VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Linai Zubovienei

atsakovo atstovui advokatui Tadeuš Gudzinski

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skyplast“ ieškinį atsakovui DIASPOLIS SPÓLKA Z OGRANICZONĄ ODPROWIEDZIALNOŚCIĄ SPÓLKA KOMANDYTOWA (Diaspolis Sp. z o.o. Sp. k.) dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

        Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017-10-26 šalys pasirašė Pirkimo- pardavimo sutartį Nr. SKY2017/10-26, kuria rudųjų linų sėklas įsipareigojo parduoti atsakovui, o šis įsipareigojo turtą priimti ir už jį sumokėti. 2018-03-01 užsakymo patvirtinimu SKY2018-0047 atsakovas užsakė prekių 205 020 Eur sumai. Kadangi atsakovas priėmė pigesnes prekes iš Rusijos, o ieškovas negalėjo išlaikyti reikia linų kiekio savo sandėlyje, buvo pristatytas ne visas prekių kiekis, dėl atsakovo delsimo prekes priimti. Laikotarpiu nuo 2018-05-23 iki 2018-15-25 atsakovui pateikta prekių 21 591,42 Eur sumai. Už šias prekes atsakovas pilnai neatsiskaitė. Atsakovo atstovė išsiuntė raginimą pristatyti likusias prekes per 14 kalendorinių dienų, tačiau nesuėjus terminui atsiuntė raštą dėl neva atsakovo patirtos žalos dėl ieškovo prievolių netinkamo įvykdymo 15 444,09 Eur sumai, kuri, atsakovo nuomone, bus teisėtai išskaičiuota iš ieškovui mokėtinos sumos. Ieškovas kreipėsi į atsakovą el. laišku, kuriame atsisakė priimti atsakovo pranešimą dėl įskaitymo ir pridėjo tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą, kuriame įskaičius finansinius šalių įsipareigojimus atsakovas lieka skolingas ieškovui 21 591,42 Eur sumą. 2018-07-24 atsakovas sumokėjo dalį skolos 5 647,17 Eur, todėl skola sumažėjo iki 15 944,25 Eur. Papildomai ieškovas paskaičiavo 4 702,92 Eur delspinigių pagal sutarties 8.4 p. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 15 944,25 Eur skolą, 4 702,92 Eur delspinigius, procesines metines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodo, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį su atsakovu įsipareigojo pateikti 612 000 kg iki 2018 m. dvyliktos savaitės. Ieškovė sutartį pradėjo įgyvendinti tik 2018 m. 18 savaitę. Ieškovo vėlavimas buvo žymus ir buvo svorio trūkumas. Atsakovas dėl to patyrė žalą ir išrašė ieškovui debeto sąskaitą ir nuskaičiavo tarpusavio įsiskolinimus. Pažymi, kad atsakovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o būtent atsakovas vėlavo pristatyti prekes.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš ieškovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis Nr. SKY2017/10-26, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti rudųjų linų sėklas atsakovas, o šis sumokėti už prekes sutartą sumą. 

CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, teigdamas, kad šis pilnai nesumokėjo už įsigytas prekes. Atsakovas tuo tarpu ginčija nurodydamas, kad ieškovas pristatė tik dalį įsipareigotų pristatyti prekių, todėl jis patyrė žalą ir atliko tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovui buvo pristatyta 254 267 kg prekių, kadangi, ieškovo nurodymu, atsakovas nesutiko priimti didesnio transporto priemonių skaičiaus, o pagal sutartį pirkėjas (atsakovas) atsisakyti priimti prekes neturėjo teisės. Kita vertus, teismui nepateikti įrodymai, kad pardavėjas (ieškovas) suorganizavo transportą ir nuvežė likusias prekes atsakovui, o pastarasis atsisakė jas priimti, todėl šias aplinkybes teismas laiko neįrodytomis.

Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui, ieškovo nurodymu, laikotarpiu nuo 2018-05-23 iki 2018-15-25 pateikta prekių 21 591,42 Eur sumai. Šias prekes atsakovas priėmė. 2018-07-24 atsakovas sumokėjo dalį skolos 5 647,17 Eur, todėl skola sumažėjo iki 15 944,25 Eur. Kita vertus, ieškovas perdavė atsakovui 64 026 kg linų sėklų, kaina už kg nurodyta 0,335 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sumokėjo 5 647,17 Eur sumą, laikytina, kad atsakovo skola už pristatytas sėklas sudaro ne reikalaujamą 15 944,25 Eur sumą, bet 15 801,54 Eur sumą (0,335*(19 821+22136+22069)-5647,17).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas aukščiau nurodytos sumos neapmokėjo.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

Atsakovas nuo pareikšto reikalavimo ginasi atliktu skolos tarpusavio įskaitymu.

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta praktika).

Tačiau įstatyme yra nustatyti ir atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas.

Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad ieškovas ginčijo piniginių sumų įskaitymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nei ieškovui, nei teismui atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtą žalą. Iš tiesų dėl dalis krovinio nepristatymo atsakovas galėjo patirti žalą, bet tokia prievolė tik automatiškai atsakovui nurodant kažkokią sumą nelaikoma vienarūše prievole, todėl tokį įskaitymą teismas atsisako pripažinti kaip teisėtą pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus. (Svarbu pažymėti, kad šalys sutartimi kylantiems ginčams ir sutarties aiškinimui taiko Lietuvos Respublikos teisę (sutarties 10.1 punktas).

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Kadangi atsakovas teismui nepateikė pirminių įrodymų apie patirtą žalą, teisme nepareikšti reikalavimai ieškovui (priešieškiniu ir pan.), todėl šios bylos apimtyje teismas atsakovo argumentus dėl įskaitymo taikymo atmeta kaip neįrodytus.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę skolininko neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 20 punktas). Vis dėlto kaip minėta šiame sprendime jokių įrodymų apie negautas pajamas ar kitokio pobūdžio žalą teismui nepateikta, todėl prašymas užskaityti šalies atliktą įskaitymą, netenkintinas ir atmestinas.

Kita vertus, atsakovui manant, jog jis turi pagrįstą reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš ieškovo, šiam neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 str. 3 d. nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 str. 3 d. nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai. Kadangi konstatuota, kad atsakovo vienašalis skolos įskaitymas nepagrįstas (šios bylos kontekste), todėl jam kilo pareiga sumokėti ieškovo reikalaujamą skolą už pristatytas ir priimtas prekes. Todėl iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 15 801,54 Eur skolos priteisimo iš atsakovo įrodytas, patvirtintas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

Visų pirma pasakytina, kad sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

Šalių suderinta sutartimi pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio baudą už laiku neatlikto mokėjimo sumą už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti kalendorinę dieną (sutarties 8.4 punktas). Kita vertus, sutarties 8.2 punktu pardavėjas atsako už parduotų prekių pristatymo sąlygų nevykdymą, išskyrus sutarties 5.8 punkte nurodytus atvejus (dėl gamyklos, gaminančios prekes, veiklos sustabdymo ar visiško nutraukimo).

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 20 punktas). Taigi šalys greta vykdytinų sutarties sąlygų yra saistomos imperatyviųjų teisės normų.

 Šiuo atveju teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovas vėlavo pristatyti prekes ir pristatė tik jų dalį dėl sutartyje nurodytos atsakomybės netaikymo išimties (sutarties 5.8 punkto, eliminuojančio šalių atsakomybę), todėl laikytina, kad pats ieškovas taipogi yra kaltas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (kaip aukščiau minėta, teismui nepateikti įrodymai, kad visas prekių kiekis nugabentas atsakovui ir pastarasis vietoje atsisakė jas priimti).

CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir panašiai

Dėl to laikytina, kad abi šalys yra pažeidusios sutartines prievoles viena kitai ir taikyti baudinę atsakomybę tik vienai iš jų (atsakovui) būtų neteisėta ir neteisinga nei pagal sutarties nuostatas, nei pagal visuotinai taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to laikytina, kad atsakovas, neatsiskaitęs laiku su ieškovu dėl to, kad tikėjosi, jog bus patvirtintas vienašalis skolų įskaitymas, ir pačiam ieškovui pažeidus sutartines nuostatas, neturi pareigos sumokėti sutartyje numatyta 0,2 proc. dydžio baudą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas visiškai. 

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (pagrindinę skolą) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.         

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies 76,5 proc. Ieškovas sumokėjo 465 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistinas.

Ieškovas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 3 819,52 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro tiek ieškinio parengimas, pateikimas teismui, tiek ir procesinių dokumentų vertimai bei atstovavimas teismo posėdžiuose. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis (3 819,52 Eur), atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į tai, kad vykę 2 teismo posėdžiai buvo itin trumpi, ir tik paskutinysis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, užtruko kelias valandas, tiek į reiškiamą reikalavimą, į tai, kad nors byloje reikėjo versti dokumentus ir byla su tarptautiniu elementu, tačiau išlaidos, atsižvelgiant į teismų praktiką, nelaikytinos protingomis ir yra mažintinos iki 1700 Eur, o proporcingai patenkinto ieškinio daliai (76,5 proc.) yra priteistinos 1300,50 Eur (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

Atsakovas prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 1674,75 Eur sumai, kurias sudaro tiek atsiliepimo rengimas, tiek atstovavimas teisme, tiek procesinių dokumentų vertimas (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos sumažintos iki 1 700 Eur sumos, teismas laiko, kad atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra protingas ir nemažintinas (CPK 80, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad 23,5 proc. ieškinio atmesta, šiai daliai iš ieškovo atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 393,57 Eur sumą.

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš šalių nepriteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios tiek su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi išlaidos neviršija nurodytos sumos. (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo UAB „Skyplast“, juridinio asmens kodas 302419288, ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo DIASPOLIS SPÓLKA Z OGRANICZONĄ ODPROWIEDZIALNOŚCIĄ SPÓLKA KOMANDYTOWA (Diaspolis Sp. z o.o. Sp. k.), juridinio asmens kodas PL7312024037, 15 801,54 Eur (penkiolika tūkstančių aštuoni šimtai vienas euras 54 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 801,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 300,50  Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

        Likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.

        Priteisti iš ieškovo UAB „Skyplast“, juridinio asmens kodas 302419288, atsakovui DIASPOLIS SPÓLKA Z OGRANICZONĄ ODPROWIEDZIALNOŚCIĄ SPÓLKA KOMANDYTOWA (Diaspolis Sp. z o.o. Sp. k.), juridinio asmens kodas PL7312024037, 393,57 Eur (trys šimtai devyniasdešimt trys eurai 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis