Administracinė byla Nr. A-3571-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02284-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), (toliau – ir atsakovas) 1 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Klaipėdos AVPK areštinėje.
2. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 8 buvo laikomas, pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, be to, kameroje buvo šalta, drėgna, apšvietimas sugadintas, netinkama ventiliacija. Kameroje buvo buitinių parazitų ir graužikų, o areštinės pareigūnų išduota patalynė buvo šlapia ir dvokė. Akcentavo, jog kameroje nebuvo langų (lango rėmas buvo be stiklo), veikė tik viena 20 vatų lemputė, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės, jame nebuvo unitazo (buvo tik „skylė“ grindyse), vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo, nebuvo tualetinio popieriaus. Pažymėjo, kad dėl tualetinio popieriaus į areštinės administraciją kreipėsi raštu, kuri atsakė žodžiu, jog nėra lėšų pirkti popieriui.
3. Nurodė, kad maistas buvo duodamas vieną kartą per parą, jo energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal, o giminaičiai ir draugai siuntiniais neturėjo teisės perduoti maisto į areštinę.
4. Nurodė, kad per parą tik vieną kartą buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore.
5. Teigė Klaipėdos AVPK areštinėje užsikrėtęs tuberkulioze, be to, Klaipėdos AVPK areštinės laikino sulaikymo patalpose surakintas antrankiais buvo laikomas apie 3-4 val. kol bus paruoštas konvojus, skirtas jį pristatyti į medicinos įstaigą. Minėtose laikino sulaikymo patalpose nebuvo durų, o įrengtos tik grotos. Tvirtino, kad tokiu būdu buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus. Manė, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.
6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., nepažeidžiant  teisės aktais nustatyto minimalus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimų.
7. Nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimus, kurių metu konstatavo, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) 24 punkto reikalavimus. Konstatuota, kad įrengta mechaninė ventiliacija, kamerose yra skaidraus stiklo langai, kurie atidaromi, taip užtikrinant papildomą ventiliaciją. Nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nors ir nustatė, kad natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, tačiau tai nebuvo vertinama kaip pažeidimas, kadangi natūralios ir dirbtinės apšvietos sistemų pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus. Pabrėžė, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Teigė, kad Klaipėdos AVPK areštinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė pripažinus ją tinkama eksploatacijai. Nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti 120-130 cm aukščio pertvara.
8. Tvirtino, kad pareiškėjas nurodo išgalvotas, abstraktaus pobūdžio aplinkybes apie šlapią patalynę, lango rėmą be stiklo, neveikusį apšvietimą, maitinimą, šaltį, drėgmę ir kt. Paaiškino, jog pareiškėjas areštinėje buvo aprūpintas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu pagalve, antklode) bei tualetiniu popieriumi. Nedezinfekuotas minkštasis inventorius kitiems asmenims nėra perduodamas. Pažymėjo, kad laikino sulaikymo patalpos pagal teisės aktų nuostatas neprivalo atitikti higienos normos reikalavimų, kadangi jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.
9. Nurodė, kad areštinėje profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) vykdo UAB „Kauno grūdai“ ir tvirtino, jog graužikų ar kitokių buitinių parazitų kamerose niekada nebuvo pastebėta.
10. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjas buvo maitinamas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. tris kartus per parą. Be to, teisės aktuose nėra numatyta teisė gauti maisto produktus iš artimųjų ar kitų asmenų.
11. Atkreipė dėmesį, kad atvežtas į Klaipėdos AVPK areštinę pareiškėjas žodžiu buvo nurodęs, jog sirgo tuberkulioze ir buvo užsikrėtęs ŽIV, todėl jo teiginys apie užsikrėtimą šiomis ligomis Klaipėdos AVPK areštinėje laikytinas nepagrįstu.
12. Pažymėjo, jog duomenų apie tai, kad pareiškėjas jo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu administracijai ar kitoms institucijoms teikė skundus dėl blogų kalinimo sąlygų, nėra.

II.

13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. Š. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 35 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
14. Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, atsižvelgė į teismų praktiką bylose dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginimo.
15. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su minimalaus ploto neužtikrinimu pagrįstumo, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo  2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir į Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182 (toliau – ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklės) 7 punkto nuostatas.
16. Pažymėjo, ad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Veiklos taisyklės) 80 punktas nustato, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
17. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,22 kv. m. Minėtoje kameroje pareiškėjas 6 dienas buvo laikomas vienas, todėl atmetus sanitarinio mazgo plotą (1, 2 kv. m) jam teko 6,02 kv. m. Konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, todėl Veiklos taisyklių 80 punktas pažeistas nebuvo.
18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu (neatskirtas nuo gyvenamojo ploto, nėra unitazo, vanduo ne visada nusileisdavo, nėra ventiliacijos) ir aprūpinimu tualetiniu popieriumi, teismas vertino atsakovo atsiliepime nurodytus duomenis, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 120–130 cm aukščio pertvara, t. y. jų įrengimas atitinka teisės aktų nuostatas.
19. Teismas atsižvelgė į HN 37:2009 (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punktą, nustatantį reikalavimus sanitarinio mazgo įrengimui ir į Veiklos taisyklių  83 punktą, nustatantį, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi.
20. Pažymėjo, kad byloje pateiktame Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 konstatuota, kad sanitariniai mazgai atitverti 120–130 cm aukščio pertvara, juose įrengta šalto vandens tiekimo ir nuotekų sistema buvo veikianti, t. y. įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai būtų skundęsis dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar jame nesančio tualetinio popieriaus. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Klaipėdos AVPK areštinėje, buvo aprūpintas tualetiniu popieriumi. Tai įvertinęs, pareiškėjo argumentus dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ar tualetinio popieriaus nebuvimo teismas laikė nepagrįstais.
21. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 8 buvo laikomas vienas, todėl konstatavo, kad nebuvo pažeistas ir pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.
22. Įvertinęs šias aplinkybes sprendė, jog atsakovo atstovas nepadarė jokių pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu ar privatumo užtikrinimu, juo pasinaudojant, bei pareiškėjo aprūpinimu tualetiniu popieriumi.
23. Spręsdamas dėl skundo argumentų dėl patalpų temperatūros, apšvietimo, ventiliacijos, higienos reikalavimų neužtikrinimo, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkto nuostatas dėl dirbtinės apšvietos, į 16 punkto nuostatas dėl patalpų temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, į 17 punkto nuostatas dėl patalpų vėdinimo, į 41 ir 42 punktų nuostatas dėl reikalavimų patalynei ir užvalkalams.
24. Pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 8 buvo šalta, drėgna, tamsu, o išduota patalynė buvo šlapia ir dvokė.
25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jokių skundų Klaipėdos AVPK administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovavo byloje atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais duomenimis.
26. Teismas atsižvelgė į Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akto Nr. K3-98 ir 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akto Nr. K3-472 turinį ir pažymėjo, kad nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centras buvo nustatęs pažeidimus dėl oro judrumo, natūralios ir dirbtinės apšvietos, tačiau šie pažeidimai nevertinti kaip pažeidimai, kadangi jų  pašalinimas susijęs su pastato rekonstrukcija.
27. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8, kuri minėtais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais nebuvo tikrinta, todėl spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kameroje Nr. 8 nėra galimybės. Tačiau įvertinęs tai, jog daugelyje kamerų buvo nustatyta, kad kamerų oro temperatūra, drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, patalynė buvo švari ir kt., sprendė, kad šių pažeidimų nebuvo ir kameroje Nr. 8. Vadovaudamasis HN 134:2015 3 punktu, teismas pažeidimu nelaikė ir per mažos natūralios ir dirbtinės apšvietos, ventiliacijos, kadangi šiems pažeidimams pašalinti reikalinga atlikti Klaipėdos AVPK areštinės rekonstrukcijos darbus.
28. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog kamerose buvo buitinių parazitų ir graužikų, pagrįstumo, teismas atsižvelgė į HN 134:2015 20 punkto nuostatas ir EŽTT praktiką. Pažymėjo, jog kalinimo įstaigų pareiga yra stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužikų ar parazitų atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).
29. Iš minėtų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nustatė, kad areštinėje profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, derataziją) vykdo UAB „Kauno grūdai“, atlikti darbai registruojami. Tai leidžia spręsti, kad Klaipėdos AVPK atliekami buitinių parazitų ir graužikų stebėjimo ar šalinimo darbai. Klaipėdos visuomenės centras patikrinimo metu nenustatė, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo buitinių parazitų ar graužikų.
30. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, pareiškėjo teiginį apie buitinių parazitų ir graužikų buvimą laikė nepagrįstu.
31. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Klaipėdos AVPK areštinėje jis užsikrėtė tuberkulioze, teismas atkreipė dėmesį į Klaipėdos AVPK pareiškėjo medicininės kortelės duomenis, kur pažymėta, kad pareiškėjas, pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę (2015 m. gruodžio 17 d. 18.00 val.), žodžiu informavo segantis ŽIV ir tuberkulioze, todėl jis buvo izoliuotas nuo kitų suimtųjų. Sprendė, kad yra akivaizdu, jog pristatymo į Klaipėdos AVPK areštinę metu pareiškėjas jau sirgo minėtomis ligomis, todėl pripažino nepagrįstu jo teiginį, kad užsikrėtė šiomis ligomis aptariamu laikotarpiu Klaipėdos AVPK areštinėje.
32. Pasisakydamas dėl maitinimo ir maisto siuntinių nepriėmimo, teismas atsižvelgė į Taisyklių 61, 62, 64 ir 66 punktų nuostatas, į Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-21541 „Dėl R. Š.“ ir pažymėjo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo maitinamas tris kartus per dieną, neviršijant nustatyto maitinimo intervalo.
33. Remdamasis Teismų informacinės duomenų bazės „Liteko“ duomenimis nustatė, jog pareiškėjas laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo nuteistas ir turėjo turėti nuteistojo statusą, todėl sprendė, kad pagal Taisyklių 39 punktą, atsakovo atstovas neturėjo teisės perduoti pareiškėjui maisto siuntinių.
34. Pasisakydamas dėl laikino sulaikymo patalpos įrengimo ir pareiškėjo laikymo joje trukmės, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui skunde nurodžius, kad jis nebuvo laikomas ilgiau nei 5 val. laikino sulaikymo patalpoje bei įvertinus tai, kad HN 134:2015 šių patalpų įrengimui netaikoma, nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės įrengiant laikino sulaikymo patalpą ar pareiškėją laikant joje ne ilgiau nei 5 val.
35. Pasisakydamas dėl teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimo, teismas atsižvelgė į Veiklos taisyklių 7.10, 54 ir 55 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad atvykęs į Klaipėdos AVPK areštinę, buvo nurodęs sergantis tuberkulioze ir ŽIV. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius apie jo ligą, taip pat apie pasivaikščiojimo trukmę bei laiką, t. y. duomenų apie tai, kad sergantiesiems tuberkulioze buvo užtikrinta teise pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 1 valandą.
36. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjui tinkamai buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 1 valandą. 
37. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu, pažeidžiant Taisyklių 7.10 punktą, buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., 5 dienas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir tai, kad atsakovo atstovo padarytas pažeidimas buvo itin nežymus bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad pareiškėjui dėl teisės pasivaikščioti neužtikrinimo 2 kartus per dieną po 1 valandą neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 35 Eur (7 Eur už dieną) suma. Teismo vertinimu, nurodyta suma yra adekvati pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams kompensuoti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos tenkino iš dalies.

III.

38. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
39. Atsakovo atstovas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo konstatuotais neteisėtais Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų veiksmais (teisės pasivaikščioti neužtikrinimas 2 kartus per dieną po 1 valandą) bei su tuo tiesiogiai susijusiu priteistu neturtinės žalos atlyginimu.
40. Mano, kad teismo sprendimas priimtas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl yra neteisingas ir naikintinas.
41. Nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo teiginų, kad jis per parą vieną kartą buvo vedamas 1 val. į pasivaikščiojimo kiemelį ir tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą išaiškinimams, kad suimtas ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke.
42. Teigia, kad pareiškėjas skunde nenurodo ir nesieja to, kad jo pasivaikščiojimo trukmės teisė buvo pažeista būtent dėl jam diagnozuotos ligos. Pareiškėjo reikalavimas yra ne 2 val. per dieną, o būtent 8 val. per dieną praleisti lauke. Pirmos instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, todėl neatsižvelgęs į pareikšto skundo reikalavimo ribas, nesivadovavo ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, ir jas peržengė.
43. Nurodo, kad atsakovo atstovas tikėjo, jog pareiškėjas dalyvaus teismo posėdyje, ir, kad pareiškėją pristačius į Klaipėdos AVPK areštinę bus galimybė susipažinti su jo asmens byloje esančiais dokumentais ir padaryti pareiškėjo sveikatos būklę parodančių bei įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų kopijas, pateiktinas teismui teismo posėdžio metu. Dėl šios priežasties nebuvo siekiama surasti pareiškėjo Kalėjimo departamentui pavaldžiose įstaigose tam, kad per jas gauti įrodymus esančius pareiškėjo asmens byloje. Pareiškėjui pakeitus savo nuomonę dėl dalyvavimo teismo posėdyje, reikiami įrodymai nebuvo pateikti. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad pareiškėjas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas šią priežastį pripažinti pagrįsta bei tirti pateikiamą naują įrodymą (ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis).
44. Nurodo, kad atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK gavo įrodymų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. 2017 m. vasario 9 d. iš Alytaus pataisos namų gavo R. Š. medicinos dokumentų išrašą (pateikiama) rodo, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjui buvo atlikti reikalingi medicininiai tyrimai (apžiūrėtas Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje, atlikta plaučių rentgenograma, nustatyta diagnozė). Nustatyta, kad tuberkuliozinių pakitimų plaučiuose nėra. Šis įrodymas, pasak atsakovo atstovo, įrodo, kad pareiškėjas neturėjo teisės pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 1 valandą, todėl apeliantas pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Mano, kad pateikiamas įrodymas yra reikšmingas ir turintis esminės reikšmės tikrinant pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

45. Byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atlyginimo.
47. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
48. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 35 Eur neturtinei žalai atlyginti.
49. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
50. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl teisės aktuose numatytos pasivaikščiojimo trukmės užtikrinimo pareiškėjui.
51. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad atvykęs į Klaipėdos AVPK areštinę, pareiškėjas nurodė, jog serga tuberkulioze ir ŽIV, atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius apie jo ligą, taip pat apie tai, kad sergantiesiems tuberkulioze buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 1 valandą, todėl padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjui tinkamai buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 1 valandą. 
52. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. vasario 3 d. Alytaus pataisos namų Medicinos dokumentų išrašą (b. l. 67–68) ir prašė, nagrinėjant bylą, į jį atsižvelgti.
53. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali, arba įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius.
54. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo nurodytas duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę nepateikimo priežastis, šiems dokumentams esant reikšmingiems, sprendžia atsakovo pateiktus dokumentus prijungti prie administracinės bylos ir jais vadovautis.
55. Iš atsakovo pateikto Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2015 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas R. Š. buvo apžiūrėtas Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje – įtarta plaučių tuberkuliozė – 2015 m. gruodžio 28 d. atlikta plaučių rentgenograma – plaučiuose patologinių pakitimų nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo nurodytus teiginius dėl sirgimo plaučių tuberkulioze jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.
56. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore. Tokios pat nuostatos dėl pasivaikščiojimo trukmės įtvirtintos Veiklos taisyklių 7.10 ir 54 punktuose. Nustačiusi, kad pareiškėjas plaučių tuberkulioze jo buvimo Klaipėdos AVPK metu nesirgo, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise, šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas, atsižvelgusi į galiojantį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) dėl pasivaikščiojimų trukmės. Pažymėtina, kad Klaipėdos AVPK neturėjo pareigos suteikti pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore ilgiau kaip valandą.
57. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo skunde nurodytų laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK pažeidimų. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.
59. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas keistinas, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė