Civilinė byla Nr. 2-85-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00765-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sortolita“ iškelta bankroto byla; 2018 m. birželio 28 d. nutartimi bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Sortolita“ nemokumo administratore paskirta UAB „Lausona“.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskyrė BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorei UAB „Lausona“ 5 000 Eur baudą, paskirtą baudą išieškant iš UAB „Lausona“ direktoriaus M. K. asmeninių lėšų.

3.       Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, netenkinus prašymo panaikinti baudą, ją sumažinti iki 50 Eur. Prašymą grindžia tuo, kad paskirta bauda yra didelė finansinė našta, iš esmės paralyžiuojanti įmonės veiklą, trikdanti bei iš esmės apsunkinanti ir BUAB „Sortolita“ bankroto procedūros vykdymą bei kelianti pagrįstą grėsmę nemokumo atsiradimui bei veiklos nutraukimui. BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorė UAB „Lausona“ nevilkina bankroto procedūros. Administratorė UAB „Lausona“ aktyviai stengiasi ir imasi visų pastangų bei vykdo sudėtingą bankroto procedūrą, tačiau BUAB „Sortolita“ neturi turto ir piniginių lėšų, kad būtų pilnai sutvarkytos buvusių bendrovės vadovų iki bankroto bylos iškėlimo paliktos atliekos. Pažymėjo, kad per visą bankroto laikotarpį yra sutvarkyta ženkli dalis atliekų – 367,39 t (per 2019 metus – 117,36 t, per 2020 m. – 124,96 t, šiais metais – 125,07 t); atliekos ir toliau tvarkomos, todėl nėra pagrindo skirti baudą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorės UAB „Lausona“ prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

5.       Teismas nustatė, kad BUAB „Sortolita“ bankroto byla iškelta prieš šešerius metus, tačiau nemokumo administratorė UAB „Lausona“ iki šiol nėra pateikusi teismui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažymos, kuri yra būtina siekiant pripažinti įmonės veiklos pabaigą dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

6.       Teismas vertino, kad nemokumo administratorės nurodytos priežastys: turto ir piniginių lėšų nebuvimas paliktoms atliekoms sutvarkyti, nesudaro pagrindo sumažinti ar panaikinti paskirtą baudą. BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorė UAB „Lausona“ turėjo virš trijų metų laiko atliekų sutvarkymo klausimams spręsti. Nors nemokumo administratorė nurodo, kad atliekos yra tvarkomos pagal galimybes ir bus toliau tvarkomos, tačiau pripažįsta, kad jos nėra sutvarkytos.

7.       Teismas pažymėjo, kad kartu su prašymu nemokumo administratorė nepateikė duomenų, kiek užtruktų atliekų sutvarkymas, t. y. koks kiekis atliekų yra nesutvarkytas ir per kokį terminą atliekos būtų visiškai sutvarkytos.

8.       Nemokumo administratorės prašyme nurodytus argumentus, kad paskirta bauda yra didelė finansinė našta, iš esmės paralyžiuojanti įmonės veiklą, trikdanti bei iš esmės apsunkinanti ir BUAB „Sortolita“ bankroto procedūros vykdymą bei kelianti pagrįstą grėsmę nemokumo atsiradimui bei veiklos nutraukimui, teismas vertino kaip deklaratyvius bei nepagrįstus ir nurodė, jog 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtą 5 000 Eur baudą yra nutarta išieškoti iš UAB „Lausona“ direktoriaus M. K. asmeninių lėšų.

9.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus nemokumo administratorės argumentus, kad jokie teisės aktai nenustato, jog teismo paskirtas nemokumo administratorius yra teisiškai ir (arba) finansiškai atsakingas už bankrutavusios įmonės veiklos metu atliktus sprendimus ar jų pasekmes, kadangi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (iki JANĮ įsigaliojimo analogiška pareiga bankroto administratoriui buvo nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte).

10.       Teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-142-468/2015, kadangi nurodytoje byloje buvo sprendžiamas nemokumo administratoriaus, kuris buvo nubaustas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimu už tai, kad neįvykdė privalomojo nurodymo ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, administracinės atsakomybės klausimas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei UAB „Lausona“ yra paskirta bauda remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsniu, teismui nusprendus, jog nemokumo administratorė vilkina bankroto procedūrą tinkamai nevykdydama atliekų sutvarkymo pareigos.

                                III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Pareiškėja BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorė UAB „Lausona“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjai paskirtą baudą, o netenkinus prašymo panaikinti baudą, ją sumažinti iki 50 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Paskirta bauda savo dydžiu akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

11.2.                      Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2014, 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

11.3.                      Teismas baudą paskyrė nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi pagrindas skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį galimas tik už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (t. y. už sąmoningą proceso vilkinimą). Pažymi, kad nei 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje dėl baudos paskyrimo, nei 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, teismas nėra nurodęs, jog nemokumo administratorė būtų sąmoningai vilkinusi procesą.

11.4.                      Teismas netinkamai įvertino byloje susidariusią situaciją ir neteisėtai konstatavo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmus, veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nors iš tiesų nemokumo administratorės veiksmuose nebuvo ir nėra jokio siekio vilkinti bylą; teismas nenustatė nemokumo administratorės veiksmuose sąmoningo proceso vilkinimo požymių, todėl bauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

11.5.                      Bankroto procedūra užsitęsė ne dėl nemokumo administratorės kaltės ir ne dėl nuo jos veiksmų priklausančių aplinkybių: BUAB „Sortolita“ bankroto byloje buvę įmonės vadovai įmonės veiklos laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo paliko plastiko atliekas, įstatymų nustatyta tvarka jų nesutvarkė, įmonė palikta be turto ir piniginių lėšų, su skolomis kreditoriams. Atliekos susidarė dar iki BUAB „Sortolita“ bankroto bylos iškėlimo dienos, jų kiekis yra didelis. Už susidariusią padėtį yra atsakingos ir kompetentingos kontrolės institucijos, kurios nestabdė įmonės veiklos, leido jai toliau kaupti didžiulius kiekius šiukšlių, nors jokio pagrindo tai daryti (leisti) nebuvo. Kadangi nėra piniginių lėšų atliekoms sutvarkyti, Aplinkos apsaugos institucija neišduoda pažymos, būtinos priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos ir įmonės išregistravimo.

11.6.                      Nuo to laiko, kai buvo paskirta įmonės nemokumo administratore UAB „Lausona“, ši aktyviai stengiasi išnaudoti visas galimybes sutvarkyti atliekas; bendrauja su Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento atstovais dėl piniginių lėšų skyrimo bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių sukauptoms atliekoms tvarkyti bei pažymos, skirtos įmonės išregistravimui iš juridinių asmenų registro gavimo. Nemokumo administratorė siekia sutvarkyti atliekas, gauti finansavimą, valstybės paramą. Jau yra sutvarkyta dalis atliekų (ankstesnių nemokumo administratorių laikotarpiu atliekos jokia apimtimi nebuvo sutvarkytos). Per visą laikotarpį yra sutvarkyta didelė dalis atliekų, t. y. 367,39 t, iš jų: per 2019 metus – 117,36 t, per 2020 m. – 124,96 t, 2021 m. – 125,07 t). Atliekos yra tvarkomos kiekvienais metais bei bus toliau tvarkomos. Nesant piniginių lėšų, bankrutavusioje įmonėje sutvarkyti tokio didelio kiekio atliekų per Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytą terminą neįmanoma, todėl jos tvarkomos pagal finansines galimybes.

11.7.                      Tikslaus atliekų sutvarkymo užbaigimo termino numatyti realiai neįmanoma; į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog BUAB „Sortolita“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. priskirtos nesutvarkytos virš 800 t atliekos. Ši informacija yra Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutarime. Pradinis BUAB „Sortolita“ priskirtų atliekų kiekis yra 978,76 t, iš jų jau sutvarkyta 367,39 t atliekų, todėl nesutvarkytų atliekų likutis yra 611,37 t.

11.8.                      Nemokumo administratorė, siekdama gauti finansinę paramą atliekoms sutvarkyti, raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu skirti BUAB „Sortolita“ lėšas atliekoms tvarkyti ir utilizuoti. Be to, administratorė kartu su kreditoriais A. K. ir A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaltų asmenų, kurie paliko atliekas (buvusių įmonės vadovų ir akcininkų) atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Šiuo metu ruošiamas ir artimiausiu metu teismui bus teikiamas prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

11.9.                      Dalį nemokumo administratorės pateiktų argumentų teismas atmetė, o dėl dalies įrodymų ir argumentų nepasisakė, taigi, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (nes įrodymus vertino neteisingai, o dalies jų apskritai nevertino), taip pat minėtoje dalyje teismo nutartis yra be motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis, CPK 331 straipsnio 4 dalis).

11.10.                      Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 8 d. nutarimu, kuriuo buvo nutarta ekonominės sankcijos BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorei UAB „Lausona“ netaikyti ir bylą nutraukti, buvo nustatyti UAB „Lausona“ aktyvūs veiksmai siekiant išreikalauti žalos atlyginimą iš atsakingų už paliktas atliekas asmenų, pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal esamas galimybes tvarkyti nepavojingas plastiko atliekas, teikiami prašymai pratęsti iki maksimalaus teisės aktuose numatyto termino 2020 m. rugpjūčio 21 d. privalomojo nurodymo Nr. PN12-13 vykdymo terminą, neleidžia konstatuoti UAB „Lausona“ kaltės jai neįvykdžius šio privalomojo nurodymo. Iš esmės šioje byloje buvo išnagrinėtas klausimas dėl nemokumo administratorės atsakomybės už tai, kad nustatytu terminu nebuvo sutvarkytos visos atliekos.

11.11.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto administratorius negali būti laikomas asmeniškai atsakingu už bendrovės veiksmus vykdant veiklą ir už tokios veiklos metu paliktas atliekas. Be to, jis negali būti įpareigojamas savo lėšomis pašalinti bankrutavusios įmonės veiklos metu paliktas atliekas, kadangi neturėjo įtakos tam, kad šios atliekos atsirastų (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-142-468/2015).

11.12.                      Teismas ignoravo dalį nemokumo administratorės pateiktų įrodymų bei argumentų dėl jų visiškai nepasisakydamas, tai įrodo teismo neobjektyvumą ir nusiteikimą prieš nemokumo administratorę.

11.13.                      Pagal CPK 106 straipsnio 3 dalį baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų. Nagrinėjamuoju atveju bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui, bet ne įmonės vadovui kaip fiziniam asmeniui, todėl teismas neteisėtai nutarė ją išieškoti iš fizinio asmens lėšų.

11.14.                      Administratorė teismui nurodė, kad UAB „Lausona“ paskirta bauda yra didelė finansinė našta, iš esmės paralyžiuojanti įmonės veiklą, trikdanti bei apsunkinanti ir BUAB „Sortolita“ bankroto procedūros vykdymą bei kelianti pagrįstą grėsmę nemokumo atsiradimui bei veiklos nutraukimui, tačiau teismas nepagrįstai šiuos argumentus atmetė.

           Teismas

k o n s t a t u o j a : 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

12.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme CPK 338 straipsnis. Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

14.       BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorė UAB „Lausona“ 2022 m. sausio 18 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus duomenis apie dar 41,14 tonų plastiko atliekų sutvarkymą per 2021 m., kuriuos prašo priimti į bylą; šiuos duomenis gavo po atskirojo skundo pateikimo, todėl negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui.

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

16.       Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

17.       Apeliacinės instancijos teismas priima nemokumo administratorės pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi jie yra susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Pareiškėjos pateiktų įrodymų (išklotinių ir sąskaitų faktūrų) sudarymo data yra vėlesnė, todėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, byloje reikšmingas yra atliekų sutvarkymo klausimas atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir nėra pagrindo spręsti, kad pateikti nauji įrodymai užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą; byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja tokiu būdu piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Be to, bankroto bylose vyrauja viešasis interesas ir šiose bylose teismas turi būti aktyvus spręsdamas kilusius ginčus, o pareiškėjos pateikti įrodymai gali būti reikšmingi siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima į bylą.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

18.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Sortolita“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta G. V.; nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi G. V. prašymu ji atstatydinta iš BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorės pareigų ir nauja BUAB „Sortolita“ nemokumo administratore paskirta M. B.. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi M. B. prašymu ji atstatydinta iš BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorės pareigų ir nauja BUAB „Sortolita“ nemokumo administratore paskirta UAB „Lausona“. Iki UAB „Lausoma“ paskyrimo, byloje jau buvo atsistatydinusios dvi bankroto administratorės – G. V. ir M. B. tuo pagrindu, kad atliekų sutvarkymo našta palikta išskirtinai bankroto administratorėms, be to, jos yra išnaudojusios visas galimybes dėl lėšų gavimo bankroto procese bei neprisiėmę rizikos.

19.       Atsižvelgdamas į išskirtinę susidariusią faktinę situaciją bankroto byloje, teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – Aplinkos ministerija) prašydamas pateikti teismui poziciją šiuo konkrečiu atliekų tvarkymo klausimu bei galimybes utilizuoti atliekas valstybės lėšomis. Teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. gautas Aplinkos ministro K. N. raštas Nr. (15-3)-D8E, kuriame išreikšta pozicija, kad už bankrutavusios įmonės atliekų sutvarkymą atsakingas bankroto administratorius, nes atliekų negalima tvarkyti Aplinkos ministerijos administruojamų programų lėšomis.

20.       Bankroto administratorė UAB „Lausona“ 2018 m. lapkričio 2 d. teismui pateikė prašymą dėl jos atstatydinimo pačiai prašant, nurodydama, kad BUAB „Sortolita“ tretiesiems asmenims priklausančioje teritorijoje yra palikusi plastiko atliekų 995 tonas, kurių sutvarkymui, utilizavimui reikia ne mažiau kaip 63 700 Eur sumos, tuo tarpu, bendrovė piniginių lėšų neturi; tokių lėšų neskiria ir valstybinės institucijos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino administratorės UAB „Lausona“ prašymo dėl atsistatydinimo iš BUAB „Sortolita“ bankroto administratorės pareigų.

21.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu pripažino BUAB „Sortolita“ veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nusprendė išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, konstatuodamas, kad įmonės mokumo atstatyti nepavyko, likvidacinis aktas patvirtina, jog įmonė realizuotino turto neturi, bankroto metu lėšų negauta, nebuvo nurašytas, perduotas ar grąžintas įmonės turtas, administratorė nepateikė Aplinkos apsaugos departamento pažymos. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu, įvertinęs, jog teisinis reglamentavimas ir teismų praktika nenumato išimčių dėl bankrutavusios įmonės pabaigos nesant Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos dėl priklausančių atliekų sutvarkymo (nesant faktiškai sutvarkytoms atliekoms), panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria BUAB „Sortolita“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – atmetė bankroto administratorės prašymą dėl BUAB „Sortolita“ pabaigos.

22.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė BUAB „Sortolita“ bankroto administratorei UAB „Lausona“ terminą iki 2019 m. birželio 11 d. informuoti teismą apie veiksmus, kurių ėmėsi siekiant įvykdyti pareigą sutvarkyti įmonei priklausančias atliekas ir gauti tai patvirtinančią pažymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Bankroto administratorė UAB „Lausona“ 2019 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog aktyviai bendravo su Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamento) atstovais dėl piniginių lėšų skyrimo bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių sukauptoms atliekoms tvarkyti bei pažymos, skirtos įmonei išregistruoti iš juridinių asmenų registro, tačiau visų minėtų institucijų atsakymai buvo neigiami; domėjosi atliekų sutvarkymo kaina, kuri prašymo pateikimo metu siekia apie 150 000 Eur; be kita ko, pareiškė prašymą atstatydinti UAB „Lausona“ iš BUAB „Sortolita“ bankroto administratorės pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė administratorės UAB „Lausona“ prašymą dėl atsistatydinimo iš BUAB „Sortolita“ bankroto administratorės pareigų ir akcentavo, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių išspęsti išskirtinę byloje susiklosčiusią situaciją ir įvykdyti įstatyme numatytą pareigą sutvarkyti įmonei priklausančias atliekas ir gauti tai patvirtinančią pažymą.

23.       UAB „Lausona“ 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl atstatydinimo iš BUAB „Sortolita“ bankroto administratorės pareigų, kurį grindė paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie bankroto administratorės direktoriaus M. K. ir BUAB „Sortolita“ akcininko M. R. giminystės ryšius, kas sudaro kliūtis tinkamai atstovauti BUAB „Sortolita“ ir jos kreditorių interesus. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Atsakydami į teismo 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimą UAB „Lausona“ informavo, kad BUAB „Sortolita“ neturi jokio turto ir piniginių lėšų sumokėti už atliekų sutvarkymą ir utilizavimą; administratorė aktyviai bendrauja su Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento atstovais dėl piniginių lėšų skyrimo bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių sukauptoms atliekoms tvarkyti bei pažymos, skirtos įmonės išregistravimui iš Juridinių asmenų registro gavimo; institucijos lėšas atsisako skirti, pažymos neišduoda; taip pat raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu skirti BUAB „Sortolita“ lėšas minėtų atliekų tvarkymui ir utilizavimui, kurios pinigines lėšas taip pat atsisakė skirti; pažymėjo, kad dalis atliekų yra sutvarkyta teritorijos savininko lėšomis. Tą pačią dieną administratorė pateikė pakartotinį prašymą dėl jos atstatydinimo, kuris teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi nebuvo patenkintas.

Dėl paskirtos baudos panaikinimo

24.       Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, aplinkybėms dėl administratorės veiksmų vertinimo taikytinos ĮBĮ nuostatos, kadangi bendrovei bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o teisinės pasekmės, dėl kurių negalėjo būti užbaigta įmonės likvidavimo procedūra kilo galiojant ĮBĮ, bauda pripažinus buvo taikyta dėl teismo įvertintų netinkamų nemokumo administratorės veiksmų vilkinant bankroto procedūrą tinkamai nevykdant atliekų sutvarkymo pareigos, dėl ko nėra išduodama Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, kurią privalo pateikti nemokumo administratorius (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnis).

25.       Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, bankroto procedūros būtų vykdomos sklandžiai, skaidriai, ekonomiškai.

26.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teritorijoje, kurioje BUAB „Sortolita“ vykdė veiklą, 2015 m. paliktos plastiko atliekos – 995 t, o pareigą jas sutvarkyti ir utilizuoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priskyrė bankroto administratorei. Byloje nėra ginčo, kad BUAB „Sortolita“ atliekos nėra visiškai sutvarkytos ir BUAB „Sortolita“ neturi turto ar piniginių lėšų sumokėti už atliekų sutvarkymą ir utilizavimą. Dėl šios priežasties siekdama gauti finansinę paramą atliekoms sutvarkyti, nemokumo administratorė raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu skirti BUAB „Sortolita“ lėšas minėtų atliekų tvarkymui ir utilizavimui, tačiau iš savivaldybių gavo neigiamus atsakymus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalis atliekų sutvarkyta – per visą laikotarpį iš 978,76 t bendrovei priskirtų atliekų sutvarkyta 408,53 t (iš jų per 2019 metus – 117,36 t, per 2020 m. – 124,96 t, per 2021 m. – 166,21 t), t. y. nesutvarkytų atliekų likutis yra 570,23 t. Apeliantės teigimu, ji aktyviai bendrauja su Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento atstovais, atlieka aktyvius veiksmus bei įmanomas pastangas, kad būtų sutvarkytos atliekos, gauta Aplinkos apsaugos institucijos pažyma bei pagal galimybes atliekos yra tvarkomos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės sutinka su apeliante, kad ji visais įmanomais būdais stengiasi sutvarkyti sukauptas bendrovės veiklos vykdymo metu atliekas, jog būtų gauta Aplinkos apsaugos institucijos pažyma, skirta įmonei išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Be kita ko, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nagrinėjo BUAB „Sortilita“ nemokumo administratorės UAB „Lausona“ prašymą iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Sortilita“ buvusiam vadovui M. R. apriboti juridinio asmens vadovo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu, tačiau šį prašymą atmetė. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2021 m. liepos 8 d. nutarė ekonominės sankcijos BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorei UAB „Lausona“ netaikyti ir bylą Nr. J48-27 nutraukti; bankroto byloje yra pateiktos sąskaitos faktūros, kurios patvirtina, kad dalį atliekų sutvarkė žemės, kurioje sandėliuojamos atliekos, savininkas savo lėšomis.

27.       Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

28.       Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pagrindas skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį yra tik už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, t. y. už sąmoningą proceso vilkinimą.

29.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybė, jog nemokumo administratorei atliekant aptartus veiksmus, nors ir nesant sutvarkytoms visoms BUAB „Sortolita“ atliekoms, neleidžia vertinti kaip sąmoningo veiksmo (neveikimo), kurį galima būtų vertinti kaip siekį vilkinti bankroto procesą. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad, viena vertus, BUAB „Sortolita“ esami ir buvę vadovai bei akcininkai laiku nesiėmė jokių veiksmų tam, jog būtų išspręstas atliekų sutvarkymo klausimas. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad dabartinė BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorė taip pat nesiėmė veiksmų atliekų sutvarkymo klausimui išspręsti. Priešingai, byloje nustatyta, kad bankroto administratorė visomis įmanomomis priemonėmis siekia gauti finansines lėšas, jog būtų užbaigtas atliekų sutvarkymo procesas ir gauta įstatyme numatyta pažyma bankroto procesui užbaigti. Vien tik negalėjimas dėl BUAB „Sortolita“ finansinių lėšų ir turto nebuvimo sutvarkyti atliekas visa apimtimi, įvertinus nemokumo administratorės aktyvius veiksmus, kuriais siekiama sutvarkyti atliekas, gauti finansavimą, valstybės paramą problemai išspręsti, atsižvelgiant į tai, kad atliekos palaipsniui tvarkomos, negali būti vertinama kaip administratorės siekis sąmoningai vilkinti bankroto procesą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nemokumo administratorė vilkina bankroto procedūrą tinkamai nevykdydama atliekų sutvarkymo pareigos.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog užsitęsė įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro procedūra, kadangi bankroto byla įmonei iškelta dar 2015 m. liepos 3 d. (nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 17 d.), tačiau bankroto administratorės veiksmai šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi administratorė imasi visas įmanomų būdų ir pastangų, kad atliekos būtų sutvarkytos ir kaip matyti iš naujai pateiktų rašytinių duomenų – jos tvarkomos.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas dėl baudos panaikinimo, yra neteisėta, priimta netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo tenkinamas.

32.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.

33.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas patenkintas, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis apeliantei grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Lausona“ paskirtą 5 000 Eur baudą.

Grąžinti bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Lausona“ (juridinio asmens kodas 304040949) 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 744.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė