Civilinė byla Nr. e2S-2068-1060/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19740-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.3.; 3.3.2.6.3.

(s)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. F., S. F. N. ir V. F. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-32618-1168/2025 pagal pareiškėjų V. F., S. F. N. ir V. F. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai V. F., S. F. N. ir V. F. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. F. senelė, pareiškėjų V. F. N., S. F. N. prosenelė S. D. Š., kuriai 1921 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, bei S. D. S., S. S. F., S. S. F. (kaip ji vadinta po to, kai išvyko gyventi į Braziliją), buvo vienas ir tas pats asmuo (pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonys).

2.       Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentą su prašymu atkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjai buvo paprašyti pateikti dokumentus apie jų senelės/prosenelės S.-D. Š. išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. patvirtinančius dokumentus, taipogi dokumentus, kad S. S. F. (S. D. S., S. S. F.) buvo vienas ir tas pats žmogus. Neturėdami jokių papildomų dokumentų šiems faktams paliudyti pareiškėjai negalėjo pateikti ir nepateikė papildomų įrodymų šiems faktams, tad pareiškėjų atžvilgiu Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentas priėmė sprendimus nutraukti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje jie gyvena. Nei vienas pareiškėjų iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Nors Brazilijos archyvuose nepavyko rasti pareiškėjų atitinkamai senelės/prosenelės atvykimo į Braziliją dokumentų, Migracijos Departamentui pateikti dokumentai iš Brazilijos: Brazilijos Federacinės Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus išduotas liudijimas dėl S. S. F. mirties. Šiame dokumente (pridedama) nurodyta, kad Pareiškėjos V. F. prašymu buvo peržiūrėtos mirčių registro knygos ir knygoje C-0065, psl. 262 a.p., Nr. 4860 buvo rastas įrašas, jog (duomenys neskelbtini) buvo pranešta apie S. S. F., baltosios rasės 89 m. pensininkės, kilusios iš Lietuvos, mirtį. Jos tėvai nurodyti R. S. bei S. S., jau mirę. Nurodyta, kad velionė buvo J. F. našlė, paliko vaikus, tame tarpe – S., šešiasdešimties metų amžiaus. Taip pat pareiškėjai gavo ir Migracijos Departamentui pateikė Brazilijos Federacinės Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus pilno turinio gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad S. F. gimė (duomenys neskelbtini) kaip verslininko J. F. ir S. S. F. teisėtas sūnus. Dokumente nurodyta, kad abu tėvai kilę iš Lietuvos, susituokę Lietuvoje. S. S. F. tėvai nurodyti R. S. bei S. S.. Tai, kad minėtasis S. F. yra pareiškėjos V. F. tėvas, o pareiškėjų S. F. N. ir V. F. N. senelis, matyti iš atitinkamai pareiškėjos V. F. gimimo liudijimo ir pareiškėjų S. F. N. bei V. F. N. gimimo liudijimų. S. F. santuokos liudijime Brazilijoje jo tėvai taip pat nurodyti S. F. ir J. F..

3.       Migracijos Departamentas priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjų pilietybės atkūrimo bylų nagrinėjimą, nes pareiškėjai Migracijos Departamento suteiktu terminu nepateikė S.-D. Š. išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. liudijančių dokumentų, bei dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjų senelė/prosenelė, nors žinota skirtingais vardais Lietuvoje ir Brazilijoje, buvo vienas ir tas pats asmuo. Nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėjai bus laikomi asmens, kuris turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonimis, o tai savo ruožtu leis pareiškėjams atkurti jiems pilietybę bei pasilikti jų šiuo metu turimą Brazilijos pilietybę. Pareiškėjų atitinkamai senelė/prosenelė S. D. Š. (S. D. S., S. S. F., S. S. F.) gimė Lietuvoje, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip nurodoma 2021 m. liepos 8 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotoje pažymoje Nr. R4-2520 „Pažyma apie D. Š. gyvenimą Lietuvoje”, o vėliau išvyko į Braziliją, kurioje susilaukė vaikų (kaip kad S. F.), ten ir mirė. Pareiškėjai neturi tiesioginių įrodymų apie pareiškėjų senelės/prosenelės išvykimą į Braziliją (kaip kad jos kelionės bilieto, kelionės sutarties, laivakortės, išsilaipinimo kortelės ar pan.), tačiau iš visų netiesioginių įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad pareiškėjų senelė/prosenelė iš Lietuvos išvyko į Braziliją, tad yra laikytina asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. S. D.-Š. gimė Lietuvoje, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Tai liudija informacija, pateikta 2021 m. liepos 8 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotoje pažymoje Nr. R4-2520 „Pažyma apie D. Š. gyvenimą Lietuvoje”, kurioje pažymėta, kad „Zarasų miesto savivaldybės archyviniame fonde, Ežerėnų miesto valdybos pasų išdavimo 1920-1927 m. registracijos knygoje įrašyta Š. S.-D., 1921 m. rugsėjo 3 d. gavusi vidaus pasą. Skiltyse ,,Eilės Nr.”, ,,Paso blanko Nr.”, ir ,,Gyvenamoji vieta” atitinkamai įrašyta ,,446”, ,,495544” ir ,,Sinag. 15” (paso blanko numeris, adresas – taip dokumente). Lietuvos valstybės istorijos archyve nėra išlikę duomenų apie jos gimimą – 2021 m. liepos 7 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje ,,Dėl archyvo pažymos apie gimimą” Nr. (P1-3965) P2-8195 nurodyta, kad ,,Lietuvos valstybės istorijos archyvas Zarasų (Ežerėnų) žydų bendruomenės 1901-1903 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie S. D. Š., R. (R.) dukters gimimą negalime.” Tačiau tai, kad nurodyto laikotarpio žydų metrikų knygos nėra išlikusios, tad į archyvą perduotos nebuvo, nereiškia, kad Š. S.-D. Lietuvoje negimė. Priešingai, tai, kad Lietuvoje ji gimė, aiškiai ir nedviprasmiškai įrodo visi kiti dokumentai iš Brazilijos, kuriuose visuose jos gimimo vieta įrašyta Lietuva (jos sūnaus S. F. gimimo liudijime Brazilijoje, jos mirties liudijime Brazilijoje). S. D.-Š., S. D. S., S. S. F., S. S. F. buvo vienas ir tas pats asmuo, išvykęs į Braziliją. Po to, kai pareiškėjų atitinkamai senelė/prosenelė išvyko iš Lietuvos į Braziliją, Brazilijoje jos vardas nurodytas ir kaip ,,S.“, ir kaip ,,S.“, o lietuviška pavardė ,,Š.“ rašyta ir kaip ,,S.“, tiesiog atsisakius lietuviško alfabeto raidyno kaip kad ,,š“ ir ,,ė“ raidės, ir kaip ,,S.“, atsisakius lietuviškos galūnės „-aitė“. Tai, kad pareiškėjų senelės/prosenelės pavardės versijoje po jos santuokos atsirado ir pavardė ,,F.“, liudija duomenys iš tokių dokumentų Brazilijoje kaip pačios S. S. F. mirties liudijimas, kur nurodyta, jog ji buvo J. F. našlė, ir jos sūnaus S. F. gimimo liudijimo Brazilijoje, kur nurodyta, kad jo tėvai yra susituokę, tėvas – J. F., motina – S. S. F.. Dėl kultūrinių ir kalbinių ypatumų portugalakalbėje Brazilijoje lietuviškos vardo ir pavardės versijos kiek pakito, tačiau iš visų kitų duomenų matyti, kad visuose dokumentuose kalbama apie vieną ir tą patį asmenį – pareiškėjų atitinkamai senelę/prosenelę.

4.       S

5.       Šiuo atveju, labiau tikėtina laikyti, kad pagal visus pateiktus dokumentus Pareiškėjos V. F. senelė, Pareiškėjų V. F. N., S. F. N. prosenelė S. D. Š., kuriai 1921 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, bei S. D. S., S. S. F., S. S. F. (kaip ji vadinta po to, kai išvyko gyventi į Braziliją), buvo vienas ir tas pats asmuo. Kitokia tvarka pareiškėjai neturi galimybės įrodyti, kad jų senelė/prosenelė, nepaisant skirtingų prosenelės asmenvardžio rašybos variacijų, nepaisant to, kad jos gimimo liudijimas Lietuvos valstybės istorijos archyve nesaugomas, nepaisant to, kad nėra išlikusių jos išvykimo į Braziliją dokumentų, buvo asmuo, turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., išvykęs iš Lietuvos į Braziliją iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjai dėl to jau kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos valstybės centrinį archyvą, Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, atitinkamas institucijas Brazilijoje, tačiau surinktų dokumentų Migracijos departamentui nepakako, o pareiškėjai daugiau jokių dokumentų savo jėgomis gauti nepajėgia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjų V. F., S. F. N. ir V. F. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.

7.       Teismas pažymėjo, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad jei Vyriausybės įgaliota institucija (Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių asmens ar jo palikuonio pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ar dokumentų, įrodančių galimą dvigubą pilietybę, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Tai reiškia, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto asmuo į teismą gali kreiptis tik tuomet, kai iš pradžių kreipėsi į Migracijos departamentą, o šis nustatė, jog pateiktų dokumentų nepakanka. Kasacinis teismas yra paaiškinęs, kad kai įgaliota institucija priima nepalankų sprendimą dėl neįrodytų teisiškai reikšmingų faktų, tokie faktai teisme gali būti nagrinėjami kaip įrodymai byloje dėl šio sprendimo teisėtumo, o ne kaip atskiras juridinis faktas. Jei asmuo tokio sprendimo neskundžia, teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo arba nutraukti bylą.

8.       Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2024 m. spalio 23 d. nutarė nutraukti pareiškėjos S. F. N. prašymo dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, nes ji per nustatytą laiką nepateikė papildomų dokumentų. Šis sprendimas nelaikytinas atsisakymu atkurti pilietybę dėl duomenų trūkumo pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, nes prašymas faktiškai nebuvo išnagrinėtas. Be to, neįrodyta, kad kiti pareiškėjai – V. F. ir V. F. N. – būtų kreipęsi į Migracijos departamentą. Kadangi įstatymas leidžia teismui nustatyti juridinius faktus tik tada, kai nėra galimybės jų patvirtinti administracine tvarka ar atkurti dokumentų, o šiuo atveju administracinė procedūra nebuvo baigta, nėra pagrindo spręsti dėl juridinio fakto nustatymo teismo tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai  

9.       Atskiruoju skundu pareiškėjai V. F., S. F. N. ir V. F. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pareiškėjai kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymais atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir pateikė visus turimus dokumentus, patvirtinančius jų atitiktį įstatyme nustatytoms sąlygoms. Migracijos departamentas paprašė pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pareiškėjų giminystę su iki 1940 m. Lietuvos pilietės S.-D. Š. bei patvirtinančius jos išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat dokumentus, kad ši moteris ir S. S. F. yra tas pats asmuo. Kadangi pareiškėjai tokių dokumentų neturėjo, jie jų nepateikė, todėl departamentas nutraukė jų prašymų nagrinėjimą. Apylinkės teismas vėliau nurodė, jog nėra duomenų, kad dalis pareiškėjų iš viso būtų kreipęsi į įgaliotą instituciją, tačiau pareiškėjai šį teiginį laiko klaidingu, nes jie visi buvo pateikę prašymus dėl pilietybės atkūrimo. Teismui jie taip pat prašė išreikalauti visus dokumentus iš Migracijos departamento bylų, kad būtų užtikrintas proceso objektyvumas ir skaidrumas.

9.2.                      Pareiškėjų nuomone, Migracijos departamento prašymas pateikti papildomus dokumentus reiškia, jog pateiktų įrodymų nepakako jų pilietybės atkūrimui, o tai atitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatytą situaciją, kai faktai gali būti nustatomi teismo tvarka. Jie teigia, kad formalus reikalavimas gauti aiškų departamento sprendimą dėl dokumentų nepakankamumo pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, nes realiai departamentas jau buvo netiesiogiai konstatavęs, jog pateiktų įrodymų nepakanka. Be to, teismų praktika rodo, kad Migracijos departamento raštai, kuriais prašoma pateikti papildomus dokumentus, laikytini pakankamu pagrindu kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjai pabrėžia, jog juridinio fakto nustatymas teismo tvarka nepažeidžia valdžių padalijimo principo, nes pats pilietybės atkūrimo sprendimas lieka Vidaus reikalų ministro kompetencijoje. Jie taip pat pažymi, kad įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, jiems tektų vėl iš naujo kreiptis į Migracijos departamentą su tais pačiais dokumentais, laukti kelis mėnesius ir galiausiai dar kartą prašyti teismo nustatyti tą patį faktą, kas būtų nepagrįsta ir prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.

Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytą reguliavimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13.       Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nustatyta, kad S. F. N., gimusi (duomenys neskelbtini) Brazilijoje 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėja prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikė Pilietybės įstatymo 9 ir 38 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka. 2023 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjai per MIGRIS buvo išsiųstas pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo: „Informuojame, kad Jūsų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo klausimui spręsti turite papildomai pateikti: - S.-D. Š. išvykimą iš Lietuvos iki 1990-03-11 patvirtinančius dokumentus. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. gali patvirtinti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta asmens išvykimo iš Lietuvos data ir išvykimo valstybė bei atvykimo į kitą valstybę data (tai gali būti kelionės sutartys, laivo keleivių sąrašas, išsilaipinimo liudijimas, užsienio valstybės registracijos liudijimas, išrašas iš užsienio valstybės gyventojų registro ir kiti dokumentai); - dokumentus, patvirtinančius, kad S. S. F. (S. D. S., S. S. F.), kuri nurodyta Jūsų motinos gimimo liudijime kaip Jūsų prosenelė iš senelio pusės (S. F. motina) ir S.-D. Š., kuriai 1921-09-03 išduotas vidaus pasas yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. S.-D. Š. gimimo liudijimą (gimimo akto įrašo kopiją iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo), bei Brazilijos Federacinėje Respublikoje išduotus dokumentus, kuriuose būtų nurodyta Jūsų senelės gimimo data ir vieta, buvusi gyvenamoji vieta kilmės valstybėje, duomenys apie tėvus (pvz.: natūralizacijos liudijimas, santuokos liudijimas ir kt.); Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille). Jeigu mums pateikiant papildomus dokumentus, Jums bus išduotas naujas kelionės dokumentas, prašome kartu pateikti ir šio dokumento kopiją.“

14.       Minėtu pranešimu buvo informuota, kad prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas nagrinėti nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos, o per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų asmens prašymo nagrinėjimas bus nutrauktas. Iki 2024 m. spalio 23 d. papildomi dokumentai nebuvo pateikti. Pareiškime nurodoma, kad daugiau, nei pateikta, pareiškėjams dokumentų surasti nepavyko.

15.       Migracijos departamentas prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 24S237454 nutraukė prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Sprendimu buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka bei termino skaičiavimas. Duomenų, kad šis sprendimas būtų apskųstas jame nurodyta tvarka, nėra.

16.       Pareiškėjai V. F., S. F. N. ir V. F. N. 2025 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. F. senelė, pareiškėjų V. F. N., S. F. N. prosenelė S. D. Š., kuriai 1921 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, bei S. D. S., S. S. F., S. S. F. (kaip ji vadinta po to, kai išvyko gyventi į Braziliją), buvo vienas ir tas pats asmuo (pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonys). Kartu su pareiškimu pareiškėjai pateikė savo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, pažymas iš Brazilijos įstaigų, pareiškėjų tėvo/senelio gimimo liudijimą su vertimu; pareiškėjų senelės/prosenelės mirties liudijimą su vertimu, pareiškėjų prosenelės/proprosenelės mirties liudijimą su vertimu, Migracijos departamento sprendimą, priimtą vienos iš pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškime nurodė prašantys išreikalauti iš Migracijos Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylą ir jos dokumentus prijungti prie šios civilinės bylos.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti. Teismas nurodė nelaikantis Migracijos departamento 2024 m. spalio 23 d. sprendimo nutraukti pareiškėjos S. F. N. prašymo dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, nes ji per nustatytą laiką nepateikė papildomų dokumentų, atsisakymu atkurti pilietybę dėl duomenų trūkumo pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, nes prašymas faktiškai nebuvo išnagrinėtas.

18.       Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad ji neatitinka aktualios teismų praktikos, kadangi nepriklausomai nuo to, kokiame dokumente Migracijos departamentas konstatavo duomenų nepakankamumą, pareiškėjams atsirado prielaida kreiptis į teismą dėl norimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio akivaizdu, jog pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjų senelė/prosenelė išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. taip pat kad S. S. F. (S. D. S., S. S. F.), kuri nurodyta S. F. N. motinos gimimo liudijime kaip S. F. N. prosenelė iš senelio pusės (S. F. motina) ir S.-D. Š., kuriai 1921 m. rugsėjo 3 d. išduotas vidaus pasas yra vienas ir tas pats asmuo. Įvertinus tai, šis sprendimas savo turiniu atitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytą sąlygą kreipimuisi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (ne)buvimo

19.       Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

20.       Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

21.       Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką reguliuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, prideda minėtame punkte nurodytus dokumentus, tarp jų ir dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis (2 punktas).

22.       Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

23.       Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir kt. tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2023 m. vasario 3 d.) (toliau - ir Aprašas). Aprašo 26 punktas numato, kad tuo atveju, kai Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS ir nustato ne ilgesnį kaip vienų metų terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti arba patikslinti. Šiuo atveju aprašo 27 punkte nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos. Ankstesnės aprašo redakcijos (galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 22 d.) 20 punktas numatė atvejus, kada prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, tarp jų, kai asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų (nurodytos redakcijos Aprašo 20.4 punktas); kai Migracijos departamentas konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ar yra jo palikuonis (nurodytos redakcijos Aprašo 20.5 punktas).

24.       Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad Migracijos departamentas sprendime nutraukti procedūrą konstatavo duomenų nepakankamumą, todėl pareiškėjams atsirado prielaida kreiptis į teismą dėl norimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

25.       Kaip jau nurodyta, Migracijos departamento 2024 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 24S237454 savo turiniu iš esmės atitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytą sąlygą kreipimuisi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiame sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentui nustatytu terminu nebuvo pateikti papildomi dokumentai ir prašoma informacija, pareikalauta pranešimu, išsiųstu per MIGRIS, todėl prašymas dėl pilietybės atkūrimo negali būti nagrinėjamas. Teismo vertinimu, Migracijos departamentui 2024 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 24S237454 net ir tiesiogiai nekonstatavus, kad nepakanka pateiktų duomenų nustatyti, kad pareiškėjų senelė/prosenelė išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. taip pat kad S. S. F. (S. D. S., S. S. F.), kuri nurodyta S. F. N. motinos gimimo liudijime kaip S. F. N. prosenelė iš senelio pusės (S. F. motina) ir S.-D. Š., kuriai 1921 m. rugsėjo 3 d. išduotas vidaus pasas yra vienas ir tas pats asmuo, tai matyti iš Migracijos departamento prieš tai per MIGRIS atsiųsto pranešimo, kurio neįgyvendinus (nepateikus reikalaujamų dokumentų ir informacijos), pilietybės atkūrimo procedūra buvo nutraukta. Pareiškėjai nurodo, kad reikalaujamų papildomų dokumentų gauti neturi galimybės, todėl nepritartina pirmosios instancijos teismui, jog vien tas faktas, kad pilietybės atkūrimo klausimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės (atmetus prašymą), pareiškėjams užkerta kelią kreiptis į bendros kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tokiu būdu įgyvendinant teisminės gynybos principą.

26.       Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje laikomasi vertinimo, kad nepriklausomai nuo to, kokiame dokumente konstatuota, jog duomenys nėra pakankamai (teikime, rašte ar kt.), atsiranda prielaida kreiptis į teismą dėl norimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-440-933/2020, 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-603/2023, kt.).

27.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Pilietybės įstatymo nuostata, pagal kurią tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka, reiškia, kad, asmens prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo išnagrinėjusiai institucijai pripažinus, jog nėra pakankamai dokumentų tenkinti tokį prašymą, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 17 dalis).

28.       Taigi priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pasibaigusi administracinė procedūra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamentui 2024 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 24S237454 nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju laikyti, jog pareiškėjų teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėtų būti ribojamos remiantis tuo, kad administracinė procedūra dėl pilietybės atkūrimo nebuvo baigta, o, nesant pateiktiems papildomiems dokumentams, nutrūko. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad buvo kreiptasi į Migracijos departamentą, inicijuojant administracinę procedūrą, kuri yra pasibaigusi, tuo tarpu pareiškėjai tiek pareiškime, tiek ir atskirajame skunde nurodė, kad daugiau duomenų pateikti ne teismo tvarka galimybės neturi, todėl nėra suprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas, dėl kokių priežasčių turėtų būti vėl iš naujo inicijuojama administracinė procedūra, kurios rezultatas, tikėtina, vėlgi būtų analogiškas.

29.       Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį (kitą procesinį dokumentą, kurio pagrindu inicijuojama byla) teismas privalo aiškintis ex officio. Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis).

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo įvykdyta – pareiškėjai kreipėsi į Migracijos departamentą, kuris konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra tokio piliečio palikuonis, taip pat dokumentų, įrodančių galimybę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Administracinė procedūra yra baigta. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi.

31.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, ir be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad ne visi pareiškėjai pateikė jų atžvilgiu priimtus Migracijos departamento sprendimus ar kad pareiškimas turi kitų trūkumų, taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti pareiškimą priimti. Tokiu atveju turi būti taikomas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                Agnė Vyliaudaitė