Civilinė byla Nr. 2-5/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 122.4; 126.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) ieškinį atsakovui O. R. dėl nesumokėtų lizingo įmokų, delspinigių ir nuostolių priteisimo. Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Olegas ir sūnus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nesumokėtų lizingo įmokų, delspinigių bei išlaidų, patirtų dėl lizingo dalyko saugojimo ir vertinimo, priteisimo iš lizingo gavėjo pagrįstumo, kuomet lizingo davėjas kitoje civilinėje byloje prašo priteisti nuostolius, lygius skirtumui tarp trečiajam asmeniui parduoto lizingo dalyko kainos ir nesumokėtų lizingo įmokų, taip pat išlaidas, patirtas dėl lizingo dalyko saugojimo ir vertinimo.
Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Olegas ir sūnus“ 197 598,63 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 11 265,47 Lt delspinigių, 1 294,15 Lt išlaidų už turto saugojimą, 3 302,36 Lt išlaidų už turto vertinimo paslaugas; priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Olegas ir sūnus“ ir O. R. 29 800,14 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 1 679,09 Lt delspinigių, 136,23 Lt išlaidų už turto saugojimą, 347,62 Lt išlaidų už turto vertinimo paslaugas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovui UAB „Olegas ir sūnus“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi ši civilinė byla sustabdyta ir perduota teismui, nagrinėjančiam atsakovo UAB „Olegas ir sūnus“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ši civilinė byla buvo atnaujinta ir prijungta prie UAB ,,Olegas ir sūnus“ bankroto bylos. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi įtraukė UAB ,,Parex faktoringas ir lizingas“ į B UAB ,,Olegas ir sūnus“ trečios eilės kreditorių sąrašą bei patvirtino jo finansinį reikalavimą 245 884,71 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi šią civilinę bylą nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria buvo nutraukta šios civilinės bylos dalis pagal ieškovo UAB ,,Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui O. R. dėl skolos priteisimo bei pažymėjo, kad ši byla turėtų būti nagrinėjama UAB „Olegas ir sūnus“ bankroto byloje.
Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo O. R. 29 800,14 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 1 679,09 Lt delspinigių, 99,96 Lt išlaidų, patirtų už atsiimto turto saugojimą, 500 Lt išlaidų, patirtų dėl turto vertinimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir UAB „Olegas ir sūnus“ 2007 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 1070914 ir 2007 m. spalio 7 d. buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 1070913, pagal kurias ieškovas (kaip lizingo davėjas) suteikė teisę lizingo gavėjui UAB „Olegas ir sūnus“ naudotis turtu – 2 mikroautobusais Mercedes – Benz Sprinter 515 CDI KA 4x2, 2007 m., o lizingo gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi šiuo turtu mokėti kas mėnesį lizingo įmokas. Atsakovas O. R. su ieškovu 2007 spalio 7 d. sudarė Laidavimo sutartis Nr. LS/07-07-429 ir Nr. LS/07-07-430, pagal kurias atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti kartu su UAB „Olegas ir sūnus“ už netinkamą jo įsipareigojimų pagal minėtas Lizingo sutartis vykdymą (Laidavimo sutarčių 1.1 p.). UAB „Olegas ir sūnus“ uždelsus daugiau nei 30 dienų mokėti įmokas pagal Lizingo sutartis, ieškovas Lizingo sutartis nutraukė ir pareikalavo, kad UAB „Olegas ir sūnus“ bei atsakovas O. R. sumokėtų pradelstas įmokas ir delspinigius. Lizingo gavėjui ir laiduotojui to nepadarius, ieškovas pateikė atsakovui O. R. ieškinį dėl 29 800,14 Lt pradelstų lizingo įmokų ir Lizingo sutartyse numatytų 0,2 procentų dydžio delspinigių, mokėtinų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, priteisimo, kurie iš viso sudaro 1 679 Lt (Laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.4 ir 3.1 p., Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.11 ir 12.10 p., CK 6.6 str. 4 d.). Iš atsakovo ieškovas taip pat prašė priteisti nuostolius, atsiradusius dėl lizingo sutarčių nutraukimo, kuriuos sudaro 99,96 Lt išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo UAB „Skuba“ aikštelėje laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. bei 500 Lt išlaidos, patirtos dėl turto vertinimo (Laidavimo sutarčių 3.1 p., Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 6.1.12 p., CK 6.6 str. 4 d., 6.256 str. 2 d.).
Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2011 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu pateikė žodinį pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo O. R. 1 370,79 Lt delspinigių atsisakymo.
Atsakovas O. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad turtą tinkamai ir laiku grąžino ieškovui, kuris šį turtą realizavo. Realizuoto turto kaina visiškai padengė ieškovo prašomas priteisti pradelstas įmokas, delspinigius ir nuostolius. Įsiteisėjus 2009 m. kovo 24 d. priimtai teismo nutarčiai iškelti UAB „Olegas ir sūnus“ bankroto bylą, turėjo būti nutrauktas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, tuo tarpu ieškovas delspinigius skaičiuoja iki 2009 m. balandžio 29 d. Be to, lizingo sutartyse nustatytų delspinigių dydis yra neprotingai didelis. Automobilis ieškovui buvo grąžintas 2009 m. balandžio 3 d., todėl ieškovas turto saugojimo išlaidų laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. patirti negalėjo. Ieškovas neįrodė, jog turto vertinimas buvo atliktas tinkamai ir tikslingai.
Trečiasis asmuo B UAB „Olegas ir sūnus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priėmė ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 1 370,79 Lt delspinigių ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas taip pat nutarė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisė ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ iš atsakovo O. R. 29 800,14 Lt nesumokėtų įmokų, 49,98 Lt turto saugojimo išlaidų, 500 Lt turto vertinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 30 350,12 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 16 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad iš į bylą pateiktos UAB „Olegas ir sūnus“ įsiskolinimo išklotinės pagal Lizingo sutartis Nr. 1070913 ir Nr. 1070914 matyti, kad pradelsti UAB „Olegas ir sūnus“ mokėjimai iš viso sudaro 29 800,14 Lt. Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 12.6 punkte nustatyta, kad nutraukus sutartį lizingo gavėjas įsipareigoja įvykdyti visus likusius Grafike numatytus mokėjimus, kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei atlyginti patirtus dėl sutarties nutraukimo nuostolius, o įvykdžius šiuos reikalavimus ieškovas įsipareigojo perduoti turtą lizingo gavėjo nuosavybėn. Atitinkamai 12.7 punkte nustatyta, kad nutraukus sutartį ir klientui negalint įvykdyti visų pagal grafiką likusių mokėjimų, klientas savo sąskaita privalo grąžinti turtą lizingo davėjui, kuris turi teisę turtą realizuoti. Klientas įsipareigoja padengti skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal grafiką. Teismas iš į bylą pateiktos ieškinio kopijos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu ieškovo naudai buvo priteista 43 042,35 Lt nuostolių atlyginimo kaip skirtumas tarp lizingo davėjo realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal grafiką nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. Tuo tarpu šioje byloje ginčas kilo dėl pradelstų mokėjimų iki vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo (2009 m. kovo 6 d.). Todėl teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu buvo priteisti nuostoliai kaip skirtumas tarp ieškovo realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių vykdyti pagal grafiką po sutarties nutraukimo, kurie negrąžina lizingo davėjo į padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė patenkinti ieškovo reikalavimą priteisti nesumokėtas įmokas iki sutarties nutraukimo (29 800,14 Lt) (CK 6.256 str.). Teismas, priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies priteisti 1 370,79 Lt delspinigių, nusprendė, kad likę prašomi priteisti delspinigiai (308,30 Lt) gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais, atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šalių sutartyje aptartų sąlygų, delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis, neproporcingas bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CK 6.81 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas iš į bylą pateiktų transporto priemonių priėmimo – perdavimo aktų nustatė, kad transporto priemonė, identifikacijos Nr. WDB9066571S178598, buvo perduota ieškovui 2009 m. balandžio 3 d., todėl reikalavimą priteisti šio automobilio saugojimo išlaidas teismas laikė nepagrįstu. Tuo tarpu transporto priemonė, identifikacijos Nr. WDB906657S178168, buvo perduota ieškovui 2009 m. kovo 26 d., todėl teismas ieškovui iš atsakovo priteisė PVM sąskaitoje-faktūroje PAR Nr. 1131202 nurodytą 49,98 Lt sumą, sumokėtą UAB „Skuba“ už šios transporto priemonės saugojimą laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. Teismas iš UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateiktos PVM sąskaitos-faktūros NAB Nr. 3361, ant kurios uždėta viza „apmokėti“, nustatė, jog turto vertinimo paslaugos buvo reikalingos bei suteiktos būtent dėl lizingo sutartyse nurodytų transporto priemonių. Klientui įsipareigojus pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 6.1.12. punktą atlyginti lizingo davėjui visus nuostolius ir išlaidas, kuriuos jis patyrė dėl turto susigrąžinimo, teismas nusprendė, kad nėra būtina vertinti, ar turto vertinimas buvo atliktas tinkamai. Todėl teismas nusprendė iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 500 Lt turto vertinimo išlaidų. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas O. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas atskirąjį skundžia grindžia šiais argumentais:
- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo rėmėsi teismas skundžiamoje nutartyje, nėra įsiteisėjęs, todėl šioje byloje jis neturi jokios įrodomosios vertės. Be to, minėtoje byloje prašytų priteisti nuostolių atlyginimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas;
- pradelstų įmokų suma ieškovui yra visiškai padengta iš sumų, gautų realizavus lizinguotą turtą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateiktas Lizingo sutarčių 12.6-12.7 punktų išaiškinimas, į kurį teismas neatsižvelgė. Pagal ieškovo pateiktą išaiškinimą minėtuose punktuose sąvoka „mokėjimai, likę įvykdyti pagal grafikus“ reiškia tik įmokas, kurių mokėjimo terminas sutarties nutraukimo dieną nesuėjęs, tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą išaiškinimą, minėta sąvoka apima ir mokėjimus, kurių terminas suėjęs. Tokį aiškinimą atsakovas kildina iš Lizingo sutarčių 12.6-12.7 punktų lingvistinės analizės, lizingo gavėjo prievolių alternatyvių įvykdymo būdų po sutarties nutraukimo ir lizingo sutarties paskirties – grąžinti lizingo davėjui turto investicijas, taip pat vadovaudamasis 20-uoju verslo apskaitos standartu, pagal kurį turto, grąžinto lizingo davėjui, vertė apskaitoje lygi neapmokėtai turto vertės dengimo sumai;
- iš Lizingo sutarčių 12.6-12.7 punktų matyti, kad Lizingo sutarčių nutraukimo atveju galimi 2 alternatyvūs lizingo davėjo prievolių įvykdymo būdai – arba sumokant lizingo davėjui visas pagal sutartį mokėtinas sumas ir nuostolius, dėl ko lizingo dalykas perleidžiamas lizingo gavėjui, arba, paaiškėjus, kad lizingo gavėjas neturi galimybės sumokėti visų pagal grafiką likusių mokėjimų, turtas yra realizuojamas, ir lizingo gavėjui lieka pareiga sumokėti tik tą pagal sutartį likusių mokėti sumų dalį, kurios nepadengia realizuoto turto vertė. Šio skirtumo ieškovas reikalavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, o šioje byloje reikalaujamas priteisti pradelstas mokėti turto vertės dengimo įmokas ir palūkanas padengė suma, gauta realizavus turtą;
- nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iš realizuoto turto vertės dengė mokėjimus, kurių terminas lizingo sutarčių nutraukimo dieną nebuvo suėjęs, ieškovas tokios teisės neturėjo, priešingai – ieškovas iš pradžių turėjo užskaityti pradelstas mokėti įmokas, baudas, delspinigius, PVM, palūkanas, turto vertės dengimo įmokas ir vėliausiai – pagal sutartį priklausančias mokėti įmokas ir mokesčius (CK 6.54 – 6.55 str.). Ieškovas nepaneigė, kad realizuoto turto kaina padengė pradelstas mokėti įmokas;
- ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad patyrė automobilių saugojimo ir vertinimo išlaidas, nes išrašytos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina tik ieškovo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, o ne faktiškai patirtų išlaidų dydį. Be to, ieškovui nepateikus turto vertinimo ataskaitų, atsakovas neturėjo objektyvių galimybių įvertinti atliktų vertinimų teisingumo ir tikslingumo.
Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ir šioje civilinėje byloje laikosi skirtingų pozicijų dėl ieškovo nuostolių paskaičiavimo ir tokiu būdu siekia išvengti dalies skolos ieškovui sumokėjimo. Atsakovo pateiktas Lizingo sutarčių sąlygų išaiškinimas paneigia ieškovui įstatymo normomis suteiktą galimybę išsiieškoti iš atsakovo lizingo sutartyje numatytas įmokas už laikotarpį, kuriuo atsakovas naudojosi daiktu. Lizingo sutartyse bei įstatyme yra numatyta kaip turi būti užskaitomos skolininko (lizingo gavėjo) įmokos (Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.12 p., CK 6.54-6.55 str.). Be to, realizuotas turtas priklausė lizingo davėjui. Kadangi atsakovas tik apeliacinėje instancijoje pradėjo įrodinėti, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog apmokėjo PVM sąskaitas-faktūras, ieškovas pateikia teismui tai patvirtinančius įrodymus. Turto vertinimo išlaidos buvo patirtos už licencijuotų turto vertintojų atliktus turto vertinimus. Klausimas dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo šioje byloje nebuvo keliamas, o jų tikslingumą ieškovas įrodė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta lizingo davėjo teisė nutraukti lizingo sutartį prieš terminą tuo atveju, jei lizingo gavėjas pažeidžia lizingo sutartį iš esmės ir šio pažeidimo nepašalina per protingą terminą. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad lizingo gavėjui pažeidus lizingo sutartį iš esmės, įstatymo leidėjas lizingo davėjui suteikė teisę reikalauti, jog lizingo gavėjas atlygintų visus nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarties nutraukimo, kurių nepadengė susigrąžinto lizingo dalyko vertė (CK 6.249 str. 2 d.). Tokiu atveju lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kurią lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalyką pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palūkanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, lizingo sutarties paruošimo mokestis ir kitos sumos, nurodytos kaip mokėtinos lizingo sutartyje (CK 6.249 str. 1 d., 6.567 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-463/2011). Taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos ir t.t. (CK 6.249 str. 1 d.). Tuo tarpu laiduotojas, kuris laidavo už lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, lizingo davėjui atsako solidariai kartu su lizingo gavėju bei lygiai tiek pat kaip ir lizingo gavėjas, jei laidavimo sutartis nenumato kitaip (CK 6.81 str. 1-2 d.).
Nagrinėjamu atveju iš šioje byloje ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-355-821/2011 esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2009 m. kovo 6 d. vienašališkai nutraukė su lizingo gavėju B UAB „Olegas ir sūnus“ 2007 m. rugsėjo 4 d. sudarytą Lizingo sutartį Nr. 1070914 ir 2007 m. spalio 7 d. sudarytą Lizingo sutartį Nr. 1070913 (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-355-821/2011 medžiagos t. 2, b.l. 119-120). Šias sutartis ieškovas nutraukė dėl lizingo gavėjo B UAB „Olegas ir sūnus“ padarytų esminių pažeidimų, tai yra lizingo gavėjui pradelsus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų sumokėti lizingo davėjui lizingo sutartyse numatytas įmokas (Lizingo sutarčių 12.2.3 p., CK 6.217 str. ir 6.574 str.) (t. 1, b.l. 154-161, 164-168, 214-215). Lizingo sutarties Nr. 1070913 dalykas – mikroautobusas Mercedes-Benz Sprinter 515 CDI KA 4x2, 2007 m. gamybos, identifikacijos Nr. WDB9066571S178168, buvo grąžintas lizingo davėjui 2009 m. kovo 26 d. (t. 2, b.l. 117). Lizingo sutarties Nr. 1070914 dalykas – mikroautobusas Mercedes-Benz Sprinter 515 CDI KA 4x2, 2007 m. gamybos, identifikacijos Nr. WDB9066571S178598, buvo grąžintas lizingo davėjui 2009 m. balandžio 3 d. (t. 2, b.l. 118). Grąžintų lizingo sutarčių dalykų neapmokėtos vertės (įsigijimo iš pardavėjo kainos) dydį lizingo davėjas paskaičiavo susumavęs nesumokėtas lizingo įmokas už lizingo sutarčių dalykų vertę (kainą), kurių mokėjimo terminai lizingo sutarčių nutraukimo dieną (tai yra 2009 m. kovo 6 d.) dar nebuvo suėję (t. 2, b.l. 179-180). Tokiu būdu paskaičiuota neapmokėta lizingo sutarčių dalykų vertė sudarė 121 009,58 Lt (be 18 proc. PVM) arba 142 791,30 Lt (su 18 proc. PVM) pagal Lizingo sutartį Nr. 1070913 ir 120 379,88 Lt (be 18 proc. PVM) arba 142 048,26 Lt (su 18 proc. PVM) pagal Lizingo sutartį Nr. 1070914 (t. 1, b.l. 155, 165; t. 2, b.l. 179-180). Lizingo davėjas susigrąžintą lizingo sutarties Nr. 1070913 dalyką 2009 m. gruodžio 21 d. pardavė trečiajam asmeniui UAB „Skuba“ už 100 000 Lt (be 21 proc. PVM) arba 121 000 Lt (su 21 proc. PVM) (t. 2, b.l. 119-121). Lizingo davėjas susigrąžintą lizingo sutarties Nr. 1070914 dalyką 2010 m. spalio 1 d. pardavė trečiajam asmeniui UAB „Skuba“ už 98 347,11 Lt (be 21 proc. PVM) arba 119 000 Lt (su 21 proc. PVM) (t. 2, b.l. 122-124). Ieškovas ir atsakovas 2007 spalio 7 d. sudarė Laidavimo sutartis Nr. LS/07-07-429 ir Nr. LS/07-07-430, pagal kurias atsakovas įsipareigojo ieškovui atsakyti solidariai kartu su lizingo gavėju UAB „Olegas ir sūnus“ už netinkamą jo įsipareigojimų pagal minėtas Lizingo sutartis vykdymą (t. 1, b.l. 162-163, 172-173).
Šioje byloje ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimu prašo iš atsakovo kaip laiduotojo priteisti lizingo davėjo nesumokėtas lizingo įmokas iki lizingo sutarčių nutraukimo bei teigia, kad šios rūšies pradelstos įmokos iš viso sudaro 29 800,14 Lt (t. 2, b.l. 106-111). Teisėjų kolegija iš byloje esančių ieškovo atliktų paskaičiavimų nustatė, kad ieškovas pateikė 2 skirtingus pradelstų lizingo įmokų (mokėtinų iki lizingo sutarčių nutraukimo) variantus. Pirmu atveju ieškovas paskaičiavo lizingo gavėjo pradelstas mokėti lizingo įmokas iki 2009 m. kovo 6 d. bei nustatė, jog lizingo gavėjas lizingo davėjui buvo pradelsęs sumokėti 11 239,79 Lt lizingo sutarties dalyko dengimo vertės ir 3 538,05 Lt palūkanų, kas iš viso sudaro 14 777,84 Lt lizingo įmokų, mokėtinų pagal Lizingo sutartį Nr. 1070913, bei 11 181,29 Lt lizingo sutarties dalyko dengimo vertės ir 3 519,63 Lt palūkanų, kas iš viso sudaro 14 700,92 Lt lizingo įmokų, mokėtinų pagal Lizingo sutartį Nr. 1070914 (t. 1, b.l. 214-215). Tuo tarpu antru atveju ieškovas paskaičiavo lizingo gavėjo pradelstas mokėti lizingo įmokas iki 2009 m. kovo 16 d. bei nustatė, jog lizingo gavėjas lizingo davėjui buvo pradelsęs sumokėti 11 239,79 Lt lizingo sutarties dalyko dengimo vertės ir 3 699 Lt (3 538,05 Lt + 161,11 Lt) palūkanų, kas iš viso sudaro 14 938,95 Lt lizingo įmokų, mokėtinų pagal Lizingo sutartį Nr. 1070913, bei 11 181,29 Lt lizingo sutarties dalyko dengimo vertės ir 3 679,90 Lt (3 519,63 Lt + 160,27 Lt) palūkanų, kas iš viso sudaro 14 861,19 Lt lizingo įmokų, mokėtinų pagal Lizingo sutartį Nr. 1070914 (t. 2, b.l. 28-29). Atsižvelgiant į tai, kad iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-355-821/2011 gautos medžiagos nustatyta, jog ieškovas (lizingo davėjas) vienašališkai lizingo sutartis su lizingo gavėju nutraukė 2009 m. kovo 6 d., ieškovui iš atsakovo kaip pradelstų mokėti lizingo įmokų iki lizingo sutarties nutraukimo suma priteistina tik 14 777,84 Lt pagal Lizingo sutartį Nr. 1070913 bei 14 700,92 Lt pagal Lizingo sutartį Nr. 1070914, kas iš viso sudaro 29 478,74 Lt. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo pagal antrą paskaičiavimo būdą nurodytas papildomas 161,11 Lt ir 160,27 Lt sumas, nors šių lizingo įmokų (dalies lizingo sutartyse numatytų palūkanų) mokėjimo terminas sutarčių nutraukimo dieną dar nebuvo suėjęs.
Aukščiau nurodytos išvados nepaneigia Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-355-821/2011 pareikštas ieškinys, kuriuo tas pats kaip ir šioje byloje ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašė priteisti iš to paties kaip ir šioje byloje atsakovo O. R. kaip laiduotojo pagal tas pačias kaip ir šioje byloje Laidavimo sutartis 21 009,58 Lt dydžio nuostolius, patirtus dėl Lizingo sutarties Nr. 1070913 nutraukimo, bei 22 032,77 Lt dydžio nuostolius, patirtus dėl Lizingo sutarties Nr. 1070914 nutraukimo, kas iš viso sudaro 43 042,35 Lt (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo medžiagos t. 2, b.l. 181-186). Kaip matyti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pareikšto ieškinio pagrindo bei byloje esančių įrodymų, ieškovas 43 042,35 Lt dydžio nuostolius paskaičiavo kaip skirtumą, susidariusį tarp susigrąžintų lizingo sutarčių dalykų pardavimo trečiajam asmeniui UAB „Skuba“ kainų be PVM (100 000 Lt + 98 347,11 Lt) ir aukščiau nutartyje nurodytu būdu paskaičiuotos neapmokėtos lizingo sutarčių dalykų vertės be PVM (121 009,58 Lt + 120 379,88 Lt) (t. 2, b.l. 181-182). Tuo tarpu iki lizingo sutarčių nutraukimo (tai yra iki 2009 m. kovo 6 d.) mokėtinų lizingo įmokų (kuriomis dengiamos palūkanos ir lizingo dalyko įsigijimo iš pardavėjo vertė), bei po sutarties nutraukimo mokėtinų lizingo įmokų (kuriomis dengiamos palūkanos), ieškovas į 43 042,35 Lt dydžio nuostolius neįskaičiavo bei neprašė jų priteisti iš atsakovo kitais Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pareikšto ieškinio materialiniais reikalavimais (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo medžiagos t. 2, b.l. 181-186).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-355-821/2011 faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje ieškovo prašomi priteisti 29 800,14 Lt dydžio nuostoliai, kuriuos sudaro 29 478,74 Lt dydžio iki lizingo sutarčių nutraukimo pradelstos mokėti įmokos bei 321,38 Lt (161,11 Lt ir 160,27 Lt) dydžio lizingo įmokos (dalis palūkanų), kurių mokėjimo terminai nebuvo suėję lizingo sutarčių nutraukimo momentu, nesidubliuoja su Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme pateiktame ieškinyje prašomais priteisti 43 042,35 Lt dydžio nuostoliais, lizingo davėjo patirtais dėl susigrąžintų lizingo sutarčių dalykų pardavimo trečiajam asmeniui mažesne kaina nei buvo likusi nepadengta jų įsigijimo vertė. Vadinasi, ieškovas šioje byloje ieškinio reikalavimu prašydamas priteisti dalį pagal lizingo sutartyse numatytus grafikus mokėtinų lizingo įmokų (29 800,14 Lt) siekė padengti dalį dėl lizingo sutarčių nutraukimo patirtų nuostolių, kurių nepadengė susigrąžintų lizingo sutarčių dalykų pardavimo trečiajam asmeniui kaina. Kaip aukščiau nutartyje buvo konstatuota, ieškovo kaip lizingo davėjo teisę į tokių nuostolių atlyginimą numato CK 6.574 straipsnis. Be to, pačių Lizingo sutarčių 12.7 punktuose buvo įtvirtinta lizingo gavėjo pareiga padengti skirtumą tarp lizingo davėjo realizuoto lizingo sutarties dalyko kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal grafiką (t. 1, b.l. 158, 168). Atsižvelgiant į išdėstyta bei vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasirašant Lizingo sutartis tikrieji šalių ketinimai buvo susitarti, jog lizingo davėjas turi teisę gauti visas pagal Lizingo sutarčių grafikus mokėtinas įmokas bei atitinkamai lizingo davėjas turi teisę į visų nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl tokių įmokų negavimo atlyginimą (CK 6.193 str. 1 d., 6.574 str.). Šią išvadą pagrindžia ir Lizingo sutartyse įtvirtintas Grafiko kaip sutarties priedo apibrėžimas, kuriame nėra išskiriamos lizingo įmokos, mokėtinos iki ir po sutarties nutraukimo (CK 6.193 str. 2 d.). Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis bei minėtomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog Lizingo sutarčių sąlygos nenumatė lizingo davėjui teisės į nuostolių, patirtų dėl pradelstų sumokėti lizingo įmokų iki sutarties nutraukimo, atlyginimo.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad vadovaujantis Lizingo sutarčių 3.12 punktu, lizingo davėjui gavus sumas už atsiimtų lizingo sutarčių daiktų realizavimą trečiajam asmeniui, iš pradžių turėjo būti užskaityti prašomi priteisti delspinigiai, vėliau lizingo įmokos, kurias sudaro prašomos priteisti palūkanos, o dar vėliau lizingo daiktų įsigijimo vertės įmokos (CK 6.54 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, jog vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, vienarūšės lizingo įmokos turi būti dengiamos, pradedant nuo seniausiai pradelstų mokėti įmokų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks pradelstų mokėti įmokų (skolų) dengimo tvarkos paskirstymas yra aktualus tuo atveju, kuomet kuri nors skola skolininko teises varžo labiau nei kita skola (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-663/2010). Pavyzdžiui, kreditoriui užskaičius skolininko sumokėtą įmoką už sumą, kurios mokėjimas dar nėra suėjęs, skolininkui ir toliau būtų skaičiuojami delspinigiai už sumą, kurią sumokėti skolininkas yra pradelsęs, dėl ko skolininko bendras įsiskolinimas kreditoriaus atžvilgiu didėtų. Tuo tarpu šioje byloje atsakovo kaip laiduotojo atžvilgiu delspinigiai nėra skaičiuojami dėl to, kad lizingo gavėjui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-61/2011). Vadinasi, nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad ieškovas sumas, gautas iš susigrąžintų lizingo sutarčių dalykų realizavimo, užskaitė ne tokia tvarka kaip numatyta sutartyje, neįtakojo atsakovo skolos padidėjimo bei atitinkamai atsakovo kaip skolininko teisių didesnio suvaržymo. Todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 str.), sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovas netinkamu eiliškumu užskaitė atsakovo skolas ieškovui, nepaneigia ieškovo teisės į ieškiniu reikalaujamų sumų priteisimą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo atskirojo skundo argumentus apie netinkamą skolų įskaitymo eiliškumą atmeta kaip nepagrįstus ir šiuo atveju neįtakojančius ieškinio pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atskirajame skunde nekėlė delspinigių priteisimo pagrįstumo klausimo, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo šioje dalyje netikrina (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, nenurodydamas (priešingai nei motyvuojamojoje dalyje), kad priteisia iš atsakovo ieškovui 308,30 Lt dydžio delspinigius. Pirmosios instancijos teismui padarius šį akivaizdų rašymo apsirikimą, atitinkamai buvo padarytos ir aritmetinės klaidos, kuomet į galutinę priteistiną sumą nebuvo įskaičiuota delspinigių suma bei klaidingai paskaičiuotas iš atsakovo ieškovui priteistino žyminio mokesčio dydis. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti įrašyta, jog iš atsakovo ieškovui priteista 308,30 Lt delspinigių. Tuo tarpu dėl rašymo apsirikimo padarytų aritmetinių klaidų Vilniaus apygardos teismas neištaisė. Kadangi šios aiškios aritmetinės klaidos nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties esmės, teisėjų kolegija jas ištaiso savo iniciatyva (CPK 276 str., 302 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-355-821/2011. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas kaip vieną iš įrodymų nagrinėjo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pateiktą ieškinį, turėdamas tikslą įvertinti šio ieškinio dalyko pobūdį ir faktinį pagrindą, tačiau paties ieškinio pagrįstumo klausimas nebuvo konstatuotas. Be to, tiek ieškovas, tiek ir atsakovas yra nurodę, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme ir šioje byloje prašomos priteisti lizingo įmokos nesutampa.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog apmokėjo išlaidas, patirtas dėl susigrąžintų lizingo dalykų saugojimo bei vertinimo (CPK 12, 178 str., 314 str.). Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad susigrąžintų lizingo dalykų vertinimas buvo atliktas neteisingai ar netikslingai, tai yra neturint tikslo susigrąžintų lizingo dalykų įkainuoti rinkos verte ir jų parduoti (CPK 12 ir 178 str.). Todėl teisėjų kolegija atsakovo atskirajame skunde pateiktas prielaidas apie turto saugojimo ir vertinimo išlaidų nepagrįstumą atmeta kaip neįrodytas (CPK 12 ir 178 str.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Todėl paaiškėjus, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-355-821/2011, dalis ieškovui iš atsakovo priteistų išlaidų dėl turto saugojimo ar vertinimo buvo priteista už tą patį laikotarpį bei remiantis tomis pačiomis PVM sąskaitomis-faktūromis kaip ir šioje byloje, atsakovas galės remtis šioje nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str., 182 str. 2 p., 314 str.).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytą aritmetinę klaidą, nurodant, kad iš atsakovo ieškovui priteistinas ne „911 Lt žyminis mokestis“, o „920 Lt žyminis mokestis“.
Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas aritmetines klaidas, nurodant, kad iš atsakovo ieškovui iš viso priteista ne „30 350,12 Lt“, o „30 658,42 Lt“, bei ne „911 Lt žyminis mokestis“, o „920 Lt žyminis mokestis“.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Egidijus Žironas