Civilinė byla Nr. 2S-634-603/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16760-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.5; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų A. B., H. B. ir J. S. atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti UAB „Archidis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. S., A. B. ir G. B. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registracijos panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Ieškinio suma 82 417,56 Lt. Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašo areštuoti atsakovei J. S. priklausantį turtą 41 208,78 Lt sumai bei A. B. ir G. B. priklausantį turtą 41 208,78 Lt sumai.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovei J. S. priklausantį turtą 41 209 Lt sumai, atsakovams A. B. ir G. B. priklausantį turtą bendrai 41 209 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. S. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Teismui nusprendus nutarties nenaikinti, prašo ją pakeisti, nustatant galimybę disponuoti jos atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kurios neviršija dviejų minimalių mėnesinių algų. Skunde nurodo, kad ieškovo turtas įsipareigojimus viršija 1 504 457,23 Lt, todėl tikėtina, jog tinkamai vykdant bankroto procedūras visų ieškovo kreditorių reikalavimai bankroto byloje bus patenkinti. Kadangi J. S. ir A. B. yra ieškovo kreditoriai, ieškovas ateityje turės pareigą padengti atsakovų patvirtintus reikalavimus, o esant jam palankiam sprendimui turės galimybę mokėtinas sumas įskaityti. Nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš santaupų, augina mažametį vaiką, todėl mano, kad areštavus atsakovės turimas lėšas bankuose, atsakovė negalės disponuoti piniginėmis lėšomis, skirtomis jos ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Archidas“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymi, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl byla yra susijusi su viešojo intereso gynimu, kadangi bankroto proceso tikslas – maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Todėl vien dėl šios priežasties yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašo atmesti atsakovės argumentus dėl tarpusavio įskaitymo, kadangi įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento. Ieškovas mano, kad įvertinus tai, jog atsakovai nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais įregistravo dalį UAB „Archidis“ nekilnojamojo turto savo vardu, egzistuoja didelė tikimybė, jog siekdami išvengti prievolės grąžinti BUAB „Archidis“ viską, ką yra gavę ginčijamo sandorio pagrindu, gali vėl pasielgti nesąžiningai ir bandyti slėpti ar perleisti jiems priklausantį turtą, įskaitant pinigines lėšas.
- Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ši norma reiškia, kad nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Taigi teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais argumentais ir pažymi, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus tam, kad įsitikintų, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Vis dėlto, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti materialiųjų ieškinio reikalavimų pagrindo. Kaip matyti iš į bylą pateikto ieškinio, ieškovas prašo pripažinti sandorį negaliojančiu, prašo taikyti restituciją, panaikinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą registraciją, atlyginti žalą. Taigi esant aplinkybėms, kad ieškinys yra pareikštas dėl sandorio negaliojimo, darytina prezumpcija, jog atsakovė gali perleisti neareštuotą turtą tretiesiems asmenims, o tokiu atveju galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Atsakovė į bylą pateikia 2011 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria patvirtintas J. S. 406 928,97 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas ieškovo BUAB „Archidis“ bankroto byloje (b. l. 135-136). Apeliantė teigia, jog teismui tenkinus ieškinį ieškovas turės galimybę atsakovės mokėtiną sumą įskaityti į kreditorinį reikalavimą, kadangi ieškovo turtas įsipareigojimus viršys 1 504 457,23 Lt. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais nesutinka ir pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Taigi akivaizdu, jog esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, būtina užtikrinti galimybę, kad tenkinus ieškinį būtų patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Priešingu atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorių interesai atgauti iš įmonės skolą gali būti pažeisti, o tuo pačiu nebūtų užtikrintas ir viešojo intereso gynimas. Taigi tik išnagrinėjus visus ginčus, susijusius su bankrutuojančia įmone Įmonių bankroto nustatyta tvarka turi būti atsiskaitinėjama su įmonės kreditoriais. Pažymėtina ir tai, kad iš atsakovės pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės daryti išvados, kad pardavus įmonės turtą bus patenkinti visų kreditorių reikalavimai, kadangi turto pardavimas priklauso nuo įvairių rinkos veiksnių bei kitų aplinkybių, lemiančių turto vertę, todėl apeliantės argumentai, jog dėl šios priežasties neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atmestini.
Atsakovė taip pat prašo leisti disponuoti jos atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kurios neviršija dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio, nurodydama, jog yra bedarbė, augina nepilnametį sūnų. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, jog apeliantė nepateikė pakankamai prašymą patvirtinančių įrodymų, byloje nėra informacijos apie tai, kad yra areštuotos atsakovės sąskaitos, duomenų apie atsakovės vaiko tėvo turtinę padėtį ir kt. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas netenkina prašymo, kadangi jis iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą (CPK 148 str.). Pirmosios instancijos teismas šio prašymo nenagrinėjo, todėl laikytina, jog šis reikalavimas nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad atsakovė gali pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismui, kartu su prašymu pateikdama jį pagrindžiančius įrodymus.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, šios priemonės pritaikytos neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų, jos yra proporcingos siekiamiems tikslams ir neprieštarauja ekonomiškumo, teisingumo bei šalių interesų pusiausvyros principams. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Loreta Lipnickienė