Administracinė byla Nr. eAS-237-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03482-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Servitia“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) pagal kompetenciją išnagrinėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) Vilniaus gelbėjimo valdybos 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 9.4.-7-1426 (11.7.112) „Dėl skundo persiuntimo“ persiųstą A. M. 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundą ir pateikti pareiškėjai atitinkamą atsakymą ar priimti tuo klausimu kitą individualų administracinį aktą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja 2020 m. vasario 10 d. pateikė teismui prašymą bylą nutraukti, priteisti iš atsakovo 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė, kad po skundo teismui padavimo atsakovas 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. A51-100352/19(3.3.2.26E-BŪS) pareiškėjai pateikė atsakymą į 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundą. Kadangi atsakovas po skundo padavimo atliko jame nurodytus veiksmus, pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, skundo atsisako.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos A. M. 2020 m. vasario 10 d. skundo atsisakymą priėmė ir administracinę bylą nutraukė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai A. M. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies, 103 straipsnio 4 punkto, 104 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, bylos nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui. Pareiškėja nurodė, kad jai skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos 2020 m. vasario 10 d. skundo atsisakymas priimtas, administracinė byla nutraukta.

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti atstovavimo išlaidas už skundo teismui parengimą teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Savivaldybės administracija geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog motyvai, dėl ko atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, neturi esminės reikšmės, todėl atsakovo nurodytos priežastys, lėmusios pareiškėjos prašymo ilgesnį nagrinėjimą, šiuo atveju nebuvo reikšmingos, juolab kad atsakovas neneigė, jog teisės aktų nustatytu terminu pareiškėjos skundo neišnagrinėjo.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra bei Swedbank, AB 2019 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas) patvirtino, jog pareiškėja už skundo teismui parengimą patyrė 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų dydžių, tačiau teismas, atsižvelgęs į šiuo atveju pareiškėjos teismui pateikto skundo itin mažą apimtį bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjos atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 677,60 Eur yra per didelė, todėl mažintina iki 250 Eur ir priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

III.

Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį iš dalies ir padidinti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 677,60 Eur.

Pareiškėja nurodo, kad teikdamas skundo surašymo paslaugą, advokatas teikė pareiškėjai teisinę konsultaciją, surinko būtinus duomenis ir reikalingus įrodymus, surašė skundo tekstą ir prieš jį pateikdamas teismui aptarė jo turinį su pareiškėja. Tokiu būdu skundo teismui surašymas neapsiribojo vien tik skundo teksto surašymo paslauga, dėl ko didėjo advokato darbo laiko sąnaudos.

Pažymi, jog pareiškėja yra senyvo amžiaus ir veikė įgaliotinio padedama. Įvertinęs pareiškėjos galimybes, rengdamas skundą advokatas turėjo prisitaikyti prie pareiškėjos bendravimo tempo ir pastarosios nediskriminuodamas, skirti jai daugiau laiko nei įprastai, dėl ko taip pat padidėjo advokato darbo laiko sąnaudos.

Taip pat pažymi, jog administracinę bylą pareiškėja inicijavo dėl to, kad atsakovas neatsakė į PAGD persiųstą pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundą. Taigi, šiuo atveju rengiant skundą reikėjo įvertinti kelių institucijų (atsakovo ir PAGD) kompetencijas. Taip pat, vertinant PAGD skundo persiuntimo pagrįstumą ir teisėtumą, reikėjo specialių gaisrinės saugos žinių. Dėl šios priežasties atitinkamai didėjo advokato darbo laiko sąnaudos.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos A. M. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovo teigimu, atskirajame skunde dėstomos priežastys, dėl kurių pareiškėjai turėtų būti priteisiamos 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, yra visiškai nepagrįstos, kadangi pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų byloje, galinčių įrodyti priešingai.

Atsakovas pažymi, kad skundo apimtis nedidelė, skundas buvo visiškai šabloniškas, kurio parengimas nereikalavo nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, nei didelių laiko sąnaudų. Be to, nagrinėta administracinė byla nebuvo sudėtinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė pareiškėjai A. M. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jos skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 677,60 Eur yra per didelė, todėl mažintina iki 250 Eur. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdama, kad turi būti priteista visa prašoma suma.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į šiuo atveju pareiškėjos teismui pateikto skundo itin mažą apimtį bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjos atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pagrįstai sumažino pareiškėjos prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nebuvo adekvati.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

                                                                                                      Arūnas Sutkevičius