Civilinė byla Nr. e2A-927-430/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10844-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 3.3.1.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. (L. T.) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) (toliau – Klubas) dėl dalinio 2016 m. vasario 13 d. visuotinio Klubo susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir Klubo įstatų 27.2 ir 34 punktų pripažinimo negaliojančiais.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir teismo prašė panaikinti visuotinio (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo 2016 m. vasario 13 d. sprendimą, kuriuo nutarta L. T. (L. T.) pašalinti iš Klubo narių; grąžinti ieškovą į Klubą; pripažinti atsakovo įstatų 27.2 ir 34 punktus negaliojančiais kaip pažeidžiančius imperatyvias įstatymų normas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad nesutarimai su Klubo nariais prasidėjo 2013 metais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, jog ieškovas yra (duomenys neskelbtini) tikrasis narys nuo 2007 m. kovo 10 d. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo Klubas siekė ieškovo pašalinimo iš Klubo. Klubo prezidentas R. S. uždraudė ieškovui medžioti, uždraudė kitiems klubo nariams įrašyti ieškovą į medžioklės lapą. Ieškovui buvo įteiktas pranešimas, kad 2015 m. lapkričio 27 d. numatomas Klubo valdybos posėdis, kuriame be kitų klausimų bus svarstomas jo pašalinimo iš Klubo narių klausimas Klubo įstatų 27.2 pagrindu. 2015 m. lapkričio 27 d. valdyba priėmė sprendimą, kuriuo nutarta teikti Klubo visuotiniam susirinkimui pasiūlymą pašalinti ieškovą iš Klubo narių ir sustabdyti ieškovo narystę pagal Klubo įstatų 7.2 punktą iki visuotinio susirinkimo sprendimo priėmimo. 2016 m. vasario 13 d. Klubo visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą pašalinti ieškovą iš Klubo įstatų 27.2 punkto pagrindu. Nė vienas 2016 m. vasario 13 d. susirinkime pasisakantis Klubo narys nenurodė pažeidimų, kurių pagrindu ieškovą būtų galima pašalinti iš Klubo narių. Protokole nenurodyta, kokius Klubo įstatų ar kitų teisės aktų punktus ieškovas savo elgesiu pažeidė, kokiais konkrečiai veiksmais ieškovas vykdė destruktyvią veiklą ir kaip ji pasireiškė. Ieškovo manymu, 2016 m. vasario 13 d. Klubo sprendimas pašalinti ieškovą iš Klubo narių, yra priimtas asmeniniais motyvais ir nesusijęs su tariama ieškovo destruktyvia veikla ar nepagarbos rodymu Klubo nariams. Ieškovo pašalinimas iš Klubo yra neteisėtas, daro jam žalą ir pažeidžia jo, kaip asociacijos nario, interesus. Ieškovas iš Klubo narių buvo pašalintas, vadovaujantis 2014 m. įstatų 27.2 ir 34 punktais, kuriais remiantis nebūtina įrodinėti pašalinimo iš Klubo narių priežasties, surinkus 2/3 visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Tokia įstatų nuostata prieštarauja asmens teisei į gynybą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir susiformavusiai teismų praktikai, nes asmens išsakyta gynyba visuotinio susirinkime ar Klubo valdyboje netenka prasmės. Įstatų 27.2 ir 34 punktai negali būti taikomi kaip pagrindas pašalinti asmenį iš Klubo, nes jie prieštarauja Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatai, teigiančiai, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodoma jos narių pašalinimo tvarka ir sąlygos, prieštarauja Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatai ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pašalinant narį iš Klubo, turi būti nurodoma ne tik medžiotojų Klubo narių asmeninė nuomonė, kuria vadovaujantis laikoma, kad narys prarado kitų asociacijos narių pasitikėjimą, bet ir Lietuvos Respublikos teisės aktų arba įstatų, atitinkančių minėtus teisės aktus, normos, kurias asmuo pažeidė.

3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nesutiko su pareikštu reikalavimu ir nurodė, kad ieškovas iki 2014 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo nebuvo laikomas Klubo nariu, o buvo laikomas nariu - rėmėju. Klubas nekvestionuoja teismo sprendimo, kuriuo ieškovas pripažintas Klubo nariu, tačiau tarp Klubo ir ieškovo nuo 2013 metų prasidėjo nesutarimai. Klube yra 28 nariai, iš jų 21 narys yra pasirašęs dėl nepasitikėjimo ieškovu, o per visuotinį Klubo narių susirinkimą už nepasitikėjimą balsavo 25 nariai, t. y. daugiau kaip 95 procentai Klubo narių. Klubo valdybos sprendimu ieškovui buvo uždrausta medžioti. 2015 m. lapkričio 27 d. ir 2016 m. sausio 11 d. vyko Klubo valdybos posėdžiai, tačiau ieškovas į juos neatvyko, o tai rodo, jog Klubas suteikė ieškovui visas galimas gynimosi priemones, tačiau pats ieškovas nėra geranoriškai nusiteikęs Klubo narių atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad pašalinimo iš Klubo narių argumentai jam nebuvo nurodyti. Jis dalyvavo 2016 m. vasario 13 d. visuotiniame susirinkime, kuriame Klubo nariai išsakė argumentus, pastabas, pažeidimus ir pretenzijas Klubo nario atžvilgiu. Visuotinio Klubo susirinkimo metu ieškovui buvo suteikta teisė pasisakyti, jis buvo išklausytas. Ieškovas teismui pateikė neteisingą informaciją, kad jam nėra žinomi šalinimo iš Klubo argumentai ir priežastys. Atsakovo manymu, ieškovas pagrįstai pašalintas iš Klubo narių, nes prarado Klubo narių pasitikėjimą ir Klubo narių visuotinio susirinkimas sprendimas yra teisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai.

5. Pirmosios instancijos teismas pripažino Klubo 2016 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo sprendimą dalyje dėl L. T. (L. T.) pašalinimo iš Klubo narių, negaliojančiu; pripažino, kad Klubo įstatų, įregistruotų 2014 m. birželio 14 d., 27.2 ir 34 punktai, ta apimtimi, kuri nustato, kad nereikia įrodinėti klubo nario pašalinimo iš klubo nario priežasčių, prieštarauja Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas iš Klubo narių pašalintas Klubo įstatų 27.2 punkto pagrindu, valdybos teikimu, kaip praradęs daugumos Klubo narių pasitikėjimą. Teismo vertinimu, Klubo įstatų 27.2 ir 34 punktas ta dalimi, kuria nustatyta, kad šalinant Klubo narį iš Klubo, kaip praradusį Klubo narių pasitikėjimą, nereikia įrodinėti pašalinimo priežasčių, prieštarauja Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatai, jog asociacijos įstatuose turi būti nurodoma jos narių pašalinimo sąlygos ir priežastys, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad tokia atsakovo įstatų 27.2 ir 34 punktų redakcija, kuria remiantis ieškovas pašalintas iš medžiotojų būrelio, užkertama teisė į teisminę gynybą, sudaro prielaidas neteisėtam asociacijos nario pašalinimui, net neįrodinėjant jo pašalinimo pagrindų.

7. Teismas nustatė, kad visi pažeidimai, kuriais ieškovas kaltinamas kaip praradęs Klubo narių pasitikėjimą, vertintini kaip subjektyvi kitų Klubo narių nuomonė. Nors ieškovas buvo kaltinamas, kad padarė Klubui nuostolių, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Kaltinimai dėl nario mokesčio nemokėjimo taip pat nepagrįsti, nes ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad jis po teismo sprendimo priėmimo, kada jis buvo pripažintas tikruoju Klubo nariu, pervedė Klubui nario mokestį, tačiau mokestis buvo grąžintas ieškovui. Klubas kaltino ieškovą ir panaudos sutarties (ieškovas buvo suteikęs Klubui savo teritorijoje medžioklės namelį) nepratęsimu, tačiau į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, kad pats Klubas nutraukė panaudos sutartį su ieškovu, nors ši buvo dar nepasibaigusi. Dėl ieškovui reiškiamų kaltinamų dėl elektros energijos išjunginėjimo medžiotojų mėsos išdorojimo patalpose, laikyti nepagrįstais, nes elektra galėdavo dingti ir dėl elektros tiekimų sutrikimų ir dėl nekokybiškai atliktos elektros įrengimo darbų ar kitų priežasčių. Dėl konteinerio nepardavimo nustatyta, kad jį pirkti atsisakė pats Klubas, kadangi ieškovas negalėjo pateikti konteinerio nuosavybės dokumentų. Visos bylos aplinkybės neginčijamai įrodo, kad klubas bet kokiomis priemonėmis siekė pašalinti ieškovą iš Klubo narių.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu pritaikė griežčiausią poveikio priemonę, nesant jokių konkrečių norminių aktų, įstatų pažeidimų, t. y. neįrodžius ieškovo pašalinimo iš Klubo materialinių pagrindų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad dėl ieškovo veiksmų negalima tenkinti bendrų Klubo narių poreikių, susijusių su medžiokle. Nagrinėjamu atveju tokios bausmės pritaikymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, dėl to ieškinys laikomas pagrįstu.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog Klubo įstatų 27.2 ir 34 punktai prieštarauja Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktui, kadangi Klubo įstatų 34 punkte yra nurodyta pašalinimo iš Klubo tvarka. Ieškovo interesai, teisė į gynybą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nebuvo pažeisti, nes jam buvo įteiktas pranešimas apie Klubo valdybos posėdį, pranešimas apie ketinimą jį pašalinti iš Klubo narių ir suteikta galimybė pasiaiškinti, tačiau pats ieškovas neatvyko į Klubo valdybos posėdį, kas rodo, jog pats ieškovas nenusiteikęs geranoriškai. 2016 m. vasario 13 d. Klubo visuotiniame narių susirinkime ieškovui buvo leista pasisakyti, apsiginti, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. 2016 m. vasario 13 d. visuotinio Klubo narių susirinkimo protokole buvo nurodytos visos ieškovo pašalinimo iš Klubo narių priežastys, o tai atitinka įstatų 34 punkto nuostatą, kad pašalinimo iš Klubo narių priežastys buvo faktiškai nurodytos ir įrodytos. Ieškovas kenkė Klubui, nes išjunginėjo medžiotojų namelyje elektrą, neleido išvežti medžiotojų namelio, neteisėtai (be Klubo žinios) medžiojo, nepardavė konteinerio pašarams laikyti, nors buvo žadėjęs. Ieškovas tyčiojasi iš kitų medžiotojų, Klubo nariai negali su juo toliau bendrauti, įgyvendinti bendrų poreikių ir tikslų, dėl visų šių aplinkybių 2/3 Klubo narių išreiškė juo nepasitikėjimą. Ieškovas niekada nėra dalyvavęs pilnavertėje Klubo veikloje kaip Klubo narys, o tik vykdė destruktyvią veiklą. Ieškovo pašalinimas iš Klubo narių buvo motyvuotas ir įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kuri neatitinka byloje esančių įrodymų.

11. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pašalintas iš Klubo narių dėl Klubo narių subjektyvios nuomonės, nes Klubo narių raštu ir visuotiniuose susirinkimuose išreikštas nepasitikėjimas ieškovu nėra tik subjektyvi nuomonė, o yra Klubo narių nuomonė išreikšta dėl ieškovo netinkamo ir arogantiško elgesio kitų Klubo narių atžvilgiu, dėl jo kenkimo Klubui. Pažymėjo, kad teismo išvados padarytos, remiantis vien tik ieškovo paaiškinimais, neatsižvelgiant į liudytojų parodymus, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, pagrįstai pripažino, kad Klubo įstatų, įregistruotų 2014 m. birželio 14 d., 27.2 ir 34 punktai, ta apimtimi, kuri nustato, kad nereikia įrodinėti Klubo nario pašalinimo iš Klubo narių priežasčių, prieštarauja Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

13. Ieškovas pritaria teismo argumentams, jog visi veiksmai, dėl kurių ieškovas neva prarado Klubo narių pasitikėjimą, nebuvo pažeidimai ar destruktyvi veikla. Subjektyvi dalies Klubo narių nuomonė nėra pagrindas pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Ieškovas Klubo narių teiginius vertina ypač kritiškai, nes jais iškreipiami realūs faktai ir žeminama ieškovo garbė bei orumas. Ieškovo manymu, su juo norima susidoroti jau seniai, siekiama nevykdyti jam palankaus teismo sprendimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl medžiotojų Klubo visuotinio susirinkimo sprendimo (dalyje dėl   ieškovo pašalinimo iš klubo narių) ir Klubo įstatų 27.2 ir 34 punktų, pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario 13 d. Klubo visuotinio susirinkimo metu, ieškovas Klubo įstatų 27.2 ir 34 punktų pagrindu pašalintas iš Klubo narių. Klubo įstatų 27.2 punktas nustatė, jog klubo narys gali būti pašalintas iš klubo, klubo valdybos teikimu, visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimu, kuris priimamas visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvaujančių narių 2/3 balsų dauguma, jeigu šis klubo narys praranda medžiotojų klubo narių pasitikėjimą. Klubo įstatų 34 punktas nustatė, kad sprendimą dėl narių pašalinimo iš klubo priima visuotinis susirinkimas. Klubo narys gali būti pašalintas klubo valdybos teikimu, klubo narių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių 2/3 balsų dauguma. Pašalinus klubo narį 27.2 punkte nustatyta tvarka, sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina. Tokiu atveju yra laikoma, kad klubo narys prarado daugumos klubo narių pasitikėjimą ir tai yra pakankamas pagrindas jį pašalinti iš klubo narių. Iš Klubo 2016 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo protokolo matyti, jog pagrindiniai ieškovo pašalinimo iš Klubo motyvai buvo šie: 1) ieškovas vykdė Klube destruktyvią veiklą, kuri kiršino tarpusavyje Klubo narius (konkrečiai nurodomas įvykis su šerno medžiokle, jog ieškovas nuslėpė nuo kitų kartu medžiojusių medžiotojų sumedžiotą laimikį); 2) ieškovas nesutiko padovanoti ar parduoti Klubui pašarų konteinerį, o pardavė šį konteinerį kitam Klubo nariui; 3) žvėrių išdarinėjimo patalpoje nuolat piktybiškai išjungdavo elektros energiją; 4) nemokėjo stojamojo nario mokesčio ir nė karto nemokėjo metinio nario mokesčio; 5) atsisakė su Klubu pratęsti žemės panaudos sutartį; 6) trukdė pasiimti Klubui priklausantį kilnojamąjį namuką ir kitą Klubo inventorių, grasindamas Klubo nariams susidorojimu.

17. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatus (2014 m. birželio 11 d. įregistruotus Juridinių asmenų registre) Klubo teisinė forma yra asociacija, tai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – medžioklės principų pagrindu vienyti medžiotojus ir jų veiklai pritariančius asmenis. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1653 redakcija, galiojusi priimant skundžiamą atsakovo sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių) 2 straipsnyje yra pateikta asociacijos samprata, pagal kurią asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijų įstatymų 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų, turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos (7 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais.

18. Atsakovo įstatų 27 punktas nustatė atvejus, kuriems esant, visuotinis klubo narių susirinkimas (dalyvaujančių 2/3 dauguma), klubo valdybos teikimu, priima sprendimus dėl klubo narių pašalinimo: už klubo nario pareigų nevykdymą (27.1 punktas); praradus medžiotojų klubo narių pasitikėjimą (27.2 punktas); sistemingai nevykdant klubo prezidento, valdybos ar visuotinio narių susirinkimo nutarimų, sprendimų ar nurodymų (27.3 punktas); laiku nesumokėjus nario mokesčio (27.4 punktas); už šiurkštų Medžioklės įstatymo, vidiniu taisyklių ir šių įstatų nesilaikymą ar pažeidimą (27.5 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame atsakovo įstatų 27 punkte buvo pakankamai aiškiai suformuluoti pašalinimo iš medžiotojų klubo teisiniai pagrindai. Šiam ginčui aktualūs 27.2 ir 34 įstatų punktai nustatė, kad visuotinio susirinkimo sprendimo Klubo narys gali būti pašalintas ir kaip praradęs medžiotojų klubo narių pasitikėjimą, sprendime nurodant pašalinimo priežastis, tačiau jų įrodinėti nebūtina.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovo įstatų 27.2 punktas ir 34 punktas ta dalimi, kuria nustatyta, kad šalinant klubo narį iš klubo, kaip praradusį klubo narių pasitikėjimą, nereikia įrodinėti pašalinimo priežasčių, prieštarauja Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktui, nes asmeniui (klubo nariui) užkertama teisė į teisminę gynybą ir toks pašalinimo pagrindas laikytas formaliu. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, o, atsižvelgiant į klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą ir individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui ir turi būti aiškiai nurodytos priežastys dėl kokių priežasčių klubo narį siekiama pašalinti iš Klubo narių.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas vėlesnėje savo praktikoje, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose ir vertindamas iš esmės analogiškas kito medžiotojų klubo įstatų nuostatas (dėl pašalinimo iš klubo narių, nurodant tik priežastis, tačiau jų neįrodinėjant), išaiškino, jog tokie įstatų punktai neriboja klubo nario teisės gauti visą su juo, su nurodomais jo pažeidimais susijusią informaciją ir dalyvauti valdybos posėdyje ar susirinkime bei gintis nuo jam reiškiamų pažeidimų, įskaitant konstitucinę teisę po pašalinimo iš būrelio kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Tokios įstatų nuostatos nevaržo pašalinto iš medžiotojų būrelio (asociacijos) nario, manančio, kad asociacija pažeidė jo teises, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Įstatų nuostata, jog susirinkimo sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina, gali reikšti tiek, kad narių visuotinis susirinkimas, šalindamas narį iš asociacijos, sprendime turi nurodyti pašalinimo priežastis ir neprivalo nurodyti jas pagrindžiančių įrodymų. Taigi, nuoroda dėl nario pašalinimo priežasčių gali būti reikšminga asociacijos vidiniam procesui (susirinkimo dokumento (pvz. protokolo) sudarymui) šalinant narį iš asociacijos, tačiau negali varžyti asociacijos nario teisės teisme įrodinėti, kad pašalinimo priežastis ar priežastys nepagrįstos ir jis pašalintas iš medžiotojų klubo neteisėtai, be jokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo iš esmės analogiški įstatų 27.2 ir 34 punktai, ta apimtimi, kuri nustato, jog nereikia įrodinėti klubo nario pašalinimo iš klubo nario priežasčių, prieštarauja Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms ir faktiškai užkerta ieškovui teisę į teisminę gynybą, teisiškai nepagrįsta, prieštarauja formuojamai kasacinio teismo praktikai, todėl sprendimo dalis šioje naikintina ir šis ieškovo ieškinio reikalavimas atmestinas.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas panaikinti medžiotojų klubo sprendimo dalį dėl jo pašalinimo iš klubo narių, ieškinio faktiniu pagrindu nurodė ir įrodinėjo aplinkybes, kad Klubo visuotinio susirinkimo sprendimas dėl jo pašalinimo iš Klubo narių yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o Klubo sprendime nurodyti pašalinimo pagrindai – deklaratyvūs teiginiai (kitų medžiotojų subjektyvi nuomonė), t. y. įrodinėjo, jog jis pašalintas iš medžiotojų klubo be jokių priežasčių. Taigi, ieškovas ginčijo materialiuosius pašalinimo iš klubo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visi pažeidimai, kuriais ieškovas buvo kaltinamas kaip praradęs klubo narių pasitikėjimą, vertintini kaip subjektyvi kitų klubo narių, kurie išreiškė nenorą kartu medžioti su ieškovu, nuomonė, neįrodantys, kad dėl tokių veiksmų negalima toliau tinkamai tenkinti ir įgyvendinti bendrų klubo narių poreikių ir tikslų, susijusių su medžiokle.

22. Apeliantas skunde teigė, kad ieškovas vykdė Klube destruktyvią veiklą, t. y. nuolat išjunginėjo kitiems medžiotojams žvėrių išdarinėjimo patalpoje elektros energiją; nemokėjo stojamojo nario mokesčio ir nė karto nemokėjo metinio nario mokesčio; atsisakė su Klubu pratęsti žemės panaudos sutartį; nesutiko padovanoti ar parduoti Klubui pašarų konteinerį, o pardavė šį konteinerį kitam Klubo nariui; trukdė pasiimti Klubui priklausantį kilnojamąjį namuką ir kitą Klubo inventorių, grasindamas Klubo nariams susidorojimu; kiršino tarpusavyje Klubo narius (konkrečiai nurodomas įvykis su šerno medžiokle, jog ieškovas nuslėpė nuo kitų kartu medžiojusių medžiotojų sumedžiotą laimikį, įžeidinėdamas kitus medžiotojus). Iš esmės analogiškos ieškovo pašalinimo iš Klubo narių priežastys nurodytos ir Klubo 2016 m. vasario 13 d. visuotiniame Klubo narių susirinkimo protokole.

23. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004).

24. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad žvėrių išdarinėjimo patalpoje kitiems medžiotojams nuolat piktybiškai išjunginėdavo elektros energiją, tačiau byloje nėra pateikta jokių šiuos nurodytus teiginius patvirtinančių įrodymų. Šių aplinkybių nepatvirtino nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad elektros energijos tiekimas žvėrių išdarinėjimo patalpoje galėjo dingti ir dėl galimo elektros energijos tiekimo sutrikimo ar kitų priežasčių, todėl tokie argumentai dėl netinkamo ieškovo elgesio Klube laikomi nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

25. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad nuslėpė nuo kitų kartu medžiojusių medžiotojų sumedžiotą laimikį (šerną), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pažeidimas dėl sumedžioto šerno nuslėpimo buvo įvykęs dar 2009 metais ir 2013 m. balandžio 20 d. visuotinio Klubo narių susirinkimo metu jau įvertintas, ieškovui buvo pritaikyta poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus būti medžioklės vadovu ir gauti medžioklės lapus (e. b. t. 1, b. l. 12–20). Tai buvo ne sistemingas Klubo taisyklių pažeidimas, o vienintelis atvejis. Todėl pakartotinai bausti klubo narį už tą patį pažeidimą ir taikyti griežčiausią Klubo nuobaudą – pašalinimą iš Klubo narių dėl pažeidimo, už kurį asmuo jau buvo kartą nubaustas ir kuris įvykęs prieš daug metų, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu argumentu, kad ieškovas buvo šalinamas iš Klubo pagal Klubo įstatus (2014 m. redakcijos), o už tuometinius įvykius ieškovas turėjo būti baustas (kas ir buvo padaryta) pagal tuomet galiojusią senąją Klubo įstatų redakciją. Priešingu atveju, būtų galima taikyti šią nuostatą (dėl pasitikėjimo klube praradimo) ir šalinti iš Klubo kiekvieną Klubo narį vien dėl to, kad jis kažkada anksčiau buvo baustas už tam tikrus Klubo taisyklių pažeidimus ir nesivadovaujant pažeidimo padarymo metu galiojančiomis asociacijos (klubo) įstatų redakcijomis (nepaisant to, ar tokios nuostatos dėl pasitikėjimo praradimo ir galėjimo dėl to pašalinti narį, įstatuose galioja ar ne), kas prieštarautų konstituciniam teisės principui lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) ir pačių asociacijų įstatų esmei.

26. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad nemokėjo stojamojo Klubo nario mokesčio ir nė karto nemokėjo metinio nario mokesčio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo sumokėti Klubo nario mokesčiai ieškovui buvo grąžinami (e. b. t. 1, b. l. 183–185), o stojamojo nario mokesčio ieškovas nemokėjo, kadangi į klubą jis buvo priimtas kaip narys rėmėjas, suteikęs klubui savo teritoriją medžioklės namelio pastatymui. Šios aplinkybės konstatuotos ir ankstesniame šalių teisminiame ginče (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1904-432/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-619/2015).

27. Vienu iš pašalinimo iš Klubo narių pagrindų nurodoma tai, kad ieškovas nesutiko padovanoti ar parduoti Klubui pašarų konteinerio, o konteinerį pardavė kitam Klubo nariui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovo ir Klubo vyko derybos dėl šio konteinerio pirkimo, tačiau, ieškovo teigimu, pats Klubas atsisakė sudaryti šią pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovo teigimu, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį atsisakė ieškovas, t. y. ieškovas ir atsakovas nurodė teismui priešingas aplinkybes. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, dėl kurios iš šalies veiksmų nepavyko sėkmingai baigti šių derybų (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl šio pašarų konteinerio pirkimo), kadangi abi šalys nurodė teismui priešingas aplinkybes, o jų nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju nei įstatymas, nei Klubo įstatai nenumatė ieškovui pareigos sudaryti sandorį, o ieškovo savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartį, atsakovas teismui neįrodė.

28. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad jis nepagrįstai nepratęsė su Klubu 2009 m. kovo 28 d. žemės panaudos sutarties, kuria ieškovas leido Klubui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu 4 arų žemės sklypu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva, atsakovui išsigabenus iš ieškovo žemės sklypo kilnojamąjį namelį, nors  sutartis dar nebuvo pasibaigusi ir galiojo iki 2015 metų, apie tai pažymėta Klubo 2014 m. balandžio 12 d. eiliniame visuotiniame narių susirinkime (e. b. t. 1, b. l. 27–28, 31). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų draudęs atsakovui (Klubui) naudotis žemės sklypu iki šios sutarties pasibaigimo ar kad tarp šalių būtų vykusios kokios nors derybos dėl šios sutarties pratęsimo dar ilgesniam laikui (CPK 178 straipsnis).

29. Ieškovas buvo reiškiamos pretenzijos dėl materialinių nuostolių Klubui padarymo, trukdant iškraustyti Klubo kilnojamąjį medžiotojų namelį ir kitą Klubo inventorių, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie planuojamą Klubo kilnojamojo namuko iškėlimą jo nuosavybėje ir kad šis iškraustymas buvo suderintas su juo. Ieškovas neigia, kad apie tai buvo informuotas, todėl pamatęs, kad jo žemėje yra savivaliaujama, ėmėsi saugumo priemonių ir iškvietė policiją. Išsiaiškinus situaciją, ieškovas leido toliau vykdyti iškeldinimą. Atsakovas skunde teigė, kad buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui įrodymus (laišką su pašto kvitu) apie tai, kad tinkamai informavo ieškovą apie planuojamą iškraustymą, bet pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos įrodymus priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šių įrodymų atsakovas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nepriėmė, todėl laikytina, kad įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo informuotas apie šį iškraustymą,  nepateikta, kaip ir rašytinių įrodymų apie Klubui padarytus materialinius nuostolius. Apeliantas skunde pripažįsta, kad nepateikė teismui rašytinių įrodymų, tačiau prašė apeliaciniame skunde teismo vadovautis logikos dėsniais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Nagrinėjamu atveju atsakovas rėmėsi prielaidomis apie galimą žalą.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas pašalintas iš Klubo neteisėtai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad visi pažeidimai, kuriais ieškovas kaltinamas kaip praradęs Klubo narių pasitikėjimą, vertintini kaip subjektyvi ir nepagrįsta kitų Klubo narių nuomonė, neįrodanti, jog ieškovas būtų padaręs šiurkščius atsakovo įstatų pažeidimus, negerbęs Klubo ar jo narių, kenkęs tinkamai tenkinti ir įgyvendinti bendrus narių poreikius ir tikslus, susijusius su medžiokle (CPK 178, 185 straipsniai). Klubo (asociacijos) nario pašalinimas neatskleidus konkretaus nepasitikėjimo pagrindo neatitinka asociacijos ir pašalintų jos narių interesų pusiausvyros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos praktikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (A. S. of L. E. & Fireman (ASLEF) v. U. K., no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (A. S. of L. E. & Fireman (ASLEF) v. U. K., no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta negaliojanti (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo sprendimo dalis dėl L. T. (L. T.) pašalinimo iš klubo narių, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti šią teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikintas ir dalyje priimtas naujas sprendimas, todėl atitinkamai pagal patenkintų reikalavimų dalį pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovas buvo pareiškęs du neturtinio pobūdžio reikalavimus, vienas iš šių reikalavimų buvo patenkintas, o kitas atmestas, t. y. patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui turi būti priteistina 50 procentų pagrįstų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovui iš ieškovo turi būti priteistina 50 procentų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 2 062 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 000 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 62 Eur sumokėto žyminio mokesčio), o atsakovas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

33. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, 50 procentų ieškinio reikalavimų atmesta, šalių bylinėjimosi išlaidos (abi patyrė po 2 000 Eur išlaidų) už advokatų teisinę pagalbą yra įskaitomos ir atskirai viena iš kitos nebepriteisiamos. Ieškovas taip pat patyrė 62 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio už ieškinį, kurios laikomos pagrįstomis, todėl patenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apibendrinant, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

34. Taip pat perskirstomos ir valstybės naudai iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistos 9,34 Eur procesinių dokumentų išlaidos, priteisiant šias išlaidas lygiomis iš abiejų šalių po 4,67 Eur (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

35. Šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, kurias prašo atlyginti. Atsakovas nurodė, kad patyrė 759 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą ir 159 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Ieškovas nurodė, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kaip jau minėta, ne visos šalių faktiškai sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.

36. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų, šis procesinis dokumentas parengtas advokato, kuris atstovavo ieškovą pirmosios instancijos teisme ir yra gerai susipažinęs su byla. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas procesiniam dokumentui parengti, teisėjų kolegija pagrįsta ir ieškovui atlygintina pripažįsta 400 Eur sumą. Atsakovas nurodė, kad už apeliacinio skundą surašymą sumokėjo advokatui 600 Eur, nors apeliacinį skundą surašė tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija pagrįsta ir atsakovui atlygintina pripažįsta 400 Eur sumą. Tuo pačiu bus užtikrintas vienoje ir toje pačioje byloje atstovavusių advokatų apmokėjimo lygiavertiškumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (t. y. 50 proc. reikalavimų), šalių išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokatų teisinę pagalbą yra įskaitomos ir atskirai viena iš kitos nebepriteisiamos. Atsakovas taip pat patyrė 159 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, kurios laikomos pagrįstomis, todėl patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (50 procentų), iš ieškovo atsakovui priteistina 79,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

n u t a r i a:

              Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

               Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) įstatų, įregistruotų 2014 m. birželio 14 d., 27.2 ir 34 punktai, ta apimtimi, kuri nustato, kad nereikia įrodinėti klubo nario pašalinimo iš klubo nario priežasčių, prieštarauja Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

                Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista 2 062 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. T. (L. T.) naudai ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai: priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini),  31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. T. (L. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

                Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista 9,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai: priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo L. T. (L. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,67 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

                Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.   

               Priteisti iš ieškovo L. T. (L. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 79,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                   Loreta Braždienė

                                                                                                                            Henrichas Jaglinskis

                                                                                                                            Virginijus Kairevičius