Civilinė byla Nr. e3K-3-154-684/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17427-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.17; 3.4.2.4.5; 3.4.2.6.5; 3.4.2.6.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, „Luminor Bank AS“, veikiantis per Lietuvos skyrių, A. B., antstoliai Jonas Petrikas, Aleksandras Selezniovas, Daiva Prunskienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo, kuriuo nutraukta fizinio asmens bankroto byla, res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galią bei atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuo pagrindu, kai nuo ankstesnio fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo nepraėjo 10 metų, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja I. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.
3. Pareiškėja nurodė, kad pareiškimo teismui padavimo dieną jos bendra skola kreditoriams sudaro apie 347 120,55 Eur: pareiškėja skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 18 732,12 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ – apie 125,78 Eur; „Luminor Bank AS“ – apie 326 262,65 Eur; A. B. – apie 2000 Eur. Pareiškėja nurodė ir tai, kad nurodytos sumos gali būti tikslinamos dėl priskaičiuotų palūkanų ir vykdymo išlaidų.
4. Pareiškėja teigia, kad priežastys, dėl kurių ji tapo nemoki, yra šios: buvęs pareiškėjos sugyventinis sudarė kredito sutartį dėl žemės sklypo pirkimo ir gyvenamojo namo statybos, o pareiškėja laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ir lėšomis. Pažymi, kad tarp šalių buvo pasirašyti papildomi susitarimai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo perkelta visa skola bei kitos skolininko teisės ir pareigos. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad bus pajėgi tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau pateko į situaciją, kai tą padaryti tapo nebeįmanoma. Anot pareiškėjos, jos nemokumas iš dalies yra susijęs su tuo, kad ji, raginama banko darbuotojų, pasirašė susitarimą, kuriame įtvirtinta sąlyga dėl negrąžintos kredito sumos konvertavimo iš eurų į Šveicarijos frankus. Pareiškėja buvo įtikinta, kad kredito grąžinimas Šveicarijos frankais jai bus finansiškai palankesnis, kadangi tuo metu vyravusi palūkanų norma imant paskolą Šveicarijos frankais buvo mažesnė, palyginti su kita valiuta, tačiau, negrąžintą kredito sumą konvertavus iš eurų į Šveicarijos frankus, sutarties vykdymas iš esmės pabrango, nes gerokai pabrangus Šveicarijos frankui euro atžvilgiu mokėtinos sumos kreditoriui labai padidėjo. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu jai trūksta lėšų visiems savo būtiniesiems poreikiams, tuo labiau didžiuliams kreditorių reikalavimams patenkinti; be to, nuolat augančios kreditorių skaičiuojamos palūkanos bei antstolių skaičiuojamos vykdymo išlaidos didina skolas kreditoriams, dėl to pareiškėja per visą savo gyvenimą nesugebės padengti visų skolų (apsiskaičiavo, kad tai užtruktų apie 88 metus). Pareiškėja nurodo, kad ji šiuo metu vykdo individualią veiklą ir per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba apie 985 Eur.
5. Pareiškėja nurodė, kad pirmą kartą bankroto byla jai buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-5054-1025/2019, tačiau 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nutarta netvirtinti pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pagrindu).
6. Pareiškėja pažymėjo, kad antrą kartą bankroto byla jai buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-7139-838/2020, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti jai bankroto bylą (bankroto byla nebuvo nutraukta ar pabaigta), todėl toks atsisakymas nedraudžia pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 3 metų. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių tvirtinti, jog per paskutinius trejus metus nuo 2020 m. spalio 15 d. (apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą dienos) ji atliko kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, lėmusius skolų atsiradimą, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja teigia, kad ji nevengė bent iš dalies vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (per pastaruosius 3 metus yra sumokėjusi 3468,40 Eur), abejonių keliančių sandorių neatliko, dirbo ir stengėsi stabilizuoti savo turtinę padėtį, o tai rodo jos sąžiningumą, atsižvelgiant į FABĮ nuostatas. Taigi, yra visi įstatymo nustatyti pagrindai pareiškėjai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismui – tenkinti tokį jos prašymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.
8. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčas dėl pareiškėjos nemokumo, pareiškėjos būklė atitiko fizinio asmens nemokumą, kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjai bankroto byla jau buvo iškelta, vėliau nutraukta, o nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 7 d., šiuo metu nėra praėję 10 metų. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla pareiškėjai buvo nutraukta, be kita ko, ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui. Teismas nurodė ir tai, kad šias aplinkybes pareiškėjai nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje N. e2S-1146-524/2020, panaikinęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai ir atsisakęs iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjos bankroto byla buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl nurodytas 10 metų ribojimas šiuo atveju netaikytinas, tačiau vertino, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas ribojimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą siejamas su bankroto proceso nutraukimu (tam tikrais pagrindais), neišskiriant bankroto proceso stadijos (taikant šį punktą nesvarbu, kokioje stadijoje bankroto procesas buvo nutrauktas – iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ar po jo, vertinama tik tai, ar jis buvo pradėtas, t. y. ar buvo iškelta bankroto byla, kuri vėliau buvo nutraukta (tai ir įvyko pareiškėjos atveju).
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata yra imperatyvi, o jame nurodytas išimčių sąrašas vertintinas kaip baigtinis, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja šiuo metu jau yra įgijusi teisę pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą, kadangi bankroto byla pareiškėjai buvo nutraukta, be kita ko, FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui, šis terminas nuo bankroto proceso nutraukimo nėra suėjęs, atitinkamai pareiškėja šiuo metu neturi teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
11. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2025 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 pareiškėjai buvo nutarta iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimis patvirtino pareiškėjos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2019 m. spalio 21 d. nutartimi teismas atsisakė priimti bankrutuojančios pareiškėjos bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir šis planas grąžintas bankrutuojančiam asmeniui jį pakartotinai tikslinti ir svarstyti kreditorių susirinkime. Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, be kita ko, nutarta netvirtinti bankrutuojančios pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano, pareiškėjai fizinio asmens bankroto byla nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėja pateikė neteisingą ir neišsamią informaciją apie savo finansinę padėtį, nesiėmė veiksmų mokumui atkurti ir nepakankamai stengėsi didinti savo pajamas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-653-513/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėja nesiekia ir nededa jokių pastangų atkurti mokumą ir bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, o toks bankrutuojančio fizinio asmens elgesys bankroto proceso metu nesuderinamas nei su sąžiningumo reikalavimais, nei su fizinio asmens bankroto procedūros tikslais ir vien tik deklaratyvių abstrakčių teiginių apie siekius atkurti mokumą išdėstymas mokumo atkūrimo plane nėra pakankamas bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai užtikrinti.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto byla pareiškėjai 2020 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui, nurodyta nuostata yra imperatyvioji. Ši nuostata reiškia, jog teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviajai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyviojoje teisės normoje, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja šiuo metu neturi teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtintas apribojimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra siejamas su ankstesnio bankroto proceso nutraukimu tam tikrais pagrindais, neatsižvelgiant į konkrečią bankroto proceso stadiją. Tai reiškia, kad nėra teisiškai reikšminga, ar bankroto byla buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, ar po jo, svarbu tik tai, jog bankroto byla buvo pradėta ir vėliau nutraukta. Šis apribojimas grindžiamas siekiu užtikrinti sąžiningą bankroto proceso eigą ir apsaugoti kreditorių interesus. Dešimties metų draudimas inicijuoti naują bankroto procesą yra taikomas dėl nustatyto nesąžiningumo, nepriklausomai nuo to, kuriame etape buvo nutrauktas bankroto procesas. Todėl pareiškėjos situacijoje nėra reikšmės, kada tiksliai buvo nutraukta ankstesnė bankroto byla, esminis aspektas yra pats faktas, jog ji buvo nutraukta, ir dėl to jai taikomas atitinkamas teisės ribojimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus, kad teismas turėjo vertinti pareiškėjos elgesį per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai bankroto byla buvo nutraukta 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, be kita ko, ir dėl jos nesąžiningumo, tai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Todėl nagrinėjamu atveju nustatant terminus svarbu išskirti vertinimo laikotarpį dėl sąžiningumo – treji metai iki bankroto bylos iškėlimo pareiškimo – ir draudimo laikotarpį po bankroto bylos nutraukimo – 10 metų, jei byla nutraukta dėl nesąžiningumo, išskyrus nurodytas išimtis.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatas, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (10 straipsnyje nurodyti šie išimtiniai atvejai: nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti, teismas nepatvirtina plano, iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla). Iš aptariamo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad nuo pareiškėjos bankroto proceso nutraukimo nėra praėję 10 metų. Ši aplinkybė yra FABĮ nustatytas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Bankroto procesas gali būti pradedamas, tik kai konstatuojamas fizinio asmens nemokumas ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų kliūčių iškelti bankroto bylą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, pagrįstai ir teisėtai pasisakė dėl reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, dėl kokių priežasčių pareiškėjai buvo nutraukta fizinio asmens bankroto byla 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, ir pagrįstai nevertino pareiškėjos sąžiningumo pastarųjų trejų metų laikotarpiu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai neatsižvelgė į pareiškėjos argumentą, kad bankroto byla buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl nurodytas 10 metų ribojimas neturėtų būti taikomas vien formaliu pagrindu, t. y. remiantis tuo, kad ankstesne teismo nutartimi buvo formaliai pritaikytas klaidingas teisinis pagrindas ir netinkama teisės norma. Tai, kad ankstesnis teismas padarė nepagrįstą išvadą, nesaisto teismų, vėliau nagrinėjančių bylą, turinčią viešąjį interesą, ir toliau netinkamai taikyti teisės normas. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentu, kad jai taikomas 10 metų ribojimas iškelti bankroto bylą ir dėl to, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas buvo pritaikytas tik formaliai, o rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokiais pagrindais fizinio asmens bankroto byla nutraukiama.
17.2. Naujausioje teismų praktikoje nurodyta, kad iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto lingvistinės formuluotės matyti, jog, pirma, turi būti nustatytas neteisingos informacijos pateikimo teismui faktas; antra, turi būti nustatyta, kad kilo reali grėsmė, jog plane nurodytos priemonės gali būti neįvykdytos; trečia, turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisingos informacijos pateikimo teismui ir realios grėsmės, kad plane nurodytos priemonės gali būti neįvykdytos. Siekiant taikyti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti nustatyta, jog egzistuoja visos trys pirmiau nurodytos sąlygos kartu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2518-779/2021). Kol nėra patvirtintas mokumo atkūrimo planas, tai negali pakenkti nei kreditorių interesams, nei turėti įtakos atkuriant fizinio asmens mokumą (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-458-524/2024). Taigi, pareiškėjos mokumo atkūrimo planas dar nebuvo patvirtintas, todėl, vadovaujantis naujausia teismų praktika, tai mokumo atkūrimo plane nurodytų priemonių vykdymui negalėjo turėti jokios įtakos.
17.3. Net jeigu pareiškėja būtų laikoma nesąžininga, kaip pateikusi netikslią informaciją rengiant mokumo atkūrimo planą, ši informacija buvo pateikta 2020 metais, t. y. jau yra praėję daugiau nei 3 metai nuo mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir teismo atsisakymo jį tvirtinti. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu, nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nutraukta fizinio asmens bankroto byla, res judicata ir prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje
18. Pareiškėja kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai, atsisakydami jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi (kuri Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi palikta nepakeista), pagal kurią pareiškėjos bankroto byla nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais. Pareiškėjos teigimu, teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, nutraukdamas pareiškėjos bankroto bylą, formaliai pritaikė klaidingą teisinį pagrindą ir netinkamas teisės normas. Tokios teismo padarytos išvados negali turėti aukštesnės teisinės galios nei FABĮ ir teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl tai nesaisto teismų, vėliau nagrinėjančių bylą, turinčią viešąjį interesą, ir toliau netinkamai taikyti teisės normas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 32 punktas).
20. Pirma, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja privalomumo savybę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis). Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šia norma įtvirtinta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015).
21. Antra, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja ir res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo procesinis sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015). Trečia, įsiteisėjęs teismo sprendimas taip pat turi ir prejudicinę galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia ir tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 182 straipsnis 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 32 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipiasi jau trečią kartą. Pirmą kartą pareiškėjai fizinio asmens bankroto byla iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, tačiau ji Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, teismui nepatvirtinus bankrutuojančios pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano ir konstatavus tai, kad pareiškėja pateikė neteisingą ir neišsamią informaciją apie savo finansinę padėtį, nesiėmė veiksmų mokumui atkurti ir nepakankamai stengėsi didinti savo pajamas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį, be kita ko, pažymėdamas, kad pareiškėja nesiekia ir nededa jokių pastangų atkurti mokumą ir bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, o toks bankrutuojančio fizinio asmens elgesys bankroto proceso metu nesuderinamas nei su sąžiningumo reikalavimais, nei su fizinio asmens bankroto procedūros tikslais.
23. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pagal bendrąsias teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo taisykles, apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 6 dalis), ir nors pareiškėja siekė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis būtų peržiūrėta kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis), tačiau kasacinis skundas nebuvo priimtas ir įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis liko galioti, todėl sukelia šios nutarties 19–21 punktuose aptartus įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius (teismo sprendimo privalomumo, res jucidata ir prejudicinę galią).
24. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 84 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta, jog pareiškėjos bankroto byla nutrauktina remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, todėl vien tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta tik nutraukti pareiškėjos bankroto bylą ir nėra nurodyta, kokiais pagrindais pareiškėjos fizinio asmens bankroto byla yra nutraukiama, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nėra žinoma, dėl kokių FABĮ įtvirtintų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų pareiškėjos bankroto byla nutraukiama. Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos kasacinio skundo argumentai, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties pareiškėjai nėra aišku, kokiais pagrindais jos bankroto byla buvo nutraukta.
25. Byloje nustatyta, kad antrą kartą pareiškėjai fizinio asmens bankroto byla iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi, tačiau ši Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi buvo panaikinta ir nuspręsta atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, remiantis jau įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje taip pat pasisakė ir apie įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties prejudicinę savybę, nurodydamas, kad tiek pirmą, tiek antrą kartą sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys ir FABĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas šiose civilinėse bylose buvo įrodinėjimo dalykas. Todėl aplinkybės dėl pareiškėjos neteisingos informacijos pateikimo apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis laikytinos prejudiciniu faktu, nustatytu tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d., tiek Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimis, kurio įrodinėti nereikia.
26. Taigi, teisėjų kolegija nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir turi visas įsiteisėjusio procesinio sprendimo savybes, įskaitant ir šios 2020 m. gegužės 7 d. nutarties prejudicinę galią. Todėl šią bylą nagrinėję teismai, nagrinėdami pakartotinį pareiškėjos prašymą iškelti jos fizinio asmens bankroto bylą, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo saistomi 2020 m gegužės 7 d. nutartyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus pagrindų ir iš jų kylančių padarinių.
27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, pareiškėjai trečią kartą pateikus prašymą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ir joje nurodytais bankroto bylos nutraukimo pagrindais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo sukeliamus teisinius padarinius.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais ir šių pagrindų tarpusavio santykio aiškinimo ir taikymo
28. Pareiškėja kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, atsisakydami iškelti pareiškėjos bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindu, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjos bankroto byla Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nutraukta dar iki mokumo atkūrimo plano pavirtinimo, todėl FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas pareiškėjai negalėjo būti taikomas. Teismas galėjo nutraukti pareiškėjos bankroto bylą tik remdamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teismai nepagrįstai taikė 10 metų ribojimą pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto procesą pareiškėjai. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
29. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.
30. Nagrinėjamoje byloje teismai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai, remdamiesi įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, pagal kurią pareiškėjos bankroto byla, be kita ko, nutraukta FABĮ 10 straipsnio 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui. Taigi, iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas.
31. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus.
32. Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti FABĮ 10 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekviena FABĮ 10 straipsnyje nustatyta sąlyga yra savarankiškas bankroto bylos nutraukimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 25 punktas).
33. Teisės doktrinoje bankroto bylos nutraukimo sąlygos pagal savo pobūdį skirstomos į kelias kategorijas: 1) sąlygas, kurios siejamos su skolininko bankroto proceso pareigų nevykdymu (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8 punktai); 2) sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių bankroto procesas negalėjo būti pradėtas (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3–5 punktai); 3) kitas sąlygas (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9, 10 punktai) (Jokubauskas, R. Fizinių asmenų bankroto procesas. Krakow, 2022, p. 211).
34. Taigi, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtintas 10 metų terminas, per kurį nutraukta fizinio asmens bankroto byla negali būti iškeliama. Šiame straipsnyje nustatytos ir tam tikros išimtys iš šios bendrosios taisyklės. Tai yra atvejai, kai bankroto byla buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais (nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; teismas nepatvirtina plano; iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla). Šios išimtys (bankroto bylos nutraukimo pagrindai), teisėjų kolegijos vertinimu, yra siejamos su tuo, kad skolininko bankroto procesas nebuvo vykdomas ir skolininkas negalėjo pasinaudoti FABĮ nustatytu skolų nurašymu.
35. Vienas iš tokių atvejų, kai, nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, netaikomas 10 metų ribojimas pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad mokumo atkūrimo planas nustato fizinio asmens bankroto proceso gaires, jame įtvirtinamos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl be patvirtinto mokumo atkūrimo plano fizinio asmens bankroto procesas negali vykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017, 20 punktas).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatomis, kurios reglamentuoja reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą.
38. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
39. Kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama kreditorių grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir (arba) pritaria administratoriaus išvadai, kad nėra galimybių įgyvendinti planą ir (arba) administravimo išlaidų sumos pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo išlaidų struktūrą nepagrįstai didelės ar nepagrįstai mažos, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 ir šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Kai plano projektas patikslinamas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, bankroto administratorius turi teisę per 2 darbo dienas nuo patikslinto plano projekto gavimo dienos pateikti naują išvadą (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad pažeistos FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).
40. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019, 28 punktas).
41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021, 20 punktas).
42. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad fizinio asmens bankroto byla FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukiama dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, susijusių su įstatyme nurodytų reikalavimų neįvykdymu, konkrečiai FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkto, 8 straipsnio 1–4 dalių pažeidimu, ir (arba) kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų neužtikrinimu, t. y. esant kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros disbalansui. Kaip minėta šios nutarties 34 punkte, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai pakartotinis bankroto proceso inicijavimas nėra ribojamas 10 metų terminu, yra atvejai, kai bankroto procesas nebuvo vykdomas dėl objektyvių priežasčių (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto byla negali būti tęsiama nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano dėl objektyvių, su įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu susijusių priežasčių, laikytina, kad bankroto procesas nebus vykdomas ir fizinis asmuo negalės pasinaudoti FABĮ nustatytu skolų nurašymu, todėl ir 10 metų apribojimas inicijuoti fizinio asmens bankroto procesą iš naujo, nutraukus fizinio asmens bankroto bylą šiuo pagrindu, nėra taikomas.
43. Tuo tarpu fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos, sukelia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtintą teisinę pasekmę – fizinis asmuo netenka teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra nepraėjus 10 metų laikotarpiui nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą šiuo pagrindu įsiteisėjimo dienos.
44. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo paskirtis atskleidžiama 2011 m. kovo 28 d. pateiktame FABĮ projekto aiškinamajame rašte, kuriame nurodyta, kad projektu siūloma nustatyti, jog galimybė bankrutuoti turėtų būti suteikiama tik sąžiningiems fiziniams asmenims, o teismas, paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ar pajamas ar nuslėpė nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir jeigu tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumo atkūrimui, turėtų priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
45. Aptariamų FABĮ tikslų svarba nuosekliai akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Be kita ko, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama ir tai, kad fizinio asmens sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023, 23 punktas).
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į pirmiau aptartą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kuri expressis verbis perkelta iš FABĮ projekto aiškinamojo rašto, kuriame šis nutraukimo pagrindo taikymas siejamas su pagrindine šio įstatymo paskirtimi – suteikti galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims, tiek į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, aiškinančią fizinio asmens bankroto pagrindinį tikslą ir pagrindinius bankroto proceso principus, daro išvadą, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas yra siejamas būtent su vertybiniais kriterijais, t. y. su fizinio asmens pareigų neatlikimu ir jo nesąžiningumu bankroto proceso metu.
47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sąžiningumo reikalavimas fiziniam asmeniui yra reikšmingas nuo pat bankroto bylos inicijavimo, nes jau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra vertinamas pareiškėjo sąžiningumas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Šioje stadijoje pasireiškiantis asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).
48. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo bankroto procese, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019, 26 punktas).
49. Kasacinio teismo praktikoje aptariama FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
50. Taigi, teismas, jau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje nustatęs skolininko nesąžiningumą, turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Tokiu būdu įgyvendinamas aptariamos teisės normos tikslas – dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 36 punktas).
51. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne visais atvejais skolininko nesąžiningumas gali būti objektyviai nustatomas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Skolininko nesąžiningumo, neteisingos informacijos ar duomenų pateikimo aplinkybės gali paaiškėti ir teismui jau iškėlus fizinio asmens bankroto bylą.
52. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors jau bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
53. Taigi, fizinio asmens sąžiningumas, tinkamos informacijos pateikimas, FABĮ įtvirtintų pareigų atlikimas yra viena iš pagrindinių, pirmiau kasacinio teismo praktikoje aptartų, fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu, kurias tinkamai vykdant galima pasiekti fizinio asmens bankroto proceso tikslą – padėti sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti mokumą ir grįžti į aktyvią ekonominę veiklą. Todėl teisingos informacijos pateikimas yra itin svarbus teismui ne tik sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau išlieka aktualus ir viso bankroto proceso metu: tiek sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, tiek bankroto administratoriui vertinant mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus, tiek kreditoriams balsuojant dėl šio plano ir sprendžiant, kokia pagalba turėtų būti suteikiama skolininkui. Atitinkamai neteisingas minėtos informacijos suteikimas neleidžia tinkamai atlikti minėtų veiksmų ir pasiekti FABĮ įtvirtintų tikslų. Dėl šios priežasties teismas, paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane nurodytos priemonės gali būti neįvykdytos, nutraukia bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, FABĮ paskirtį ir kasacinio teismo praktiką, nurodo, kad tokiais atvejais, kai skolininko nesąžiningumas konstatuojamas jau po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, t. y. fizinio asmens bankroto proceso metu, įstatymo leidėjo tikslas yra griežtesnių teisinių padarinių nesąžiningam skolininkui taikymas – fizinio asmens bylos nutraukimas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kartu nustatant 10 metų ribojimą skolininkui pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas).
55. Atmestini kaip nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos bankroto byla nutraukta dar iki mokumo atkūrimo plano pavirtinimo.
56. Atsižvelgiant į šios nutarties 45–47 punktuose jau aptartą fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagrindo tikslą, kasacinio teismo praktiką dėl bankrutuojančio skolininko pareigos būti sąžiningam viso bankroto proceso metu, nėra pagrindo sutikti, kad šios teisės normos taikymui mokumo atkūrimo plano patvirtinimas yra būtina sąlyga. Priešingai, kaip minėta pirmiau, teisingos informacijos pateikimas yra itin svarbus viso bankroto proceso metu, t. y. tiek iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, tiek vertinant mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus, tiek kreditoriams, balsuojantiems dėl šio plano ir sprendžiantiems, kokia pagalba turėtų būti suteikiama skolininkui, o neteisingas ir (ar) sąmoningai klaidingos informacijos suteikimas neleidžia tinkamai atlikti šių veiksmų ir pasiekti pirmiau aptartų FABĮ tikslų. Tokios pozicijos taip pat laikomasi ir teisės doktrinoje, kurioje akcentuojama, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta bankroto bylos nutraukimo sąlyga siejama su neteisingos informacijos, susijusios su mokumo atkūrimo plano rengimu, tvirtinimu ir vykdymu, pateikimu (Jokubauskas, R. Fizinių asmenų bankroto procesas. Krakow, 2022, p. 212).
57. Be kita ko, kaip minėta šios nutarties 32 punkte, FABĮ 10 straipsnyje nustatyti savarankiški fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Tai reiškia, kad FABĮ 10 straipsnyje nurodyti fizinio asmens bylos nutraukimo pagrindai taikomi nepriklausomai vienas nuo kito. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas bankroto bylos nutraukimo pagrindas yra susijęs su objektyviomis priežastimis, konkrečiai – su įstatyme nustatytų reikalavimų mokumo atkūrimo planui neįvykdymu ir plano tvirtinimo procedūrų nesilaikymu. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas fizinio asmens bylos nutraukimo pagrindas siejamas su vertybiniais kriterijais – skolininko nesąžiningumo vertinimu bankroto proceso metu. Tačiau tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, ne tik nusprendžia netvirtinti mokumo atkūrimo plano, bet ir nustato, kad skolininkas pateikė neteisingą informaciją (buvo nesąžiningas), tai, nuspręsdamas nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teismas taip pat turi teisę fizinio asmens bankroto bylą nutraukti ir remdamasis šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog bylą nagrinėję teismai padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, ar pareiškėjos bankroto byla remiantis FABĮ 10 straipsnio 3 punktu buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, ar po jo patvirtinimo, svarbu tai, jog bankroto byla buvo iškelta ir vėliau nutraukta remiantis būtent šiuo pagrindu.
58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, jeigu fizinio asmens nesąžiningumas jam teikiant neteisingą informaciją buvo konstatuotas bankroto proceso metu rengiant, tvirtinant ar vykdant mokumo atkūrimo planą ir dėl to bankroto byla buvo nutraukta pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra šiam fiziniam asmeniui taikomas 10 metų terminas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), bet ne 3 metų terminas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, ar mokumo atkūrimo planas pagal pateiktą neteisingą informaciją buvo patvirtintas.
59. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai, pagrįstai vadovaudamiesi įsiteisėjusia ir prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ir joje nustatytomis aplinkybėmis, atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindu, konstatuodami, jog pareiškėja šiuo metu nėra įgijusi teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
60. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų vadovaujantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
61. Pareiškėjos kasacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame procese neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 443 straipsnio 6 dalis).
62. Kasacinis teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl dėl jų atlyginimo priteisimo byloje nėra sprendžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas