Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-186-873/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00406-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. 10ANN-138454591-18 paliktas nepakeistas ir R. Š. atstovo advokato padėjėjo Viliaus Virbicko skundas netenkintas,
n u s t a t ė :
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 10ANN-13845459-18 už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą R. Š. nubaustas 300 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių dėl to, kad 2017 m. gruodžio 10 d., 07.45 val., Vilniuje, Justiniškių gatvėje, vairuodamas kelių transporto priemonę, automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,64 promilės girtumas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė R. Š. atstovo advokato padėjėjo Viliaus Virbicko skundą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 10ANN-13845459-18 paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad R. Š. yra baustas už KET nusižengimus, viena nuobauda tebegaliojanti, nagrinėjamas nusižengimas yra itin šiurkštus, pažeidėjo neblaivumas, nors ir lengvas, tačiau gana ženkliai viršija leistiną ribą, nusižengimas padarytas tyčia, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui, pagrįsta, nes kitaip nebus pasiekti administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių tikslai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo 12 mėnesių ir skirti švelnesnę nuobaudą. Pareiškėjas nurodo, jog pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tik nežymiai viršijo leidžiamą ribą, turi 22 metų stažą, už analogišką nusižengimą niekada nebaustas, darbdavys apie jį atsiliepia tik teigiamai. Pareiškėjas pažymi, kad jo darbas susijęs su vairavimu, jis dirba dažytoju, kasdien važiuoja į skirtingus objektus, taip pat, atsiimti darbui reikalingų priemonių, be to, jis išlaiko bei prižiūri pensininkę motiną, o praradus ilgam terminui vairuotojo pažymėjimą bei sumažėjus atlyginimui, pareiškėjo šeimoje susidarys sunki materialinė padėtis. Pareiškėjas nurodo, jog jo motinai A. Š. keistas klubo sąnarys, ji laukia antros operacijos. Ji daug metų skundžiasi kairio kelio sąnarių skausmais, diagnozuota jo artrozė. A. Š. sveikatos būklė 2017 m. pablogėjo, buvo nuspręsta daryti endoprotezavimo operaciją, kuri 2018 m. sausį buvo atlikta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholį negausiai vartojo išvakarėse, o automobilį vairavo tik kitą dieną todėl, jog pareiškėjo motinos sveikatos būklė pablogėjo, buvo ne darbo diena ir pareiškėjas ketino ją aplankyti. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Pareiškėjas pažymi, kad supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, sutinka su baudos dydžiu, taip pat sutinka, jog yra tikslinga atimti galimybę vairuoti transporto priemonę tam tikram laikui, kad jis pajustų neigiamas savo poelgio pasekmes ir padarytų savo elgesio išvadas, tačiau, pareiškėjo nuomone, 12 mėnesių terminas turėtų būti bent minimaliai sutrumpintas.
4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Pareiškėjo R. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau R. Š. apeliaciniame skunde keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių) individualizavimo klausimas. Pareiškėjas R. Š. skunde nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą. Būtent šiuo klausimu (dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybės) apygardos teismas pasisakys.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą bei R. Š. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. R. Š. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018 m. sausio 5 d. nutarimu R. Š. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir atsižvelgusi į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) ir nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė 300 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam, terminui.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju nėra. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. Š. kaltę dėl nusižengimo pripažino, gailisi dėl savo poelgio, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinamos individualizuojant nuobaudą straipsnio sankcijos ribose. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta Institucijos nutarimu paskiriant minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliam terminui.
11. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti bei rūpintis ligota motina. R. Š., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl patirtos teisinės pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas. Pažymėtina ir tai, kad padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.
11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo sutrumpinti R. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Nijolė Žimkienė