Scandagra“ naudai, tačiau vėliau vykdomosios bylos buvo atnaujintos.
Pagal CK 4.219 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatas, kai skolininkas neįvykdo įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeisto daikto vertės, jeigu įstatymuose ar sandoryje nenustatyta kitaip. Kai pardavus įkeistą daiktą, gautos sumos neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui visiškai patenkinti, jeigu įstatymuose ar įkeitimo sandoryje nenustatyta kitaip, įkaito turėtojas turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto. Ieškovams priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo areštuotas tik antstoliui neradus įkeisto turto. Taigi, ieškovams tikėjusis, kad pavyks užauginti derlių 2017 m., 2018 m. ir jį pardavus UAB „Scandagra“ su ja visiškai atsiskaityti, ir to neįvykus, ieškovams remiantis nenugalimos jėgos aplinkybe, darytina išvada, kad ieškovai iki tol teisingai suvokė sudarytų sandorių aplinkybes ir jas vienaip ar kitaip vykdė ir tik, antstoliui areštavus kitą turtą, ieškovai prarado turėtą įsivaizdavimą apie sandorio perspektyvas, o tai nelaikytina suklydimu sandorio sudarymo metu.
Galiausiai, įvertinus ieškovų individualias savybes: jų amžių, gyvenimišką ir ūkininkavimo patirtį, P. N. socialinį statusą, spręstina, kad šioje situacijoje ieškovai be suklydimo galėjo suvokti ir, aptartos aplinkybės parodo, kad suvokė įkeitimo sandorio esmę ir jo sudarymo aplinkybes.
Dėl apgaulės.
Ieškovai taip pat teigia, kad UAB „Scandagra“ juos suklaidino ir apgavo. Sandorio šalies suklaidinimas, apgaulė yra tyčinis kitos sandorio šalies veikimas arba neveikimas, kuriuo siekiama paveikti kitą sandorio šalį, kad ši sudarytų sau nenaudingą sandorį, kurio, žinodama teisingas aplinkybes, nesudarytų.
Jau minėta, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovai suklydo. Byloje, taipogi, nėra jokių duomenų, išskyrus deklaratyvius ieškovų teiginius, kad UAB „Scandagra“ būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ieškovų atžvilgiu. P. N. nurodė, jog UAB „Scandagra“ atstovas jam tiesiogiai pasakė, kad palūkanos ir delspinigiai nebus skaičiuojami, tačiau ieškovas negalėjo tiksliai įvardinti su kuo kalbėjo, kada, kokios buvo pokalbio aplinkybės. Liudytojos R. L. parodymai paneigia tokius ieškovo teiginius. Ieškovo minėtas galbūt UAB „Scandagra“ finansų direktorius, kaip nurodė UAB „Scandagra“ atstovas, įmonėje nebedirba. Šalys išreiškė poziciją, kad šio žmogaus ieškoti nėra pagrindo. Notarės Loretos Palionienės paaiškinimai apie tai, kad ieškovai, pasirašydami įkeitimo sandorį, aktyviai diskutavo su UAB „Scandagra“ atstove dėl skolos, atsiskaitymo, kad turės įvykdyti įsipareigojimus iki spalio 1 d. paneigia ieškovų teiginius apie jų klaidinimą ar apgaulę.
Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta – įvertinus nuoseklius ieškovų veiksmus, šalių santykių esmę, ginčijamas sutartis, ieškovų asmenines savybes, šalių ir liudytojos paaiškinimus, vykdomųjų bylų medžiagą, spręstina, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškovų valia, sudarant įkeitimo sandorį, buvo ydinga. Ieškovų teiginiai apie jų suklydimą, suklaidinimą, vertintini kaip manipuliavimas sąvokomis ir subjektyvios interpretacijos, nepagrįstos jokiu objektyviu pagrindu.
Dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.
Pripažinus, kad ieškinio reikalavimas pripažinti 2017 m. vasario 9 d. sutartinio įkeitimo sandorį negaliojančiu yra nepagrįstas, savaime nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl 2018 m. lapkričio 16 d. notarės vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo plačiau nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Netenkinus ieškinio, iš ieškovų atsakovei UAB „Scandagra“ priteisiamos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovė prašo jos naudai priteisti 4 452,62 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidas pagrindžiantys ir detalizuojantys dokumentai rodo, kad išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.
Bylinėjimosi išlaidų priteisimo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų prievolę, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja CPK normos, o jos nenumato solidariosios atsakovų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovai bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis – iš ieškovų atsakovei UAB „Scandagra“ priteisiama po 2 226,31 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Byloje taip pat susidarė 8,45 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis po 4,22 Eur.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
2019 m. liepos 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas pagal 2018 m. lapkričio 16 d. notarės vykdomąjį įrašą.
Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
netenkinti ieškinio.
Laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo pagal 2018 m. lapkričio 16 d. notarės vykdomąjį įrašą sustabdymą palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 226,31 (du tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis eurus trisdešimt vieną centą) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, naudai.
Priteisti iš L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 4,22 (keturis eurus dvidešimt du centus) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, vykdomąsias bylas: Nr. 0181/18/01977, Nr. 0181/18/02205, Nr. 0181/18/02206 grąžinti antstoliui E. S..
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Aušra Andziulevičiūtė