Civilinė byla Nr. 2-208/2008
Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-283-524/2008 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui V. P. dėl paskolos sutarčių nutraukimo ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. Z. prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. birželio 4 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3-141/2004 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui V. P. dėl paskolos sutarčių nutraukimo ir skolos priteisimo. Kartu jis pateikė prašymą atnaujinti terminą šiam prašymui paduoti. Nurodė, kad 2006 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu jo ieškinys buvo atmestas. Klaipėdos apygardos prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo naujos aplinkybės, reikšmingos išnagrinėtai civilinei bylai. Teigia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės leidžia abejoti priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl, vadovaudamasis CPK 366-369 str., prašė atnaujinti procesą šioje byloje.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatomis dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovas V. P. parodė, jog jis pareiškėjui 400 000 Lt skolos negrąžino, tuo tarpu išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimas dėl 400 000 Lt negrąžintos paskolos priteisimo buvo atmestas. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo to momento, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nurodė, kad apie prašyme nurodytas aplinkybes jis sužinojo 2007 m. balandžio mėnesį, tačiau savo pažeistas teises ėmėsi ginti tik įsiteisėjus 2007 m. rugpjūčio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai nutraukti ikiteisminį procesą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės paaiškėjo 2006 m. liepos 18 d. liudytojo ((atsakovo) V. P. apklausos metu, 2006 m. rugpjūčio 16 d. įtariamojo V. P. apklausos metu ir 2007 m. vasario 14 d. ieškovo ir atsakovo akistatos metu, o prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas tik 2007 m. spalio 29 d., tai yra praėjus daugiau negu trims mėnesiams nuo sužinojimo momento. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas turėjo žinoti, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiuojamas ne nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties įsiteisėjimo, o nuo sužinojimo apie tam tikras aplinkybes momento. Pareiškėjo subjektyvaus procesinių terminų skaičiavimo ir tikėjimo, kad jo klausimai bus išspręsti baudžiamojoje byloje, teismas nelaikė svarbia termino atnaujinimo priežastimi ir praleisto termino neatnaujino. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl atsakovo prisipažinimo baudžiamojoje byloje apie skolos negrąžinimą nėra naujai paaiškėjusi, o ji pareiškėjui buvo žinoma. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje paskolinių teisinių santykių pabaiga buvo siejama ne su 400 000 Lt grąžinimu pareiškėjui, o su pakvitavimu, kuris buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo. Teismas laikė, kad pinigų negrąžinimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ji jau egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjas šioje byloje kreditorius, todėl jam bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma ar skolininkas pinigus grąžino ir ar ši aplinkybė realiai egzistavo.
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti trijų mėnesių terminą prašymui paduoti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, kad:
1. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepagrįstai nusprendė, kad jis nėra praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjas savo teises gynė baudžiamojoje byloje, jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir siekė ištaisyti civilinėje byloje, kurioje skolos grąžinimo faktas buvo įrodinėjamas, jo manymu, suklastotu pakvitavimu, padarytą klaidą. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas negali savo teisių ginti baudžiamojoje byloje.
2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismai, taikydami ir aiškinami įstatymą turi vadovautis bendrais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nesivadovavo minėtais principais ir sudarė atsakovui V. P. galimybę išvengti prievolės vykdymo. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, formaliai ir siaurai taikė teisės normas, dėl to priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą nutartį. Teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad apie pažeistą teisę pareiškėjas sužinojo anksčiau, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas tikėjosi, jog bus surinkti visi pakvitavimo klastojimą patvirtinantys įrodymai ir tada neginčijamai būtų nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik po to, kai išnaudojo visas galimybes baudžiamajame procese.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą naujai paaiškėjusių aplinkybių momentą susiedamas su procesiniu sprendimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Teismas pagristai nurodė, kad termino prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimas yra siejamas su subjektyviu aplinkybių sužinojimu, o ne su kito procesinio dokumento įsiteisėjimu. Pareiškėjas, gindamas savo teises, nebuvo pakankamai rūpestingas, o terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl teismas pagrįstai praleisto termino neatnaujino ir prašymą atmetė.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas procesinio įstatymo ir atskirojo skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 ir 338 straipsniai). Šios apeliacijos dalykas yra termino prašymui dėl proceso atnaujinimo atstatymas ir proceso atnaujinimo pagrindų buvimas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo tikslas yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, priimto ir įsiteisėjusio sprendimo privalomumą. Vienok, šių tikslų įgyvendinimas negali būti iškeliamas aukščiau pagrindinės teismų sistemos funkcijos ir paskirties – vykdyti teisingumą. Atvirkščiai, jis turėtų būti derinamas su būtinumu teisingai išspręsti ginčą, nepagrįstai nesuvaržyti procese dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų bei netapti formalia kliūtimi asmenims apginti jų pažeistas teises.
Apeliantas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl termino neatnaujinimo ginčija tuo pagrindu, kad teismas nepagrįstai jo nurodomas termino praleidimo priežastis laikė nesvarbiomis. Kolegija pastebi, kad procesiniame įstatyme nėra įtvirtintas svarbių termino praleidimo priežasčių sąrašas, o bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir individualiai įvertinęs situaciją, kiekvieną kartą sprendžia, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis ir ar jos sudaro pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuomonės, kad pareiškėjo subjektyvus procesinių terminų skaičiavimas ir tikėjimas, kad jo klausimai bus išspręsti baudžiamojoje byloje, nėra pagrindas termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti. Kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad, sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl termino praleidimo, sutinka, kad kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teises ketino ginti baudžiamojoje byloje, atliko visas tam būtinas procedūras (pateikė prašymą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu, buvo juo pripažintas), todėl suprantama, kad jis tikėjosi, jog jo reiškiamas reikalavimas bus išnagrinėtas būtent baudžiamojoje byloje. Kolegijos nuomone, pareiškėjo aktyvūs veiksmai baudžiamojo proceso metu sudaro pagrindą išvadai, kad jis ėmėsi procesinių priemonių savo teisėms realizuoti. Tai, kad pareiškėjas 2007 m. balandžio mėnesį sužinojęs apie jo skolininko paaiškinimus per teismo nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, o ginčijo baudžiamajame procese priimamas nutartis ir savo teises norėjo ginti baudžiamojoje byloje, negali būti kliūtimi jam per protingus terminus kreiptis į teismą dėl šios bylos proceso atnaujinimo. Kolegijos nuomone, pareiškėjo nuoseklūs ir aktyvūs veiksmai ginant savo teises, kreipimasis į teismą per protingus terminus dėl proceso atnaujinimo, pripažintinas svarbia procesiniame įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino praleidimo priežastimi, todėl šis terminas atnaujintinas.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Lietuvos CPK straipsnius, reglamentuojančius proceso atnaujinimo institutą, ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, bei pažymėjęs, kad jis naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių teismai privalo pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą analizuoti visų bylos aplinkybių kontekste ir, esant abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atnaujinti procesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2007).
Pareiškėjas, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu, prašo atnaujinti procesą. Savo prašymą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, tai yra dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, tai yra, kad teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir įsiteisėjus procesiniams sprendimams, baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu V. P. (skolininkas ir atsakovas išnagrinėtoje civilinėje byloje, liudytojas ir įtariamasis baudžiamojoje byloje), parodė, jog pareiškėjo reikalaujamos priteisti paskolos jis realiai negrąžino. Pirmosios instancijos teismas šių paaiškinimų nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes pareiškėjas buvo paskolinių santykių šalis, kuriam buvo žinomas skolos grąžinimo ar negrąžinimo faktas.
Kolegija pastebi, kad pagal teismų suformuotą praktiką naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, turi joms būdingų požymių. Tai yra tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad naujai pateikti įrodymai yra pagrindas atnaujinti procesą, tačiau tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl skolininko (atsakovo) prisipažinimo apie skolos negrąžinimo faktą ir įvertinusi šią aplinkybę kitų bylos aplinkybių kontekste, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas suabejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu dalyje dėl reikalavimo priteisti 400 000 Lt paskolintą sumą, kadangi atsakovo skolos negrąžinimo fakto pripažinimas ir jo paaiškinimai parodo, kad ginčo šalis siejo sudėtingi teisiniai santykiai, kurių objektyvi išraiška (sudaromos sutartys) ne visada atspindėjo realiai buvusius susitarimus ir vykusius atsiskaitymus, todėl, išnagrinėtoje byloje apsiribojus tik paskolos sutarties ir pakvitavimo apie skolos grąžinimą analize, nevertinant šių sandorių sudarymo aplinkybių, kitų reikšmingų aplinkybių, tarp šalių susiklosčiusių santykių, galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra apsaugoti asmenų teises, todėl, nesant pareiškėjui galimybės ginti savo teises kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais, yra pagrindas atnaujinti šią bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atmesdamas prašymą atnaujinti terminą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl nutartis naikintina, atnaujintinas terminas prašymui paduoti bei atnaujintinas procesas civilinėje byloje 3-141/2004 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir prašymus tenkinti – pareiškėjui A. Z. atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui V. P. dėl paskolos sutarčių nutraukimo ir skolos priteisimo.
Atnaujintą civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Donatas Šernas
Vincas Verseckas