Administracinė byla Nr. eI2-1516-1047/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04133-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R.B. ir G.B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjai R.B. ir G.B. 2020 m. gruodžio 22 d. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 2ZP-1605 (toliau – Raštas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. spalio 13 d. kreipimąsi „Dėl kompensacijos už žemės sklypo (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“.
Pareiškėjai nurodo, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 1/5 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 27 d. gavo aktą Nr. ŽVP-131-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ (toliau – ir Aktas), kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) informavo, kad jiems priklausančios Žemės sklypo dalis bus paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti, t. y. ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti). NŽT taip pat informavo, kad paimamo turto vertė yra 40 060 Eur. Pareiškėjai susipažinę su Aktu, kreipėsi į NŽT, kur jiems buvo nurodyta, kad kompensacijos dydis nustatomas pagal nekilnojamo turto vertės ataskaitą, nepasirašius akto bus kreiptasi į teismą ir teismas nustatys tą pačią kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 30 d. Aktą pasirašė ir jiems buvo išmokėta 40 060 Eur suma.
Teigia, kad vėliau pareiškėjai sužinojo, jog vieni iš bendrasavininkų (jų buvo iš viso 9), kuriems taip pat priklausė 1/5 to paties žemės sklypo, nesutiko su jiems pateiktame akte paskaičiuota 40 060 Eur suma, todėl ginčo sprendimas persikėlė į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažino teisę į 64 600 Eur kompensaciją, t. y. už analogišką to paties Žemės sklypo dalį bendrasavininkams buvo išmokėta 24 540 Eur didesnė kompensacija. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai kreipėsi į Ministeriją, prašydami perskaičiuoti kompensaciją ir išmokėti likusią 24 540 Eur sumą. Ministerija, įvertinusi pareiškėjų prašymą, 2020 m. lapkričio 13 d. Raštu atsisakė jį patenkinti ir nurodė, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas su kitais Žemės sklypo savininkais, dėl iš jų visuomenės poreikiams turtas paimtas pagal kitą NŽT direktoriaus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Šie savininkai Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka nepasirašė minėto akto ir todėl dėl turto vertės kilo ginčas. Akcentuoja, kad Rašte nurodyta, jog ginčas buvo sprendžiamas dėl atlyginimo dydžio konkretiems asmenims, todėl LVAT nutartis Nr. eA-1827-415/2020 taikytina tik šios administracinės bylos šalims, t. y. Ministerijai ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkams.
Pažymi, kad pagal LVAT praktiką nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną. Pareiškėjams pateiktame Akte nurodyta, kad Žemės sklypo vertė nustatyta remiantis 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30. Mano, kad Ministerija išmokėdama mažesnę kompensaciją už Žemės sklypą, pažeidė teisės aktus, todėl kad kompensuojant asmeniui už paimamą žemę turi būti kompensuojama žemės sklypo paėmimo dieną buvusi žemės sklypo vertė.
Prašo remtis LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kad nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo reikšmingai ilgas laikas. Tai suponavo esminius žemės sklypo vertės pokyčius didėjimo linkme, todėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 18 d., taikymas, kai nuosavybės teisė į žemę pasibaigė NŽT direktoriui priėmus 2017 m. gruodžio 27 d. Paėmimo aktas, kuriuo iš bendrasavininkų paimta 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo, neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų, t. y. teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 18 d., taikymas 2017 m. rugsėjo 30 d. neatitiko nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę žemės paėmimo metu. Žemės paėmimo metu pareiškėjams priklausančios žemės rinkos vertė buvo 64 600 Eur, todėl jiems taip pat turėjo būti išmokėta tokio pat dydžio kompensacija.
Pabrėžia, kad LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje aiškiai konstatuota, kad NŽT direktoriaus nustatytas kompensacijos dydis neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų – teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Taigi minėtoje nutartyje aiškiai nurodyta, kad buvo pažeisti teisės imperatyvai. Todėl nutartis turi svarbią reikšmę ir pareiškėjų teisinei padėčiai, nes ja buvo galutinai išspręstas ginčas dėl kompensacijos priteisimo už 1/5 dalį paimamo to paties Žemės sklypo, kurio būtent 1/5 dalis priklauso ir pareiškėjams.
Pareiškėjų teigimu, atsakovė rėmėsi pasenusiu žemės sklypo vertinimu, nors teisės aktai įpareigoja vadovautis žemės sklypo paėmimo metu esančia žemės sklypo verte, todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškėjams išmokėjo mažesnę nei priklauso kompensaciją, pažeidė teisingo kompensavimo principą ir nepagrįstai atsisako išmokėti teisingo dydžio kompensaciją už paimtą visuomenės poreikiams Žemės sklypą. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, santykius reguliuoja ne civiliniai, o viešosios teisės santykiai. Šiame santykyje pareiškėjai nebuvo lygiaverčiai sandorio dalyviai, negalėjo prieštarauti žemės paėmimui ir pasitikėjo valstybės institucijomis, todėl pasirašė Aktą. Tačiau tai nereiškia, kad jiems neturi būti tinkamai atlyginta.
Mano, kad išmokant to paties žemės sklypo analogiškų žemės sklypo dalių savininkams skirtingas kompensacijas, pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai ir pakertamas pasitikėjimas valstybės institucijomis. Nuo to, ar pareiškėjas turi teisinių žinių ir ar intensyviai gina savo teises, neturėtų priklausyti kompensavimo dydis. Šiuo atveju turėjo būti užtikrinami ne tik visuomenės, bet ir žemės savininkų interesai, nes analogiškos žemės sklypo dalies netekę savininkai gavo skirtingas kompensacijas, nors jos turėtų būti vienodos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai mano, jog Ministerija nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjams neteisingai paskaičiuotą kompensaciją už paimtą žemę, kuri paskaičiuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir prieštarauja teismų praktikai.
Atsakovė Ministerija atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pradėjus rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo 94 km iki 107 km, pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą 9 bendraturčių (tarp kurių buvo pareiškėjai) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 8,7854 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies atžvilgiu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu nustatė, kad iš planuojamo paimti žemės sklypo, dalis priklauso pareiškėjams. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo bendraturčių 0,9925 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 200 300,00 Eur, iš jų pareiškėjams tenkanti 1/5 atlyginimo dalis už 1/5 žemės sklypo dalį būtų 40 060,00 Eur. Pareiškėjai su nustatyta suma sutiko, todėl Aktą pasirašė ir Ministerija 2017 m. lapkričio 6 d. pervedė jiems nustatytą atlyginimą už Žemės sklypą. Visgi pareiškėjai 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu perskaičiuoti kompensacijos už Žemės sklypo dalį dydį, padidinti kompensacijos už Žemės sklypo dalį sumą iki 64 600 Eur pagal kitų asmenų byloje priimtą nutartį, tačiau Ministerija Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašyme nurodytus reikalavimus.
Teigia, kad skundžiamas Ministerijos Raštas atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus – yra motyvuotas ir aiškiai suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir priimtas neviršijant teisės aktų suteiktų įgaliojimų, Rašte nurodyta apskundimo tvarka, Raštas parengtas ir pateiktas pareiškėjams nustatytais terminais. Rašte išsamiai paaiškino, kad žemės paėmimo procedūros pareiškėjų atžvilgiu yra užbaigtos 2017 metų pabaigoje pasirašius aktą ir sumokėjus pareiškėjams jame nurodytą atlyginimo už Žemės sklypą sumą, o teisės aktai nenumato atlyginimo dydžio perskaičiavimo arba NŽT priimto ir pareiškėjų pasirašyto akto keitimo galimybės. Išspręstas ginčas LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje netaikomas pareiškėjams, kadangi pareiškėjai jame nedalyvavo, todėl ši nutartis taikoma tik tos konkrečios bylos šalims.
Pažymi, kad pareiškėjai pateikė prašymą praėjus daugiau nei trims metams nuo procedūros užbaigimo t.y. akto pasirašymo ir jame nustatytos atlyginimo sumos sumokėjimo pareiškėjams. Įstatymai nenumato akto pakeitimo ar peržiūrėjimo po pasirašymo. Taip pat šiuo atveju negalėtų būti taikomas ir VAĮ 15 straipsnyje (anksčiau – VAĮ 35 straipsnyje) reglamentuotas klaidų ištaisymas administraciniame akte, kadangi apskaičiuojant atlyginimo dydį akte nenustatyta jokių klaidų ar netikslumų. Be to, pareiškėjų skunde minimas aktas, kuriame nustatytas atlyginimas, ir paėmimo sąlygos, yra ne Ministerijos, bet NŽT priimtas dokumentas, todėl Ministerija net ir negalėtų jo keisti ar panaikinti. Akcentuoja, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priskirtinos viešosios teisės sričiai, todėl Ministerija neturėjo teisinio pagrindo atlikti prašomus veiksmus – pasibaigus procedūrai perskaičiuoti atlyginimo už iš pareiškėjų paimtą Žemės sklypo dalį. Priešingu atveju galėtų būti pažeisti VAĮ įtvirtinti įstatymo viršenybės ir asmenų lygiateisiškumo principai.
Pastebi, kad pareiškėjų nurodytoje administracinėje byloje LVAT nekonstatavo teisės aktų ar procedūrų pažeidimų ir nenustatė, kad Ministerijos pateikta nekilnojamo turto ataskaita yra neteisėta ar naikintina. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, pateikė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą atsakymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad NŽT teisės aktų nustatyta tvarka priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, kuriuos pasirašė visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus Ž.J. ir A.J. LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-94-402/2019. Minėtoje byloje teismas pripažino Ž.J. ir A.J. teisę į 64 600 Eur kompensaciją, t. y. už to paties žemės sklypo dalį, Ž.J. ir A.J. buvo išmokėta 24 540 Eur didesnė kompensacija nei kitiems bendraturčiams.
Teigia, kad Ministerija 2020 m. lapkričio 13 d. Raštu informavo, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai Aktą pasirašė ir pareiškėjams buvo išmokėta Akte nurodyta atlyginimo suma, todėl laikytina, kad ginčo su pareiškėjais dėl atlyginimo už Žemės sklypo dalį nebuvo. Be to, Ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės atlikti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ar vertinimo ataskaitoje nustatytų kompensacijų dydžio perskaičiavimo ar kitokių su minėto turto vertinimu susijusiu pakeitimu po Akto pasirašymo. Ministerija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo. NŽT nuomone, pareiškėjai neįrodo savo reikalavimų pagrįstumo.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2020 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 2ZP-1605 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 27 d. aktu Nr. ŽVP-131-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ paėmė visuomenės poreikiams pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 0,9925 ha ploto žemės sklypą, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo aktu nustatyta, kad žemės sklypo dalies vertė – 40 060 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams dydis nebuvo nustatytas. Abu pareiškėjai 2017 m. lapkričio 26 d. su aktu sutiko ir jį pasirašė.
Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-92-402/2019 nustatė, kad už visuomenės poreikiams paimtą Ž.J. ir A.J. 0,9925 ha bendro ploto 1/5 dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 64 600 Eur. LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjai 2020 m. spalio 13 d. pateikė prašymą „Dėl kompensacijos už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“. Prašyme pareiškėjai nurodė šiuos reikalavimus: 1) perskaičiuoti kompensaciją už Žemės sklypą; 2) padidinti kompensacijos už Žemės sklypą sumą iki 64 600 Eur, t. y. sumos nurodytos LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. neskundžiamoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 (teisminio proceso numeris 3-62-3-00517-2018-8) ir ekspertės I.K. Nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-9/2018; 3) ir įmanomai trumpiausiais terminais sumokėti 24 540 Eur trūkstamą sumą, pervedant ją į R.B. atsiskaitomąją sąskaitą.
Ministerija, įvertinusi pareiškėjų prašymą, 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2ZP-1605 „Dėl reikalavimų dėl kompensacijos už žemės sklypo dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“, atsisakė tenkinti pareiškėjų 2020 m. spalio 13 d. prašymą.
Pareiškėjai nesutikdami su Raštu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – ir Įstatymas).
Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą. Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita yra parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, ji patvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka dienos pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą. Projektą įgyvendinanti institucija, per šiame įstatyme nurodytus terminus nepervedusi atlyginimo sumos, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nepervestos atlyginimo sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. Gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus).
Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 5 dalį jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai su 2017 m. rugsėjo 27 d. Aktu susipažino, su juo sutiko ir 2017 m. lapkričio 6 d. jį pasirašė. Teismas nagrinėjamu atveju, nenustatė aplinkybių, kad tuo laikotarpiu pareiškėjai būtų nesutikę su jiems pateiktu Aktu. Pareiškėjai patys pasirinko tokį elgesio modelį, išreikšdami savo laisvą valią ir turėdami teisę atsisakyti pasirašyti Aktą, tačiau to nepadarė. Be to, Ministerijai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų tokio pobūdžio aktus, keisti ar koreguoti, kai jau jie pasirašyti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai į Ministeriją kreipėsi praėjus beveik 3 metams po Akto pasirašymo, todėl Ministerija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai atsisakė tokį prašymą tenkinti. Teismui pareiškėjai ginčija Ministerijos Raštą, bet ne Aktą. Jis galiojantis ir nenuginčytas.
Pareiškėjai nepagrįstai remiasi LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, kadangi minėtoje administracinėje byloje, nesutikimą dėl žemės sklypo paėmimo išreiškė tik konkretūs turto savininkai, o su kitais bendrasavininkais ginčo dėl paskaičiuotos kompensacijos nebuvo. Be to, LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartyje nekonstatavo teisės aktų ar procedūrų pažeidimų, nenustatė, kad Ministerijos pateikta nekilnojamo turto ataskaita yra neteisėta ar naikintina. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos aplinkybės nurodytos Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje. Taip pat įvertinus byloje pateiktas faktines aplinkybes, nustatyta, kad priimant Aktą buvo laikytasi visų formalių procedūrinių reikalavimų.
Pareiškėjų teigimu, jie nebuvo lygiaverčiai sandorio dalyviai, negalėjo prieštarauti žemės paėmimui, pasitikėjo valstybės institucijomis, todėl pasirašė Aktą.
Paskutinių metų sprendimuose prieš Lietuvą EŽTT analizavo šiuos valstybės ir asmens sąžiningumo, teisėtų lūkesčių vertinimo kriterijus nurodytų subjektų tarpusavio sandorių sudarymo kontekste: sandorio sudarymo aplinkybės (ar sandorio sudarymą organizavo kompetentinga valstybės institucija; ar asmuo galėjo paveikti sandorio sudarymo sąlygas, kainą, ar tai priklausė išimtinei valstybės kompetencijai; ar sandoris sudarytas pagal standartines sąlygas; ar valdžios institucijos turėjo pareigą patikrinti pareiškėjo tinkamumą žemei paskirti ir žemės pardavimo atitiktį galiojančiai procedūrai ir įstatymams); ar asmuo pasinaudojo savo privilegijuota padėtimi, ar elgėsi kitaip, neteisėtai (ar galėjo žinoti, kad sandorio sudarymo metu buvo kažkokių problemų dėl sandorio objekto ir pan.) (žr. Padalevičius v. Lithuania, no. 12278/03, judgment of 7 July 2009; Bogdel v. Lithuania, no. 41248/06, 26 November 2013; Pyrantienė v. Lithuania, no. 45092/07, judgment of 12 November 2013; Digrytė Klibavičienė v. Lithuania, no. 34911/06, judgment of 21 October 2014 ir kt). Pažymėtina ir tai, kad EŽTT praktika leidžia daryti prielaidą, jog asmuo taip pat galėtų prisiimti tam tikras rizikas santykiuose su valstybe (pvz., imperatyviųjų, aiškių teisės normų pažeidimo kontekste).
Teismo vertinimu, pareiškėjai turėjo realias galimybes ginčyti Aktą ir žemės sklypo dalies kainą. Jie sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio modelį (pasirašyti Aktą, neginčyti siūlomos kainos), todėl jiems tenka jų elgesio pasekmės ir rizikos (gauta už sklypo dalį pinigų suma). Teismas nenustatė ir pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jiems institucijų tarnautojai būtų raštu ar žodžiu išaiškinę kitaip. Priešingai – byloje yra įrodymų, kad valstybės tarnautojai pareiškėjams išaiškino raštu jų teisę skųstis teismui (2017 m. vasario 1 d. NŽT Kauno raj. skyriaus rašte Nr. 7SD-821-(14.7.104.) nurodyta, kad NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui; Akto 2.4 punkte nurodyta galimybė pareiškėjams nepasirašyti akto).
Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme yra įtvirtintas viešojo administravimo principai. Įstatymo viršenybės principas (3 straipsnio 4 punktas) nustato, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, ir tai reiškia, kad administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie tiesiogiai numatyti galiojančiuose teisės aktuose jų kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektams taip pat draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Šį imperatyvą įtvirtina nepiktnaudžiavimo valdžia principas (3 straipsnio 8 punktas). LVAT aiškindamas viešojoje teisėje taikomus įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir teisinio apibrėžtumo principus, ne kartą yra akcentavęs, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai, jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz. LVAT 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1523/2014 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Teismas taip pat yra pabrėžęs, jog viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).
Teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovė veikė taip, kaip nustatyta Įstatyme, nepažeisdama įstatymo viršenybės, teisingo kompensavimo bei kitų viešojo administravimo subjektams skirtų principų. Atsakovė laikėsi Įstatyme nustatytų imperatyvų. Pažymėtina, kad atsakovė priimdama priešingą sprendimą, t. y. sutikdama kompensuoti pareiškėjams reikalaujamą sumą, kaip tik būtų pažeidusi teisės aktuose nustatytas nuostatas ir viršytų jai suteiktus įgaliojimus. Be to, atsakovei nėra suteikta teisė keisti ar koreguoti NŽT priimtų administracinių sprendimų.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą Raštą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamas Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose aiškiai išreikšta pareiškėjų ir viešojo administravimo subjekto valia. Rašte aiškiai ir pakankamai nurodyta, kodėl pareiškėjams buvo atsisakyta padidinti kompensacijos už Žemės sklypą sumą iki 64 600 Eur ir sumokėti 24 540 Eur trūkstamą sumą.
Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų reikalavimas dėl Rašto panaikinimo netenkinamas.
Teismui konstatavus, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jiems nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų R.B. ir G.B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Tomas Blinstrubis
Beata Martišienė