Civilinė byla Nr. 2S-1883-324/2021
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10000-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.11.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) elektroniniu paštu pateikė teismui pareiškimą, kuriuo teismo prašo pateikti jam nutartį dėl 2015 m. gruodžio 14 d. prašymo ir grąžinti 446,59 Eur žyminį mokestį į V. J. sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
3. Nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymų leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019; Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-690-555/2021).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo priimti; stabdyti civilinę bylą ir kreiptis:
1) į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 1751 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas;
2) Į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą: ar Aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 1751 straipsnio 6 dalies nuostatas;
3) į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 26 straipsnių reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10, 13, 14 straipsnių nuostatoms.
5. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad jo procesinis dokumentas pasirašytas saugiu, kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl teismas nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nesutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti.
10. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai).
11. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Teismui paduodamame procesiniame dokumente taip pat privalo būti jį paduodančio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo tvarką įtvirtinantys poįstatyminiai aktai nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Vadinasi, pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti savo teisę teikti teismui procesinį dokumentą (šiuo atveju pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo) elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėjo jį pateikti jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros.
12. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog klausimą, susijusį su pareiškėjo procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, t. y. pareiškėjui ši tvarka ir jos nesilaikymo pasekmės yra daug kartų išsamiai išaiškintos kitose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019 ir kt.). Taigi, elektroniniu paštu pateiktas pareiškėjo pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo neatitinka CPK ir pirmiau nurodytame poįstatyminiame teisės akte nustatytų reikalavimų.
13. Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Regionų apygardos administracinį teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl anksčiau minėto Aprašo 3 punkto bei atitinkamų CPK nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms.
14. Pareiškėjui išaiškintina, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis - kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl tenkinti pareiškėjo pareikštų prašymų nėra pagrindo.
16. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjo pareiškimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams ištaisyti. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
17. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas septynių dienų terminas nuo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui V. J. 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties priėmimo dienos, pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Virginija Gudynienė