Civilinė byla Nr. e2-552-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01843-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.1.1.; 3.1.18.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abelas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Abelas“, A. Ž., dėl skolos, nuostolių ir netesybų priteisimo bei įpareigojimo grąžinti turtą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA „UniCreditLeasing“, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. priteisti iš laiduotojo A. Ž. 92 078,14 Eur skolos, nuostolių ir netesybų;
1.2. priteisti iš laiduotojo A. Ž. 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną dieną, skaičiuojamus nuo 56 072,99 Eur sumos (delspinigiai už turto negrąžinimą), šiuos delspinigius skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki turto realaus grąžinimo ieškovui momento;
1.3. priteisti iš laiduotojo A. Ž. 0,08 procentus palūkanų už kiekvieną dieną nuo 16 588,98 Eur sumos (pradelsti mokėjimai iki lizingo sutarčių nutraukimo) iki įsipareigojimų visiško įvykdymo;
1.4. priteisti iš laiduotojo A. Ž. 5 procentų dydžio procesinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. įpareigoti UAB „Abelas“ grąžinti/perduoti ieškovei turtą: a) lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); b) lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); c) lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); d) lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); e) lengvąjį automobilį Volkswagen Tiguan, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas arba transporto priemonės).
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. atsakovo A. Ž. piniginių lėšų ir turto areštą, o banko ar kitose kredito įstaigose nesant pakankamai lėšų, leisti areštuoti pas trečiuosius asmenis esančias lėšas bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;
2.2. uždrausti atsakovei UAB „Abelas“ naudotis ginčo turtu ir įpareigoti atsakovę UAB „Abelas“ perduoti saugoti ieškovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytas transporto priemones.
3. Grįsdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ieškovė nurodė, kad pagal lizingo sutartis, ji turi nuosavybės teisę į nurodytas ir prašomas perduoti transporto priemones tol, kol nėra atsiskaityta pagal lizingo sutartis. Atsakovei žinant, kad lizingo sutartys yra nutrauktos, bet piktybiškai turto negrąžinant ieškovei, laikytina, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai. Be to, ieškovei yra žinoma, kad ginčo turtas yra perduotas tretiesiems asmenims, jis yra eksploatuojamas ir praranda savo vertę.
4. Pasisakydama dėl piniginių lėšų arešto ieškovė nurodo, kad atsakovai vengia mokėti susidariusią skolą, nereaguoja į raginimus grąžinti skolą, nerodo jokios iniciatyvos įvykdyti prievolę, neatsiskaito su ieškove. A. Ž., kartu būdamas ir UAB „Abelas“ direktoriumi, elgiasi nesąžiningai ir neperduoda lizingo bendrovei turto, kuriuo neturi pagrindo toliau naudotis, maža to, tikėtina, jog turtą yra perdavęs tretiesiems asmenims. Esant tokiam nesąžiningumui, ieškovė pagrįstai mano, kad atsakovai gali nesąžiningai elgtis ir su savo turtu – imtis aktyvių veiksmų, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo A. Ž. pinigines lėšas ir turtą 92 078,14 Eur sumai, o banko ar kitose kredito įstaigose nesant pakankamai lėšų, leido areštuoti pas trečiuosius asmenis esančias A. Ž. priklausančias lėšas bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teismas taip pat uždraudė atsakovei UAB „Abelas“ naudotis ginčo turtu ir įpareigojo atsakovę UAB „Abelas“ perduoti saugoti ieškovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos transporto priemones.
6. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus bei įrodymus nusprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai vengia bendradarbiauti, nereaguoja į raginimus mokėti įsiskolinimą, transporto priemonių buvimo vieta slepiama, todėl tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą apie galimą atsakovų nesąžiningumą, kas įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Abelas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovei uždrausta naudotis ginčo turtu ir atsakovė įpareigota perduoti saugoti ieškovei skundžiamoje nutartyje nurodytas transporto priemones.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškinys prima facie nepagrįstas, reiškiamais reikalavimais ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita;
8.2. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas atsakovo turtas, o apeliantė įpareigota grąžinti transporto priemones, pritaikė perteklines apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu, kurios nesąžiningumas byloje neįrodytas;
9. Ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Kartu su atsiliepimu ieškovė pateikė papildomus įrodymus – VĮ „Regitra“ pranešimą, kurį prašo priimti ir vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
10. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis teismų praktika bei teisės aktų reikalavimais pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimo tikėtinumą, o atsakovė šios aplinkybės nepaneigė.
10.2. Atsakovės veiksmai, kuriais ji vengia perduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, VĮ „Regitra“ duomenys apie ginčo transporto priemonių išregistravimą leido teismui pagrįstai spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė ir papildomą, pirmosios instancijos teisme nevertintą įrodymą – VĮ „Regitra“ pranešimą. Šiuo dokumentu ieškovė siekia pagrįsti teismo išvadas dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, o tai patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, bei įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), priima ir su kita bylos medžiaga vertina ieškovės papildomai pateiktus įrodymus.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus papildomus įrodymus šalių teisės būti supažindintoms su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeistos, kadangi atsakovei UAB Abelas“ priklauso ginčo transporto priemonių valdymo teisė, jai neabejotinai yra žinomas ieškovės pateikiamos informacijos turinys bei teikiamu įrodymu ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, be to, esant poreikiui įvertinti skundo ir atsiliepimo į jį pagrįstumą, teismui suteikta galimybė ir pačiam susipažinti su valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš laiduotojo A. Ž. 92 078,14 Eur skolą, nuostolius ir netesybas, o UAB „Abelas“ įpareigoti grąžinti / perduoti ieškovei ieškinyje išvardintas transporto priemones. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti: 1) laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų pritaikytas atsakovo A. Ž. piniginių lėšų ir turto areštas ieškinio sumai; 2) atsakovei UAB „Abelas“ uždrausta naudotis ginčo turtu, įpareigojant atsakovę UAB „Abelas“ perduoti saugoti ieškovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytas transporto priemones.
14. Byloje ginčas kilo tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „Abelas“ atžvilgiu. Kadangi atsakovas A. Ž. nekvestionuoja laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų jo turtui, apeliacinis teismas, vadovaudamasis apeliantės UAB „Abelas“ atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, vertina skundžiamos nutarties dalies, kuria atsakovei UAB „Abelas“ uždrausta naudotis ginčo turtu, įpareigojant atsakovę UAB „Abelas“ perduoti saugoti ieškovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytas transporto priemones, pagrįstumą bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).
16. Šių sąlygų egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių jai taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tą lemia civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12 str., 178 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad ieškovė įrodė tiek ieškinio tikėtiną pagrįstumą, tiek ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė įrodė abiejų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą ir visų pirma teigia, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
18. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
19. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams, siekdama įgyvendinti savo kaip lizingo davėjos teises pagal šalis siejančias Finansinio lizingo sutartis bei jų įvykdymą užtikrinančią Laidavimo sutartį. Ieškinyje teigiama, kad atsakovei UAB „Abelas“ nevykdant Finansinio lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, sutartys buvo nutrauktos, tačiau atsakovė UAB „Abelas“ neįvykdė pareigos grąžinti ieškovei ieškinyje nurodytas transporto priemones bei nepadengė susidariusių nuostolių, todėl reikalavimas reiškiamas ir laiduotojui – atsakovui A. Ž., reikalaujant padengti skolinius įsipareigojimus. Ieškinyje dėstomas aplinkybes ir reikalavimus ieškovė pagrindė kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais bei teisiniais argumentais, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
14. Teismas pažymi, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję su pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama. Atsakovės nurodomi argumentai dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad šie klausimai yra išsprendžiami galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais grindžiamos aplinkybės.
15. Vertinant, ar ieškovė įrodė, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
16. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į nutarties 15 punkte paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis UAB „Abelas“ uždrausta naudotis ginčo turtu ir ji įpareigota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytas transporto priemones perduoti saugoti ieškovei, pritaikė atsižvelgęs į atsakovės vengimą grąžinti transporto priemones, nutraukus Finansinio lizingo sutartis.
18. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, teismo nustatytos aplinkybės (atsakovės atsisakymas bendradarbiauti su ieškove, turto buvimo vietos slėpimas), kartu su ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis iš VĮ „Regitra“, iš kurių nustatyta, kad trys iš penkių transporto priemonių, į kurias nukreipti ieškovės reikalavimai ir kurių valdytoja yra atsakovė, yra išregistruotos, leidžia spręsti apie atsakovės nesąžiningumą ir patvirtina egzistuojant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
19. Atsakovė atskirajame skunde ginčija teismo išvadas, kuriomis nustatyta egzistuojanti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau šias išvadas paneigiančių teisinių argumentų nenurodo, turto buvimo vietos bei įrodymų, kad transporto priemonės vis dar valdomos atsakovės, nepateikė, todėl atsakovei nepaneigus egzistuojant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įvertino, kad remiantis bylos medžiaga yra sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir pagrįstai bei teisėtai, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Abelas“ atžvilgiu, tenkino, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė