Civilinė byla Nr. e2-1348-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00482-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 

 (S)

3.1.18.1.1.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ieškinį atsakovams J. L., L. Ž., Ž. D., V. R., E. S., A. B., A. S., A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Krivita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – E. M. ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi kredito unija (toliau – ir BKU) „Laikinosios sostinės kreditas“ kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1.                      pripažinti 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį Nr. 70128, sudarytą tarp BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ ir G. Ž. apsimestiniu sandoriu ir konstatuoti, kad tikrasis paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį Nr. 70128 yra J. L.;

1.2.                      solidariai priteisti iš atsakovų J. L., G. Ž. teisių perėmėjo L. Ž., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., V. R., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krivita“ 359 852,35 Eur žalos atlyginimo;

1.3.                      priteisti iš atsakovų J. L., L. Ž., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., V. R. 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

1.4.                      priteisti iš atsakovo UAB „Krivita“ 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

1.5.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo areštuoti atsakovams J. L., L. Ž., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., V. R. ir UAB „Krivita“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant pareikšto ieškinio sumos (359 852,35 Eur), tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas ir atsakovams priklausančias turtines teises.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovų turto areštas ieškinio sumai yra būtinas, nes ieškinio suma jiems, kaip fiziniams asmenims, yra didelė. Atsakovai neturi jokio likvidaus turto – ženkli dalis turimo turto yra areštuota ir/ar apsunkinta hipoteka. Be to, faktas, kad ikiteisminio tyrimo byloje atsakovui J. L. yra pareikšti įtarimai, bei ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas yra nesąžiningas ir yra atlikęs sąmoningus, tyčinius veiksmus, kuriais buvo siekiama padaryti žalą ieškovei

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ prašymą – areštavo atsakovui J. L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant pareikšto ieškinio sumos (359 852,35 Eur), tiek esantį pas J. L., tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir J. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštavo bet kokias gautinas sumas ir J. L. priklausančias turtines teises.

5.       Nustatęs, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė tas aplinkybes patvirtinančius duomenis, teismas sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė atskirai neindividualizavo kiekvieno iš atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, trumpai nurodydama tik kas rodo, jos nuomone, atsakovo J. L. nesąžiningumą.

7.       Įvertinęs, kad atsakovas J. L. yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo galimus atsakovo J. L. nesąžiningus veiksmus ir galimą siekį išvengti ieškovės naudai priimto sprendimo (jeigu toks būtų priimtas) įvykdymo. Todėl konstatavo, kad šio atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Teismo vertinimu, nesant byloje tikėtinų duomenų apie galimą kitų atsakovų nesąžiningumą, jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ar kitus atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti galimai ieškovės naudai priimto sprendimo įvykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių šių atsakovų atžvilgiu netaikė. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas J. L. atskiruoju skundu prašo:

9.1.                      Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti;

9.2.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas, pripažįstant jas BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ administravimo išlaidomis;

9.3.                      Paskirti ieškovės BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ nemokumo administratorei UAB „Penktas šansas“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurių 2 500 Eur nurodyti sumokėti atsakovui J. L..

10.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiamasi aplinkybe, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi dar 2019 m. sausio 29 d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu nutarta J. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti.

10.2.                      Kauno apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2068-886/2014, kurioje atsakovų statusu buvo BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ ir J. L., pripažino, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartis Nr. 70128 yra galiojanti ir vykdytina, dėl ko įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi ginčas dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties Nr. 70128 pripažinimo negaliojančia buvo išspręstas ir byla buvo nutraukta.

10.3.                      Ieškinys dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pareikštas praleidus maksimalų 10 metų senaties terminą, o reikalavimas dėl 359 852,35 Eur žalos atlyginimo – praleidus 3 metų senaties terminą.

10.4.                      Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kurie sąlygotų jo turimo turto slėpimą, įkeitimą ar jo apsunkinimą bet kokia kita forma.

10.5.                      Ieškovei dėl nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, klaidinant teismą ir nepagrįstai jos iniciatyva pritaikius atsakovui turto apribojimus, skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

11.       Ieškovė BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nepaneigia nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens atliktų neteisėtų veiksmų ar sukeltos žalos. Atsakovui J. L. prisipažinus ikiteisminiame tyrime dėl atliktų neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei, jo nesąžiningumas yra preziumuojamas ir negali būti paneigtas.

11.2.                      Atsakovo nurodoma civilinė byla Nr. 2-2068-886/2014 baigta nagrinėti sudarius taikos sutartį, kurioje šalys pripažino negaliojančiu palikimo, atsiradusio po G. Ž. mirties, priėmimą, kurį priėmė L. Ž., be apyrašo bei sudarė sąlygas L. Ž. priimti palikimą pagal apyrašą, o visų kitų ieškinio reikalavimų ieškovas atsisakė. Teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra konstatuota jokių aplinkybių, pagal kuriais Unija grindė Unijos ir G. Ž. sudarytos kredito sutarties (ne)galiojimą, taigi atsakovo dėstomi argumentai dėl šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių prejudicijos yra nepagrįsti.

11.3.                      Atsakovo prašymas skirti baudą nepagrįstas, kadangi ieškovės administratorės veiksmuose nebuvo tyčios ar kitokių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13.       Atsakovas J. L. kartu su skundu pateikė 2019 m. sausio 29 d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą; 2019 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį; 2014 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2068-886/2014. Pateiktais įrodymais atsakovas įrodinėja, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu yra nutrauktas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo nesąžiningumo yra nepagrįstos. 

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir byloje nagrinėjamą klausimą, sprendžia juos priimti ir įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Šie įrodymai ieškovui yra žinomi, dėl jų pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl jo teisės nėra pažeidžiamos.

16.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.

17.       Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 

19.       Atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau šiuo klausimu nepasisakys ir iškart vertins ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

20.       Atsakovas J. L., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad  su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikta duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas paslėpti, įkeisti ar kitaip apsukinti turimą turtą.

21.       Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018 ir kt.).

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

23.       Pirmosios instancijos teismas atsakovo J. L. nesąžiningumą konstatavo iš esmės nustatęs, kad jis buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad asmeniui pareikštas įtarimas apie nusikaltimo padarymą praeityje, turi reikšmės sprendžiant jo nesažiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstekte. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovo galimą nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas turi būti vertinamas ir įrodytas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu. Aplinkybės, kad atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuris 2019 m. sausio 29 d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu ir 2019 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas elgsis nesąžiningai ir sieks išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovo turto arešto) ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtinantis faktas.  

24.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovo nesąžiningi veiksmai, kuriais būtų mėginama nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, siekiant išvengti teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesilaikė teismų suformuotos praktikos šiuo klausimu ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama išsprendžiant klausimą iš esmės – ieškovės BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

25.       Atsakovas J. L. atskiruoju skundu prašo skirti ieškovės BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ nemokumo administratorei UAB „Penktas šansas“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurių 2 500 Eur nurodyti sumokėti atsakovui J. L..

26.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

27.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

28.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovės nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė atsakovo elgesį vertino kaip galimai nesąžiningą ir todėl prašė jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savaime nėra laikomas pitnaidžiavimu procesine teise, o yra procesinių teisių realizavimas. Nors prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Atsakovas J. L. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 22 punktas). Taigi tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                Romualda Janovičienė