Administracinė byla Nr. eA-2380-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00418-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas N. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) (pagal bylos duomenis – Vilniaus AVPK viršininko) 2025 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 10-TE-4 „Dėl N. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) pripažinti pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu ir priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo; 3) grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus (toliau – ir KPS) 1-jo poskyrio specialisto pareigas (pareigybės grupė – 12).

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Jis iki atleidimo iš vidaus tarnybos ėjo Vilniaus AVPK KPS 1-jo poskyrio specialisto pareigas (pareigybės grupė – 12). Vilniaus AVPK viršininko Įsakymu pareiškėjas nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-176 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) už pareigūno vardo pažeminimą.

2.2.       Pagal Išvadą pagrindu atleisti už pareigūno vardo pažeminimą atsakovas laikė aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, kartu su kitais Vilniaus AVPK KPS 1-jo poskyrio pareigūnais G. S., E. U., A. K., kartu su A. K. bei kitais Vilniaus AVPK KPS darbuotojais 2024 m. spalio 1 d. nuo 17 val. 30 min. iki 22 val. kavinėje ,,Buga” šventė Kelių policijos dieną, vartojo alkoholinius gėrimus – viskį ,,Jack Daniel’s”, 2024 m. spalio 1 d. nuo 23 val. kartu su G. S., E. U., A. K., A. K. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Aikštelė) į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas” (toliau – ir kelio ženklas Nr. 303), šalia A. K. automobilio BMW X6, buvo neblaivūs ar apsvaigę, pareiškėjas toleravo A. K. daromus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus: a) keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje ,,BMW X6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), yra 4 sėdimos vietos); b) kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; c) A. K. važiavimą neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams; d) pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; e) saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą; f) kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje (kad neva ir pareiškėjas šlapinosi viešoje vietoje); g) tiek pats pareiškėjas darė KET pažeidimą – keleivių taisyklių pažeidimą (toliau – ir 2024 m. spalio 1 d. įvykis). Atsakovo vertinimu, tai, jog pareiškėjas privalėjo žinoti, kad A. K. vairavo Automobilį neblaivus, įrodo kavinės darbuotojos paaiškinimas, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas A. K., einantis šlitinėjantis į šalis, rankomis prisilaikydamas Automobilio kėbulo, negebėjo eiti tiesiai, kad neva jo judesiai buvo akivaizdžiai nekoordinuoti, vėlesnė 2024 m. spalio 1 d. įvykio eiga, kuomet 2024 m. spalio 2 d., 00.40 val. A. K. neblaivumo nustatymo akte fiksuoti neblaivumo pažymiai ir dėl to jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas tokius pareiškėjo ir kitų nurodytų pareigūnų veiksmus vertino kaip policijos pareigūno vardo pažeminimą bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymą, pasireiškusį sąmoningais, kaltais, tyčiniais, priešingais teisei ir tarnybinės etikos normoms veiksmais (tyčia), pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais.

2.3.       Pareiškėjo veiksmuose nebuvo kaltės (tyčios), jis nepažemino pareigūno vardo, todėl Įsakymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovas Išvadoje vertino ne pareiškėjo konkrečius veiksmus 2024 m. spalio 1 d. įvykio metu nuo 23 val. iki 23.38 val., bet visų įvykyje dalyvavusių pareigūnų bendrus veiksmus, jų nedetalizuojant (individualizuojant), tuo buvo pažeistas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 24 punktas, t. y. padarytas procedūrinis pažeidimas, apsunkinta pareiškėjo teisė gintis nuo jam pateikiamų įtarimų. Atsakovas pareiškėjo kaltės įrodymu laikė kavinės darbuotojos paaiškinimą tarnybinio patikrinimo metu, kad neva ji matė, jog visi 12–14 pareigūnų kavinėje nuo 17 val. 30 min. iki 22 val. vartojo alkoholinius gėrimus, suvartojo 4 butelius po 0,7 litro talpos viskio ,,Jack Daniel’s”. Abejotina, kad kavinės darbuotoja visą laiką stebėjo ir matė, kad absoliučiai visi pobūvio dalyviai vartojo alkoholį. Pareiškėjas nematė, kad alkoholį vartotų A. K..

2.4.       2024 m. spalio 31 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) su prašymu per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą. Paaiškinimą pareiškėjas pateikė 2024 m. lapkričio 6 d. Jame akcentavo, kad: a) jis negalėjo (sėdėjo ant Automobilio galinės sėdinės iš kairės pusės keleivio vietoje už vairuotojo) ir neprivalėjo matyti kelio ženklo Nr. 303, nes buvo tik keleivis, nėra ginčo, kad prieš tai pareiškėjas kavinėje ,,Buga” vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigęs; b) pareiškėjas Aikštelėje alkoholinių gėrimų nevartojo – tai matyti ir iš byloje esančio vaizdo įrašo – didžiausią laiko dalį jis bendravo su savo kolege; c) Aikštelė buvo neapšviesta, buvo labai tamsu, jis nestebėjo ir nematė, kad kiti kolegos šlapintųsi ir pats joje nesišlapino (pranešime dėl tarnybinio nusižengimo jam šis kaltinimas nebuvo pareikštas); d) kadangi A. K. Automobilis buvo gana didelis ir erdvus, pareiškėjas, įsėdęs į jį, neužfiksavo, kiek jame yra keleiviams skirtų vietų, todėl tai niekaip negali būti laikoma pareigūno vardo pažeminimu (jis nepažeidė jokių Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnyje numatytų keleivio pareigų); e) pareiškėjui A. K. nekėlė jokių įtarimų dėl (ne)blaivumo, nes pareiškėjas nematė pastarąjį vartojus alkoholinius gėrimus, praeityje tokių įvykių irgi nebuvo. Pareiškėjas Aikštelėje neturėjo jokio kontakto su A. K., nestebėjo ką pastarasis veikė. Pareiškėjas matė, kad A. K. kažkas paskambino, pastarasis labai susijaudino po šio skambučio, pasakė, jog kuo skubiau reikia vykti namo. Pareiškėjas, įlipęs į Automobilį, vėl atsisėdo į galinę keleivio vietą už vairuotojo, naršė socialiniuose tinkluose, Automobilyje grojo muzika, kelio nestebėjo. Iš byloje esančio Aikštelės vaizdo įrašo nesimato jokio susidūrimo su kelio ženklu. Pareiškėjas, sėdėjęs Automobilyje, negalėjo pastebėti jokio eismo įvykio, todėl negalėjo ir neturėjo suvokti, kad A. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjas šių A. K. veiksmų negalėjo ir ,,toleruoti”.

2.5.       Priimdamas Įsakymą, atsakovas nevertino pareiškėjo asmenybės – jis nuo 2009 m. dirbo vidaus reikalų sistemoje, daug kartų skatintas, tiesioginio vadovo charakterizuojamas vien tik teigiamai.

3.               Teismo posėdyje pareiškėjas prašė patenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir akcentavo, kad nuosprendžiu A. K. nuteistas ne už tai, kad vairavo girtas, o už tai, kad vengė tikrintis girtumą, pareiškėjas neturėjo pareigos užkirsti kelią tokiam A. K. pažeidimui; pareiškėjas žinojo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nes anksčiau buvo pro ją pravažiavęs ir tarnybos metu, tačiau tą dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėjo už vairuotojo ant galinės sėdynės, todėl nematė, kad įvažiuojant vairuotojas pažeidė kelio ženklą Nr. 303; saugos automobiliui negalioja kelio ženklas Nr. 303; pareiškėjas ne viską suvokė dėl savo girtumo, todėl nėra jo kaltės, kad nereagavo į A. K. pažeidimus.

4.       Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.       Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ne tarnybos metu, neuniformuoti Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio pareigūnai – vyriausioji patrulė G. S., specialistai E. U., A. K. ir N. B., kartu su A. K. bei kitais Vilniaus AVPK KPS darbuotojais, 2024 m. spalio 1 d. nuo 17.30 val. iki 22.00 val. kavinėje „Buga“ šventė Kelių policijos dieną. Minėtoje kavinėje 2024 m. spalio 1 d. dirbusi K. S. patvirtino, jog minėti pareigūnai vartojo alkoholinius gėrimus – viskį „Jack Daniel‘s“. Alkoholio vartojimo faktą kavinėje „Buga“ patvirtino ir J. A., nurodė analogiškus faktus ir etikos komisijai. 2024 m. spalio 1 d., nuo 23.00 val., G. S., E. U., A. K., N. B. ir A. K. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į kurią įvažiavimas draudžiamas (kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“), šalia A. K. Automobilio. Iš vaizdo įrašų nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, jog pareigūnai ten vartojo alkoholinius gėrimus, o pastarieji neigia alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau iš pareigūnų elgesio (vaizdo įrašų duomenys – eidami šlitinėjo į šalis, klupo, mosikavo rankomis, rankomis prisilaikė Automobilio kėbulo, laikėsi įsikibę vienas kito, glėbesčiavosi, negebėjo eiti tiesiai, jų judesiai akivaizdžiai nekoordinuoti, ant Automobilio stogo stovėjo butelis, vizualiai panašus į viskio butelį) matyti, jog asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę. Išvadą, kad asmenys, esantys prie Automobilio, yra galimai neblaivūs ar apsvaigę, padarė ir pranešėjas O. P., kuris 2024 m. spalio 1 d. net kelis kartus skambindamas bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešė, kad Aikštelėje į Automobilį susėdo grupė galimai nuo kažko apsvaigusių jaunuolių ir pranešėjas baiminasi, kad apsvaigę asmenys gali vairuoti Automobilį (skambučio laikas 23.35 val.); Automobilis važiuoja link Taikos g. (skambučio laikas 23.39 val.) (PRĮR pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) duomenys). Vaizdo įrašai patvirtina, jog minėti pareigūnai toleravo tiek A. K. daromus KET pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (VĮ „Regitra“ duomenimis, Automobilyje yra 4 sėdimos vietos); kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, vairavimą neblaiviam esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą, kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje. Pareiškėjas dalyvavo darant pakankamai grubius pažeidimus.

4.2.       Pareigūnai privalėjo žinoti ir matyti, kad A. K. vairavo neblaivus, o tai įrodo tiek K. S. parodymai, jog kavinėje vartojo alkoholį, tiek vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas A. K. šlitinėjantis į šalis, rankomis prisilaikydamas Automobilio kėbulo, negebėjęs eiti tiesiai, jo judesiai buvo akivaizdžiai nekoordinuoti, vėlesnė 2024 m. spalio 1 d. įvykio eiga, kuomet 2024 m. spalio 2 d. 0.40 val. A. K. Neblaivumo nustatymo akte fiksuoti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jo negalėjimas eiti tiesia linija, negalėjimas pataikyti pirštu į nosies galą stovint) ir dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Minėtų pareigūnų elgesys tik parodo visiškai aplaidų jų požiūrį į tarnybą policijoje, nes dėl jų neveikimo, t. y. toleruojant eilę administracinių nusižengimų, kilo akivaizdžiai neigiamos pasekmės – buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, o A. K. pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, t. y. minėti pareigūnai elgėsi priešingai Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytoms pareigoms.

4.3.       Iš paaiškinimo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas aiškiai suvokė kokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą ir dėl jų pasisakė, todėl pareiškėjo, kaip kelių policijos pareigūno, teiginiai dėl neužfiksuotų Automobilyje keleiviams vežti skirtų vietų skaičiaus, dėl nežinojimo, kad A. K. buvo vartojęs alkoholį neatitinka visų surinktų faktinių duomenų ir laikytina gynybine versija. Vien tai, kad pareiškėjas „prieš įvykį vartojo alkoholį kavinėje, buvo pakankamai neblaivus“ negali būti laikomi pateisinančiais jo veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai.

5.       Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime nurodytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad pareiškėjas yra pareigūnas, kuris toleravo kolegos daromus pažeidimus, o tai rodo nesuderinamą su įstatymu ir visuomenės lūkesčiais jo požiūrį į tarnybą.

II.

6.       Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo N. B. skundą.

7.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1.       Įsakymas priimtas remiantis Išvada, kurioje konstatuota, kad Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialistas N. B., kartu su kitais pareigūnais, pažemino pareigūno vardą, todėl atleistinas iš vidaus tarnybos už tai, kad būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, 2024 m. spalio 1 d. nuo 23 val. kartu su Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio vyriausiąja patrule G. S., specialistais E. U., A. K., A. K. ir J. A. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”), šalia A. K. automobilio BMW X6, buvo neblaivus ar apsvaigęs, toleravo A. K. daromus KET pažeidimus: a) keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (pagal VĮ ,,Regitra” duomenis, Automobilyje yra 4 sėdimos vietos); b) kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; c) A. K. važiavimą esant neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams; d) pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; e) saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą; f) kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje. Išvadoje tokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais, priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais, nes toks veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu.

7.2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025 (toliau – ir Nuosprendis) nuspręsta A. (A.) K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Nuosprendyje konstatuota, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: jis 2024 m. spalio 1 d., apie 23.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 8, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2024 m. spalio 1 d., apie 23.58 val., pareigūnams atvykus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus veiksmus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

7.3.       Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. K. 2025 m. balandžio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. spalio 1 d. nuo 21.38 val. iki 23.37 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimus bei vežė keleivių daugiau nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (iš viso 6 keleiviai kai leidžiama 5 keleiviai). Paskirta bauda sumokėta 2025 m. gegužės 8 d.

8.       Teismas, vertindamas Įsakymo teisėtumą, vadovavosi Statuto nuostatomis bei jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pareiškėjas dėl vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimo atleistas už tai, kad ne tarnybos metu toleravo savo kolegos A. K. daromus KET pažeidimus ir kolegų A. K. bei E. U. daromus viešosios tvarkos administracinius nusižengimus – šlapinimąsi viešoje vietoje, Išvadoje konstatavus pareiškėjo padarytą Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principo pažeidimą, ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pasireiškė neveikimu, t. y. savo pareigų neatlikimu, neužkertant kelio, toleruojant kitų kolegų padarytus pažeidimus, o ne paties pareiškėjo padarytais KET ar viešosios tvarkos pažeidimais.

9.       Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad jis, kaip Automobilio keleivis, nepažeidė keleivių vežimo tvarkos ir keleivio pareigų, nes jie nesusiję su ginčo esme. Taip pat teismas sprendė, jog su byla nesusiję pareiškėjo argumentai, kad nuosprendžiu A. K. nuteistas už tai, jog vengė tikrintis girtumą, o pareiškėjas neturėjo pareigos užkirsti kelią tokiam A. K. pažeidimui, pažymėjęs, kad pareiškėjas atleistas už tai, jog neužkirto kelio ir toleravo A. K. vairavimą esant neblaiviam, o ne už tai, kad toleravo vėliau padarytą pažeidimą – atsisakymą tikrintis blaivumą.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija reikšmingų 2024 m. spalio 1 d. įvykio faktinių aplinkybių, jog jo kolegos padarė Išvadoje aptariamus KET ir viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau nesutinka su faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu.

11.       Aptaręs byloje esančius tris vaizdo įrašus ir juose užfiksuotas aplinkybes, teismas pabrėžė, jog faktas, kad į Aikštelę įvažiuoti buvo draudžiama ir pats eismo įvykis, kurio metu A. K., veždamas pareiškėją ir kitus pareigūnus, atsitrenkė į kelio ženklą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo, o šiek tiek toliau apžiūrėjęs savo automobilį galutinai pasišalino iš įvykio vietos, yra neginčytinai užfiksuotas vaizdo įrašais ir nekelia jokių abejonių. Teismas pažymėjo, jog tai patvirtino ir pranešėjas, paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC), nes jis per vaizdo kameras šį įvykį taip pat matė, ir vairuotojas A. K., pripažinęs padaręs šį eismo įvykį, tai užfiksuota Nuosprendyje, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme A. K. patvirtino, kad buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra išgėręs.

12.       Teismas iš Išvados nustatė, kad Automobilyje yra keturios sėdimos vietos, vien tik galinėje sėdynėje pažeidimo padarymo metu sėdėjo keturi žmonės. Teismui nekilo jokių abejonių dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytų KET pažeidimų dėl to, kad A. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 reikalavimus bei vežė keleivių daugiau nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje. Teismas pažymėjo, kad vairuotojas A. K. šiuos pažeidimus pripažino ir 2025 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu ROIK (duomenys neskelbtini) duotą administracinį nurodymą dėl šių pažeidimų įvykdė, baudą sumokėjo 2025 m. gegužės 8 d. Teismas iš Išvados taip pat nustatė, kad A. K. ir E. U. šlapinosi viešoje vietoje, o šią aplinkybę patvirtino vaizdo įrašas ir patys pareigūnai A. K. ir E. U. savo paaiškinimuose.

13.       Teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai ir teisingai buvo konstatuota, jog nurodomi KET pažeidimai ir viešosios tvarkos pažeidimai buvo padaryti, jie užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų ir juos matė bei apie juo pranešė pašalinis asmuo – apsaugos darbuotojas. Teismas patvirtino atsakovo pareigą įvertinti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą, kadangi pareiškėjas yra policijos pareigūnas, turintis pareigą užkardyti, užfiksuoti, atskleisti ir išaiškinti pažeidimus, o šiuo atveju visi pažeidimai buvo padaryti pareiškėjo akivaizdoje, bet jis to nepadarė ir savo pareigos neatliko.

14.       Vertindamas pareiškėjo kaltę teismas nurodė, kad visuma duomenų leidžia spręsti, jog smūgis į kelio ženklą buvo tokio stiprumo ir sukėlė tokį garsą, kad Automobilyje sėdėjęs pareiškėjas negalėjo jo nepajusti. Po kelių sekundžių vairuotojas sustojęs išlipo ir apžiūrėjo būtent tą Automobilio vietą, kuria buvo kliudytas kelio ženklas, todėl pareiškėjas, net ir vartojęs alkoholio, turėjo suprasti, jog kolega ne tik padarė eismo įvykį, bet ir įsitikinęs tuo, pasišalino iš jo. Pareiškėjas tą dieną šventė profesinę šventę kartu su kitais 2024 m. spalio 1 d. įvykyje buvusiais kolegomis, kurioje buvo vartojamas alkoholis, ir matė A. K. bei su juo bendravo visą vakarą, o ši aplinkybė suteikia pagrindo išvadai, jog pareiškėjas aiškiai suvokė, kad išvažiuodamas iš aikštelės vairuotojas A. K. galėjo būti neblaivus. Teismas, aptaręs vaizdo įrašo duomenis (A. K. vaikščiodamas prie Automobilio šlitinėjo į šalis, eidamas klupo, rankomis prisilaikė į Automobilį, nesugebėjo eiti tiesiai), pažymėjo, jog pareiškėjas, pats būdamas kelių policijos pareigūnu ir tarnyboje kasdien susidurdamas su neblaiviais vairuotojais, iš tokio kolegos elgesio ir jo būsenos turėjo suvokti ir aiškiai suvokė, kad pastarasis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuoti negali. Teismas pabrėžė, jog faktą, kad visi policijos pareigūnai tą dieną kavinėje „Buga“ gėrė alkoholį, patvirtino tiek kavinės darbuotoja, tiek su kartu šiuose įvykiuose dalyvavusi J. A., tiek pats A. K. baudžiamojoje byloje pripažinęs, kad jis vairavo išgėręs alkoholio. Teismas atkreipė dėmesį, jog pranešėjas, paskambinęs į BPC pranešė, kad vairuoti automobilio sėdo galimai apsvaigęs vairuotojas.

15.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl kelio ženklo Nr. 303, pažymėjęs, kad pareiškėjas yra kelių policijos pareigūnas, teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad automobilių aikštelė (duomenys neskelbtini), žinoma dėl tarnybos, žino eismo organizavimo ypatumus Vilniuje, jis šioje vietoje atsidūrė ne pirmą kartą, o jo paaiškinimą, kad jis nematė kelio ženklo, draudžiančio įvažiuoti į Aikštelę, vertino tik kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teismas sprendė, kad pareiškėjas žinojo, kad įvažiuoti į Aikštelę draudžiama, o aplinkybę, jog jis neprivalėjo matyti kelio ženklo kaip keleivis, vertino kaip neturinčią teisinės reikšmės, nes jo pareigų pažeidimas siejamas ne su paties pareiškėjo padarytais pažeidimais, o su A. K. padarytu pažeidimu, kurį toleravo pareiškėjas.

16.       Teismas taip pat atmetė pareiškėjo paaiškinimus dėl Automobilyje esančių keleiviams sėdėti skirtų vietų, pripažinęs juos neįtikinamais ir nesuderinamais su elementaria logika, nes juos paneigė Išvadoje nurodyti VĮ ,,Regitra” duomenys (A. K. automobilyje ,,BMW X6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra keturios sėdimos vietos) bei skelbimų portale www.autoplius.lt skelbiamos tokio pat modelio, tokių pačių gamybos metų BMW X6 nuotraukos, iš kurių matyti, jog galinėje automobilio dalyje yra tik dvi atskiros sėdimos vietos, atskirtos tarp jų esančiu plačiu plastikiniu intarpu su įvairaus gylio atviromis dėtuvėmis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti, jog vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus, veždamas keturis keleivius ant dviejų galinių automobilio sėdynių.

17.       Teismas analizavo KET taisyklių nuostatas ir priėjęs prie išvados, kad KET reikalavimai nesuteikia teisės saugos įmonės darbuotojui, net ir su naudojamais oranžiniais švyturėliais, nesilaikyti kelio ženklo Nr. 303 draudimo, atmetė pareiškėjo argumentą, jog saugos automobiliui kelio ženklas Nr. 303 negalioja, todėl pareiškėjas negalėjo toleruoti saugos įmonės darbuotojo daromo KET pažeidimo. Teismas iš vaizdo įrašo nustatė, kad saugos įmonės darbuotojas šį ženklą pažeidė pareiškėjo akivaizdoje, pravažiuodamas pro pat visus pareigūnus, ir sprendė, jog pareiškėjas negalėjo nematyti šio pažeidimo.

18.       Iš vaizdo įrašo teismas nustatė, kad A. K. ir E. U. šlapinosi vos keleto metrų atstumu nuo automobilio, prie kurio stovėjo pareiškėjas. Nors Aikštelėje nėra tiesioginio apšvietimo, tačiau teismas nurodė, kad gatvė, iš kurios yra įvažiavimas į Aikštelę, yra gerai apšvieta. Vaizdo įrašas patvirtino, kad Automobilio žibintai beveik visą laiką buvo įjungti ir pareigūnų šlapinimosi metu nuo galinių žibintų sklido raudona šviesa į tą pusę, kur buvo A. K. ir E. U., A. K. šlapindamasis rūko, todėl teismas pažymėjo, jog jo buvimo vieta tamsoje kaip tik yra geriau matoma dėl smilkstančios cigaretės. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas matė kaip už keleto metrų nuo Automobilio jo kolegos viešoje vietoje šlapinosi.

19.       Teismas pabrėžė, jog tai, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, dėl pavartoto alkoholio nesugebėjo reaguoti į jo akivaizdoje daromus pažeidimus yra ne objektyvi, nuo jo nepriklausanti priežastis, o nuo pareiškėjo pasirinkimo ir valios priklausanti priežastis. Pareiškėjas savo noru vartojo alkoholį, todėl neblaivumas nėra neteisėtą neveikimą pateisinanti priežastis ir pagrindas netaikyti tarnybinės atsakomybės. Teismas vertino, jog kolegų daromus teisės pažeidimus pareiškėjas matė ir suprato, todėl galėjo ir turėjo pareigą kaip policijos pareigūnas į juos reaguoti.

20.       Vertindamas pareiškėjo veikos neteisėtumą, teismas analizavo Policijos įstatymo, Statuto, Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 10-V-170, (toliau – ir Aprašymas) nuostatas, pažymėjo, jog pareiškėjas su Aprašymu pasirašytinais supažindintas 2022 m. birželio 1 d. ir priėjo prie išvados, kad teisės normos įpareigoja pareiškėją, kaip policijos pareigūną, savo pareigas atlikti ir ne tarnybos metu, todėl jo neveikimas, neužkertant kelio ir toleruojant matomus savo kolegų daromus teisės pažeidimus, yra teisės normų pažeidimas, nevykdant savo pareigos, yra neteisėtas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę, priklausomai nuo jo elgesio pasekmių.

21.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Teismas vadovavosi Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411, (toliau – ir Elgesio kodeksas) ir priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo neveikimą vertino kaip policijos pareigūno vardo pažeminimą bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymą, nes pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo neveikimas toleruojant jo akivaizdoje daromus teisės pažeidimus akivaizdžiai nesuderinamas su jo užimamomis pareigomis, policijos pareigūno statusu bei duota priesaika.

22.       Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju informacija apie netinkamus policijos pareigūno veiksmus, kuriuos toleravo pareiškėjas, 2024 m. spalio 7 d. paskelbta internetinėse žiniasklaidos priemonėse ir tapo žinoma visuomenei, visus pareigūnų neteistus veiksmus matė ir pranešėjas, kuris informavo BPC apie juos. Kadangi šis atvejis turėjo atgarsį visuomenėje, teismas pažymėjo, kad jis neabejotinai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie visą policiją, todėl pareiškėjo neveikimo pasekmės neabejotinai menkina policijos autoritetą ne mažiau, nei paties pažeidimus padariusio pareigūno neteisėtas elgesys.

23.       Teismas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Teismas nenustatė teisinio pagrindo naikinti Įsakymo.

24.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl procedūrinio pažeidimo, apsunkinusio jo teisę gintis nuo jam pateikiamų įtarimų, išanalizavęs Išvadą (kiekvienam pareigūnui buvo įteiktas analogiško turinio pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, visiems buvo aiškiai nurodyti veiksmai (neveikimas), kurie tiriami ir dėl kurių paprašyta pateikti paaiškinimus), nurodęs, kad pareiškėjas paaiškinimą pateikė 2024 m. lapkričio 6 d., o iš jo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas suprato dėl kokių veiksmų turi gintis ir savo teisę realizavo. Vien to, kad Išvadoje kiekvieno pareigūno veiksmai nebuvo atskirai aprašyti ir vertinti, o pateiktas apibendrinto pobūdžio visų pareigūnų veiksmų vertinimas, teismas nevertino kaip Tvarkos aprašo pažeidimo.

25.       Nenustatęs, kad atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas nenustatė pagrindo jį panaikinti ir grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, o taip pat nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

III.

26.       Pareiškėjas N. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su Statute įtvirtinta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, aspektu, su faktinėmis 2024 m. spalio 1 d. įvykio aplinkybėmis, aptaria skundžiamo teismo sprendimo motyvus, o nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

27.1.       Teismas privalėjo įvertinti visus pareiškėjo skundo argumentus, patikrinti kiekvieną atsakovo pareiškėjui pareikštą kaltinimą, bet to nepadarė, nevertino dalies pareiškėjo argumentų, laikė, kad jie nesusiję su byla ir taip susiaurino bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjo veiksmuose (neveikime) nėra pareigūno vardo pažeminimo sudėties. Byloje jokiais įrodymais nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas nematė ir neprivalėjo stebėti, jog A. K. vartotų alkoholį, A. K. jam nesukėlė jokio įtarimo, kad yra girtas ir negali vairuoti. Aikštelėje pareiškėjas nevartojo alkoholinių gėrimų, didžiausią laiko dalį bendravo su savo kolege, A. K. nestebėjo (tai patvirtina vaizdo įrašai), Aikštelė buvo neapšviesta, tamsi, tad nestebėjo ir kitų kolegų, pats nesišlapino. Pareiškėjas matė, kad A. K. kažkas paskambino, pastarasis labai susijaudino, pasakė, jog kuo skubiau reikia vykti namo. Pareiškėjas sėdo į galinę Automobilio keleivio vietą už vairuotojo, naršė socialiniuose tinkluose, Automobilio galiniai langai buvo užtamsinti, tad nakties metu nieko praktiškai nesimatė, Automobilyje grojo muzika, pareiškėjas kelio nestebėjo, gal juto kelio nelygumus, tačiau tokie pareiškėjo veiksmai nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ir atsakovo, ir teismo argumentus, kad A. K. neblaivus vairavo automobilį, o pareiškėjas toleravo tokį šio buvusio pareigūno elgesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo Nuosprendyje konstatuota, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, o šios veikos objektyvioji pusė yra ne automobilio vairavimas esant neblaiviam, o neblaivumo patikrinimo vengimas. Todėl teismo argumentai, kad pareiškėjas neužkirto kelio ir toleravo A. K. vairavimą esant neblaiviam, yra nepagrįsti.

27.2.       Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą. Pareiškėjas buvo ne tarnybos metu, tai yra turėjo laisvalaikį, todėl negalima suabsoliutinti bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principo, kad pareigūnas visur ir visada privalo vykdyti bendrąsias pareigas, nes tokiu būdu bus pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnis. Teismas turėjo išsiaiškinti šią aplinkybę, nustatyti, ar pareiškėjas, būdams ne tarnybos metu, po alkoholio vartojimo kavinėje, galėjo ir privalėjo stebėti kitų asmenų elgesį, ar galėjo suprasti, kad kiti asmenys daro kokius nors teisės pažeidimus.

27.3.       Pranešimo apie padarytą tarnybinį nusižengimą įteikimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos įvertinti visus pareiškėjo, o ne bendrai įvykyje dalyvavusių visų pareigūnų veiksmus. Atsakovas to nepadarė, Išvadoje vertino ne pareiškėjo konkrečius veiksmus 2024 m. spalio 1 d. nuo 23 val. iki 23.38 val., bet visų 2024 m. spalio 1 d. įvykyje dalyvavusių pareigūnų G. S., E. U., A. K., A. K. bendrus veiksmus, jų nedetalizavo (individualizuojant), tuo pažeidė Tvarkos aprašo 24 punktą.

28.       Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu bei akcentuoja, kad:

28.1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo Nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio sukėlimo, pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, teismo posėdyje pripažino, kad buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra neblaivus, suprato, kad pasišalino iš įvykio vietos.

28.2.       Pareiškėjas netinkamai traktuoja Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigų nuolatinio vykdymo principą. Šis principas reiškia, jog pareigūnas visur ir visada turi veikti kaip pareigūnas ir todėl jam suteikiami specialūs valstybės įgaliojimai bei kompensuojama papildomomis socialinėmis garantijomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai).

28.3.       Teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl nepakankamai individualizuotos pareiškėjo veiklos, skundžiamame teismo sprendime nurodęs, jog iš Išvados ir ją pagrindžiančios medžiagos matyti, kad kiekvienam pareigūnui buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir visiems buvo aiškiai nurodyti veiksmai (neveikimas), kurie tiriami ir dėl kurių paprašyta pateikti paaiškinimus.

28.4.       Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jis prisiekė laikytis, todėl sprendžiant dėl jo elgesio tam tikroje situacijoje, dėl jo suvokimo, kaip reikėtų veikti bei dėl galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas pareigūno statuso. Pareiškėjas, kaip Kelių policijos pareigūnas, turėdamas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principu nustatytą pareigą nuolat veikti kaip pareigūnas, akivaizdžiai ignoravo pavestas pareigas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2025 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 10-TE-4 „Dėl N. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialistas N. B. atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, bei išvestinių reikalavimų įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

30.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, o atsakovas pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

31.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, netinkamai vertino įrodymus, tai, kad Išvada neindividualizuota, suabsoliutino Statuto 3 straipsnyje nustatytą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą.

32.       ABTĮ

33.       Statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (-ios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu (Statuto 78 str. 1 d.).

34.       Statuto 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad vienas iš vidaus tarnybos ir pareigūnų tarnybinės etikos principų yra bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas; pareigūnas privalo atlikti Statute nustatytas bendrąsias pareigūno pareigas ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas.

35.       Policijos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d.) 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.

36.       Elgesio kodekse nustatyta, kad policijos darbuotojų tarnybinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. <...> (Elgesio kodekso 5 p.). Policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (Elgesio kodekso 7.1 pap.); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (Elgesio kodekso 7.2 pap.). Kiekvienas policijos darbuotojo elgesio nukrypimas nuo etikos, moralės normų ar teisės aktų reikalavimų kelia grėsmę visų jo atliekamų funkcijų skaidrumui ir visuomenės pasitikėjimui policija, todėl kiekvienas policijos darbuotojas privalo vadovautis pateiktais pavyzdžiais kaip esminiais orientyrais (Elgesio kodekso 9 p.).

37.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra išaiškinęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal nagrinėjama ginčui aktualią Statuto redakciją – 74 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020 ir kt.). Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020).

38.       Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

39.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, įrodymų vertinimo taisyklių teisingo taikymo aspektu, atsižvelgdama į aptartą Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą ir teismų praktiką, taikant šią nuostatą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas bylą išnagrinėjo netinkamai ir / ar be teisėto pagrindo konstatavo, jog pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagrįstai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino pareiškėjo argumentus ir atsakovo argumentus bei nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjas atliko teisei priešingus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei motyvuotai ir pagrįstai pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį institucijos autoritetą bei prieštaraujantį įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisinantį teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atlikti veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais. Techniniai Išvados netikslumai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą. Pažymėtina, kad galutinis bylos aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai susiformavo įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus atsietai. Išvadoje konstatuotos aplinkybės dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, epizodų gausos, kaltės ir pasekmių buvo nustatytos iš įrodymų visumos (vaizdo įrašų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025, tarnybinių pranešimų, pareiškėjo pasiaiškinimų, kitų pareigūnų ir apklaustų asmenų paaiškinimų ir kt.), o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė.

40.       Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į Išvadą (nagrinėjamoje byloje analizuojama ir pasisakoma tik dėl tos Išvados dalies, kuri susijusi su pareiškėjo veiksmų vertinimu). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl atleistinas iš vidaus tarnybos už tai, kad ne tarnybos metu neuniformuotas 2024 m. spalio 1 d. kartu su kitais pareigūnais buvo neblaivus ar apsvaigęs, toleravo A. K. daromus KET pažeidimus: i) keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (pagal VĮ ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje ,,BMW X6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 4 sėdimos vietos); ii) kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą (buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”); iii) A. K. važiavimą esant neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams; iv) A. K. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; v) saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą; vi) kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje. Išvadoje pareiškėjo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas ir policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos reikalavimams veiksmais (tyčia), pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys. Pareiškėjo veiksmų pobūdis Išvadoje įvertintas kaip akivaizdžiai besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, akivaizdžiai nesuderinamas su užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu. 

41.       Įvertinusi tarnybinio patikrinimo medžiagą ir Išvadą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jo elgesys nebuvo individualizuotas (anot, pareiškėjo, Išvadoje pasisakoma dėl visų įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų bendrai). Nors Išvada priimta dėl visų įvykyje dalyvavusių asmenų, tačiau joje detaliai pasisakoma dėl pareiškėjo individualios situacijos: išvardijamos nustatytos faktinės aplinkybės, surinkti įrodymai, pareiškėjui įteiktas tarnybinis pranešimas, kuriame prašoma pasiaiškinti, pareiškėjo paaiškinimas, pareiškėjo pareigybės aprašymas, priesaika, konkrečios teisės aktų nuostatos, vertinimas, kaltė, informacija apie pareiškėjo  tarnybą ir t. t.

42.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis buvo neblaivus ir jokių pažeidimų nematė ir neatsimena, neturėjo pareigos į juos reaguoti: i) kaip paneigtus byloje esančių įrodymų visumos (įskaitant, bet neapsiribojant, vaizdo įrašus), ii) kaip prieštaringus (viena vertus, pareiškėjas teigia, kad buvo neblaivus ir neatsimena šalia ko sėdėjo automobilyje (2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas), kita vertus, atsimena, kad aikštelėje gėrė ne viskį, o limonadą ir kombučą (2024 m. lapkričio 6 d. pareiškėjo paaiškinimas, 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas), iii) kaip pareiškėjo gynybinę versiją (vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad dėl tamsos, atstumo ir kameros raiškos neįmanoma įžiūrėti etiketės ant butelio ant automobilio stogo, bet galima matyti įvykio dalyvius ir jų veiksmus, įskaitant A. K. neblaivumą ir šlapinimąsi).

43.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jo atžvilgiu buvo suabsoliutintas Statuto 3 straipsnyje nustatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo įvykio metu buvo ne tarnybos metu neuniformuotas. Pažymėtina, kad pareigūno elgesys ne tarnybos metu nėra ir negali būti prilyginamas / vertinamas identiškai elgesiui vykdant tarnybą. Tačiau šios nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, kai kartu su kitais asmenimis buvo neblaivus ar apsvaigęs, toleravo A. K. daromus pažeidimus, daugiau nei leistina keleivių vežimą (pareiškėjas buvo vienas iš keturių automobilio gale važiavusių keleivių), įvažiavimą į aikštelę, kur motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas (teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad aikštelę ir ženklą, draudžiantį motorinių transporto priemonių eismą, žinojo ten esant iš ankstesnės patirties tarnyboje), A. K. važiavimą esant neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams (pareiškėjas su A. K. ilgą laiką buvo kartu kavinėje, kurioje buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, važiavo automobiliu, leido laiką aikštelėje), A. K. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (pareiškėjas buvo automobilyje, kuris atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, jį apgadino (sulenkė), nesustojęs nuvažiavo, ant kelio važiuojamosios dalies liko juodos spalvos nuolaužų, prie šviesoforo A. K. išlipo iš savo vietos, nuėjo prie priekinės kairės automobilio pusės, trumpai apžiūrėjo ir grįžo į vairuotojo vietą), kolegų šlapinimąsi viešoje vietoje (pareiškėjas stovėjo aikštelėje prie automobilio, kai 2 įvykyje dalyvavę asmenys nuėję apie 5–7 m nuo automobilio link krūmų šlapinosi). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal byloje esančius objektyvius įrodymus pažeidimai buvo akivaizdūs (pavyzdžiui, vaizdo įrašas patvirtina, kad A. K. vaikščiodamas prie automobilio šlitinėjo į šalis, eidamas klupo, rankomis prisilaikė į automobilį, nesugebėjo eiti tiesiai, t. y. jo judesiai akivaizdžiai buvo nekoordinuoti ir būdingi neblaivaus asmens elgsenai), gausūs, nepavieniai, neatsitiktiniai, susiję tarpusavyje, visi vyko pareiškėjo akivaizdoje pareiškėjui nuolat leidžiant laiką kartu su A. K. (tai paneigia įvykio atsitiktinumo, netikėtumo, nežinojimo apie daromus pažeidimus, sąžiningo klydimo vertinant situaciją versijas). Pažymėtina, kad epizodas su saugos automobiliu teisėjų kolegijos vertinamas kitaip, nes neblaivaus pareiškėjo automobilyje nebuvo, jo nevairavo akivaizdžiai neblaivus asmuo, jam būdingas atsitiktinumas, netikėtumas ir kt. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas pasekmes: informacija apie netinkamus policijos pareigūno veiksmus, kuriuos toleravo pareiškėjas, 2024 m. spalio 7 d. buvo paskelbta internetinėse žiniasklaidos priemonėse ir tapo žinoma visuomenei (www.delfi.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją ir spruko iš įvykio vietos“); www.lnk.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją“); visus pareigūnų neteistus veiksmus matė pranešėjas, kuris informavo apie juos Bendrąjį pagalbos centrą. Pareiškėjo elgesys ginčo situacijoje akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, to dėl pareiškėjo elgesys akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, ją kompromituoja. Taigi atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nenustatyti neteisėti veiksmai, kaltė, pasekmės, akivaizdumas.

44.       Teisėjų kolegija pažymi, jog, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte, o tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Asmens atleidimas iš tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1858-629/2023).

45.       Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

46.       Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

47.       Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad jis nemotyvuotas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde subjektyviai kitaip vertina bylos faktines aplinkybes (savo atliktus veiksmus, kaltę, kitų dalyvavusių asmenų elgesį ir t.t.), nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir motyvais, tačiau tai nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

48.       Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

49.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis