Civilinė byla Nr. e2A-312-856/2023
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01883-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.1; 1.3.5.8;
1.3.5.10; 3.4.1.7; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 31 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. F. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-345-632/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beržalapė“ patikslintą ieškinį atsakovui L. F. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Beržalapė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškovė atsakovui L. F. yra sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tai yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu nutraukiant tarp šalių sudarytą darbo sutartį, bei prašo priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslindama ieškinio reikalavimą ieškovė prašė pripažinti, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 2 783,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kad yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu nutraukiant darbo sutartį.
2. Ieškinyje nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir priteisė atsakovui iš ieškovės šias sumas: 2 718,97 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, 24,07 Eur delspinigių ir 1 839,49 Eur netesybas.
3. Pagal tarp šalių 2022 m. kovo 25 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo priimtas dirbti nuo 2022 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, kad jam bus mokamas 1 240,50 Eur darbo užmokestis, jis neginčijo šio fakto, pasirašė darbo sutartyje. Taip pat sutiko, kad darbo užmokestis jam bus mokamas du kartus per mėnesį: 15 ir 25 kalendorinio mėnesio dienomis. Ieškovė sumokėjo atsakovui darbo užmokestį nuo darbo sutarties sudarymo pradžios – 2022 m. kovo 25 d., iki jos nutraukimo, t. y. 2022 m. birželio 28 d. Šalys darbo sutarties 8.8 punkte buvo susitarusios dėl 50 procentų dienpinigių, mokamų Švedijos Karalystėje, mokėjimo. Ieškovės vadovo įsakymais atsakovas laikotarpiais nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. (62 kalendorinės dienos) ir nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 24 d. (7 kalendorinės dienos) buvo išsiųstas į komandiruotę pas darbo naudotoją Švedijoje, kurioje vienos dienos dienpinigių maksimalus dydis yra 65 Eur. Sprendime neteisingai apskaičiuotos komandiruotės dienos, todėl neteisingai priskaičiuotos ir sumos, turėjo būti paskaičiuota už 69 komandiruotėje praleistas dienas, o ne už 80 kalendorinių dienų, ir išmokėta 2 242,50 Eur dienpinigių suma taikant 50 procentų dydžio normą, t. y. mažesnė, o ne 5 200 Eur dienpinigių, taikant 100 procentų dydžio normą, kuri nebuvo aptarta šalių sudarytoje darbo sutartyje, todėl ieškovė su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi, jam prieš kreipiantis į darbo ginčų komisiją pervedant likusias nesumokėtas sumas ir bendroje sumoje už visą išdirbtą laikotarpį jam sumokant 2 783,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų.
4. Atsakovas L. F. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį praleidusi terminą jam paduoti, paskutinė termino diena turėjo būti spalio 19 d., o ieškinys pateiktas spalio 21 d. Ieškovė iki šiol neatsiskaitė su antstoliais, nors turėjo nuo jo algos ne tik išskaičiuoti, bet ir pervesti antstoliui sumas. Atsakovas turi liudytoją, kuris patvirtintų, kad ieškovė su juo iki galo neatsiskaitė, liko skolinga 1 854 Eur sumą, ir atsižvelgiant į tai, kad nepervesdavo lėšų antstoliui, liko nesumokėta visa 2 154 Eur suma. 2023 m. sausio 17 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad ieškovė ne tik su juo iki galo neatsiskaitė, bet ir neapmokėjo paskutinės kelionės atgal iš Švedijos į Lietuvą, dėl ko atsakovas turėjo pirkti kelto bilietą už 140 Eur iš savo asmeninių lėšų. Taip pat patyrė 240 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinės paslaugos už advokato pagalbą, todėl prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės.
5. Teismui pateiktu papildomu prašymu dėl įrodymų prijungimo atsakovas nurodė, kad teismui pateikti jo užrašai patvirtina atlygį, kurį jis turėjo gauti, kiekvieną dieną žymėdamas kiek dirbdavo, kokiu laiku ir kokius darbus atlikdavo. Šiuos užrašus siuntė darbdaviui, tačiau elektroninių laiškų neišsaugojęs. Jis grįžo į Lietuvą iš Švedijos, nes jo netenkino darbo ir apgyvendinimo sąlygos. Antstolės E. R. gautas 2023 m. vasario 7 d. raštas patvirtina tai, kad iš ieškovės 2022 m. lapkričio 7 d. išieškota 4 582,53 Eur skola bei vykdymo išlaidos, taigi, jis pinigus atgavo praėjus 1,5 mėnesio. Atsakovas atleistas neteisėtai, ieškovė nebuvo jo įspėjusi apie ketinimą nutraukti su juo darbo sutartį, todėl turėtų būti priteista kompensacija dėl neteisėto atleidimo nuo 2022 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau nei už 1 metus. Taip pat už neteisėtą atleidimą turėtų būti priteista ir 500 Eur neturtinė žala bei vidutinio darbo užmokesčio dydžio per mėnesį kompensacija už vėlavimą atsiskaityti su juo. Atsakovas kartu pažymėjo, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, todėl atsakovas priešieškinio nereiškia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino, kad ieškovė UAB „Beržalapė“ atsakovui L. F. yra sumokėjusi 2 783,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, t. y. visiškai atsiskaičiusi su atsakovu L. F. nutraukiant tarp šalių sudarytą 2022-03-25 darbo sutartį (sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas); priteisė iš atsakovo L. F. 104 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB „Beržalapė“.
7. Teismas nurodė, jog ieškovė, 2022 m. rugsėjo 21 d. pareikšdama ieškinį teismui per įstatymo nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, darbo ginčą, dėl kurio išnagrinėjimo atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, perkėlė nagrinėti į teismą nepažeisdama teisės aktuose įtvirtintų procesinių terminų.
8. Teismas, vadovaudamasis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. 2022 m. kovo – 2022 m. birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščių ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo duomenimis, nustatė, kad už 2022 m. kovo mėnesį faktiškai dirbtą laiką – 4 dienas, 3 dienas komandiruotėje atsakovui priklausė 219 Eur darbo užmokestis bei 97 Eur dienpinigių. Bendra suma už kovo mėnesį 337,50 Eur + 60 Eur skola antstoliams, iš viso 397,50 Eur už kovo mėnesį. Balandžio mėnesį atsakovas dirbo 30 darbo dienų komandiruotėje ir jam turėjo būti sumokėta 975 Eur + 1 482 Eur darbo užmokestis pagal apskaitos žiniaraštį + 189,11 Eur antstoliams, iš viso 1 671,21 Eur. Gegužės mėnesį atsakovas dirbo komandiruotėje 19 dienų, 617,50 Eur dienpinigių + 1 204,50 Eur darbo užmokestis, t. y. turėjo būti išmokėta 1 124,60 Eur ir su antstoliams neišskaityta suma - 189,11 Eur, iš viso už gegužės mėnesį turėjo būti 1 313,71 Eur. Už birželio mėnesį buvo komandiruotas nuo 2022-06-17 iki 2022-06-24, t. y. 8 dienas, bendra suma su neišskaityta antstoliams 98,31 Eur suma - 751,75 Eur. Kompensacija už nepanaudotas atostogas birželio mėnesį - 276,86 Eur bei likusi kompensacija už nepanaudotas atostogas už 4,35 dienas, įskaičiuoti į birželio mėnesio sumą. Iš viso atsakovui turėjo būti sumokėta už visą dirbtą laikotarpį kartu su kelto bilietais bei dienpinigiais (+300 Eur priedu už kovo mėnesį), atskaičius mokesčius, 4 434,17 Eur.
9. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant t į tai, jog ieškovės atstovas pripažino teismo posėdžio metu aplinkybę, kad nebuvo vykdomi išskaitymai antstoliams, mokėtinos sumos (536,53 Eur) antstoliams priskaičiuotinos į 4 343,17 Eur sumą ir yra laikytinos atsakovo darbo užmokesčio dalimi. Šios aplinkybės atsakovas ir jo atstovas neginčijo, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti dokumentai apie priskaičiuotus ir išmokėtus darbo užmokesčius bei kitas išmokas, todėl ieškovės nurodyti duomenys dėl atsakovės išdirbtų dienų skaičiaus nurodytais laikotarpiais pripažįstami pagrįstais.
10. Byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 25 d. darbo sutarties 8.8 punkte šalys numatė, jog komandiruotės metu mokami 50 procentų dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos komandiruočių nuostatus ir tvarką. Pagal ieškovės pateiktus 2022 m. kovo – 2022 m. birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius bei komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščius, taip pat 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. birželio 17 d. įsakymais dėl darbuotojų komandiruotės suteikimo nustatyta, kad atsakovas buvo komandiruotėje nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. - 52 kalendorines dienas (3+19+30), ir nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 24 d. - 8 kalendorines dienas. Pagal maksimalų dienpinigių dydžių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 redakcija), Švedijos Karalystėje maksimalus dienpinigių dydis yra 65 Eur, o mokant 50 procentų pagal darbo sutartį dienpinigių dydis yra 32,5 Eur. Bendra dienpinigių suma už 60 dienų yra 1 949,50 Eur (97,50+975+617,50+260). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės nustatyta ir atsakovui paskaičiuota dienpinigių norma atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dienpinigių normos dydžio, nes ji buvo nurodyta darbo sutartyje, kurios antrą egzempliorių turėjo ir atsakovas, bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovo išdirbto darbo laiko laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. birželio 28 d., išanalizavęs ieškovės ir atsakovo į bylą pateiktus duomenis apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (atlyginimą ir dienpinigius), teismas konstatavo, kad ieškovės paskaičiuotas atsakovui tinkamas atlyginimo bei dienpinigių dydis už 2022 m. kovo – 2022 m. birželio mėnesius.
11. Teismas sprendė, kad ieškovė už visą darbo teisinių santykių laikotarpį atsakovui turėjo sumokėti 4 434,17 Eur. Teismas iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatė, jog ieškovė atsakovui sumokėjo: 2022-04-14 – 500 Eur, 2022-04-20 – 100 Eur, 2022-05-10 – 500 Eur, 2022-05-31 – 1 500 Eur, 2022-06-09 – 500 Eur, 2022-07-11 – 500 Eur, 2022-07-13 – 500 Eur, 2022-08-01 – 500 Eur, t. y. iš viso 4 600 Eur, todėl laikė, kad ieškovė sumokėjo visas su darbo santykiais susijusias išmokas, ir 140 Eur sumą, kurią prašo priteisti atsakovas grįždamas atgal iš Švedijos Karalystės į Lietuvą (kelto bilietas), laikė taip pat ieškovės sumokėta atsakovui pagal nurodytus visus atliktus mokėjimo nurodymus kartu su šia paskutine nurodyta suma. Ieškovės reikalavimą, kuriuo ji prašė teismo pripažinti, kad ji yra sumokėjusi atsakovui visas jo reikalaujamas išmokėti išmokas, teismas laikė pagrįstu, įrodytu.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog komandiruotėje Švedijos Karalystėje dirbo nuo 2022-03-28 iki 2022-06-24, kuomet dėl prastų apgyvendinimo sąlygų ir nereguliariai mokamo atlyginimo grįžo į Lietuvą. Ieškovė per šį laikotarpį jam nesumokėjo virš 2 000 Eur darbo užmokesčio, t.y. jam darbdavys jo paskaičiavimais ir žodine sutartimi turėjo mokėti po 15 Eur už valandą. Nors 2023-02-07 į bylą atsakovo vardu atstovas pateikė paties atsakovo rašomus apskaičiavimus apie ieškovės jam neišmokėtą darbo užmokestį, teigė, kad šiuos apskaičiavimus nuolat nufotografavęs siuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad būtų atlikti mokėjimai už darbą Švedijoje, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kad šie laiškai buvo gauti iš minėto adreso ar jam siųsti, ar kad toks adresatas iš viso buvo, taip pat atsakovo atstovas nebuvo aktyvus įrodinėdamas šią aplinkybę, kad tokie duomenys buvo gauti ieškovės iš atsakovo kai atsakovas dar tuo metu dirbo jos bendrovėje.
13. Teismas pritarė ieškovės atstovo nuomonei, kad tokie paties atsakovo paskaičiavimais vesti užrašai negali būti svariais įrodymais šioje byloje, nes neaišku, kada šie užrašai buvo surašyti, atsakovas neįrodė fakto, kad tokius duomenis jis teikė elektroniniu paštu teismo posėdžio metu nurodytam asmeniui, nei vieno elektroninio laiško byloje nėra, užrašai pateikti tik po pirmo teismo posėdžio, teismui jų pareikalavus, ir jie nebuvo teikti darbo ginčų komisijai sprendžiant klausimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo pagrįstumą pagrindžia įrodymų visuma, nuoseklūs jos atstovo paaiškinimai duoti teisme, taip pat aukščiau aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais bei papildo vienas kitą. Priešingai nei ieškovė, atsakovas nei teismo posėdžio metu, nei 2022-11-27 teiktame savo atsiliepime nenurodė tikslaus reikalavimo (dalyko), ko jis prašo teismo, kokios sumos turi būti priteistos jam iš ieškovės, ką jis ginčija, o prieš paskutinį teismo posėdį pateiktame atsakovo atstovo prašyme keliamas neteisėto atleidimo klausimas ir su šiuo klausimu susiję piniginiai reikalavimai, kompensacija bei neturtinė žala.
15. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjantis teismas 2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu įspėjo šalis apie teisę pareikšti patikslintus (sukonkretintus) reikalavimus, taip pat pasiūlė atsakovo atstovui pateikti priešieškinį, kad būtų kompetentingai apginti darbuotojo (atsakovo), t. y. silpnesnės proceso šalies, teisės ir teisėti interesai bei tuo pačiu teisingai išspręsta byla, kad ateityje nereikėtų spręsti kitų klausimų, susijusių su šia nagrinėjama byla, tačiau ieškovės vardu jos atstovas 2022 m. vasario 7 d. pateikė tik patikslintą reikalavimą sukonkretindamas sumą, kurią paprašė pripažinti išmokėta atsakovui, kad nekiltų ginčo ateityje dėl piniginių sumų priteisimo, o atsakovo atstovas 2022-02-08 teismo posėdžio metu patvirtino, kad neteiks atsakovo vardu priešieškinio, nes savo reikalavimus nurodė 2023-02-07 procesiniame dokumente pavadinimu „Prašymas dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo“ ir, jo nuomone, toks pateiktas teismui procesinis dokumentas prilygsta priešieškiniui, kuriuo remdamasis teismas, būdamas aktyvus tokiose bylose, tokiu pačiu pagrindu kaip nagrinėdamas priešieškinį turėtų išspręsti visus šiame procesiniame dokumente nurodytus reikalavimus.
16. Teismas, išanalizavęs atsakovo atstovo pateikto procesinio dokumento (įvardinto prašymu) turinį ir atsakovo atstovo argumentus teismo posėdžio metu, sprendė, kad toks atsakovo atstovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų priešieškiniui, todėl reikalavimų, nurodytų procesiniame dokumente, įvardintame prašymu, nesprendė.
17. Teismas nurodė, kad dokumentas, kurį teismui pateikė su ieškovės pozicija nesutinkanti šalis (atsakovo atstovas), turi būti įvardintas kaip atsiliepimas, o jei yra siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą priešpriešiniu reikalavimu - priešieškinis, bet ne prašymas, ir ne bet kokia forma pateiktas, kaip tai nurodo atsakovo atstovas, o įstatyme numatyta forma, nes šiems procesiniams dokumentams yra keliami reikalavimai, jie yra reiškiami pagal taisykles, nustatytas CPK, taip pat už priešieškinį yra mokamas žyminis mokestis (arba motyvuotai atleidžiamas nuo mokėjimo) ir į jį taip pat turi teisę atsiliepti priešinga byloje šalis tam, kad nebūtų pažeistas rungimosi principas. Ši aplinkybė abiejuose teismo posėdžiuose buvo akcentuota teismo. Šis atsakovo atstovo teikto procesinio dokumento trūkumas nėra laikomas tik formaliu, jis laikytinas su trūkumais siekiant teisingai ir operatyviai išnagrinėti darbo ginčą ir apie tai atsakovo atstovas buvo įspėtas 2023-02-08 teismo posėdyje, kuomet buvo pasiteirauta, ar ginant atsakovo teises ir jo teisėtus interesus nebus teikiamas priešieškinis. Atsakovo atstovo valia nereikšti priešieškinio aiškiai suformuluota jo paties kurtame procesiniame dokumente, 21 punkte.
18. Teismas pažymėjo, kad nors darbo bylose teismas turi būti aktyvus, bet įstatymas nenustato pareigos teismui atlikti visus veiksmus už atsakovą ar jo atstovą. Atsakovas ir jo atstovas taip pat turi pareigą bendradarbiauti proceso metu, elgtis sąžiningai ir protingai, teikti įrodymus, kuriuos jis turi ir gali gauti. Atsakovo atstovas taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas procesinis dokumentas darbuotojo vardu. Šiuo atveju atsakovo atstovo teismui teikiamų procesinių dokumentų turinys leidžia manyti, kad jis galimai siekia, jog teismine tvarka būtų nagrinėjami tie atsakovo reikalavimai, kuriuos jis pareiškė Darbo ginčų komisijai, kurie buvo išspręsti ir priteistos sumos jau buvo sumokėtos ieškovės tiek atsakovui, tiek antstoliui, kuriam, kaip teigė atsakovas, ieškovė nedarė išskaitymų iš darbo užmokesčio. Atsakovas ar jo, kaip darbuotojo, atstovas, taip pat turi prašyti teismo apginti jo iš darbo santykių kylančias teises (pvz., pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, priteisti iš darbo santykių kylančias sumas ar žalos atlyginimą ir pan.), t. y. priešieškiniu prašyti, kad teismas apgintų tas jo teises, kurių, jo nuomone, neapgynė Darbo ginčų komisija. Kadangi nei atsakovas, nei jo atstovas to nepadarė, nesuformulavo jokių konkrečių materialiųjų teisinių reikalavimų ir aiškiai pateiktame dokumente bei per teismo posėdį išreiškė poziciją, kad tokio procesinio dokumento neteiks, jų pateiktas procesinis dokumentas pavadinimu „prašymas dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo“ neturi vieno iš esminių elementų – dalyko, išvardintiems reikalavimams išspręsti, dėl to jį nagrinėjus kaip priešieškinį, pažeidžiant procesinio įstatymo numatytas taisykles, bus neabejotinai pažeista ieškovo teisė atsikirsti, detalizuoti atsikirtimus, tuo grubiai pažeidžiant rungimosi principą.
19. Teismas nurodė, kad deklaratyvūs bei neįrodyti atsakovo atstovo argumentai, jog atsakovas atleistas neteisėtai. Su atsakovu buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatytas bandomasis laikotarpis, o jam baigiantis atsakovas pats, vienašališkai, padaręs išvadą, kad suteiktos gyvenimo sąlygos nepriimtinos, paliko darbo vietą. Teismas pažymėjo, kad įvertina atsakovo nurodytą ir ieškovo pripažintą aplinkybę, jog darbo užmokestis vėlavo, tačiau atsakovo veiksmus visiškai vienašališkai nutraukiant darbo santykius laikė pakankamai rimtu argumentu darbdaviui daryti išvadą, kad darbuotojas nepateisino darbdavio lūkesčių, ir pagrįstai nutraukė darbo sutartį nurodydamas nutraukimo priežastį. Nors įstatyme numatytas įpareigojimas darbdaviui prieš 3 dienas įspėti darbuotoją apie ketinimą nutraukti darbo sutartį dėl bandomojo laikotarpio, įvertinus darbuotojo pasišalinimą iš darbo vietos, teismas laikė, kad tuo jis pats sau pasunkino padėtį laiku sužinoti apie darbdavio sprendimus, susijusius su jų darbo santykiais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu L. F. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Beržalapė“ ieškinį atsakovui L. F. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo atmesti; laikyti, kad tarp ieškovės UAB „Beržalapė“ ir atsakovo L. F. 2022-03-25 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti atsakovui L. F. iš ieškovės UAB „Beržalapė“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022-06-28 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti atsakovui L. F. iš ieškovės UAB „Beržalapė“ vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą laikotarpiu nuo 2022-06-28 iki 2022-11-08; išreikalauti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą; priteisti iš ieškovės atsakovui visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Nesutiktina su teismo išvada, jog ieškovė, išmokėdama 4 600 Eur sumą atsakovui, su juo atsiskaitė pilnai. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Kad šalys buvo sutarusios dėl didesnio darbo užmokesčio, patvirtina byloje esantys įrodymai. Laikotarpiu nuo 2022-04-14 iki 2022-05-31 ieškovė atsakovui pervedė 2 600 Eur sumas su paskirtimi „Atlygis už 04“ arba „Avansas“. Tai rodo, jog visa ši 2600 Eur suma buvo skirta atsiskaityti su atsakovu už 2022 metų balandžio mėnesį. Nei viename pavedime nebuvo nurodyta, kad mokami dienpinigiai. Be to, ieškovė bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad nevykdė antstolio nurodymų išskaičiuoti iš atsakovo darbo užmokesčio išskaitas skoloms dengti, kurių bendra suma 536,53 Eur, dėl ko ieškovė atsakovui būtų išmokėjusi dar didesnę sumą – 3 136,53 Eur.
20.2. Teikdamas paaiškinimus atsakovas nurodė, kad dėl darbo sutarties sąlygų bendravo su ieškovės atstovu V. N., jam buvo žodžiu nurodyta, kad jam bus mokamas 15 Eur/val. darbo užmokestis bei papildomai 2 Eur iš Švedijos užsakovo. Atsakovas paaiškino, kad darbo sutarties neskaitė. Darbo sutartis pasirašyta tik paskutiniame lape, kuriame nėra numatytas nei darbo užmokestis, nei dienpinigių dydis. Todėl atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su darbo sutartyje nurodytu darbo užmokesčiu.
20.3. Kad ieškovė ir atsakovas faktiškai susitarė dėl 15 Eur/val. darbo užmokesčio, patvirtino byloje liudytoju apklaustas D. F., kuris nurodė, jog kartu su atsakovu dalyvavo bendraujant su ieškove dėl darbo sąlygų ir pasirašant darbo sutartį. Liudytojas taip pat patvirtino, kad su darbo sutarties turiniu ieškovė nesupažindino nei jo, nei atsakovo, nes nebuvo laiko. D. F. teigė, kad ieškovė vėluodavo mokėti darbo užmokestį, jį mokėjo nereguliariai. Teismas visiškai nevertino šio liudytojo parodymų ir dėl jų reikšmės nepasisakė.
20.4. Atsakovas į bylą pateikė užrašus, kurie patvirtina, jog atsakovas kiekvieną dieną žymėdavosi, kiek dirbdavo, kokiu konkrečiu laiku, kokius darbus atlikdavo ir kokį atlygį už tai turėdavo gauti pagal šalių susitarimą. Atsakovas šiuos užrašus siuntė ieškovei elektroniniu paštu, tačiau elektroninių laiškų neturi išsaugojęs. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo atstovas nebuvo aktyvus įrodinėdamas šią aplinkybę. Byloje aplinkybes įrodinėja pačios šalys, veikdamos per savo atstovus. Atsakovas neišsaugojo tokių elektroninių laiškų ir tai buvo nurodyta bylos nagrinėjimo eigoje. Atsakovas neturėjo jokių kitų galimybių įrodyti šią aplinkybę. Nors tokie užrašai patys savaime nepatvirtina egzistavusio šalių susitarimo dėl kitokio darbo užmokesčio dydžio, tačiau kartu su kitais įrodymais leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys tarėsi dėl kitokio darbo užmokesčio, o darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos sumos yra pagrįstos.
20.5. Ieškovė nepaaiškino, kodėl tuomet išmokėta 4 600 Eur suma nesutampa su bendra mokėtina 4 434,17 Eur suma. Teismas nepašalino šių abejonių, o vietoje to prie mokėtinų sumų pridėjo 140 Eur sumą, kurią ieškovė atsakovui turėjo sumokėti kaip kompensaciją už kelionę iš Švedijos į Lietuvą 2022-06-24. Tačiau ieškovė niekada nenurodė, kad pavedimais moka tokią kompensaciją, dienpinigius ar kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Priešingai, beveik visuose bankiniuose pavedimuose buvo aiškiai nurodoma, kad mokamas darbo užmokestis už atitinkamą mėnesį. Tai taip pat leidžia manyti, jog šalių susitarimas dėl tikrojo darbo užmokesčio buvo kitas.
20.6. Ieškovė atsakovui neįteikė nei vieno atsiskaitymo lapelio, kuris būtų patvirtinęs, jog mokamas sutartas darbo užmokestis. Priešingai, faktiniai veiksmai už 2022 metų balandžio mėnesį išmokant didesnį darbo užmokestį, nei numatyta darbo sutartyje, rodo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovui mokėti didesnes išmokas, susijusias su darbo santykiais.
20.7. Teismas šalių sudarytą darbo sutartį vertino formaliai ir neatsižvelgė į tai, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus dienpinigių dydžio, o ieškovė atsakovo nei karto neinformavo, kokį mokės dienpinigių dydį. Vadovaujantis darbo sutarties 8.8. punktu, atsakovui turėjo būti mokama 32,5 Eur dydžio dienpinigių suma už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie dienpinigių dydį. Pačioje darbo sutartyje dienpinigių dydis nebuvo konkretizuotas. Nors atsakovas nuo darbo sutarties sudarymo dienos žinojo, kad jis bus komandiruojamas į Švedijos Karalystę, tačiau jam nebuvo nurodytas maksimalus Švedijos Karalystėje taikomos dienpinigių normos dydis.
20.8. Nei su vienu iš ieškovės vadovo įsakymų dėl darbuotojų komandiruotės atsakovas nebuvo supažindintas – nei ant vieno įsakymo nėra atsakovo parašo, ieškovė byloje taip pat nepateikė įrodymų, kad su šiais įsakymais atsakovas buvo supažindintas. Pačiuose įsakymuose taip pat nėra nurodomas konkretus dienpinigių dydis. Kita vertus, įsakymuose nurodoma, kad ieškovė apmoka „dienpinigius pagal tos šalies patvirtintas dienpinigių normas“. Taigi, įsakymuose nėra nurodoma, kad atsakovui dirbant Švedijos Karalystėje bus taikoma 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma. Vadinasi, ieškovės priimti įsakymai dėl komandiruočių iš esmės prieštarauja šalių sudarytos darbo sutarties 8.8. punkto nuostatoms.
20.9. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka neinformavo atsakovo apie dienpinigių dydį, taikytiną kiekvienos iš komandiruočių metu. Vien darbo sutarties 8.8. punkto nuostata, pagal kurią taikoma 50 procentų dienpinigių norma, nėra informatyvi, kadangi joje nėra nurodyta konkreti šalis ir konkretus dienpinigių dydis, t. y. kad bus mokami 32,5 Eur dydžio dienpinigiai per dieną. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Kadangi šiuo konkrečiu atveju atsakovas nebuvo informuotas apie konkretų dienpinigių dydį, ieškovės įsakymai dėl komandiruočių prieštarauja darbo sutarties 8.8. punkto nuostatai, su jais atsakovas nebuvo supažindintas, todėl tokios abejonės turėjo būti aiškinamos atsakovo, kaip darbuotojo, naudai ir taikoma 100 procentų dienpinigių norma, kurią numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas.
20.10. Iš bylos duomenų matyti, kad darbo žiniaraščiuose nurodytos kitokios sumos, nei nurodytos darbo ginčų komisijos sprendime. Tai verčia abejoti tuo, ar ieškovė teismui pateikė tokius pačius darbo žiniaraščius, kokius pateikė Darbo ginčų komisijai. Į šią aplinkybę atsakovo atstovas atkreipė teismo dėmesį, tačiau skundžiamame sprendime apie tai nepasisakyta.
20.11. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė neskaičiavo ir nemokėjo jokio darbo užmokesčio atsakovui tarp komandiruočių. Dėl šios priežasties teismas taip pat šių sumų neįskaičiavo į ieškovės atsakovui mokėtinas sumas.
20.12. Laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2022-06-12 atsakovui buvo suteiktos nemokamos atostogos pagal ieškovės vadovo 2022-05-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekada neteikė jokio prašymo dėl nemokamų atostogų. Todėl ieškovės 2022-05-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo atsakovas net nebuvo supažindintas, yra neteisėtas ir negaliojantis, kadangi DK nenumato galimybės darbdaviui vienašališkai, be darbuotojo valios, suteikti darbuotojui nemokamas atostogas. Todėl už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2022-06-12 ieškovė atsakovui turėjo mokėti darbo užmokestį arba skelbti priverstinę prastovą ir mokėti atsakovui darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Kadangi ieškovė neskelbė prastovų, todėl ieškovė atsakovui ir toliau privalėjo mokėti darbo užmokestį. Skundžiamame sprendime teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, todėl neteisingai paskaičiavo ieškovės atsakovui mokėtinas sumas.
20.13. Atsakovas prašė nagrinėti darbo ginčą iš esmės vadovaujantis DK 231 straipsnio 3 dalimi. Tačiau teismas pažeidė DK 231 straipsnio nuostatas, visiškai neįsigilino į jų teisinę reikšmę ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu. Atsakovas šioje civilinėje byloje ne tik nereiškė, bet ir neprivalėjo reikšti savarankiškų reikalavimų, kadangi teismas turėjo pareigą iš naujo ir iš esmės pasisakyti dėl viso šalių ginčo, kurį nagrinėjo Darbo ginčų komisija, ir kuris kilo iš šalių sudarytos darbo sutarties.
20.14. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje visiškai nenurodė, kaip galutinai išsprendžiami likę klausimai, nors priėmus skundžiamą sprendimą ir jam įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios. Darbo ginčų komisijoje buvo sprendžiami klausimai dėl darbo užmokesčio, dienpinigių, delspinigių ir netesybų, vėliau, bylos nagrinėjimo eigoje, taip pat buvo keliami klausimai dėl neteisėto atsakovo atleidimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių. Būtent šiuos klausimus atsakovas ir jo atstovas prašė išspręsti teismo priimant sprendimą, o teismas turėjo tokią pareigą.
20.15. Teismas nesprendė šalių ginčo iš esmės ir nepasisakė dėl sumų priteisimo arba įskaitymo į iš ieškovės priverstine tvarka išieškotas sumas. Nors byloje nekilo ginčo, kad ieškovė, galiojant šalių pasirašytai darbo sutarčiai, vėlavo atsiskaityti su atsakovu, o ieškovės atstovas pripažino, kad turi sumokėti 24,07 Eur delspinigių, tačiau skaičiuodamas ieškovės privalomas sumokėti sumas ir faktiškai sumokėtas sumas sprendimo 18 punkte delspinigių sumos neįskaitė į mokėtinas sumas ir dėl to atskirai nepasisakė.
20.16. Laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2022-06-12 atsakovui darbo užmokestis nebuvo skaičiuojamas, nes jis buvo išleistas nemokamų atostogų pagal ieškovės vadovo 2022-05-31 įsakymą, tačiau atsakovas niekada nerašė prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo, todėl ieškovė išleido atsakovą nemokamų atostogų savavališkai ir grubiai pažeisdama DK nuostatas. Už šį laikotarpį atsakovui turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 63,65 Eur per vieną darbo dieną neatskaičius mokesčių. Kadangi laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2022-06-12 buvo 8 darbo dienos, todėl už šį laikotarpį ieškovė atsakovui turėjo išmokėti 509,20 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (8 x 63,65).
20.17. Net ir laikant, kad ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakovu, ji 1 500 Eur sumą išmokėjo jau po darbo santykių pabaigos, tačiau teismas nepaskaičiavo netesybų už tokį uždelsimą atsiskaityti (DK 147 straipsnio 2 dalis). Pasibaigus šalių darbo santykiams, ieškovė atsakovui 2022-07-11 sumokėjo 500 Eur, 2022-07-13 – dar 500 Eur ir 2022-08-01 – dar 500 Eur. Jei laikant, kad šiais pavedimais ieškovė galutinai atsiskaitė su atsakovu 2022-08-01, ji tai padarė pavėlavusi daugiau nei mėnesį laiko. Taigi, ieškovė vėlavo su atsakovu atsiskaityti ne mažiau nei 23 darbo dienas (nuo 2022-06-28 iki 2022-08-01). Atsakovo vidutinis darbo užmokestis siekė 63,65 Eur. Todėl ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 1 463,95 Eur netesybų (23 x 63,65). Netesybos turėjo būti skaičiuojamos iki pilno atsiskaitymo su atsakovu. Ieškovė su juo atsiskaitė, kuomet antstolis 2022-11-08 išieškojo visas priteistas sumas iš ieškovės. Nuo 2022-06-28 iki 2022-11-08 buvo 91 darbo diena, todėl ieškovė turėjo išmokėti atsakovui 5 792,15 Eur netesybas (91 x 63,65).
20.18. Teismo vertinimas, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo teisėtai, yra nepagrįstas ir padarytas nukrypstant nuo DK nuostatų. Ieškovė darbo sutartyje padarė įrašą, jog atsakovas atleistas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, jog vėliau Sodros sistemoje ieškovė atleidimo pagrindą pakeitė į numatytą DK 36 straipsnio 4 dalyje. Atsakovas nepateikė raštiško prašymo atleisti jį iš darbo nei DK 55 straipsnio 1 dalies, nei DK 36 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovė neginčijo šios aplinkybės ir nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs tokį prašymą ar kitaip raštu išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį. Teismas ne tik netinkamai vertino atsakovo veiksmus ir jo valią dėl sutartinių santykių tęsimo, bet ir netinkamai aiškino ir taikė DK 55 straipsnio 1 dalies bei 36 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi atsakovo prašymas jį atleisti iš darbo turėjo būti išreikštas raštu ir tai imperatyviai nurodyta įstatyme. Nustačius, kad atsakovas atleistas neteisėtai, turėjo būti priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką.
20.19. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė neapmokėjo atsakovo kelionės iš paskutinės komandiruotės. Iš bylos duomenų matyti, kad už kelionę keltu po paskutinės komandiruotės sumokėjo atsakovo brolis G. F., suma – 560 Eur. Namo iš komandiruotės grįžo 4 darbuotojai, todėl atsakovui tenkanti suma - 140 Eur, turėjo būti priteista iš ieškovės. Šios sumos turėjo būti priteistos iš ieškovės atsakovui, o nustačius, kad Darbo ginčų komisija išieškojo per didelę sumą iš ieškovės atsakovo naudai – šias sumas sudengti ir iš atsakovo priteisti mažesnę sumą arba ieškinį atmesti.
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Beržalapė“ prašo atmesti apeliacinį skundą, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad dėl darbo sutarties sąlygų bendravo su ieškovės atstovu V. N., jam buvo žodžiu nurodyta, kad jam bus mokamas 15 Eur/val. darbo užmokestis bei papildomai 2 Eur iš Švedijos užsakovo. Pagal šalių sutarytą 2022-03-25 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas priimtas dirbti pas ieškovę nuo 2022-03-28. Darbo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad mokamas 1240,50 Eur darbo užmokestis. Taip pat šalys susitarė, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas du kartus per mėnesį.
21.2. Visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jam iš anksto nebuvo žinomas dienpinigių dydis. Atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį, aiškiai išreiškė savo valią, kad jam bus mokamas 50 procentų dienpinigių dydis, o konkretų dienpinigių dydį nustato Tvarkos aprašas priklausomai nuo šalies, į kurią komandiruojamas darbuotojas. Atsakovas iš anksto žinojo, kad jis bus komandiruotas į Švediją, kur dirbo prieš sudarydamas darbo sutartį su ieškove, todėl jam puikiai buvo žinomas ir dienpinigių dydis.
21.3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė materialaus reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo. Atsakovas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo neginčijo ir kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją. Apeliaciniu skundu atsakovas kelia darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimą, kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas, nes atsakovas tokio materialaus reikalavo nepareiškė.
21.4. Teismo išvados dėl atsiskaitymo su darbuotoju, su kuriomis apeliantas nesutinka, tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl įrodymų išreikalavimo
23. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš Darbo ginčų komisijos darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nors Darbo ginčų komisijos sprendimas vienai iš šalių kreipusis į teismą su ieškiniu netenka galios ir teismas juo nesivadovauja, kadangi ginčas sprendžiamas iš esmės (DK 231 straipsnis), tačiau teismas tokiu sprendimu gali vadovautis CPK 177 straipsnio prasme. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš Darbo ginčų komisijos neišreikalavo darbo bylos ir nepašalino abejonių, ar ieškovė teismui pateikė tokius pačius darbo žiniaraščius, kokius pateikė Darbo ginčų komisijai.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės, pirmosios instancijos teismas remiasi Darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais tik tuo atveju, jeigu tai laiko esant tikslinga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nėra pateikęs jokių pagrįstų duomenų, jog be šalių į bylą pateiktų įrodymų egzistuoja kokie nors papildomi įrodymai ir duomenys, turintys įtakos ginčo bylai. Taigi, atsakovo prašymas išreikalauti iš Darbo ginčų komisijos darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetamas kaip nepagrįstas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
25. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Beržalapė“ ir atsakovas L. F. 2022 m. kovo 25 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2022 m. kovo 28 d. buvo priimtas dirbti pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose 40 valandų per savaitę, 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę (Sutarties 6 punktas). Ieškovė įsipareigojo atsakovui per mėnesį mokėti 1 204,50 Eur atlyginimą. Atsakovui buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (Sutarties 3 punktas). Sutarties 1.3 punkte numatyta, kad darbo užmokestis mokamas pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę banko sąskaitą ne rečiau kaip du kartus per mėnesį 15 kalendorinę mėnesio dieną ir 25 kalendorinę mėnesio dieną, esant darbuotojo raštiškam prašymui, darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį 17 kalendorinę mėnesio dieną. 2022 m. kovo 29 d. UAB „Beržalapė“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl darbuotojų komandiruotės“ atsakovas L. F. komandiruojamas dirbti į Švedijos Karalystę nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. 2022 m. birželio 17 d. UAB „Beržalapė“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų komandiruotės“ atsakovas L. F. komandiruojamas dirbti į Švedijos Karalystę nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 24 d. 2022 m. gegužės 31 d. ieškovės UAB „Beržalapė“ direktorius G. M. priėmė įsakymą „Dėl neapmokamų atostogų suteikimo“ L. F. nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 12 d. 2022 m. birželio 28 d. ieškovės UAB „Beržalapė“ direktoriaus G. M. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2022 m. birželio 28 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.
26. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino L. F. prašymą ir nusprendė išieškoti jam iš UAB „Beržalapė“ 2718,97 Eur nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius (atskaičius mokesčius), 1 839,49 Eur netesybas (neatskaičius mokesčius), 24,07 Eur delspinigius. Ieškovė UAB „Beržalapė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Šiaulių darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, reikšdama ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo teisme.
Dėl ieškovės atsakovui išmokėtų sumų
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, išmokėdama 4 600 Eur sumą atsakovui, su juo atsiskaitė pilnai. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
28. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu, pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas dėl tam tikrų įrodymų ar apelianto argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas jų apskritai nevertino. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, bei nesant apelianto pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.
29. Apeliantas nurodo, kad dėl darbo sutarties sąlygų bendravo su ieškovės atstovu V. N., jam buvo žodžiu nurodyta, jog bus mokamas 15 Eur/val. darbo užmokestis bei papildomai 2 Eur iš Švedijos užsakovo.
30. Kaip jau minėta, ieškovė UAB „Beržalapė“ ir atsakovas L. F. 2022 m. kovo 25 d. sudarė darbo Sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2022 m. kovo 28 d. buvo priimtas dirbti pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose 40 valandų per savaitę, 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Ieškovė įsipareigojo atsakovui per mėnesį mokėti 1 204,50 Eur atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui būtent tokio dydžio darbo užmokestis ir buvo skaičiuojamas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs 2022 m. kovo – 2022 m. birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščių ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo duomenimis konstatavo, kad iš viso atsakovui turėjo būti sumokėta 4 434,17 Eur suma už visą dirbtą laikotarpį kartu su kelto bilietais bei dienpinigiais (+300 Eur priedu už kovo mėnesį), atskaičius mokesčius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad jis dėl darbo sutarties sąlygų bendravo su ieškovės atstovu V. N., jam buvo žodžiu nurodyta, jog bus mokamas 15 Eur/val. darbo užmokestis bei papildomai 2 Eur iš Švedijos užsakovo, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina, kad šalys galiausiai susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio, nei numato šalių sudaryta darbo sutartis. Pažymėtina, kad atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį, patvirtino, kad su darbo sutarties sąlygomis susipažino, jos atitinka jo lūkesčius ir norus, sutartį sudaro laisva valia. Taip pat atsakovas patvirtino, kad gavo darbo sutarties egzempliorių. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su darbo sutartyje nurodytu darbo užmokesčiu.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantas nebuvo susitaręs dėl kitokio (didesnio) darbo užmokesčio, nei numato šalių sudaryta darbo sutartis, ir tą aplinkybę patvirtina tai, jog apeliantas 2022-08-02 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės jam nesumokėtą darbo užmokestį apie 1 000 Eur, nurodydamas, kad ieškovė jam nėra sumokėjusi viso priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2022 m. birželio mėnesį, tačiau nenurodydamas jokių aplinkybių, kad šalys buvo susitarę dėl kitokio darbo užmokesčio, nei numato šalių sudaryta darbo sutartis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo paskaičiavimais vesti užrašai negali būti svariais įrodymais šioje byloje, nes neaišku, kada šie užrašai buvo surašyti, atsakovas neįrodė fakto, kad tokius duomenis jis teikė elektroniniu paštu ieškovei, užrašai pateikti tik po pirmo teismo posėdžio, teismui jų pareikalavus, ir jie nebuvo teikti darbo ginčų komisijai sprendžiant klausimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė aplinkybių kad, šalys buvo sutarusios dėl didesnio darbo užmokesčio nei numatyta darbo sutartyje.
32. Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovas faktiškai susitarė dėl 15 Eur/val. darbo užmokesčio, patvirtino byloje liudytoju apklaustas D. F., tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šio liudytojo parodymų ir dėl jų reikšmės nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad liudytojų parodymai – tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojo D. F. parodymai negali būti laikomi patikimais atsižvelgiant į tai, jog šį liudytoją ir atsakovą sieja giminystės ryšiai, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pareigos jais remtis.
33. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą darbo sutartį vertino formaliai ir neatsižvelgė į tai, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus dienpinigių dydžio, o ieškovė atsakovo nei karto neinformavo, kokį mokės dienpinigių dydį. Kadangi šiuo konkrečiu atveju atsakovas nebuvo informuotas apie konkretų dienpinigių dydį, ieškovės įsakymai dėl komandiruočių prieštarauja darbo sutarties 8.8. punkto nuostatai, su jais atsakovas nebuvo supažindintas, todėl tokios abejonės turėjo būti aiškinamos atsakovo, kaip darbuotojo, naudai, ir taikoma 100 procentų dienpinigių norma, kurią numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas.
34. Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
35. Šalių sudarytos darbo sutarties 8.8 punkte nustatyta, jog komandiruotės metu mokami 50 procentų dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos komandiruočių nuostatus ir tvarką. Ieškovė 2022-03-29 priėmė įsakymą dėl darbuotojų komandiruotės Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę Švedijoje laikotarpiu nuo 2022-03-29 iki 2022-05-19, o komandiruotės išlaidas įsipareigojo apmokėti ieškovė. Tarp ieškovės apmokamų išlaidų nurodomi dienpinigiai pagal tos šalies patvirtintas dienpinigių normas. 2022-06-17 ieškovė priėmė įsakymą dėl darbuotojų komandiruotės Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas siunčiamas į komandiruotę Švedijoje laikotarpiu nuo 2022-06-17 iki 2022-06-24, o komandiruotės išlaidas įsipareigojo apmokėti ieškovė. Tarp ieškovės apmokamų išlaidų nurodomi dienpinigiai pagal tos šalies patvirtintas dienpinigių normas
36. Pažymėtina, jog į darbo sutartį įtrauktas 8.8 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą, kuriuo remiantis dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Tai reiškia, jog nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, darbo sutarties 8.8 punkte numatytas 50 procentų dienpinigių dydis nepažeidžia poįstatyminiu teisės aktu nustatyto teisinio reguliavimo, užtikrindamas darbo teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą ir teisę darbuotojui už komandiruotę gauti 50 procentų maksimalaus dydžio dienpinigių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sumą. Pagal maksimalų dienpinigių dydžių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 redakcija), Švedijos Karalystėje maksimalus dienpinigių dydis yra 65 Eur.
37. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal ieškovės pateiktus 2022 m. kovo – 2022 m. birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius be komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščius, taip pat 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. birželio 17 d. įsakymus dėl darbuotojų komandiruotės suteikimo matyti, kad atsakovui 1 949,5 Eur dydžio dienpinigiai paskaičiuoti už 60 dienų (97,50+975+617,50+260), taikant 50 procentų dienpinigių normos dydį pagal darbo sutartį, t. y. yra 32,5 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia ieškovės nustatyta ir atsakovui paskaičiuota dienpinigių norma atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, dienpinigių norma buvo nurodyta darbo sutartyje, kurios antrą egzempliorių turėjo ir atsakovas. Be to, kaip jau minėta, atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį, patvirtino, kad su darbo sutarties sąlygomis susipažino.
38. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nei su vienu iš aukščiau nurodytų ieškovės įsakymų dėl darbuotojų komandiruotės jis nebuvo supažindintas – nei ant vieno įsakymo nėra atsakovo parašo, ieškovė byloje taip pat nepateikė įrodymų, kad su šiais įsakymais atsakovas buvo supažindintas. Pačiuose įsakymuose taip pat nėra nurodomas konkretus dienpinigių dydis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas ieškovės įsakymų dėl darbuotojų komandiruočių nepasirašė, jis neginčijo aplinkybės, kad jame nurodyta informacija, reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, apie siuntimo dirbti laikinojo darbo pradžią, komandiruotės trukmę, darbo tvarką, buvo žinoma, todėl teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas taip pat žinojo apie 50 procentų dydžio dienpinigius.
39. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškovės pateiktus banko sąskaitos išrašus, nustatė, jog ieškovė atsakovui sumokėjo: 2022-04-14 – 500 Eur, 2022-04-20 – 100 Eur, 2022-05-10 – 500 Eur, 2022-05-31 – 1 500 Eur, 2022-06-09 – 500 Eur, 2022-07-11 – 500 Eur, 2022-07-13 – 500 Eur, 2022-08-01 – 500 Eur, t. y. iš viso 4 600 Eur. Taigi, įvertinęs tai, kad ieškovė už visą darbo teisinių santykių laikotarpį atsakovui turėjo sumokėti 4 434,17 Eur sumą už visą dirbtą laikotarpį kartu su kelto bilietais bei dienpinigiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė yra sumokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarties nutraukimo dieną (2022-06-28) ieškovė atsakovui nepervedė jokių sumų. Taigi, ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakovu ne darbo sutarties nutraukimo dieną (2022-06-28), o 2022-08-01. Iki darbo sutarties nutraukimo dienos ieškovė atsakovui yra išmokėjusi 3 100 Eur sumą (2022-04-14 – 500 Eur, 2022-04-20 – 100 Eur, 2022-05-10 – 500 Eur, 2022-05-31 – 1 500 Eur, 2022-06-09 – 500 Eur), todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ji atsakovui yra sumokėjusi 2 783,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, t. y. visiškai atsiskaičiusi su atsakovu L. F. nutraukiant tarp šalių sudarytą 2022-03-25 darbo sutartį (sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas), negali būti tenkintas pilna apimtimi dėl ydingos formuluotės, kuri prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nei iš ieškinio turinio, nei iš pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nei iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu apskaičiuota 2 783,97 Eur suma, kurią ieškovė prašė pripažinti kaip išmokėtą nutraukiant šalių sudarytą darbo sutartį.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė tokiu savo ieškinio reikalavimu iš esmės siekė, jog teismas pripažintų, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu (sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas), t. y. nėra skolinga 2 718,97 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, kuriuos Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nutarė iš ieškovės išieškoti.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip: ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu 2022-08-01 (sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas), t. y. praėjus 1 mėnesiui ir 2 dienoms po šalių sudarytos 2022-03-25 darbo sutarties nutraukimo (2022-06-28).
42. Išaiškintina, kad pagal DK 231 straipsnio 7 dalį, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimas dalyje dėl 2 718,97 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių (suma nurodyta atskaičius mokesčius) išieškojimo iš atsakovės UAB ,,Beržalapės“ ieškovo L. F. naudai netenka galios.
Dėl delspinigių
43. Apeliantas nurodo, jog nors byloje nekilo ginčo, kad ieškovė galiojant šalių pasirašytai darbo sutarčiai vėlavo atsiskaityti su atsakovu, o ieškovės atstovas pripažino, kad turi sumokėti 24,07 Eur delspinigių, tačiau skaičiuodamas ieškovės privalomas sumokėti sumas ir faktiškai sumokėtas sumas teismas delspinigių sumos neįskaitė į mokėtinas sumas ir dėl to atskirai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą, pažymi, kad DK 229 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė 24,07 Eur delspinigius laiko pagrįstais ir teismas atskirai dėl šio reikalavimo nepasisako, nes dėl to ginčo nėra. Ieškovei šios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies neapskundus, darbo ginčų komisijos sprendimas dėl delspinigių išieškojimo yra įsiteisėjęs.
Dėl netesybų
44. DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo sutarusios dėl vėlesnio atsiskaitymo.
45. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
46. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta 2022-06-28, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė atsakovui sumokėjo: 2022-04-14 – 500 Eur, 2022-04-20 – 100 Eur, 2022-05-10 – 500 Eur, 2022-05-31 – 1 500 Eur, 2022-06-09 – 500 Eur, 2022-07-11 – 500 Eur, 2022-07-13 – 500 Eur, 2022-08-01 – 500 Eur, t. y. iš viso 4 600 Eur. Taigi, kaip matyti, 1 500 Eur suma atsakovui buvo sumokėta jau po darbo sutarties nutraukimo (2022-07-11 – 500 Eur, 2022-07-13 – 500 Eur, 2022-08-01 – 500 Eur), nors tiek darbo užmokestį, tiek dienpinigius ieškovė turėjo pareigą pervesti ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. Teismui išnagrinėjus ginčą ir nustačius, jog ieškovė, atleisdama atsakovą iš darbo, neišmokėjo jam priklausančios su darbo santykiais susijusios 1500 Eur sumos, vadinasi, atleidimo dieną ieškovė neatsiskaitė pilnai su atleidžiamu darbuotoju, todėl yra pagrindas spręsti dėl netesybų priteisimo.
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo vidutinis dieninis darbo užmokestis už pagal 2022 m. kovo–2022 m. gegužės mėnesių laikotarpį sudaro 63,65 Eur (neatskaičius mokesčių), o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 63,65×20,9=1 330,29 Eur (neatskaičius mokesčių). Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, ieškovės uždelsimas atsiskaityti su atsakovu, skaičiuojant nuo 2022-06-29 iki 2022-08-01, sudaro 1 mėnesį ir 2 dienas, todėl ieškovo naudai išieškotinos netesybos sudaro (1×1 330,29)+(63,65×2)=1 457,59 Eur (neatskaičius mokesčių).
48. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė priverstinio vykdymo metu yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu pagal Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, įskaitant 1 839,49 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti suformuluojama taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų dėl išnagrinėto individualaus darbo ginčo išsprendimo iš esmės, patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio bei būtų įvykdoma. Tais atvejais, kai darbdavys sumoka darbuotojui darbo ginčų komisijos sprendimu priteistas kompensacijas, nors šis sprendimas yra neįsiteisėjęs ir neprivalomas vykdyti, išmokėta kompensacijų suma įskaitytina į kompensacijų, kurios priteistinos teismo sprendimu, sumą ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodoma išmokų, kurias darbdavys turėtų sumokėti darbuotojui, piniginė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas, išnagrinėjęs darbo ginčą iš esmės, sprendimo rezoliucinėje dalyje turi aptarti visus klausimus, kuriuos išsprendė, ir nurodyti, kad darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu, bei atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas laikyti, kad Darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis dėl 1 457,59 Eur sumos netesybų (neatskaičius mokesčių) išieškojimo iš atsakovo UAB ,,Beržalapė“ ieškovo L. F. naudai yra įsiteisėjusi, o likusi dalis dėl 381,90 Eur sumos (neatskaičius mokesčių) netesybų išieškojimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, netenka galios.
Dėl atsakovo pareikštų reikalavimų
49. Civilinė individualaus darbo ginčo dėl teisės byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama vadovaujantis CPK I dalies „Bendrosios nuostatos“, II dalies „Procesas pirmosios instancijos teisme“ (CPK 176–300 straipsniai) ir IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ (CPK 410–418 straipsniai) normomis. Bylos nagrinėjimo dalykas yra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris, išnagrinėtas privaloma išankstine nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, yra pagal teisme pareikštą ieškinį perkeltas nagrinėti į teismą, o ieškinio dalykas – reikalavimas tam tikru būdu išspręsti darbo ginčą. Nustatant darbo ginčo esmę ir bylos nagrinėjimo dalyką atsižvelgtina į ginčo nagrinėjimą inicijavusio asmens prašymą darbo ginčų komisijai, šios sprendimą, darbo ginčo šalies, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, teisme pareikštą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).
50. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nustatęs, kad šios tvarkos nesilaikyta ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, ją nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje (toliau – ir DGK), nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas DGK neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės (dėl atsisakymo priimti ieškinį arba jo palikimo nenagrinėto bei ieškovui teisės pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka išaiškinimo) netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019). Teisme turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti DGK, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto DGK, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami DGK nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų teismas priima minėtus sprendimus, susijusius su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo DGK tvarka nepaisydamas to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243248/2020).
51. Iš Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo turinio nustatyta, kad ieškovas (nagrinėjamu bylos atveju atsakovas) L. F. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės UAB „Beržalapė“ (nagrinėjamu bylos atveju ieškovės) nesumokėtą darbo užmokestį apie 1 000 Eur, delspinigius ir netesybas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu atsakovas L. F. ginčija ieškovės UAB „Beržalapė“ priimto 2022-05-31 įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo teisėtumą bei jo atleidimo iš darbo teisėtumą, apeliaciniu skundu prašydamas: laikyti, kad tarp ieškovės UAB „Beržalapė“ ir atsakovo L. F. 2022-03-25 sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti atsakovui L. F. iš ieškovės UAB „Beržalapė“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022-06-28 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti atsakovui L. F. iš ieškovės UAB „Beržalapė“ vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą laikotarpiu nuo 2022-06-28 iki 2022-11-08. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas L.F. Darbo ginčų komisijai nebuvo pareiškęs reikalavimų, susijusių su ieškovės UAB „Beržalapė“ priimto 2022-05-31 įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo bei atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti atsakovo pateiktame 2023-02-08 prašyme „Dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo“ pareikštus reikalavimus ir jų pagrindu nurodytas aplinkybes, dėl kurių nebuvo laikomasi privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė Darbo kodekso normų bei procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovės suformuluotas ieškinio reikalavimas negali būti tenkintas pilna apimtimi dėl ydingos formuluotės, kuri prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
54. Kaip jau minėta, ieškovė savo ieškinio reikalavimu iš esmės siekė, kad teismas pripažintų, jog ji yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu (sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas), t. y. nėra skolinga 2 718,97 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, kuriuos Darbo ginčų komisija sprendimu nutarė išieškoti. Taigi, iš esmės patenkinus šį ieškovės pagrindinį reikalavimą (nepaisant to, jog tikslinama formuluotė), vertintina, kad ieškovė yra laimėjusi bylą šalis, todėl nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
56. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš esmės apeliacinio skundo reikalavimai yra atmesti pilna apimtimi, todėl apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Beržalapė“ yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022-08-01 (sumokėjusi darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas), t. y. praėjus 1 (vienam) mėnesiui ir 2 (dviem) dienoms po šalių sudarytos 2022-03-25 darbo sutarties nutraukimo (2022-06-28).
Priteisti iš atsakovo L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Beržalapė“, juridinio asmens kodas 145331618.
Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 2 718,97 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių (suma nurodyta atskaičius mokesčius) bei 381,90 Eur sumos (neatskaičius mokesčių) netesybų išieškojimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beržalapė“ ieškovui L. F. netenka galios.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė