Civilinė byla Nr. e2A-972-258/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02340-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Svirka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo pagal ieškovės UAB „Svirka“ ieškinį Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Svirka“ prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-292 1 ir 2 punktus; 2) priteisti iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 12642,58 Eur dydžio skolą, 460,19 Eur dydžio delspinigius ir 5 proc. dydžio palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Svirka“ ir atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2013 m. sudarė keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198, kuri galiojo penkerius metus, t. y. iki 2018 m. birželio 10 d. Šios sutarties pagrindu ieškovė teikė atsakovei keleivių vežimo paslaugas, atsakovė, vadovaudamasi sutartimi ir teisės aktų nuostatomis, kompensuodavo ieškovei nuostolius, kadangi ši paslauga viešoji. Savivaldybė kompensuodavo ieškovės patirtas išlaidas, kurių nepadengdavo gautos pajamos už autobusų keleiviams parduotus bilietus. 2016-03-24 savivaldybės Mokesčių ir turto skyrius patikrino 2015-2016 m. teiktų paslaugų ataskaitas ir nustatė, kad ieškovė paslaugas teikė ne visuose maršrutuose ir ne visuose reisuose, ir surašė patikrinimo aktą. Šio patikrinimo akto pagrindu atsakovė surašė kitą dokumentą – 2016-04-18 raštą dėl informacijos, kuriame pateikė lentelę su neįvykdytų reisų ir nekompensuojamų nuostolių paskaičiavimu. Lentelėje nurodoma, kad nekompensuotinų nuostolių suma 9341,14 Eur. Be to, atsakovė 2016-04-27 priėmė įsakymą dėl sankcijų vežėjai UAB „Svirka“ taikymo ir šiuo įsakymu nusprendė ne tik nekompensuoti minėtos nuostolių sumos, bet ir sutarties pagrindu papildomai skirti baudas, kurių bendra suma 3301,44 Eur. Ieškovė mano, kad šis įsakymas surašytas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl prašė panaikinti įsakymo 1 ir 2 p. ir prašė iš atsakovės ieškovei priteisti nesumokėtą sumą. Atsakovė nusprendė ieškovei nekompensuoti sumų iš dviejų pagrindinių maršrutų: Švenčionys–Svitailiškė–Švenčionys (6451,92 Eur) ir Pabradė–Prienai–Pabradė (2705,37 Eur).
3. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose detaliai aprašyti ieškovės neįvykdyti reisai, byloje esančiais dokumentais paneigiami ieškovės samprotavimai apie reisų įvykdymą. Ieškovės teiginiai paneigti įsakymu dėl sankcijų taikymo ir patikrinimo akte esančiais duomenimis. Patikrinimo aktas buvo surašytas remiantis daugeliu dokumentų, įskaitant ir ataskaitomis apie moksleivių vežimą. Tai tik vienas iš ataskaitoje vertintų įrodymų, buvo vertinami ir UAB „Svirka“ pateikti raštai ir konduktoriaus ataskaitos arba jų nebuvimas, nusiskundimai, autobusų stoties pažymos ir visi kiti įrodymai. Byloje nėra nei vieno įrodymo apie tai, kad savivaldybė ieškovei nesumokėjo už suteiktas paslaugas. Savivaldybės veiksmai išskaičiuojant nuostolius ir skiriant sankcijas įtvirtinti norminiame akte – Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos tvarkos apskaičiavimo aprašas, patvirtintas 2010 m. Susisiekimo ministerijos. Aprašo 11, 12 p savivaldybei suteikta teisė išskaičiuoti pagrįstus nuostolius. Nepagrįsto praturtėjimo institutas neturi būti taikomas, nes tai nėra atlyginimas už suteiktas paslaugas. Šios lėšos pagrįstai nebuvo išmokėtos, pagrįstai ieškovė jų negavo. Ieškovės įsipareigojimus laikytis tvarkaraščio, atlikti maršrutus, užvažiuoti į stotį, vežti keleivius, reglamentuoja ne tik sutartis bet ir teisės aktai, įskaitant konduktoriaus ataskaitų spausdinimą, aparato pajungimą, išjungimą ir pan. Visi šie pažeidimai nustatyti patikrinimo akte. Ieškovė remiasi pirminiais įrodymais – ataskaitomis iš mokyklų, tačiau ieškovės teiginiai paneigti atsakovės atsiliepime į pirmą patikslintą ieškinį (2 t, 99-102), kuriame aiškiai argumentuota, iš kokios stotelės ir kiek moksleivių važiuoja, buvo nurodyta, kad reisai nutraukti ir nevykdomi, gauta nusiskundimų ne tik iš gyventojų, bet ir iš mokyklų direktorių, kad vaikai nevežami ir reisai nevykdomi. Atsakovė, priimdamas įsakymą ir atlikdamas kitus veiksmus, elgėsi teisėtai ir pagristai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. A-292 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“ negaliojančiu, kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-671-910/2019 sprendė ginčą tarp tų pačių šalių dėl tos pačios sutarties vykdymo kaip ir nagrinėjamoje byloje, tik dėl kito laikotarpio – ieškovė UAB „Svirka“ prašė pripažinti negaliojančiu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą paskirti vežėjai UAB „Svirka“ sankcijas už 2016 m. gegužės mėn. neįvykdytus reisus, taip pat priteisti iš atsakovės skolą ir delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas dėl minėto ginčo priimtoje nutartyje vadovavosi teismų nustatytu faktu, kad šalių sudaryta sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo, ir konstatavo, kad, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus šalių sudarytą sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, sutartyje įtvirtintos prievolės nesaisto ginčo šalių, t. y. ieškovė ginčo laikotarpiu neprivalėjo vykdyti Sutartyje nustatytų pareigų, o atsakovė neturėjo teisės už patikrinimo metu nustatytus sutarties pažeidimus skirti ieškovei sankcijas. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-671-910/2019 suformuotą precedentą, sukurtą analogiškoje byloje, kurios faktinės aplinkybės tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, teismas vertino, kad niekine pripažintos sutarties pagrindu negalėjo būti kitai sutarties šaliai taikomos sankcijos, todėl sprendė, kad atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. A-292 skirti ieškovei sankcijas yra neteisėtas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės patikrinimo akte nurodytus reisus įvykdė. Teismas ieškovės teiginį, kad patikrinimo akte nurodytų reisų įvykdymas patvirtinamas mokyklų pateiktais duomenimis apie moksleivių, važiavusių konkrečiais reisais, skaičių, laikė nepagrįstu, nes ataskaitose pateikiami duomenys apie mokinių lankomumą kiekvieną mėnesį, nenurodant duomenų, kiek mokinių ir kokiu transportu kiekvieną dieną atvyko į mokyklą. Ataskaitose nurodyti duomenys, nesant kitų įrodymų, nepakankami pagrįsti ieškovės nurodomai aplinkybei, kad patikrinimo akte nurodytus kaip neįvykdytus reisus ji įvykdė.
7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad reisų neįvykdymas negali būti grindžiamas tuo, kad nepateiktos vairuotojo-konduktoriaus kasos aparatų ataskaitos, pažymėjo, kad ieškovė teigia įvykdžiusi visus patikrinimo akte nurodytus kaip neįvykdytus reisus, todėl turi pareigą šią aplinkybę įrodyti. Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. gruodžio 1 d. įsakymu patvirtintose Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklėse, reglamentuojančiose visų Lietuvos Respublikos keleivinio kelių transporto vežėjų bilietų ir kvitų naudojimo ir atsiskaitymo už juos tvarką, nustatyta, kad asmuo, dirbantis su bilietų kasos aparatu, privalo: įjungti bilietų kasos aparatą ir patikrinti jo darbą (5.12.2 p.), pamainos pabaigoje grąžinti nulinius kvitus (fiskalines ataskaitas) (5.12.4.1 p.), pamainos pabaigoje grąžinti įformintą pamainos metu naudotą bilietų kontrolės lapą (5.12.4.2 p.), todėl kasos aparatų ataskaitų pagrindu galima nustatyti, kada ir kokie reisai buvo vykdomi. Ieškovė tokių duomenų apie aptariamus reisus nepateikė.
8. Dėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad visi reisai buvo įvykdyti, nes ji nebuvo gavusi iš keleivių skundų dėl nevykdomų reisų, teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad dėl neįvykusių reisų pranešimų buvo gavusi savivaldybė apie maršrute Švenčionys–Svitailiškė–Švenčionys nevykdomus reisus, Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos 2016 m. vasario 25 d. rašte Nr. 3-102 (t. 1, b. l. 143) ir Pabradės seniūnijos 2016 m. kovo 17 d. rašte Nr. (2.1)S/7-241) (t. 1, b. l. 130) nurodoma, kad maršrute Pabradė–Prienai–Pabradė 7.30 val. darbo dienomis nustatytas reisas Pabradė–Kločiūnai–Pabradė nevykdomas. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad įvykdė reisus, t. y. suteikė keleivinio kelių transporto viešąsias paslaugas, todėl, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (LAT 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2019, 47, 52, 53 p.), sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė gavo tam tikras nematerialias gėrybes, ir nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Ieškovės reikalavimą dėl 12642,58 Eur skolos ir delspinigių priteisimo laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Vilniaus apygardos teismas 2019-06-04 (dėl techninės klaidos nutartyje nurodyta 2019-05-31 data) priėmė įsiteisėjusią nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-671-910/2019 (tomas VI, psl. 14-32), kurioje konstatavo, jog 2013 m. birželio 7 d. sudaryta Sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento (teismo nutarties 32 punktas). Teismui nusprendus, jog niekinės ir negaliojančios Sutarties pagrindu sankcijos ieškovei negalėjo būti taikomos ir netgi teismui panaikinus patį Įsakymą, kuriuo remiantis ieškovei buvo taikomos sankcijos, šalys turėjo būti grąžinamos į pradinę padėtį ir atitinkamai iš atsakovės turėjo būti priteista 3.301,44 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą Įsakymą, netaikė restitucijos. Tačiau net ir netaikius restitucijos akivaizdu, kad, panaikinus Įsakymą, kuriuo skirtos sankcijos ieškovei, bet nepriteisus sankcijos sumos, atsakovė nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita.
9.2. Atsakovė 2016-04-27 Įsakymo 1.1-1.2 punktais nusprendė išskaičiuoti (išreikalauti) nepagrįstai išmokėtą nuostolių kompensaciją 6.923,90 Eur dėl neįvykdytų reisų ir nesilaikant eismo tvarkaraščio įvykdytų reisų; nekompensuoti (neišmokėti) nepagrįstai prašomų atlyginti nuostolių 2.417,24 Eur dėl neįvykdytų reisų ir nesilaikant eismo tvarkaraščio įvykdytų reisų (t. y. 1.1 ir 1.2 punktais ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius sumažintas 9.341,14 Eur suma). Iš viso atsakovė nusprendė neišmokėti ieškovei 9.341,14 Eur sumos. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė Įsakymą panaikinti visoje apimtyje, tačiau prašomos sumos teismas nepriteisė vadovaudamasis tuo, kad ieškovė nesuteikė keleivių vežimo paslaugų atsakovei.
9.3. Tokiais atvejais, kai keleiviai (moksleiviai) yra vežami nemokamai, vežėjas apskritai neturi pareigos spausdinti kasos konduktoriaus ataskaitų. Pirmosios instancijos teismo nurodytų Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklių 5.12.2, 5.12.4.1, 5.12.4.2 punktai nustato tik pareigą patikrinti bilietų kasos aparatą bei šio patikrinimo metu atspausdinti nulinę ataskaitą ir ją grąžinti vežėjui, tačiau nenustato pareigos atspausdinti kasos konduktoriaus ataskaitas pačių paslaugų (vežimo) teikimo atveju, kai tokiomis paslaugomis naudojasi moksleiviai, kurie yra vežami nemokamai ir kuriems jokie kasos kvitai apskritai nėra spausdinami. Pareigos tokiais atvejais spausdinti kasos konduktoriaus ataskaitas nenumato ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-20 įsakymu Nr. 3-457 patvirtintų Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – „Nuostolių aprašas“), kurio pagrindu atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė neturėjo pareigos pateikti kasos konduktoriaus ataskaitas ir vien šių dokumento nepateikimas nereiškia, jog vežimo paslaugos buvo nesuteiktos.
9.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš šių ataskaitų nematyti duomenų, kiek mokinių ir kokiu transportu kiekvieną dieną atvyko į mokyklą. Su tokia teismo išvada jokiu būdu negalima sutikti. Iš pateiktų Mokinių nemokamo važiavimo keleiviniu transportu ataskaitų yra matyti, kiek mokinių atvyko į mokyklą, taip pat matyti, su kokiu transportu atvyko (ataskaitose nurodytas vežėjas UAB „Svirka“, taip pat nurodytas pavadinimas „nemokamo važiavimo keleiviniu transportu ataskaita“). Be šių duomenų, ataskaitose nurodytas laikotarpis, už kurį teikiama ataskaita; maršruto pavadinimas; moksleivio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, klasė; maršrutas, kuriuo vyko moksleivis; maršruto ilgis; faktinis kelionių skaičius per mėnesi: nuvažiuotas atstumas per mėnesį. Mokinių nemokamo važiavimo keleiviniu transporto ataskaitas sudarė ne ieškovė ar atsakovė, bet Švenčionių rajone veikiančios mokyklos.
9.5. Byloje yra pateikti ieškovės transporto priemonių registracijos dokumentai, iš kurių matyti, jog autobusų talpa yra iki 59 vietų (tomas V, psl. 33; 35; 37; 39; 41), todėl moksleiviai buvo vežami dviem reisais (autobusais), o ne vienu, kaip bandė teigti atsakovė. Iš Mokinių nemokamo važiavimo keleiviniu transportu ataskaitose esančių duomenų (t. 5, el. b. l. 3-483) matyti, kad ieškovė nuvežė visus moksleivius į mokyklas visais nurodytais reisais. Vien šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė faktiškai suteikė keleivių vežimo paslaugas, todėl atsakovė neturėjo teisės neatsiskaityti su ieškove už teiktas paslaugas.
9.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl „neįvykusių reisų pranešimų buvo gavusi savivaldybė. Tačiau visi nurodyti pranešimai laikytini nepatvirtinančiais fakto, kad ieškovė padarė pažeidimus. Pranešimai buvo gauti iš seniūnijų (tomas I psl. 131) arba iš mokyklų darbuotojų, tačiau ne vadovų (tomas I psl. 133), arba apskritai iš nenustatytų asmenų (tomas I psl. 134), arba pranešimuose nenurodyti konkretūs reisai (tomas I psl. 135). Tokie pranešimai negali paneigti fakto, kad ieškovė visus moksleivius nuvežė reikiamais reisais į mokyklas.
9.7. Atsakovė 2018-07-12 sutiko pateikti prašomus išreikalauti įrodymus, tačiau vėlesnėje stadijoje šių įrodymų nepateikė, turėtų būti vertinama principo contra spoliatorem atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie ieškovės tariamai netinkamai teikiamas paslaugas pirmiausia turėjo būti privalomai užfiksuota prašomuose išreikalauti dokumentuose (kurių atsakovė į bylą nepateikė), darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad keleivių vežimo paslaugos buvo teikiamos su trūkumais.
9.8. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog Sutartis yra niekinė, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016 padarytais išaiškinimais, ir atlyginimas ieškovei turėjo būti priteistas be pagrindo įgyto turto ar nepagrista praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu.
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
10.1. Sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-671-910/2019 turi prejudicinę galią šioje byloje ir juo iš esmės paneigti apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės nurodomos skolos iš atsakovės priteisimo. Sprendimas turėtų būti vertinamas, kaip horizontalusis teismo precedentas, remiantis kuriuo iš esmės paneigiamas apelianto apeliacinis skundas ir patvirtinamas ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymi, jog tiek pati išnagrinėta civilinė byla, tiek joje priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas taip pat pagrindžia sistemingą neteisėtą apeliantės elgesį neva teikiant vežimo paslaugas, t. y. besikartojančius ir jau kitoje byloje įrodytais pripažintus neteisėtus ir netinkamus apelianto veiksmus ir bendrąjį apelianto veikimo nesąžiningumą.
10.2. Apeliantė iš atsakovės reikalavo priteisti skolą (12.642.58 EUR) remiantis viešojo pirkimo Sutartimi, kuri buvo pripažinta negaliojančia, tačiau neva nurodomą skolą sudarė sumos ne už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovei. Pažymi, kad lėšos už suteiktas paslaugas ir ieškovės nuostolių kompensavimas yra skirtingo pobūdžio piniginės lėšos. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, jog būtent sprendime išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas aiškiai nurodė, kad ieškovė veikė savo rizika ir turėjo suprasti, kad negalės iš atsakovės reikalauti kompensuoti nuostolius pagal Sutartį, kuri buvo pripažinta niekine. Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, jog teismas pagrįstai atsisakė priteisti 12.642,58 EUR ieškovės įvardijamą skolą. Be to, apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi LAT nutartimi ir joje pateikiamais išaiškinimais (dėl nepagrįsto praturtėjimo arba turto gavimo be pagrindo) prašydama priteisti ne sumas už suteiktas paslaugas, o iš esmės prašo priteisti savo paties veiklos nuostolių kompensaciją.
10.3. Atsakovė visiškai sutinka su teismo išvadomis, jog Patikrinimo akte nurodytoms aplinkybėms paneigti nepakanka mokinių nemokamo važiavimo keleiviniu transportu ataskaitose, esančių duomenų. Pagal apeliantės įrodinėjamas aplinkybes tam tikras mokinys atėjęs į mokyklą automatiškai gali pakliūti į ataskaitą. Tai galima matyti iš pačios ataskaitos, kurioje ir nurodoma (dalyje ataskaitos lentelės): „kelionių skaičius pagal mokymo įstaigos lankomumą“ (mokinys į mokyklą gali atvykti ir kitu būdu, tačiau būti įtrauktas į minėtas lenteles).
10.4. Apeliantė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi contra spoliatorem taisykle, nors, civilinėje byloje nebuvo pagrindo šiai taisyklei taikyti, nei remiantis apeliantės nurodytais duomenimis būtų galima įrodinėti apeliantės nurodomas aplinkybes. Pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodytų duomenų prašė išreikalauti ne iš atsakovės, o iš civilinėje byloje nedalyvavusios asmens. Atsakovė su 2018 m. rugsėjo 10 d. rašytiniais paaiškinimais civilinėje byloje į civilinę bylą pateikė jos turėtus rašytinius įrodymus ir aiškiai nurodė, kodėl dalies įrodymų pateikti negali (jais nedisponuoja arba tokių dokumentų išviso nėra).
10.5. Apeliantė neginčija, jog nei atsakovei, nei į civilinę bylą nepateikė patikrinimo akte nurodomų, kaip nepateiktų kasos aparatų ataskaitų. Apeliantė net ir apeliaciniame skunde pripažįsta, jog yra pažeidusi teisės aktų reikalavimus, tačiau vis tiek remiasi savo neteisėto elgesio pasekmėmis ir nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo ieškovei iš atsakovės priteisti pinigines sumas.
10.6. Teismas iš esmės vadovaudamasis CPK nuostatomis, tinkamai, išsamiai ištyrė ir teisingai ginčijamame sprendime įvertino Civilinei bylai objektyviai išspręsti nustatytas aplinkybes: teismas ginčijamame sprendime iš esmės vertino įrodymų visetą ir iš jo padarė teisiškai ir faktiškai pagrįstas išvadas, jog apeliantė nepaneigė Patikrinimo akte nurodytų aplinkybių ir neįrodė, jog aukščiau nurodytus maršrutus įvykdė tinkamai (net neįrodė, jog apskritai įvykdė, t. y. jais važiavo). Pažymi, jog teismas šias išvadas padarė įvertinęs tiek, Patikrinimo aktą (kuris buvo priimtas įvertinus ne tik ieškovo konduktoriaus ataskaitas, tačiau ir kitus duomenis), tiek kitų, civilinėje byloje buvusių įrodymų visetą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198, kuria ieškovė įsipareigojo teikti keleivių vežimo paslaugas Savivaldybės administracijos nustatytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal Savivaldybės išduotus leidimus, patvirtintus eismo tvarkaraščius ir sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė – teisės aktuose nustatyta tvarka kompensuoti ieškovei patirtas išlaidas (negautas pajamas) dėl keleiviams taikytų važiavimo lengvatų bei nuostolius, patirtus vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu konstatavo, kad atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, bei įpareigojo atsakovę nutraukti 2013 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018 savo iniciatyva 2013 m. birželio 7 d. šalių sudarytą Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198 pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismui jį palikus nepakeistą.
13. Savivaldybės administracijos Mokesčių ir turto skyrius 2016 m. kovo 24 d. surašė Vežėjo UAB „Svirka“ aptarnaujamų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų Švenčionys–Svitailiškė–Švenčionys, Pabradė–Prienai–Pabradė ir Švenčionys–Pabradė–Vilnius–Pabradė–Švenčionys“ patikrinimo aktą Nr. (25.8.5)A4-363, kuriame įvertino vežėjos UAB „Svirka“ duomenų, pateiktų 2015 m. ir 2016 m. sausio, vasario mėn. ataskaitose, teisingumą, tam tikrų reisų įvykdymą.
14. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius aukščiau nurodyto patikrinimo akto pagrindu 2016 m. balandžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. A-292 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“, kurio 1 p. ieškovei paskyrė šias sankcijas: 1.1. Išskaičiuoti (išreikalauti) nepagrįstai išmokėtą 6923,90 Eur dydžio nuostolių kompensaciją (dėl neįvykdytų reisų ir nesilaikant eismo tvarkaraščių įvykdytų reisų); 1.2. Nekompensuoti (neišmokėti) nepagrįstai prašomų atlyginti 2417,24 Eur dydžio nuostolių (dėl neįvykdytų reisų ir nesilaikant eismo tvarkaraščio įvykdytų reisų); 1.3. Skirti po 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimą (maršrute Švenčionys–Pabradė–Vilnius–Pabradė–Švenčionys nesilaikant eismo tvarkaraščio įvykdyti 103 reisai, maršrute Švenčionys–Svitailiškė–Švenčionys neįvykdytas 1 reisas, maršrute Pabradė–Prienai–Pabradė neįvykdyti 10 reisų, iš viso – 114 reisų). Bendra baudų suma – 3301,44 Eur. Įsakymo 2 p. pavedė Savivaldybės administracijos Buhalterijos apskaitos skyriui atlikti įsakymo 1.1 ir 1.3 p. nurodytas išskaitas iš numatomos už 2016 m. gegužės mėn. ir vėlesnius ataskaitinius mėnesius vežėjai UAB „Svirka“ mokėtinos kompensacijos, iki bus išskaičiuota visa suma.
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. A-292 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“ negaliojančiu. Ši sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl ji įsiteisėjusi.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-671-910/2019, kurios aplinkybės yra analogiškos į šios bylos, nes buvo vertinami šalių teisiniai santykiai vykdant 2013 m. birželio 7 d. sutartį, kuri buvo pripažinta niekine ir negaliojančia, taip pat patikrinimo aktų pagrindu atsakovės paskirtos sankcijos teisėtumas ir ieškovės reikalaujamos priteisti skolos, kurią sudaro atsakovės įsakymu paskirtų sankcijų suma (skiriasi tik laikotarpis) pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-671-910/2019 išaiškinimai turi prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai.
18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus atsakovės įsakymą skirti sankcijas, teismas turėjo taikyti restituciją, šalys turėjo būti grąžinamos į pradinę padėtį ir atitinkamai ieškovei turėjo būti priteista skola jos nekompensuotinų nuostolių pagrindu (9341,14 Eur) ir skola (3301,44 Eur) pagal atsakovės 2016-04-27 priimtą įsakymą dėl sankcijų UAB „Svirka“ skirti baudas. Taigi, apeliantė prašė priteisti iš atsakovės jos ieškinyje nurodytas sumas už ieškovės suteiktas paslaugas be pagrindo įgyto turto ar nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu.
19. Kaip ieškovė pagrįstai nurodo Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad imtis taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (be kitų) neginčijamai turi būti nustatytos visos nepagristo praturtėjimo prielaidos, t. y.: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Pažymėtina, jog CK 6.242 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko savo interesais arba savo rizika.
20. Išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-671-910/2019 nutarties 49 punkte nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, jog šalių sudaryta Sutartis (2013 m. birželio 7 d.) yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, laikytina, kad Sutartyje įtvirtintos prievolės nesaisto ginčo šalių. Tai, be kita ko, reiškia, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės kompensuoti nuostolius, patirtus teikiant keleivių vežimo paslaugas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančios Sutarties pagrindu. Dėl tos pačios priežasties ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės ir tų sumų, kurios buvo išskaičiuotos iš numatytos už kitą ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) išmokėti kompensacijos. Teismas nurodė, kad negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). Be kita ko, teisėjų kolegija išnagrinėtoje byloje sprendė, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turinti ilgametę keleivių vežimo paslaugų teikimo patirtį, toliau teikdama paslaugas pagal Sutartį, kuri įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu pripažinta pažeidžiančia imperatyvią Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, bei nepaisydama Konkurencijos tarybos leidimo Sutartį vykdyti ne ilgiau nei pusę metų, prisiėmė riziką, kad, kilus ginčui dėl Sutarties vykdymo, apribos ar net eliminuos savo galimybę pažeistas teises ginti remdamasi Sutarties nuostatomis. Nurodyti teismo išaiškinimai aktualūs ir šiai bylai, nes ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, kaip minėta, tuo pačiu pagrindu tik už kitą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai reikalauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančios sutarties pagrindu iš atsakovės kompensuoti nuostolius, patirtus teikiant keleivių vežimo paslaugas ir sumokėti sumas, kurios buvo išskaičiuotos iš numatytos už kitą ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) išmokėti kompensacijos.
21. Teisėjų kolegija taip pat negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog visus atsakovės 2016 m. kovo 24 d. patikrinimo akte nurodytus reisus įvykdė tinkamai.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklių 5.12.2, 5.12.4.1, 5.12.4.2 punktai nustato tik pareigą patikrinti bilietų kasos aparatą bei šio patikrinimo metu atspausdinti nulinę ataskaitą ir ją grąžinti vežėjui, tačiau nenustato pareigos atspausdinti kasos konduktoriaus ataskaitas pačių paslaugų (vežimo) teikimo atveju, kai tokiomis paslaugomis naudojasi moksleiviai, kurie yra vežami nemokamai ir kuriems jokie kasos kvitai apskritai nėra spausdinami. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. gruodžio 1 d. įsakymu patvirtintose Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklėse, reglamentuojančiose visų Lietuvos Respublikos keleivinio kelių transporto vežėjų bilietų ir kvitų naudojimo ir atsiskaitymo už juos tvarką, nustatyta, kad asmuo, dirbantis su bilietų kasos aparatu, privalo: įjungti bilietų kasos aparatą ir patikrinti jo darbą (5.12.2 p.), pamainos pabaigoje grąžinti nulinius kvitus (fiskalines ataskaitas) (5.12.4.1 p.), pamainos pabaigoje grąžinti įformintą pamainos metu naudotą bilietų kontrolės lapą (5.12.4.2 p.). Priešingai, nei nurodo apeliantė šių taisyklių nurodyti punktai nėra rekomendacija vežėjui. Jose aiškiai nurodyta, kokius veiksmus privalo atlikti vežėjas dirbdamas su kasos aparatu ir kokius dokumentus parengti pamainos pabaigoje. Taisyklės išimčių, kuomet vežėjas gali nesilaikyti nurodytų punktų, nenumato. Todėl apeliantės teiginiai, kad ji neprivalo spausdinti kasos konduktoriaus ataskaitų paslaugų (vežimo) teikimo atveju, kai tokiomis paslaugomis naudojasi moksleiviai, kurie yra vežami nemokamai, nepagrįsti. Be to, atsakovė teisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau – Leidimų vežti taisyklės) 29 punkte įtvirtinta, kad vežėjas privalo vežti keleivius nustatytu maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytais leidime ir tvarkaraštyje. Vežėjai, vežantys keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, privalo atsiskaityti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai nustatyta tvarka. Apeliantė nurodytų ataskaitų neteikė ir tą pripažįsta, tačiau nurodo, kad byloje kiti įrodymai patvirtina, kad vežimo paslaugos pagal šalių sudarytą sutartį buvo teikiamos.
23. Apeliantės teigimu, jos paslaugų teikimą ir atitinkamai atsakovės nepagrįstą praturtėjimą įrodo mokyklų, į kurias buvo pristatomi mokiniai, sudarytos ataskaitos. Tačiau nurodytos mokyklų ataskaitos buvo sudarytos pagal atėjusių į mokyklą tam tikrą dieną skaičių. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į mokyklos parengtų lentelių grafą, „faktinių kelionių skaičius pagal mokymo įstaigos lankomumą“. Atsakovė teisi, kad mokinys į mokyklą gali atvykti ir kitu būdu, tačiau būti įtrauktas į minėtas lenteles. Dėl nurodytų priežasčių, spęstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nurodytomis ataskaitomis kaip įrodančiomis apeliantės paslaugų teikimą prašomai priteisti sumai. Priešingai, byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė vežimo paslaugas teikė netinkamai, o patikrinimo akte užfiksuoti pažeidimai atitinka tikrovę. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius netinkamą apeliantės paslaugų teikimą (Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos 2016 m. vasario 25 d. raštas Nr. 3-10247, kuriame nurodoma, kad į Prienų pusę ryte važiuoja tik vienas autobusas, o maršrutu važiuoja ne tik mokiniai, bet ir Magūnų seniūnijos gyventojais (į darbą Pabradėje, pas gydytojus, asmeniniais reikalais; Pabradės seniūnijos 2016 m. kovo 17 d. raštas, kuriame nurodoma, kad maršrute Pabradė-Prienai-Pabradė 7.30 val. darbo dienomis nustatytas reisas Pabradė-Kločiūnai-Pabradė nevykdomas (nutrauktas nuo 2014 m. rudens); 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 14 d. gyventojų skundai, kuriuose nurodyta, kad autobusas numatytu laiku nevažiavo; Švenčionių autobusų stoties 2016 m. kovo 17 d. pranešimas apie tai, kad UAB „Svirka“ autobusai nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. kovo 16 d. neatvyko į Švenčionių autobusų stotį pagal nustatytus tvarkaraščius pridedant išsamią lentelę, kuriomis dienomis autobusas neatvyko ir k.t..). Apeliantė nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis nenustatytų asmenų arba mokyklos darbuotojų (ne vadovų) pranešimais apie neįvykusius reisus. Toks apeliantės argumentas atmestinas, kadangi mažai tikėtina, kad iš skirtingų asmenų ir įstaigų pranešimai apie neįvykusius reisus būtų melagingi. Be to, apie neįvykusius reisus atsakovę informavo ir Švenčionių autobusų stotis, kuri buvo įtraukta į apeliantės reisus ir kuri fiksavo autobusų, atvykstančių į stotį reisus. Todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti nurodyto subjekto pateikta informacija apie neįvykusius reisus.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1663,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės(CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, į. k. 188766722, iš ieškovės UAB „Svirka“ įmonės kodas, 178660350, 1663,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė