Civilinė byla Nr. e2-1188-790/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01826-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank ieškinį atsakovams N. P., A. P., G. P., uždarajai akcinei bendrovei „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė Luminor Bank (toliau – Luminor Bank AB) pateikė patikslintą ieškinį prašydama: panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 2016 m. rugpjūčio 16 d. vykusio pakartotinio neeilinio bendrovės akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus (visais darbotvarkės klausimais) dėl įstatinio kapitalo didinimo; pripažinti negaliojančia sutartį dėl naujai išleistų UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko akcijų (iš viso – 249 982 vnt.) pasirašymo, sudarytą tarp UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko ir A. P.; arba ex officio išspręsti klausimą ir sumažinti įstatinį UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko kapitalą anuliuojant 249 982 vnt. akcijų; priteisti Luminor Bank AB solidariai iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas N. P. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0008/17/00966 ir 0157/16/01505. Atsakovas nurodė, kad galimi atvejai, kada laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aktualus ne ieškovui, bet kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, todėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio normoje neįtvirtintas baigtinis subjektų, iš kurių galima reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, sąrašas, ir prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje taip pat turi teisę atsakovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1810/2014); prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, todėl užkirstų kelią naujų ginčų tarp bylos šalių bei žalos kilimui ateityje, tai sudaro pagrindą prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas); teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali turėti įtakos UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko akcijų kiekiui ir vertei, jeigu teismas tenkintų patikslintą ieškinį pilna apimtimi, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko įstatinis kapitalas ir akcijų vertė pakistų, todėl, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese būtų vykdomas UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko akcijų, kurių kiekis ir vertė yra ginčijami, pardavimas CPK nustatyta tvarka.
3. Atsakovai A. P., G. P. ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko atsiliepime į atsakovo N. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutiko su atsakovo prašyme išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.
4. Ieškovė Luminor Bank AB atsiliepime į atsakovo N. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė netenkinti atsakovo prašymo; pritaikyti sankciją ir paskirti atsakovui N. P. iki 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant Luminor Bank AB. Ieškovė nurodė, kad N. P. civilinėje byloje dalyvauja atsakovo procesiniu statusu ir nėra pareiškęs jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, kurių įvykdymui būtų tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 144, 145 straipsnių taisykles; prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas siekia ne pareikštų reikalavimų nagrinėjamoje byloje užtikrinimo, o neva „prevenciniu būdu“ tariamai užkirsti kelią kitose bylose jau priimtų teismų sprendimų įvykdymo atgręžimui; ieškovei palankus teismo sprendimas civilinėje byloje nebūtų vykdomas priverstine tvarka; prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje neužtikrins jam atsakovo keliamo tikslo – sprendimo, priimto civilinėje byloje įvykdymo. Ieškovės vertinimu, turėtų būti svarstomas ne tik prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo klausimas, bet taip pat ir baudos skyrimo atsakovui N. P. galimybė – už akivaizdų piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 straipsnis).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovo N. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė; taip pat atmetė ir ieškovės Luminor Bank AB prašymą paskirti atsakovui N. P. baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
6. Įvertinęs teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką teismas pabrėžė, kad pagal suinteresuoto asmens prašymą byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. jų teisinės ir faktinės padėties suvaržymas būtų proporcingas.
7. Teismas atmetė atsakovo N. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodęs, kad šioje civilinėje byloje materialieji teisiniai reikalavimai yra nukreipti į bendrovės akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, kurių pasėkoje buvo sudarytas ginčijamas sandoris dėl naujai išleistų akcijų, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimas šioje byloje nebūtų priverstine tvarka vykdomas, t. y. teismo sprendimo įsiteisėjimas šioje byloje savaime sukurs pareikštu ieškiniu siekiamus teisinius padarinius – įstatinio kapitalo sumažinimą. Atsakovo nurodoma būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra visiškai nepagrįsta. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo išplėsti byloje jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties. Teismo vertinimu, pritaikius atsakovo N. P. prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
8. Teismas sprendė, kad atsakovas N. P., teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, įgyvendino savo procesinę teisę, nustatytą CPK 144 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra teisinių pagrindų konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas N. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0008/17/00966 ir 0157/16/01505. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimas šioje byloje nebūtų priverstinai vykdomas. Netinkamai įvertinęs prašyme nurodytus argumentus teismas nepagrįstai konstatavo, kad taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo bei proporcingumo principai. Priešingai nei išaiškino teismas, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais bei papildomai užkirstų kelią naujų ginčų tarp bylos šalių bei žalos kilimui ateityje.
2. Nutartyje iš esmės nenagrinėta ir nepasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių prevencinio tikslo. Deklaratyviai nurodyta, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais. Teismo sprendimas gali turėti įtakos UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko akcijų kiekiui ir vertei, nes nesustabdžius išieškojimo vykdomosiose bylose, būtų vykdomas akcijų pardavimas CPK nustatyta tvarka, o pakitus akcijų kiekiui ar vertei atsirastų pagrindas ginčyti akcijų įkainojimą, pardavimo kainą, varžytynių teisėtumą bei taikyti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą.
3. Teismas neatskleidė klausimo esmės, kadangi nevertino aplinkybių dėl grėsmės, kad realizavus UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko akcijas ir tenkinus ieškinį ateityje vienareikšmiškai kiltų nauji teisiniai ginčai. Nutartyje nevertintas nei galinčios atsirasti žalos dydis, nei faktas, kad vykdymo proceso metu (nesulaukus byloje priimto procesinio sprendimo) pardavus akcijas bus sukelta neproporcingai didelė žala ne tik atsakovui, bet ir tretiesiems asmenims, o tai prieštarauja pamatiniams protingumo bei sąžiningumo principams.
10. Ieškovė Luminor Bank AB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas tinkamai konstatavo pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą, o atskirojo skundo argumentai nepatvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumo, nes iš esmės pakartoti tik prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti samprotavimai.
2. Nėra tenkinama nei viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nes N. P. byloje yra atsakovas ir nėra pareiškęs jokių materialinių teisinių reikalavimų, kurių užtikrinimui tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl negalima pasisakyti dėl prima facie pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsakovas pats nurodo, kad teikiamu prašymu siekia ne nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimo, o užkirsti kelią kitose bylose priimtų sprendimų įvykdymo atgręžimui. Ieškovei palankus teismo sprendimas šioje byloje nebūtų vykdomas priverstine tvarka.
3. Prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo turi būti teikiamas vykdomosiose bylose tiesiogiai antstoliui. Sprendimai, kurių pagrindu pradėti išieškojimai, buvo priimti atskirose bylose, be to išieškojimas vykdomas ne tik iš N. P. priklausančio turto – akcijų, bet ir kito turto. Atsakovas tokiu būdu iš esmės siekia viso vykdymo proceso sustabdymo, tokiu būdu būtų pažeisti ir kitų kreditorių interesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad galimi atvejai, kada laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aktualus ne ieškovui, bet kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be ieškovo, taip pat gali prašyti, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais; vienas atsakovas kito atsakovo turtui, jeigu ieškovas  prašo restitucijos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-649/2009). Taigi, prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje taip pat turi teisę ir atsakovas, tačiau jos taikomos, atsižvelgiant į byloje pareikštus šalių reikalavimus.
14. Nagrinėjamu atveju prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė vienas iš bylos atsakovų – N. P.. Jo teigimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese vykdomosiose bylos Nr. 0008/17/00966 ir 0157/16/01505 sustabdymas – tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais bei papildomai užkirstų kelią naujų ginčų tarp bylos šalių bei žalos kilimui ateityje. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams.
15. Kaip minėta, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
17. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
18. Kaip nurodo apeliantas, vykdomosiose bylose, kurių vykdymą prašoma sustabdyti, vykdomas išieškojimas iš apelianto turto, taip pat ir jam priklausančių UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko akcijų, kitose bylose priimtų procesinių sprendimų pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus panaikinti neeilinio bendrovės akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus (visais darbotvarkės klausimais) dėl įstatinio kapitalo didinimo; pripažinti negaliojančia sutartį dėl naujai išleistų akcijų pasirašymo; arba ex officio išspręsti klausimą ir sumažinti įstatinį bendrovės kapitalą anuliuojant 249 982 vnt. akcijų. Atsakovas nėra pareiškęs jokių savarankiškų materialinių reikalavimų. Taigi, byloje nėra ginčijami nei vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu pradėti prašomi stabdyti vykdymo veiksmai, nei sandoriai, kurių pagrindu buvo priimti priverstinai vykdomi teismo sprendimai. Todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškovės šioje byloje pareikštais reikalavimais, kuriais siekiama bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, ginčijant akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus dėl įstatinio kapitalo didinimo.
19. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovei palankus teismo sprendimas šioje byloje nebūtų priverstine tvarka vykdomas, t. y. teismo sprendimo įsiteisėjimas šioje byloje jau savaime sukurs visus pareikštu ieškiniu siekiamus teisinius padarinius. Taigi, nagrinėjamoje byloje būsimas ieškovei galimai palankus teismo sprendimas nebūtų reikalaujantis priverstinio vykdymo. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad sprendimo įvykdymas, nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
20. Apeliantas tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde akcentuoja prašomų taikyti priemonių prevencinį pobūdį – siekį užkirsti kelią naujų ginčų tarp bylos šalių bei žalos kilimui ateityje. Tačiau toks tikslas, jo nesiejant su būsimo teismo sprendimo užtikrinimu, pagal proceso įstatymą nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vykdymo proceso šalys (tarp jų ieškovė ir atsakovas), manydami, kad nagrinėjamos civilinės bylos teisinis rezultatas gali turėti įtakos priverstinai realizuojamo skolininko turto vertei, turi teisę kreiptis į vykdomąsias bylas vykdančius antstolius ir prašyti sustabdyti vykdymo veiksmus.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo prašymo argumentus ir, nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pagrįstai atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Marius Bajoras