Civilinė byla Nr. e2-3596-933/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00891-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.4.5; 3.4.1.9  

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanresa“ ieškinius atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų vykdant viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 403124). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „TOKSIKA“, uždaroji akcinė bendrovė „Žalvaris“, akcinė bendrovė Palemono keramikos gamykla ir uždaroji akcinė bendrovė „EKOMETRIJA“. Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė 2019-06-20 ieškiniu prašė panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo; panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos („Perkančioji organizacija“) vykdo viešojo pirkimo Nr. 403124 („Pirkimas“) procedūras dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijoje, esančioje Kaimynų g. 13, Dičiūnų k., Utenos r., laikomų pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo. 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 Perkančioji organizacija nurodė, kad UAB „Sanresa“ („Tiekėjas“) pasiūlymas yra atmestas. Tą pačią dieną Perkančioji organizacija paskelbė pasiūlymų eilę, laimėtoją ir sprendimą sudaryti sutartį su laimėtoju. 2019-05-30 Tiekėjas pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo. 2019-06-10 Perkančioji organizacija informavo, kad Tiekėjo pretenzija atmetama.

1.2.                      Perkančioji organizacija nurodė, kad Tiekėjas turi turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją) pagal ES Reglamentą Nr. 1013/2006. Tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų 23 punkto kvalifikacijos reikalavimų lentelės 1 punkte (turėti teisę verstis pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga veikla). Tiekėjas pateikė visus Pirkimo sąlygų 23 punkto kvalifikacijos reikalavimų lentelės 1 punkte nurodytus dokumentus. Pirkimo sąlygoje nebuvo reikalavimo, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją). Reikalavimas pateikti minėtą Leidimą yra ne kvalifikacijos, o Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas. Leidimą Tiekėjas turės gauti ne pasiūlymų pateikimo ar pasiūlymų vertinimo metu, bet Pirkimo sutarties vykdymo metu.

1.3.                      Kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl Leidimo gavimo galima tik tada, kai de facto valdo atliekas, kurias ketina gabenti. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nepateikė tikslios informacijos apie atliekų pavadinimus, kodus, kiekius bei visų atliekų cheminę sudėtį. Perkančiosioms organizacijoms draudžiama sutapatinti kvalifikacijos ir sutarties vykdymo reikalavimus.

1.4.                      Perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti Tiekėjo kvalifikacija, galėjo ir turėjo tikrinti tik tai, ar Tiekėjas turi teisę kreiptis ir gauti notifikaciją (leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus), t. y. įsitikinti tiekėjo kompetencija, kvalifikacija ir pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį. Perkančiosios organizacijos veiksmai Pirkimo procedūrų metu patvirtina, kad pati Perkančioji organizacija iki galo nėra apsisprendusi, ar reikalavimą dėl notifikacijos (leidimo vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus) laikyti kvalifikacijos, ar sutarties vykdymo reikalavimu. 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 Perkančioji organizacija nurodė, kad suteikia 40 dienų notifikacijai pateikti. Tokiu būdu Perkančioji organizacija suvokė, kad notifikacija bus išduota vėliau, t. y. po pasiūlymų pateikimo termino dienos. Perkančioji organizacija, leisdama Tiekėjui pateikti notifikaciją, išduotą vėliau nei galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, suvokė, kad notifikacijos gavimo procedūra yra ne kvalifikacijos, bet sutarties vykdymo reikalavimas. Nenustačius, kad Tiekėjas neturi reikiamų dokumentų ar kompetencijos kreiptis ir gauti notifikaciją, Tiekėjo pasiūlymas negalėjo būti atmestas.

1.5.                      Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad Tiekėjas, kuris Pirkime dalyvauja pasitelkęs užsienio subjektą, pateiktų papildomus dokumentus, palyginti su tiekėjais, veikiančiais tik Lietuvoje, pažeidžia viešųjų pirkimų nediskriminavimo principą. Perkančioji organizacija siekia užsienio subjektams sudaryti neproporcingai sudėtingesnes sąlygas dalyvauti Pirkime. Nors Tiekėjas notifikacijas gauti turi Pirkimo sutarties vykdymo metu, Perkančioji organizacija reikalauja, kad Tiekėjas notifikaciją pateiktų dar iki Pirkimo sutarties sudarymo bei pasiūlymų vertinimo metu (e. b. 1 t. 1-8 b. l.).

2.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.                      Paskelbė tarptautinį atvirąjį konkursą (viešojo pirkimo Nr. 403124) dėl BUAB “Ūrus” ir Ko pavojingų atliekų, esančių Utenos r., Dičiūnų k., Kaimynų g. 13, tvarkymo paslaugų pirkimo. Vykdant viešojo pirkimo procedūras (kvalifikaciniai reikalavimai buvo tokie patys kaip ir anksčiau vykdyto viešojo pirkimo Nr. 344205) gautas UAB „Sanresa“ pasiūlymas. Pagal UAB „Sanresa“ pasiūlymo turinį, galutiniam atliekų sutvarkymui pasitelkiamas užsienio valstybės (Danijos) subrangovas. Dėl ieškovės pasitelkiamo užsienio valstybės subrangovo, kaip galutinio atliekų tvarkytojo, taikomas 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Remiantis Reglamentu, viešojo pirkimo Nr. 403124 Techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų vežimui Europos Bendrijoje taikoma Leidimo procedūra ir būtina turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją). Kiti pirkime dalyvavę tiekėjai nesiūlė atliekų eksporto į kitą valstybę, o numatė Lietuvos Respublikos teritorijoje galutinio atliekų sutvarkymo veiksmus, todėl jiems netaikomas tarpvalstybinius atliekų vežimus reglamentuojantis Reglamentas ir iš jo kylantis reikalavimas tokiems vežimams turėti specialų leidimą – notifikaciją.

2.2.                      Perkančioji organizacija 2018-12-07 rašte Nr. (4)-AD5-10891 „Dėl informavimo“ UAB „Sanresa“ nustatė terminą pasiūlymo trūkumams ištaisyti – koreguoti subrangovų, kurių pajėgumais remiamasi, sąrašą. Perkančiosios organizacijos 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 UAB „Sanresa“ pakartotinai pasiūlyta per 40 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo pateikti Perkančiajai organizacijai notifikaciją arba koreguoti pasitelktų subrangovų sąrašą. UAB „Sanresa“ neginčijo Perkančiosios organizacijos reikalavimo.

2.3.                      Baigiantis Perkančiosios organizacijos 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 nustatytam terminui, UAB „Sanresa“ 2019-04-26 raštu kreipėsi į Perkančiąją organizaciją, prašydama pratęsti notifikacijai gauti nustatytą terminą. Prašymas motyvuotas Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) techniniais gedimais. Dokumentų pateikimo tvarką, esant GPAIS veikimo trikdžiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-01-31 įsakymas Nr. Dl-73 „Dėl Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo patvirtinimo“, pagal kurio 15 punktą, net jei ir būtų laikinai negalima pasinaudoti GPAIS, duomenys gali būti pildomi ir popieriniu ar elektroniniu formatu ir pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai, todėl GPAIS veikimo trikdžiai (net jei tokie laikini ir būtų) nėra objektyvi priežastis, galinti sutrukdyti notifikacijos gavimo procedūras. Perkančioji organizacija 2019-04-30 rašte Nr. (4.2)-AD5-7626 kreipėsi į notifikacijas išduodančią instituciją (Aplinkos apsaugos agentūra), siekdama išsiaiškinti, kodėl UAB „Sanresa“ neišduota notifikacija per Perkančiosios organizacijos nustatytą terminą ir kokiame etape yra UAB „Sanresa“ notifikacijos išdavimo klausimas bei inicijavo BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje laikomų pavojingų atliekų būklės ir situacijos objekte patikrinimą. Aplinkos apsaugos agentūra 2019-05-03 rašte Nr. (27)-A4(e)-1133 informavo Perkančiąją organizaciją, jog UAB „Sanresa“ nebuvo išduotas leidimas (notifikacija), nes per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą UAB „Sanresa“ informaciją pateikė tik 2019-04-23. UAB „Sanresa“ per Perkančiosios organizacijos nustatytą 40 dienų terminą neatliko veiksmų notifikacijos išdavimo procedūrai pradėti. Notifikacijos išdavimo procedūra nepradėta dėl UAB „Sanresa“ neoperatyvumo, į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl garantijos sumos derinimo kreiptasi tik 2019-04-23.

2.4.                      Perkančioji organizacija įvertinusi, jog 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 buvo nustatytas protingas terminas notifikacijai gauti, o praėjus daugiau nei 60 kalendorinių dienų nuo UAB „Sanresa“ nustatyto termino pradžios, buvo atlikti tik pradiniai notifikacijos gavimo veiksmai, jog UAB „Sanresa“ prašyme pratęsti terminą notifikacijai gauti nenurodytos objektyvios priežastis, kurios galėjo sutrukdyti notifikacijos gavimo procedūrą nustatytu terminu bei viešojo intereso sąlygotą būtinybę kuo operatyviau sutvarkyti pavojingas atliekas, UAB „Sanresa“ 2019-04-26 prašymo Nr. 04/26-02 dėl termino pratęsimo netenkino.

2.5.                      Ieškovė garantijos sumą jau yra susiderinusi su Aplinkos apsaugos agentūra 2019-05-10. Taigi paties ieškovės įrodyta, jog informacijos pakanka garantijos sumos derinimui. Reglamento priede pateikti Pranešimo pildymo nurodymai, pagal kuriuos pildant 5 langelyje prašomą informaciją apie atliekų kiekį, nereikalaujama nurodyti tikslų, konkretų atliekų kiekį – prašoma nurodyti mažiausią ir didžiausią atliekų kiekį. Pirkimo dokumentuose pateiktoje Techninėje specifikacijoje nurodyti tiek minimalūs, kiek maksimalūs pavojingų atliekų kiekiai. Šios informacijos pakanka Pranešimo pildymui. Dėl pavojingų atliekų kodų, nurodytų techninėje specifikacijoje, pažymėta, jog Perkančioji organizacija 2018-11-02 rašte Nr. (4)-AD5-8155 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo“ 15 punkte nurodė, jog techninėje specifikacijoje po 1 lentele esančioje 2 pastraipoje nurodyta, jog atliekos kodas nurodytas pagal atliktų laboratorinių tyrimų išvadas, o kadangi ne visų laikomų atliekų tyrimai buvo atlikti, dalis laikomų atliekų gali būti priskirtos ir kodui 19 12 11*. Todėl pirkimo dokumentų 1 priede pateiktoje Pasiūlymo formoje, šalia kiekvienos zonos preliminaraus atliekų kiekio nurodytas ne tik laboratorinių tyrimų metu nustatytas atliekos kodas, bet ir alternatyvus kodas 19 12 11. Pildant Pranešimą notifikacijai gauti galima nurodyti ne vieną, bet kelis atliekų kodus, todėl techninėje specifikacijoje pateiktos informacijos apie atliekų kodus Pranešimui pildyti pakanka, tačiau ieškovė nebandė pildyti Pranešimo ir jo pateikti per GPAIS.

2.6.                      Reglamente akcentuojamas leidimo (notifikacijos) išdavimas planuojamai veiklai (Reglamento 11 straipsnis) ir Pranešimo pildymui būtina turėti sutartį su užsienio valstybės galutiniu atliekų tvarkytoju (Reglamento 5 straipsnis), o ne de facto valdyti atliekas. Notifikacija negali būti tapatinama su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakyme Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 8.6 punkte reglamentuotais sutarties vykdymo reikalavimais. Tai specialus leidimas išvežti atliekas, kurio išdavimo procedūroje dalyvauja tiek kompetentinga nacionalinė institucija, tiek kompetentinga užsienio valstybės institucija, kuri turi galimybę nesutikti su atliekų importu. Viešojo pirkimo dokumentuose nurodyta informacija yra pakankama notifikacijos gavimo procedūroms.

2.7.                      Tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomi išimtiniai atvejai, kai kvalifikacinius reikalavimus įrodantys dokumentai gali būti pateikiami ar kvalifikaciją įrodantys veiksmai atliekami po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Teisingumo Teismo praktikoje (2016-06-02 sprendimas byloje Pizzo, C-27/15) konstatuota, jog vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinama taip, kad draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta pirkimo dokumentuose. Pasak Teisingumo Teismo, tokiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir proporcingumo principai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybės ištaisyti trūkumus ir įvykdyti minėtą sąlygą per Perkančiosios organizacijos nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 formuojama teisminė praktika). Teisminėje praktikoje nustatyti išimtiniai atvejai, kai kvalifikaciją įrodantys dokumentai gali būti pateikiami po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

2.8.                      Notifikacijos reikalavimas keliamas ne Perkančiosios organizacijos iniciatyva ir valia, bet kyla iš specialaus tarpvalstybinių atliekų vežimo reglamentavimo. 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo („Išankstinis raštiškas pranešimas ir leidimas“) nustatyti atvejai, kai notifikacija privaloma. Reglamento reikalavimas negali būti laikomas diskriminaciniu, nes jis taikomas visiems subjektams, kurie patenka į Reglamento taikymo sritį (e. b. 3 t. 1-6 b. l.).

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žalvaris“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1.                      Nors Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas pateikti leidimą dėl tarpvalstybinio atliekų vežimo, tačiau ieškovei nurodžius, jog galutinai atliekos bus sutvarkytos ne Lietuvoje, kilo reikalavimas pateikti notifikaciją. Kadangi ieškovės subrangovas registruotas užsienio valstybėje ir galutinė atliekų sutvarkymo vieta bus ne Lietuvoje, atliekos turės būti išvežamos į kitą ES šalį. Tokiu atveju turi būti taikomas 2006-06-14 Europos Tarybos ir Parlamento reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo.

3.2.                      Poreikis gauti leidimą kyla iš Reglamento ir nacionalinių teises aktų, kuriuos Perkančioji organizacija ieškovei nurodė raštuose Nr. (4.2)-AD5-3456, Nr. (4)-AD5-9013, Nr. (4)-AD5-10370. Neturint leidimo ieškovės pasirinktas subrangovas negali tvarkyti pavojingų atliekų, esančių Lietuvoje. Todėl ieškovė neatitinka kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovei buvo nustatytas protingas terminas trūkumams pašalinti – pateikti Perkančiajai organizacijai leidimą arba koreguoti pasitelktų subrangovų sąrašą, tačiau šia galimybe ieškovė nepasinaudojo ir tik praėjus minėtam terminui ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.

3.3.                      Leidimas nėra suteikiamas automatiškai, nėra aišku ar iš viso toks leidimas bus ieškovės gautas, kadangi iš UAB ,,Žalvaris“ darbo patirties vežant atliekas į kitas valstybes, ne kartą toks leidimas nebūdavo išduodamas ir tai priklausydavo ne nuo Lietuvos valstybinių institucijų, bet nuo tranzitinių valstybių ar galutinės valstybės gavėjos institucijų sprendimo. Perkančioji organizacija veikė teisėtai, laikydamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos viešųjų pirkimų bylose, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio (e. b. 3 t. 181-186 b. l.).

4.       Teismas 2019-07-05 nutartimi paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, įtraukė išvadą duodančią instituciją byloje – Viešųjų pirkimų tarnybą (e. b. 4 t. 1-2 b. l.).

5.       Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

5.1.                      Kvalifikacijos reikalavimai ir sutarties vykdymo reikalavimai negali sutapti. Tą patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakyme Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 8.6 punktas, kad  tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas. Tokio tipo reikalavimai įtraukiami į pirkimo sutarties projekto nuostatas, o jei pirkimo sutarties projektas nerengiamas – į pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, nustatomas pirkimo dokumentuose. Kvalifikacijos teisės verstis atitinkama veikla reikalavimui pagrįsti paprastai pateikiami juridinio asmens įstatai (Metodikos 11 p.), o specifiniais atvejais – atitinkami leidimai ir licencijos. Tačiau tokie leidimai ir licencijos būna išduoti tiekėjui siekiant užtikrinti teisę veikti apskritai, o ne vykdyti konkrečią sutartį. Jeigu leidimas ar licencija reikalinga gauti vykdyti konkrečią sutartį, toks reikalavimas laikytinas ne kvalifikacijos, o sutarties vykdymo reikalavimu. Perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti notifikaciją turi būti pripažintas sutarties vykdymo reikalavimu. 

5.2.                      Nuo 2017-07-01 privaloma tikrinti teisę verstis atitinkama veikla tik tiek, kiek nustatyta Pirkimo sąlygose. Perkančiosios organizacijos gali reikalauti pateikti tik tuos dokumentus, kurie konkrečiai nurodyti Pirkimo sąlygose. Tik Pirkimo sąlygose nurodžius konkrečias licencijas, leidimus ir kitus dokumentus, kuriuos tiekėjas turi pateikti, Perkančioji organizacija gali reikalauti šių dokumentų. Kitu atveju tokius dokumentus tiekėjas turėtų gauti sutarties vykdymo metu.

5.3.                      Nėra aišku, kokį maksimalų atliekų kiekį reikėtų nurodyti, kadangi pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1 lentelę nurodyti tik preliminarūs kiekiai, o pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1 lentelės 3 išnašą „Faktinis atliekų kiekis nėra žinomas. <...> nurodytas atliekų svoris, jas tvarkant, gali kisti“. Šioje stadijoje apskritai neįmanoma nurodyti nei minimalaus, nei maksimalaus atliekų kiekio. Pagal Reglamento IC priedo 25 punktą reikalaujama nurodyti tik vieną atliekų kodą. Paraiškoje dėl leidimo (notifikacijos) gavimo būtina nurodyti tikslų atliekų naudojimo ar šalinimo būdą bei technologiją (Reglamento Nr. 1013/2006 IA ir IB formų 11 langelis). Atliekų tikslią sudėtį bus galima nustatyti tik faktinio pirkimo sutarties vykdymo metu, ir tik tuomet paaiškės galimas atliekų šalinimo ar naudojimo būdas (pvz., R1 arba D10). Perkančioji organizacija nepaneigė ir nepasisakė dėl to, kad teikiant paraišką (pildant pranešimo formą) būtina nurodyti vežimo datą (laikotarpį), vežėją (-us), transporto priemonę (-es), vežimų skaičių (kuris sprendžiamas pagal atliekų kiekį), pakuotės tipą, pakuočių skaičių, atliekų tvarkymo būdą ir technologiją gavėjo įrenginyje. Šioje stadijoje nėra įmanoma gauti šių duomenų, kadangi jie paaiškės tik faktiškai pasvėrus, surūšiavus, supakavus atliekas, jas ištyrus ir nustačius tikslią jų sudėtį bei su pasirinktu vežėju nustačius vežimo sąlygas.

5.4.                      Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjus, jog atliekų vežimo sąlygos (pvz., atliekų kiekis, sudėtis, naudojimo ar šalinimo būdas ir pan.) kitokios, bus būtina pateikti naują (kitą) paraišką dėl leidimo vežti atliekas gavimo. Notifikacija (leidimas) turės būti gauta, tačiau tik Pirkimo sutarties vykdymo metu, o jeigu tokio leidimo tiekėjas negautų – tai reikštų esminį Pirkimo sutarties pažeidimą, ir tiekėjas rizikuotų patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

5.5.                      Net jeigu Perkančioji organizacija ir būtų pateikusi visus reikalingus duomenis paraiškai dėl notifikacijos (leidimo) gavimo, bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į notifikacijos (leidimo) išdavimo tvarką, išduota notifikacija (leidimu) tiekėjas galėtų pasinaudoti tik vieną kartą, t. y. vykdydamas konkrečią Pirkimo sutartį, todėl Perkančiosios organizacijos keliamas reikalavimas yra Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas. Šį reikalavimą ieškovė išpildys Pirkimo sutarties vykdymo metu. Perkančiosios organizacijos keliami reikalavimai laikytini nepagrįstais, pertekliniais, pažeidžiančiais Metodikos 8.6 punktą, todėl Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo naikintinas (e. b. 6 t. 4-9, 141-146 b. l.).

6.       Atsakovas triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovės dubliko motyvais. Pažymėjo, kad: 

6.1.                      Nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad vienąkart panaudotas leidimas yra sutarties vykdymo sąlyga, o daugkartinis leidimas – kvalifikacijos sąlyga. Toks kriterijus nelogiškas. Ieškovė turi leidimus surinkti, vežti pavojingas atliekas, tačiau neturi teisės pati galutinai sutvarkyti atliekų. Pasirinkus subrangovu Danijos atliekų tvarkymo įmonę, iš ieškovės buvo pareikalauta specifinė teisė eksportuoti atliekas į Daniją, įforminta leidimu pagal ES Reglamentą Nr. 1013/2006. Be šio leidimo ieškovė negalėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties. Ieškovė dublike nurodo, kad jeigu ji negautų notifikacijos, pirkimo sutartis nebūtų įvykdyta, tuo pačiu pati patvirtindama, kad tai būtina prielaida jai įvykdyti.

6.2.                      Dublike nurodytų kitų duomenų pakanka užpildyti prašymo notifikacijai. Taip pat nereikia gauti atskiros notifikacijos atskiram atliekų kodui, bet atskirai atliekų rūšiai (e. b. 6 t. 176-178 b. l.).

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žalvaris“ triplike, kuris laikytinas rašytiniais paaiškinimais pagal teismo nutartį pasirengti bylos nagrinėjimui, prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad: 

7.1.                      Nors reikalavimas turėti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus (notifikaciją) pagal ES Reglamentą Nr. 1013/2006 nebuvo įtvirtintas pirkimo sąlygose, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 išleisto įsakymo Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo 11 punkte nurodyta, kad: „Tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai numato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos)“.

7.2.                      Reikalavimas turėti leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus kyla iš Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies. Perkančioji organizacija negali ir neprivalo numatyti visų įmanomų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, o tik esminius, kurie leistų tiek tiekėjams, tiek perkančiajai organizacijai įsitikinti pasiūlymų realumu bei tiekėjo galimybėmis, o tiekėjui įsivertinti savo galimybes įvykdyti sutartį. Atsakovas, susipažinęs su ieškovės pasiūlymu, teisėtai ir pagrįstai pareikalavo iš tiekėjo pateikti notifikaciją (leidimą išvežti) atliekas ir tam skyrė pakankamą terminą, kadangi tik šio dokumento turėjimas gali įrodyti ieškovės galimybę tinkamai įvykdyti sutartį. Atsakovas tam suteikė papildomą laiką, o ieškovei per papildomą laiką nepateikus prašomų dokumentų, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, Pirkimo dokumentų 63.2 punktu, teisėtai ir pagrįstai pripažino ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų.

7.3.                      Galutinio tvarkytojo pasirinkimas yra ieškovės teisė ir atsakovas negali nurodyti kokius galutinius tvarkytojus (t. y. subrangovus) ieškovė turi pasirinkti, tačiau pirkimo dokumentuose ieškovė turėjo numatyti visus įmanomus pasitelkti subrangovus ir juos surašyti į savo pasiūlymą, kuris buvo teikiamas Pirkime. Išduota notifikacija nėra susiejama su konkrečia komercine ar paslaugų teikimo sutartimi, todėl ieškovės dėstomi argumentai neteisingi. Dėl taršos patekimo į aplinką grėsmės, notifikacijos reikalavimas užtikrina tiekėjo ekonominį bei techninį pajėgumą įvykdyti sutartį (e. b. 6 t. 179-184 b. l.).  

8.       Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba 2019-07-15 išvadoje nurodė, kad:

8.1.                      Atsakovo atsiliepime pripažįstama, jog Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas turėti teisę vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus, kurią patvirtintų būtinas pateikti specialus leidimas. Toks reikalavimas įtvirtintas 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017-06-19 įsakymu Nr. 1S-105, 11 punktą, tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai numato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertijikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23- 248/2017 dėl tokių aplinkybių pateikė išaiškinimą.

8.2.                      Nurodomas teisinis reguliavimas taikytinas tik tuo atveju, jeigu tiekėjui keliamas reikalavimas turėti specialų leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus yra pripažintinas kvalifikacijos, o ne sutarties vykdymo reikalavimu. Šiuo klausimu Šalys pateikė skirtingas pozicijas. Tarnybai nėra suteikta teisė aiškinti atliekų tvarkymo veiklą reglamentuojančių teises aktų, o siekiant išspręsti bylą ir nustatyti, ar minėtas reikalavimas pripažintinas kvalifikaciniu, ar sutarties vykdymo reikalavimu, būtina išanalizuoti atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų, aktualių ginče nagrinėjamiems klausimams, nuostatas, todėl Tarnyba nevertina šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų teiginių (ne)pagrįstumo ir atsakovo priimtų sprendimų (ne)teisėtumo (e. b. 6 t. 1-3 b. l.).

9.       Ieškovė UAB „Sanresa“ 2019-07-12 ieškiniu (ieškinys buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-3769-933/2019) prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo bei sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad: 

9.1.                      2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 Perkančioji organizacija paskelbė pasiūlymų eilę, laimėtoją (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) ir sprendimą sudaryti sutartį su laimėtoju. 2019-06-23 Tiekėjas pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) ir sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju. Tiekėjas nurodė, kad laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas, kadangi laimėtojas neturi teisės atlikti Pirkimo sutartyje numatytos veiklos – galutinai sutvarkyti tam tikras atliekas. 2019-07-02 Perkančioji organizacija informavo, kad Tiekėjo pretenzija atmetama.

9.2.                      Pagal Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutę keliamas reikalavimas: Tiekėjui yra išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas arba taršos leidimas pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui. Vadovaujantis Pirkimų sąlygų Techninės specifikacijos 4 punkto 1 lentelės duomenimis, būtina galutiniu būdu sutvarkyti atliekas kodu 16 10 01* (J, L, C, G, E, H, D ir M zonose). Šios atliekos pagal Aplinkos ministro 2017-10-09 įsakyme Nr. D1-831 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriaus lentelę yra apibūdinamos kaip „vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų“. Pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punktą numatoma veiksmų seka: perimtų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams, kurie tvarko atliekas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos kodais (R1-R11) arba (D1–D7), D10. Šios veiklos detalizuotos Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo 1 ir 2 lentelėse. Tiekėjai, dalyvaujantys Pirkime, turi pateikti taršos integruotos prevencijos kontrolės („TIPK“) leidimus, kurie patvirtintų teisę tvarkyti atliekas kodu 16 10 01* vienu iš šių būdų: kodais (R1-R11) arba (D1–D7), D10.

9.3.                      Nei UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimas, nei UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas nepatvirtina UAB „TOKSIKA“ teisės tvarkyti atliekas kodu 16 10 01* atliekų tvarkymo būdu R10. Nors UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimo Nr. 44/T-Š.9-22/2016 2 lentelėje yra nurodytas R10 atliekų tvarkymo būdas, tačiau TIPK leidime turi būti nurodyta, kad R10 atliekų tvarkymo būdu yra leidžiama tvarkyti atliekas kodu 16 10 01*. UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas nesuteikia teisės R10 būdu tvarkyti atliekų kodu 16 10 01* (vandeninių skystųjų atliekų, kuriose yra pavojingųjų medžiagų), be to, UAB „TOKSIKA“ šiuo dokumentu technologiškai nepagrindžia šių pavojingų atliekų galutinio sutvarkymo apdorojant žemėje. Galiojantis UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas buvo paskelbtas vėliau nei pasiūlymų pateikimo terminas. Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, todėl šiuo dokumentu negali būti remiamasi. Pirkimo sąlygose nustačius, jog atitiktis Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutės reikalavimui bus vertinama pagal TIPK leidimą, kitas dokumentas negali būti priimamas kaip lygiavertis TIPK leidimui. UAB „TOKSIKA“ su pasiūlymu nepateikė Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, o viešoje erdvėje nėra paskelbta UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, galiojusio iki pasiūlymų pateikimo pabaigos (2018-11-07). Nustačius, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, toks pasiūlymas turi būti atmestas (e. b. 5 t. 1-6 b. l.).

10.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019-07-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-61-567/2019 Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3769-933/2019 prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3596-933/2019.

11.       Atsakovas atsiliepime į 2019-07-12 ieškovės ieškinį prašė ieškinį atmesti.

11.1.                      Atliekų tvarkymo paslaugų techninės specifikacijos lentelėje nurodyti atliekų kodai (visi kodai pavojingų atliekų – su žvaigždute*), numatomoje veiksmų sekoje nurodytas perimtų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams, kurie tvarko atliekas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos kodais (R1-R11) arba (D1-D7), D10, kaip tai apibrėžia Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 2 priedas. Nurodytos atliekų tvarkymo veiklos (R – atliekų panaudojimas; D – atliekų šalinimas) skirtos galutiniam atliekų sutvarkymui (Atliekų tvarkymo taisyklių 51 p.). Specifikacijos 10 punkte nurodyta, kad Paslaugų teikėjas privalo už faktiškai atliktas paslaugas pateikti Perkančiajai organizacijai atliktų darbų aktą, pateikiant faktiškai sutvarkytų atliekų kiekius, kodus, atliekų sutvarkymą (tam tarpe galutinį) patvirtinančius dokumentus.

11.2.                      Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai paslaugų teikėjams (Konkurso sąlygų III skyriaus lentelė) – tarp jų tiekėjas techninėje specifikacijoje nurodytas atliekų tvarkymo veiklas (t. y. R1–R11) arba (D1-D7), D10) turi būti įregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre ir turi turėti teisę tvarkyti techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodytas atliekas (t. y. nurodytų kodų pavojingas atliekas). Šiuos duomenis patvirtinti teikėjas neprivalo, nes Atliekų tvarkytojų registre informacija skelbiama viešai.

11.3.                      Nustatant ir tikrinant tiekėjų kvalifikaciją buvo svarbu, kad tiekėjai turėtų teisę tvarkyti pavojingas atliekas (surinkti, vežti, kitaip tvarkyti), o taip pat pats arba subrangovas/partneris turėtų teisę pavojingas atliekas tvarkyti R1-R11 arba D1-D7 arba D10 nurodyta veikla (kad nebūtų tik vežėjas ar surinkėjas). Paruošiant ar apdorojant atliekas vienai iš nurodytų veiklų, jų kodas gali pasikeisti. Identifikuoti atliekas (suteikti jiems atitinkamą kodą) turi pareigą atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 71, 13 straipsniai). UAB „TOKSIKA“, patikrinus jos kvalifikaciją Atliekų tvarkytojų registre, turi teisę 16 10 01* kodo atliekas (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) tvarkyti D8, D9, D14, D15, R10, R12, R13, SI, S2, S5 (Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedas) veikla (pagal ieškovo nurodytą UAB „TOKSIKA“ TIPK; be to, ši įmonė dar turi 9 veiklavietes). Sutvarkius atliekas nurodytais būdais, atliekos kodas gali pasikeisti. Atsižvelgiant į pirkimo tikslą, Pirkimo organizacijai nesvarbu, kaip keisis atliekų kodai, kiek ir kaip jos bus paruoštos šalinimui ar naudojimui, tačiau tikrinant tiekėjo kvalifikaciją svarbu, kad įmonė būtų pajėgi jas galutinai sutvarkyti, kad turėtų visus reikalingus leidimus tvarkyti pavojingąsias atliekas.

11.4.                      UAB „TOKSIKA“ registre registruota teisė atliekas kodu 16 10 01* tvarkyti R10 veikla. Vertinant tiekėjų kvalifikaciją būtina vadovautis ATVR duomenimis, kiti dokumentai (TIPK, techninis reglamentas, pavojingų atliekų licencija) negali būti pagrindas, tačiau ieškovė, ignoruodama ATVR duomenis, remiasi būtent jais, taip pat nurodydama, kad techninio reglamento su pasiūlymu nepateikimas yra procedūrinis pažeidimas. Pirkimo pasiūlyme nebuvo būtina pasiūlyti konkretaus galutinio pavojingų atliekų sutvarkymo būdo ir konkretaus technologinio jo aprašymo, todėl teisiškai nepagrįstas kvalifikacijos atitikimo reikalavimams tikrinimas būtent šiuo aspektu. Kvalifikaciją pagal nurodytą lentelės 4 punktą atitinka tie tiekėjai, kurie turi TIPK leidimą tvarkyti nurodytas specifikacijoje atliekas ir jų kiekius, o pagal 2 punktą – ir teisę tvarkyti atliekas R1-R11 arba D1-D7, D10 būdais.

11.5.                      Techninis reglamentas – privalomas TIPK priedas, kuriame aprašomos atliekų tvarkymo veiklų technologijos. Esant įrenginio veiklos pokyčiams ar siekiant pakeisti veiklos apimtis ar pobūdį, TIPK ir/ar techninis reglamentas gali būti pakeistas (papildytas). Tačiau keitimo metu TIPK ir techninis reglamentas nenustoja galioti (vienas keičiamas kitu). Ieškovas pateikė UAB „TOKSIKA“ TIPK Nr.44/T-Š.9-22/2016 techninį reglamentą, iš kurio akivaizdu, kad jis pildomas naujomis veiklomis šiame įrenginyje – R101 ir R12. Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos agentūros rašto, atitinkamai papildytos ir TIPK leidimo 2, 6 ir 7 lentelės. Todėl pakeitimai neaktualūs tiekėjo kvalifikacijos vertinimui ir yra teisiškai nereikšmingi (e. b. 7 t. 1-4 b. l.).

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žalvaris“ atsiliepime į 2019-07-12 ieškovės ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

12.1.                      Konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutėje nėra nurodyta, jog TIPK leidime turi būti nurodytos konkrečios veiklos. Reikalavimas TIPK leidime yra turėti galimybę sutvarkyti techninėje specifikacijoje nurodytas atliekų rūšis ir kiekį. Iš pateikto TIPK leidimo matyti, kad UAB „TOKSIKA“ turi teisę tvarkyti atliekas 16 01 10* bei turi teisę sutvarkyti tokį kiekį, kuris nurodytas techninėje specifikacijoje. UAB ,,Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“, veikdami kaip jungtinės veiklos partneriai, atitiko taikomus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus Konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutėje. Konkurso sąlygų 23 punkte esančios lentelės 2 eilutėje informacija yra skelbiama Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR) ir yra viešai prieinama internetiniame puslapyje.

12.2.                      Registruojantis ATVR įregistruojamos atitinkamo subjekto atliekų tvarkymo veiklos ir ši informacija prieinama ir matoma visiems asmenims viešai, t. y. galima matyti, kokias atliekų tvarkymo veiklas yra įregistravusi atitinkama įmonė kokioms ir konkrečioms atliekoms. Iš teikiamų duomenų matyti, kad paskutinį kartą informacija buvo keista iki 2018-11-07, kada turėjo būti pateikti teikėjų pasiūlymai. Atliekos kodu 16 01 10* gali būti tvarkomis įvairiomis veiklomis, tarp jų – R10.

12.3.                      Perkančioji organizacija atsakymą į pretenziją pateikė 2019-07-02, kuriuo ieškovės pretenzija buvo atmesta, tačiau iš EPP teismų sistemos matyti, kad teisme ieškinys gautas tik 2019-07-15, t. y. 3 dienomis vėliau nei numato Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalis. Prašo teismo įvertinti ar nebuvo praleisti terminai ieškiniui pateiki vadovaujantis VPĮ (e. b. 7 t. 17-21 b. l.).

13.       Teismas 2019-08-19 nutartimi nutarė pasirengimą prie civilinės bylos Nr. e2-3596-933/2019 prijungtos civilinės bylos Nr. e2-3769-933/2019 bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 7 t. 27-29 b. l.).

14.       Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

14.1.                      Ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, jog ATVR UAB „TOKSIKA“ kaip tvarkytoja yra įsiregistravusi atliekas kodu 16 01 10* reikalaujamu būdu R10. Tačiau šis faktas reiškia tik tai, kad UAB „TOKSIKA“ atitinka Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 2 eilutės reikalavimą. Siekiant atitikti Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutės reikalavimą, buvo būtina ne būti užsiregistravus ATVR, bet turėti tinkamą TIPK leidimą. Išrašas iš ATVR nėra lygiavertis ir negali patvirtinti aplinkybių, nurodytų TIPK. Pagal teismų praktiką teisę tvarkyti atliekas patvirtina ne registracija ATVR, bet TIPK leidimas. Dėl šios priežasties bet kokios aplinkybės, susijusios su UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“ registracija ATVR, laikytinos nesusijusios su byla bei atitikimu Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutės reikalavimu. TIPK leidimas (o ne koks nors kitas dokumentas) suteikia teisę tvarkyti tam tikras atliekas tam tikrais būdais.

14.2.                      TIPK leidimuose privaloma nurodyti atliekų tvarkymo būdus (kodus) (Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259, 3 priedo 4 priedėlio B dalis). Todėl iš TIPK leidimų turi būti matyti, kokias konkrečiai atliekas įmonė gali tvarkyti kokiais konkrečiai atliekų tvarkymo būdais (kodais). Tiekėjai, dalyvaujantys Pirkime, turi pateikti taršos integruotos prevencijos kontrolės („TIPK“) leidimus, kurie patvirtintų teisę tvarkyti atliekas kodu 16 10 01* vienu iš šių būdų: kodais (R1-R11) arba (D1–D7), D10.

14.3.                      UAB „TOKSIKA“ turimas TIPK leidimas nesuteikia teisės tvarkyti atliekų kodu 16 01 10* R10 būdu. Kaip matyti iš TIPK leidimo, atliekas leidžiama tvarkyti tik S5 (atliekų paruošimas naudoti ir šalinti), D8, D9 ir D14 būdais. Šiose lentelės vietose turi būti nurodyti visi leistini vykdyti tvarkymo būdai konkrečiame objekte. TIPK leidime nėra nurodyta, kad UAB „TOKSIKA“ gali tvarkyti atliekas kodu 16 10 01* atliekų tvarkymo būdu R10. UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra sudedamoji TIPK leidimo dalis. Reglamente turi būti detaliai aprašytos konkrečiame įrenginyje taikomos atliekų tvarkymo veiklos (technologijos). UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente 2 lentelėje nurodyta, kad R10 tvarkymo būdu numatoma tvarkyti tik naftos produktus. UAB „TOKSIKA“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas nesuteikia teisės R10 būdu tvarkyti atliekų kodu 16 10 01*, be to, UAB „TOKSIKA“ šiuo dokumentu technologiškai nepagrindžia šių pavojingų atliekų galutinio sutvarkymo apdorojant tokias atliekas žemėje, gerinant aplinkos būklę (e. b. 7 t.  31-36 b. l.).

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žalvaris“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl dubliko nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas:

15.1.                      Ieškovės teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti prašomu panaikinti atsakovo sprendimu tik tuo atveju, jei teismas pripažintų ieškovės reikalavimą dėl sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija pripažino ieškovės kvalifikaciją netinkama, neteisėta ir jį panaikintų. Teismui, nustačius, kad perkančioji organizacija teisėtai pašalino ieškovę iš pirkimo, ieškovė neturėtų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir tai būtų pagrindas šį ieškovės reikalavimą atmesti.

15.2.                      UAB „Žalvaris“ neginčija dublike išdėstytos teismų praktikos dėl duomenų ATVR, tačiau nesutinka su ieškovės išvada, jog bet kokios aplinkybės, susijusios su UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“ registracija ATVR laikytinos nesusijusios su byla bei atitikimu Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 4 eilutės reikalavimui. Remiantis ATVR taisyklių reikalavimais, Aplinkos apsaugos agentūra, įregistruodama atliekos kodo 16 10 01* atliekų tvarkymo veiklą R10, patvirtino UAB „TOKSIKA“ teisę atliekas tvarkyti ta veikla, kuriai vykdyti privalu turėti leidimą. Pateikti dokumentai yra lygiaverčiai duomenų juose prasme – atliekų kodų ir pavadinimų, atliekų tvarkymo veiklos kodų ir pavadinimų duomenys ATVR registruojami TIPK leidimo duomenų pagrindu.

15.3.                      Atliekų tvarkymo būdo R10 kodu registracija ATVR yra susijusi su byla ir padeda pagrįsti UAB „Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“ kompetenciją vykdyti laimėjus viešąjį pirkimą sudarytą pirkimo sutartį. Ieškovė netiksliai cituoja kitą techninio reglamento dalį, kuri nėra susijusi su atlieka kodu 16 10 01. Ieškovės cituojama techninio reglamento dalis kalba apie naftos produktais užteršto grunto tvarkymą, tačiau reglamente nenurodyta, kad tik ši atlieka tvarkoma R10 būdu. UAB „TOKSIKA“ turi teisę tvarkyti visas pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 2.1 punkto lentelėje naudojamų ir šalinamų atliekų apibūdinamas atliekas, šioje lentelėje nurodytais būdais, tarp jų ir atliekas, žymimas kodu 16 10 01 gali tvarkyti R10 būdu, kaip to reikalauja konkurso sąlygos (e. b. 7 t. 46-49 b. l.)

16.       Atsakovas triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

16.1.                      Neturint TIPK leidimo, atliekų tvarkytojas nebus viešinamas ATVR. Ieškovė pateikė UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimą Nr.44/T-Š.9-22/2016, o su pretenzija Pirkimo organizacijai buvo pateikusi dar 7 UAB „TOKSIKA“ TIPK leidimus, kurių kiekvienas suteikia teisę tvarkyti techninėje specifikacijoje nurodytas atliekų rūšis (lentelėje nurodytus atliekų kodus). Aiškinant lingvistiškai komentuojamą pirkimo tiekėjo kvalifikacijos reikalavimą, akivaizdu, kad jeigu tiekėjas turi galiojantį TIPK leidimą tvarkyti (nesvarbu kokia atliekų tvarkymo veikla bet kuria iš R, D ar S sąrašo, nurodyto Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede) specifikacijoje nurodytas atliekas, jis šį kvalifikacinį kriterijų atitinka. Tikrinant tiekėjo teisę ir pajėgumą sutvarkyti atliekas galutinai neprotinga sieti jo su konkrečiu atliekos kodu. Šiuo aspektu aptariamą kvalifikacinį reikalavimą atitinka tiekėjas, kuris turi teisę Rl-R11, D1-D7 arba D10 tvarkymo būdais tvarkyti pavojingas atliekas.

16.2.                      Ieškovė darydama išvadą, kad kriterijų atitinka tik ta įmonė, kuri TIPK leidime atliekas kodu 16 10 01* turi teisę sutvarkyti vienu iš R1-R11, D1-D7 arba D10 tvarkymo būdu, prieštarauja dublike cituojamai teismų praktikai, be to, pati su pasiūlymu pirkimo organizacijai nepateikė galiojančio TIPK, suteikiančio jam (ar partneriui/subrangovui) tokią teisę. Ieškovė neginčija, kad UAB „TOKSIKA“ atlieką kodu 16 10 01* pagal pateiktą TIPK leidimą turi teisę tvarkyti tvarkymo būdu R10, tačiau jis jai atrodo netinkamas.

16.3.                      Jeigu ieškovė siekia įrodyti, kad TIPK leidimo nepateikimas Pirkimo organizacijai yra pažeidimas, dėl kurio sprendimas dėl laimėtojų eilės turi būti pripažintas negaliojančiu, Pirkimo organizacija – institucija, kuri kontroliuoja TIPK leidimų laikymosi sąlygas įmonėse, todėl disponuoja visais galiojančiais TIPK leidimais (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 3.1.1 papunktis). Su pasiūlymu buvo prašoma pateikti leidimą dėl to, kad įmonė gali turėti ne vieną leidimą (leidimas išduodamas kiekvienai veiklavietei/įrenginiui) (e. b. 7 t. 58-59 b. l.).

17.       Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad:

17.1.                      TIPK leidimo turinio bei Reglamento turinio aiškinimas, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo specifiką, nėra VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintos Tarnybos kompetencijos sritys. Remiantis VPĮ nuostatomis ir nurodyta teismų praktika, byloje svarbu nustatyti, kada atsirado faktinės aplinkybės, dėl kurių tiekėjas įgijo (jeigu įgijo) teisę verstis Atliekų tvarkymo veikla.

17.2.                      Pirkimo Techninės specifikacijos 23 punkte nustatyta, jog perkančioji organizacija reikalaus atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų, nurodytų šio punkto lentelėje. Šioje lentelėje nenurodytas imperatyvus reikalavimas pateikti Reglamentą. Siekiant įrodyti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, trečiasis asmuo turi teisę remtis Pirkimo sąlygose nenurodytais dokumentais, lygiaverčiais Pirkimo sąlygose reikalaujamiems dokumentams. Dėl nagrinėjamoje situacijoje aktualaus Reglamento lygiavertiškumo spręstina bylos nagrinėjimo metu (e. b. 7 t. 66-70 b. l.).

18.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EKOMETRIJA“ atsiliepime prašė ieškinius tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad:

18.1.                      Reikalavimas pateikti notifikaciją yra sutarties vykdymo, o ne kvalifikacijos reikalavimas, todėl negalėjo būti pagrindas pasiūlymą atmesti. Perkančioji organizacija reikalavimo pateikti notifikaciją tiekėjams, kurie remiasi užsienio subjektų pajėgumais, nenumatė prikimo sąlygose. Atsakovė numatė galimybę, jog Pirkime dalyvaus užsienio šalių subjektai, kadangi įtvirtino kokius dokumentus jie turi pateikti, tačiau prie jų nenurodė leidimo vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus, taigi nelaikė jo kvalifikacijos reikalavimu.

18.2.                      Notifikacija savaime nėra joks specialus leidimas, tai išankstinis susitarimas tarp skirtingų šalių subjektų ir juos kontroliuojančių institucijų tik dėl konkrečių pavojingų atliekų (rūšies, kilmės, pavojingumo savybių) judėjimo ir sutvarkymo, taigi atsakovės samprotavimai, kad specialieji teisės aktai reikalauja pateikti notifikacija kaip kvalifikacijos pagrindimą yra teisiškai nepagrįsti.

18.3.                      Perkančioji organizacija neįvertino, kad Reglamentas pasiūlymo pateikimo metu ieškovei dar netaikomas, kadangi ji nevaldo atliekų.

18.4.                      Net jei ieškovė būtų pripažinta atliekų turėtoja, Pirkimo sąlygose pateiktų duomenų nepakanka notifikacijos procedūrai atlikti. Atsižvelgiant, kad Perkančioji organizacija pasilieka teisę keisti tvarkomų atliekų apimtis, neįmanoma suplanuoti vežimų skaičiaus. 

18.5.                      Atliekas kodu 16 10 01* UAB „Toksika“ gali naudoti tik S5 būdu, tai yra ne vienu iš Pirkimo sąlygose numatytų būdų. UAB „Toksika“ leidimo 7 lentelėje prie atliekos kodo 16 10 01* kodas R10 nenurodytas, kas reiškia, kad šios atliekos apdorojimo žemėje, naudingu žemės ūkiui arba gerinančiu aplinką būdu tvarkyti UAB „Toksika“ neturi teisės.

19.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Palemono keramikos gamykla atsiliepime prašė tenkinti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad: 

19.1.                      Aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai reikalavo ieškovės pateikti leidimą vykdyti tarpvalstybinius vežimus (notifikaciją) pasiūlymų vertinimo atitikties kvalifikacijos reikalavimams stadijoje, o jo nepateikus neteisėtai pasiūlymo toliau nebevertino. Taip pat netinkamai atliko UAB „Žalvaris“ ir UAB „Toksika“ pasiūlymo atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimą ir nepagrįstai juos pripažino konkurso laimėtojais.

19.2.                      Įvertinus viešojo pirkimo dokumentuose pateiktus duomenis apie numatytas tvarkyti atliekas, akivaizdu, kad juose nėra pakankamai išsamios informacijos, jog būtų galima atlikti notifikacijos procedūrą ir gauti Aplinkos apsaugos agentūros išduodamą leidimą vykdyti tarpvalstybinius vežimus. Tik ieškovui pradėjus teikti atliekų tvarkymo sutartimi perkamas paslaugas, būtų sudarytos galimybės atlikti visus būtinus tyrimus ir veiksmus, siekiant nustatyti reikiamus duomenis apie tvarkomas atliekas ir atlikti notifikacijos procedūrą.

19.3.                      Aplinkos apsaugos departamentas priėmė neteisėtus sprendimus dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimo, be pagrindo reikalavo ieškovo pateikti notifikaciją pasiūlymų vertinimo stadijoje ir nepagrįstai pripažino UAB „Toksika“ ir UAB „Žalvaris“ viešojo pirkimo laimėtojais, nors UAB „Toksika“ neatitinka kvalifikacijos reikalavimų (e. b. 7 t. 160-163 b. l.).

20.       Ieškovė UAB „Sanresa“ 2019-09-25 į bylą teikė rašytinius paaiškinimus (e. b. 7 t. 103-113 b. l.).  

Ieškiniai atmestini.

21.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

22.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl nustatytų aplinkybių        

23.       Byloje teiktas išrašas iš CVPP apie skelbimą dėl pirkimo (e. b. 1 t. 144-146 b. l., 5 t. 7-9 b. l.). Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo atvirose konkurso sąlygose nurodyta, kad pirkimas vykdomas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (CVP IS) vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei konkurso sąlygomis (2 p.). Pirkimo objektas: BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijoje Dičiūnų k., Utenos r., Kaimynų g.13, lauke laikomų (pavojingai aplinkai, irstančiose talpose, sudėtose ant žemės, taip pat keliais aukštais viena ant kitos, veikiamose svorio, kritulių, oro temperatūros ir kitų aplinkos veiksnių, jose esančių pavojingų cheminių medžiagų, prieinamos pašaliniams asmenims) pavojingų atliekų tvarkymo paslaugos. Padidintos rizikos objektą būtina skubiai likviduoti, siekiant užkirsti kelią ekologinei nelaimei (11 p.). Tiekėjo pašalinimo pagrindai numatyti 22 punkte.

24.       Sąlygų 23 punkte numatyta, kad Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiame punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų, nurodytų šio punkto lentelėje, reikalaus tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu. Nurodyta lentelė, taip pat nurodyta, kad tiekėjas privalo atitikti visus nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Lentelės 1 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas: Turėti teisę verstis pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga veikla – turėti VĮ Registrų centro JAR išplėstinį išrašą ar kitą oficialų kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, liudijantį teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti – pavojingų atliekų tvarkymui. Kvalifikacinius reikalavimus įrodantys dokumentai (bus reikalaujama tik iš to dalyvio, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu): Tiekėjas pateikia Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ar kito dokumento, patvirtinančio tiekėjo teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, arba atitinkamos užsienio šalies institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymos, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduoto dokumento ar priesaikos deklaracijos, liudijančios tiekėjo teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, kopijas. Pateikiami skenuoti dokumentai elektronine forma (e. b. 1 t. 15-37 b. l., 3 t. 107-129 b. l., 5 t. 15-37 b. l.).

25.       Atliekų tvarkymo paslaugų techninėje specifikacijoje pažymėta, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko atliekų sutvarkymo paslaugų preliminarios apimtys, numatomų tvarkyti atliekų aprašymas pateikiamas 1 lentelėje. Jei atliekų kaupe ar konteineriuose būtų nustatytos kitos rūšies pavojingos atliekos negu nurodytos 1 lentelėje, tokiu atveju jos taip pat privalo būti sutvarkytos (galimai atliekos kodas galėtų būti 19 12 11*). Nurodyta, kad paslaugos tiekėjas privalo atitikti šiuos reikalavimus – turėti teisę verstis viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla, turėti teisės aktais nustatytus reikiamus leidimus, licencijas, kvalifikacijas ir atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (Atviro konkurso sąlygų 3 priede) (e. b. 1 t. 10-14, 38-42 b. l., 3 t. 25-29, 130-134 b. l., 5 t. 10-14, 38-42 b. l.). 

26.       Ieškovė teikė 2018-11-06 pasiūlymą dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo, kuriame nurodyta, jog ji pasitelkė subrangovą Fortum Waste Solutions A/S (užsienio subjektą) (e. b. 1 t. 123-126, 153-156 b. l., 5 t. 43-46 b. l.), taip pat į bylą teikti EBVPD (e. b. 3 t. 7-21, 61-75, 139-152 b. l.), UAB „Sanresa“ išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija (e. b. 3 t. 22-23, 135-137 b. l.). 2018-10-22 tarp UAB „Sanresa“, AB Palemono keramikos gamyklos ir UAB „EKOMETRIJA“ sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų tikslu pagrindiniu partneriu skiriama UAB „Sanresa“ ir jai suteikiami įgaliojimai partnerių vardu tvarkyti bendrus partnerių reikalus, atstovauti partnerių grupei bei atlikti visus kitus veiksmus, kurie turi būti atlikti pagal konkurso dokumentų reikalavimus, vykdyti pavedimus, nustatytus šia sutartimi ar bendru partnerių sprendimu ir realizuoti kitus bendru sutarimu Pagrindiniam partneriui suteiktus įgaliojimus pagal šios sutarties nuostatas (e. b. 3 t. 57-59 b. l.). Teiktas atsakovės 2018-11-22 raštas Nr. (4)-AD5-9779 UAB „Sanresa“ dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo (e. b. 1 t. 43-44 b. l.), 2018-12-07 raštas Nr. (4)-AD5-10891 dėl informavimo (e. b. 1 t. 45 b. l., 3 t. 76 b. l.). Ieškovė 2018-12-14 rašte Nr. 12/14-01 išdėstė aplinkybes dėl atsakovo gauto rašto dėl informavimo (e. b. 3 t. 77, 78-80 b. l.).

27.       Atsakovas 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854, adresuotame ieškovei, prašė per 40 dienų nuo šio rašto gavimo pateikti notifikaciją arba koreguoti pasitelktų subrangovų sąrašą. Kartu prašė pateikti informaciją apie vykdomas procedūras šio rašto pagrindu (e. b. 3 t. 81-82 b. l.). Ieškovė rašte dėl terminų pratęsimo nurodė, kad susitiko su PO nurodytais agentūros darbuotojais, suderino prašymo dėl notifikacijos gavimo sąlygas ir iniciavo atitinkamas procedūras. Pažymėjo, kad dėl GPAIS sistemos techninių gedimų, tiekėjas prarado daug laiko ir Notifikacijos gavimas gali užtrukti. Prašė pratęsti terminą notifikacijai pateikti protingam terminui skaičiuojant nuo to momento, kai agentūra išsiųs visą notifikacijai gauti reikalingą informaciją ir dokumentus paskirties šalies (atsakingo gavėjo) kompetentingai institucijai kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 7 straipsnyje (e. b. 3 t. 83 b. l.). Teiktas 2019-04-01 raštas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo (e. b. 7 t. 114 b. l.), taip pat atsakovės 2019-04-04 raštas Nr. (4.2)-AD5-5924 dėl informacijos ir dokumentų pateikimo (e. b. 7 t. 115-116 b. l.). Aplinkos apsaugos agentūra 2019-05-03 rašte Nr. (27)-A4(e)-1133 atsakovui pateikė informaciją į pateiktus klausimus (e. b. 3 t. 87 b. l.).

28.       Atsakovas 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013, adresuotame ieškovei, nurodė, kad įvertinus tai, jog 2019-03-19 rašte Nr. (4.2)-AD5-4854 jau buvo nustatytas protingas terminas notifikacijai gauti, jau yra praėję daugiau nei 60 kalendorinių dienų nuo nustatyto termino pradžios, o atlikti tik pradiniai notifikacijos gavimo veiksmai (su Aplinkos apsaugos agentūra suderinta garantijos suma), įvertinus tai, kad prašyme nenurodyta objektyvių priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti notifikacijos gavimo procedūrą nustatytu terminu bei viešo intereso sąlygotą būtinybę kuo operatyviau sutvarkyti pavojingas atliekas, lauke laikomas BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje, 2019-04-26 prašymas Nr. 04/26-02 netenkinamas; vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi viešojo pirkimo dokumentų 63.2 papunkčiu bei įvertinus tai, kad perkančiosios organizacijos prašymu per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nepateikė ir nepatikslino prašomų duomenų dėl kvalifikacijos, pasiūlymas atmetamas ir tolesnėse viešojo pirkimo Nr. 403124 procedūrose nedalyvauja (e. b. 1 t. 129-131 b. l., 3 t. 90-92 b. l.). 

29.       Atsakovas 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 nustatė viešojo pirkimo pasiūlymų eilę: 1. UAB „Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“ pasiūlymas, kurio vertė 1 412 675 Eur su PVM, 2. UAB „Švykai“ pasiūlymas, kurio vertė 1 493 384,18 Eur su PVM (e. b. 1 t. 48 b. l., 3 t. 93, 192 b. l., 5 t. 122 b. l. 6 t. 44 b. l.). Ieškovė 2019-05-30 pretenzija dėl viešojo pirkimo prašė panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo ir sudaryti naują pasiūlymų eilę (e. b. 1 t. 49-54 b. l., 3 t. 94-99). Atsakovas 2019-06-10 rašte Nr. (4)-AD-10370 atmetė ieškovės 2019-05-30 pretenziją ir paliko nepakeistą perkančiosios organizacijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtą sprendimą (e. b. 1 t. 132-134, 100-102 b. l.).

30.       Į bylą teikta: tiekėjo UAB „Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“ 2018-11-06 pasiūlymas dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo (e. b. 5 t. 47-50, 87-88 b. l., 6 t. 40-43 b. l.), EBVPD (e. b. 5 t. 51-58, 59-72, 73-86 b. l.), pavojingų atliekų tvarkymo licencija (e. b. 5 t. 89-107 b. l.), 2018-10-24 Jungtinės veiklos sutartis Nr. ZV/10/24-01 (e. b. 5 t. 119-121 b. l.), UAB „TOKSIKA“ išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija (e. b.7 t. 4-16 b. l.), atliekų tvarkymo valstybės registre išrašo fotokopija (e. b. 7 t. 22 b. l.), Aplinkos apsaugos agentūros pakeistas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 44/T-Š.9-22/2016 (e. b. 5 t. 130-311 b. l.), UAB „TOKSIKA“ Šiaulių pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas (e. b. 5 t. 312-378 b. l.), Aplinkos apsaugos agentūros 2018-12-31 sprendimas dėl UAB „TOKSIKA“ Šiaulių pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 44/T-Š.9-22/2016 patikslinimo (e. b. 5 t. 379-380 b. l.), 2018-11-02 raštas Nr. (4)-AD5-8155 dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (e. b. 3 t. 50-56 b. l.), 2019-05-07 patikrinimo aktas Nr. PA7-20, kuriame fiksuotos atliekų laikymo sąlygos (e. b. 2 t. 48-51 b. l.), duomenys dėl atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo bei jų rezultatų interpretavimo (e. b. 3 t. 157-178 b. l., 5 t. 383-428), atliekų išdėstymo schema (e. b. 3 t. 30-49 b. l., 5 t. 429-449 b. l.), tyrimų protokolai (e. b. 1 t. 57-122 b. l.), preliminarus kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams sąrašas (e. b. 1 t. 55 b. l.).  

                Dėl ieškovės reikalavimų

31.       Kaip jau išdėstyta aukščiau, byloje iš esmės yra reškiami keli reikalavimai: i) pradiniu 2019-06-20 ieškiniu ieškovė prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo; panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, o tokie reikalavimai iš esmės siejami su ieškovės pašalinimu iš pirkimo procedūrų nepateikus visų reikalingų dokumentų; ii) prie nagrinėjamos bylos prijungtu ieškiniu, kuriame prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo bei sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad minėti subjektai neatitiko viešojo pirkimo konkurso sąlygų reikalavimų. Kaip jau nurodyta, vykdomam viešajam pirkimui taikytinas VPĮ, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai bei konkurso sąlygos.

Dėl 2019-06-20 ieškinio

32.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje. Teismų praktikoje pažymėta, kad perkančiosios organizacijos iš principo gali kelti tuos pačius tiekėjų kvalifikacijos ir pirkimo objekto reikalavimus, tačiau jais jos turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

33.       Kaip matyti iš ieškovės teikto pasiūlymo dalyvauti pirkime, ji kaip subrangovą pasitelkė ir Danijos įmonę. Europos Sąjungos teisės aktų taikymas bylose turi tam tikrų ypatumų, kurie numatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV). SESV 288 straipsnyje nurodyta, kad, vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Tas pats SESV 288 straipsnis nurodo, kad tiesiogiai taikomi visoje Europos Sąjungoje yra reglamentai.

34.       Nagrinėjamo ginčo atveju aktualus 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, kuris nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje. Reglamento 4 straipsnis numato, kad kai pranešėjas ketina vežti 3 straipsnio 1 dalies a arba b punktuose nurodytas atliekas, jis išsiuntimo kompetentingai institucijai pateikia ir per ją pateikia išankstinį pranešimą raštu, o jei pateikia bendrą pranešimą – laikosi 13 straipsnio.

35.       Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (ATĮ) nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (2 straipsnio 6 dalis). Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (2 straipsnio 18 dalis). Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui (2 straipsnio 22 dalis). Pavojingosios atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimus (17 straipsnis).

36.       Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-27 įsakymu Nr. D1-207, „Dėl Atliekų vežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tikslas – užtikrinti 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (Reglamentas Nr. 1013/2006) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015-11-10 Komisijos reglamentu (ES) 2015/2002, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC ir V priedai, įgyvendinimą. Pranešėjai, atliekų vežimą organizuojantys asmenys, vadovaudamiesi Reglamento Nr. 1013/2006 nustatytais reikalavimais, pildo atitinkamiems atliekų tarpvalstybiniams vežimams reikiamus dokumentus (pranešimo dokumentų (toliau – IA priedo forma) ir (ar) judėjimo dokumentų (toliau – IB priedo forma) formas arba VII priede nurodytą formą (toliau – VII priedo forma)); derina dokumentus, jei reikia, įkelia dokumentų kopijas, teikia duomenis ir (ar) įrašo, pažymi informaciją, reikalingus gauti leidimui (-ams) vežti atliekas ar organizuoti atliekų tarpvalstybinį vežimą (-us), per Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (toliau – GPAIS) (Aprašo 4 punktas). Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnyje nustatytas procedūras išvežant atliekas iš Lietuvos, vadovaujantis 16 ir 18 straipsniuose nustatytais reikalavimais, atitinkamus atliekų tarpvalstybinius vežimus lydi pasirašytos IA formos kopija ir IB forma, kurios buvo užpildytos ir atspausdintos per GPAIS, arba pasirašytos VII priedų formos, kurios buvo užpildytos ir atspausdintos per GPAIS (Aprašo 5 punktas). Pranešėjas, atliekų vežimą organizuojantis asmuo, atliekų gavėjas pagal kompetenciją privalo vykdyti priskirtas pareigas pagal Reglamente Nr. 1013/2006 nustatytus reikalavimus (Aprašo 16 punktas).

37.       Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakyme Nr. 1S-105 patvirtintos tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo metodikos (Metodika) tikslas – padėti perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui įgyvendinti VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo ar pirkimo (toliau – pirkimas) sąlygas. Kvalifikacijos reikalavimai – reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo (Metodikos 2.2 punktas). Metodikos 6 punktas numato, kad pirkimo vykdytojas gali nustatyti šioje Metodikoje neįtvirtintus, tačiau, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką, apimtį, ypatingus pirkimo vykdytojo poreikius, būtinus nustatyti kitokius kvalifikacijos reikalavimus (tik finansinius, ekonominius) ir(ar) kitokias šioje Metodikoje įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų reikšmes, vadovaudamasis šios Metodikos 8 punkte nustatytais principais. Metodikos 8 punkte įtvirtinti Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai: 8.4. keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui; 8.5. pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą(-us), kuris(-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį; 8.6. tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas. Tokio tipo reikalavimai yra įtraukiami į pirkimo sutarties projekto nuostatas, o jei pirkimo sutarties projektas nerengiamas – į pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, nustatomas pirkimo dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo sutarties vykdymo dalyku yra laikomi tokie reikalavimai: perkant paslaugas, kurių įkainio didžiąją dalį sudaro darbo užmokestis pirkimo sutartį vykdantiems asmenims, į pirkimo sutartį būtų galima įtraukti reikalavimą tiekėjui užtikrinti, kad jiems bus mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis arba, pavyzdžiui, yra nustatomas reikalavimas civilinės atsakomybės draudimu apdrausti atskirai kiekvieną objektą, dėl kurio sudaroma pirkimo sutartis ir pirkimo dokumentuose nurodoma, kad pirkimo objekto draudimą patvirtinantį dokumentą turi pateikti tas tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis). Pirkimo vykdytojas gali reikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Šis reikalavimas gali būti nustatomas tik toks, kuris leistų patikrinti ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos yra įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri bus būtina pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Teisė verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, gali būti suteikta remiantis bendraisiais pagrindais, pavyzdžiui, tokia teisė yra įtvirtinta juridinio asmens steigimo ar kituose veiklos dokumentuose arba atitinkamos teisės suteikimui yra nustatyta speciali tvarka, kurioje yra reglamentuojama atitinkamos specifinės teisės įgijimo, suteikimo bei naudojimosi tvarka ir sąlygos. Gali būti laikoma, kad tiekėjas užsiimantis tokia veikla, kuriai yra būtinas specifinės teisės turėjimas, bendraisiais pagrindais suteiktą teisę turi, todėl pirkimo vykdytojas, tikrindamas teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, tik įsitikina, kad pagal galiojančius norminius teisės aktus tiekėjas yra įgijęs atitinkamą specifinę teisę ir turi pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus, kurie yra pakankami bei leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti. Pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi kuo aiškiau nurodyti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla. Tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai numato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos) (Metodikos 11 punktas). Paslaugų pirkimo atveju (įskaitant ir paslaugas, įsigyjamas pagal prekių ar darbų sutartis), jeigu tiekėjai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą specialų leidimą arba privalo būti tam tikrų organizacijų nariais, pirkimo vykdytojas gali prašyti pateikti atitinkamą specialų leidimą arba narystės atitinkamose organizacijose įrodymus (Metodikos 12 punktas).

38.       Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ryšiai jam bus prieinami. Viena iš tokių rėmimosi formų – subrangovų pasitelkimas. Subrangovai – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau kuriems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kiti kokybinės atrankos reikalavimai bei tikrinama atitiktis jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

39.       Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

40.       Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą, techninius reikalavimus jam.

41.       Teismas, įvertinęs proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad leidimo gavimas (turėjimas) vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus laikytinas kvalifikaciniu, o ne pirkimo sutarties vykdymo reikalavimu. Tuo atveju, jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas nusprendžia atliekas išvežti iš Lietuvos į kitą valstybę, jis turi perkančiajai organizacijai pateikti atitinkamus įrodymus apie tokio atliekų išvežimo leidimą. Nagrinėjamu atveju tai, kad perkančioji organizacija nustatė terminą atitinkamiems dokumentams pateikti, kurį vėliau pati ieškovė prašė dar pratęsti, nesudaro pagrindo leidimą vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus laikyti pirkimo sutarties vykdymo reikalavimu.

42.       Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad pirkimo sąlygose aiškiai nebuvo įvardinta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjas ketina išvežti atliekas į kitą valstybę (šiuo atveju Europos sąjungos valstybę) jis turi pateikti leidimą išvežti atliekas į kitą valstybę, tačiau aptariamas reikalavimas išplaukia iš imperatyvaus teisinio reguliavimo (šiuo atveju Reglamento).

43.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus (pvz., perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisykles, rekomendacinio pobūdžio Viešųjų pirkimų tarnybos metodinę medžiagą ir pan.) bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

44.       Kasacinio teismo praktikoje inter alia išaiškinta, kad sprendžiant ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos VPĮ nuostatos (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio VPĮ nereguliuoja arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi 2017-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 išdėstytais argumentais, nusprendė pakeisti ankstesnius kasacinio teismo praktikos precedentus dėl VPĮ 34 straipsnio taikymo, bei, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles: 1. perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo; 2. jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus; 3. tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų); 4. jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą. Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2017-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-660-381/2017 sprendė, kad perkančiajai organizacijai perkant licencijuojamas paslaugas, privaloma laikytis ne tik VPĮ nuostatų, bet ir su perkamomis paslaugomis susijusių specialiųjų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas (perkančioji organizacija) ieškovei sudarė galimybę papildomai pateikti dokumentus, būtinus kvalifikacijai pagrįsti, tačiau net ir po perkančiosios organizacijos nustatyto termino leidimas vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus nebuvo pateiktas.

45.       Teismas nesutinka su ieškovės aiškinimu, kad į Aplinkos apsaugos agentūrą galima kreiptis tik faktiškai valdant atliekas, kurias ketinama pervežti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija buvo pateikusi pakankamai informacijos, kuri būtina siekiant gauti aptariamą leidimą. Be to, kreipusis dėl leidimo išdavimo bei trūkstant atitinkamos informacijos, tiekėjas galėtų kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl tokios papildomos informacijos gavimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokios informacijos būtų trūkę. Paties ieškovės elgesys patvirtina, kad informacijos gauti leidimą buvo pakankamai.

46.       Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, esą tai, kad pasitelkus užsienio subjektą reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, pažeidžia viešųjų pirkimų nediskriminavimo principą. Pažymėtina, kad toks reikalavimas nustatytas Reglamente, todėl nėra pagrindo sutikti su teiginiais dėl nediskriminavimo principo pažeidimo.

47.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovui sudarius galimybę ieškovei pateikti papildomus dokumentus, tačiau šiai per nustatytą terminą to nepadarius, taip pat neįrodžius, jog nustatytas terminas operatyviai bei laiku ėmusis reikiamų priemonių gauti perkančiosios organizacijos prašomą dokumentaciją buvo nepakankamas, atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą netenkinti prašymo dėl termino pratęsimo bei tuo pačiu nurodė, kad ieškovė tolesnėse viešojo pirkimo Nr. 403124 procedūrose nedalyvauja.

48.       Nepripažinus ieškovės reikalavimo panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo, nes ji pagrįstai buvo pašalinta iš viešojo pirkimo procedūrų, kaip neatitinkanti kvalifikacinių reikalavimų, tuo pačiu, vertinant aptariamo 2019-06-20 ieškinio faktinį pagrindą, nėra pagrindo naikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuoto sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo be ieškovės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2019-06-20 ieškinio faktinį pagrindą sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo buvo ginčijamas kaip išvestinis reikalavimas, ginčijant sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.

49.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės 2019-06-20 ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo; panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo laikytinas neįrodytu, nepagrįstu, todėl netenkintinas.  

Dėl 2019-07-12 ieškinio

50.       2019-07-12 ieškiniu (ieškinys buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-3769-933/2019 ir yra prijungtas prie nagrinėjamos bylos) prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo bei sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad minėti subjektai neatitiko viešojo pirkimo konkurso sąlygų reikalavimų. Taigi yra reiškiamas toks pats reikalavimas kaip jau aukščiau išnagrinėtu ieškiniu byloje, tačiau nurodytas kitas tokio ieškinio faktinis pagrindas.

51.       Teismas nesutinka su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Žalvaris“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl dubliko nurodytais argumentais, kad ieškovės teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti prašomu panaikinti atsakovo sprendimu tik tuo atveju, jei teismas pripažintų ieškovės reikalavimą dėl sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija pripažino ieškovės kvalifikaciją netinkama neteisėtu ir jį panaikintų.

52.       Teismas pažymi, kad ieškovė siekė dalyvauti pirkime, teikė pasiūlymą, turėdama suinteresuotumą jį laimėti, todėl vien ta aplinkybė, kad aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu nebuvo tenkintas ieškovės 2019-06-20 ieškinys, kuriuo buvo ginčijamas jos pasiūlymo atmetimas, nepaneigia jos suinteresuotumo ginčyti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo, įrodinėjant, jog laimėtojo pasiūlymas neatitiko viešojo pirkimo konkurso sąlygų reikalavimų. Teisingumo Teismo nurodyta, kad teisinio suinteresuotumo kriterijaus taikymui prieštarauja tokia tvarka, kai tiekėjui būtų apribotos teisės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą nepripažinti jo pasiūlymą geriausiu, nes prieš geriausio pasiūlymo atrankos procedūrą jo pasiūlymas buvo atmestas (neva dėl tariamo pažeidimo jam nekilo žalos ar jos patyrimo galimybės). Tokiu atveju iš tiekėjo būtų atimta ne tik teisė prašyti peržiūrėti, jo tvirtinimu, neteisėtą sprendimą, bet ir teisė ginčyti atmetimo pagrindo pagrįstumą, kurį peržiūros institucija nurodė siekdama paneigti jo, kaip asmens, kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika, statusą (2003 m. birželio 19 d. sprendimas Hackermüller, C-249/01, ECLI:EU:C:2003:359).

53.       Ieškovė 2019-06-03 teikė pretenziją dėl viešojo pirkimo, kurioje pažymėjo, kad nustačius, jog laimėtojas neturi teisės verstis reikalaujama veikla, UAB „Žalvaris“ ir UAB „TOKSIKA“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Prašė panaikinti 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo (e. b. 5 t. 123-127 b. l.). Atsakovas 2019-07-02 rašte Nr. (4)-AD5-11906 atmetė ieškovės pretenziją (e. b. 5 t. 128-129 b. l.).

54.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žalvaris“ nurodė, kad perkančioji organizacija atsakymą į pretenziją pateikė 2019-07-02, kuriuo ieškovės pretenzija buvo atmesta, tačiau iš EPP teismų sistemos matyti, kad teisme ieškinys gautas tik 2019-07-15, t. y. 3 dienomis vėliau nei numato VPĮ 102 straipsnio 1 dalis. Prašo teismo įvertinti ar nebuvo praleisti terminai ieškiniui pateiki vadovaujantis VPĮ (e. b. 7 t. 17-21 b. l.).

55.       Teismas pažymi, kad ieškinio pareikšimo teismui terminai sureguliuoti VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje. Vertinant terminų skaičiavimo taisykles pažymėtina, kad termino skaičiavimas prasideda kitą dieną po atitinkamų dokumentų įteikimo (CK 1.118 straipsnis), o 2019-07-13 – 2019-07-14 buvo savaitės dienos – šeštadienis ir sekmadienis. Ieškovės 2019-07-12 ieškinys per Epp sistemą teiktas ir pasirašytas 2019-07-12 15:55:25, o pati byla pagal ieškinį užvesta 2019-07-15. Taigi darytina išvada, kad ieškinys buvo pareikštas nepraleidus nustatytų terminų.

56.       Pirkimo sąlygų 23 punktas numato, kad Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiame punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų, nurodytų šio punkto lentelėje, reikalaus tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu. Lentelės 2 punkte nurodyta, kad „Tiekėjas techninėje specifikacijoje nurodytas atliekų tvarkymo veiklas turi būti įregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre ir turi turėti teisę tvarkyti techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodytas atliekas“; „Informacija yra vieša, todėl PO (Perkančioji organizacija) ją pasitikrins pati“. Lentelės 4 punkte nurodyta: „Tiekėjui yra išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas arba taršos leidimas pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui bei galiojančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų“; „Pateikiami išduoto galiojančio taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo arba taršos leidimo, laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos kopija. Pateikiami skenuoti dokumentai elektronine forma“ (e. b. 1 t. 24 b. l., 5 t. 24 b. l.).

57.       Ieškovė prie rašytinių paaiškinimų teikė išrašą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo 2014-2019 m. (e. b. 7 t. 117-158 b. l.), taip pat elektroninį laišką (e. b. 7 t. 159 b. l.).

58.       Techninės specifikacijos 4 dalis „Reikalavimai paslaugų vykdymui“ 4 punkto 1 lentelėje nurodomas atliekų kodas 16 10 01* atitinkamose zonose. Perimtų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams, kurie tvarko atliekas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos kodais (R1-R11) arba (D1–D7), D10 (toliau – galutinis tvarkytojas), kaip tai apibrėžta Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede atliekos turės būti apskaitomos bei transportuojamos Atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo taisyklėse bei Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka. Numatoma veiksmų seka: Perimtų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams, kurie tvarko atliekas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos kodais (R1-R11) arba (D1–D7), D10 (toliau – galutinis tvarkytojas), kaip tai apibrėžta Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede 1 lentelėje numatytas BUAB „Ūrus“ ir Ko atliekų sutvarkymo paslaugų preliminarios apimtys, numatomų tvarkyti atliekų aprašymas. Paslaugos tiekėjas privalo atitikti šiuos reikalavimus – turėti teisę verstis viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla, turėti teisės aktais nustatytus reikiamus leidimus, licencijas, kvalifikacijas ir atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikacinių reikalavimų preliminarus sąrašas pridedamas 3 priede (e. b. 1 t. 10-13 b. l.).  

59.       Pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą siejamas ne su duomenimis apie kvalifikaciją, o su kvalifikacijos turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas, kaip toks, nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas. Taigi toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2013). Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą teisėtumo sprendžiama ne tik pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, bet ir pagal tai, ar ieškovo kvalifikacija pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

60.       Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-05-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-765-381/2019, sprendė klausimą, ar teisė verstis atitinkama atliekų tvarkymo veikla įgyjama tik gavus atitinkamą leidimą ir įregistravus veiklą ATVR, ar pakanka turėti atitinkamą leidimą ir pačiam ūkio subjektui būti registruotam ATVR.

60.1.                      Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Pagal AAĮ 191 straipsnio 2 dalį fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. AAĮ 2 straipsnio 23 punkte TIPK leidimas apibrėžiamas kaip rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis.

60.2.                      Vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 10 punktu, veiklos vykdytojai, eksploatuojantys taisyklėse apibrėžtus įrenginius, įskaitant kurą deginančius įrenginius, atliekų deginimo įrenginius ir(ar) bendro atliekų deginimo įrenginius, privalo turėti leidimą. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, visų pirma, prieš pradėdamas vykdyti tam tikrą su atliekų tvarkymu susijusią veiklą ūkio subjektas atitinkamą leidimą privalo gauti tik įstatymų, bet ne įstatymų lydimųjų teisės aktų, numatytais atvejais (CK 2.77 straipsnio 2 dalis). Antra, AAĮ teisę verstis atitinkama TIPK leidime nurodyta veikla sieja su TIPK leidimo turėjimu, t. y. teisės verstis atitinkama TIPK leidime nurodyta veikla nesieja su pareiga įregistruoti TIPK leidime nurodytas veiklas ATVR. Trečia, asmens teisės verstis atitinkama TIPK leidime nurodyta veikla su pareiga įregistruoti TIPK leidime nurodytas veiklas ATVR nesieja ir TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės.

60.3.                      Atliekų tvarkymo registro (ATVR) nuostatų 2 punktas nustato, kad ATVR paskirtis – registruoti ATĮ nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir registro informaciją, atlikti kitus registro duomenų ir registro informacijos tvarkymo veiksmus. Pagal ATVR nuostatų 3 punktą ATVR objektai yra: 1) atliekas surenkančios ir vežančios įmonės; 2) atliekas apdorojančios įmonės; 3) prekiautojai atliekomis ir tarpininkai; 4) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus. ATVR nuostatų 21 punktas nustato, kokie duomenys ir informacija apie ATVR objektus tvarkomi ir kaupiami ATVR duomenų bazėje. Tarp šių duomenų, be kita ko, patenka ir duomenys bei informacija apie atliekų tvarkymo veiklą – veiklos kategorija, atliekų surinkimo ar apdorojimo vieta, veiklos kodas ir pavadinimas, atliekų kodas, atliekų pavojingumas (ATVR nuostatų 21.8.1–21.8.5 punktai). Pagal ATVR nuostatų 29 punktą registro objektas laikomas įregistruotu, kai ATVR tvarkytojas atlieka visus šiuos veiksmus: priima sprendimą įregistruoti ATVR objektą, suteikia ATVR objektui identifikavimo kodą, suformuoja ir įrašo ATVR duomenis į ATVR duomenų bazę.

60.4.                      Nurodytoje byloje teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatymai (AAĮ, ATĮ) nenustato atitinkamos atliekų tvarkymo veiklos registracijos ATVR, kaip būtinos sąlygos tokiai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Tiek AAĮ 61 straipsnio 1 dalis, tiek ATVR nuostatų 3 punktas ATVR objektais įvardina ne atliekų tvarkymo veiklas, o įmones. Kaip matyti iš VIIVĮ 2 straipsnio 7-9 dalių nuostatų, registro objektas, registro duomenys ir registro informacija yra skirtingos sąvokos, todėl jų sutapanti nėra teisinio pagrindo. Registro objektas – registre registruojamas asmuo, veikla, daiktas, daikto buvimo vieta, daiktinė teisė, teisės suvaržymas, juridinis faktas, dokumentas, teritorija, gamtos išteklius, kultūros vertybė, intelektinė (pramoninė) nuosavybė, komunikacijų priemonė ir (arba) kitas objektas. Registro duomenys – tai registro objekto duomenys, surinkti iš objektui registruoti pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų, papildyti registro objekto identifikavimo kodu, susijusio registro perduotais ir registravimo procedūrų duomenimis. Registro informacija – su registro objektu susijusi informacija, surinkta iš registrui pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų (išskyrus registro duomenis). Taigi ATĮ 4 straipsnio 10 dalis kaip privalomą atliekų tvarkymo veiklos vykdymo sąlygą nustato ūkio subjekto, siekiančio vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, o ne siekiamos vykdyti veiklos registraciją ATVR.

60.5.                      Teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje išaiškino, kad ūkio subjekto kaip ATVR objekto registracija ATVR, vadovaujantis ATĮ 4 straipsnio 10 dalimi, yra viena iš sąlygų įmonei vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, tačiau teisę verstis konkrečia atliekų tvarkymo veikla, suteikia ne registracija ATVR, o TIPK leidimas. Informacijos ir duomenų apie registro objektą pateikimas ATVR atlieka tik išviešinimo funkciją ir tokios informacijos (ne)paskelbimas savaime nei suteikia, nei panaikina ūkio subjekto teisės verstis atitinkama veikla, nurodyta TIPK leidime. <...> nei ATVR nuostatai ar ATVR tvarkymo taisyklės nesuteikia teisės ATVR tvarkytojui suteikti leidimą vykdyti ūkio subjektui atliekų tvarkytojo veiklą ar vertinti atliekų tvarkytojo veiklos atitiktį ATĮ ar kitų įstatymų reikalavimams.

61.       Teismas, vertindamas nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išaiškinimus, visų pirma, pažymi, kad šios bylos aplinkybės nėra iš esmės tapačios nagrinėjamai bylai: toje byloje subjektas turėjo leidimą, tačiau jis nebuvo registruotas ATVR; šioje byloje sprendžiamas klausimas, kas konkrečiai pagal Techninės specifikaciją bei konkurso sąlygas turėtų būti nurodyta leidime, ir ką konkrečiai tiekėjas, norėdamas dalyvauti viešajame konkurse turėjo pateikti pagal konkurso sąlygų 23 punkto lentelės 2 ir 4 punktus; antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATVR nuostatų 21.9. punktą registre taip pat registruojami duomenys apie Registro objektui išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą, jeigu vykdomai atliekų tvarkymo veiklai jo reikia pagal teisės aktų reikalavimus: leidimo numeris, išdavimo data, leidimo pakeitimo, galiojimo panaikinimo data; trečia, konkurso sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai ir negali sukurti didesnių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, nei nurodyta Konkurso sąlygose.

62.       Nagrinėjamu atveju atliekų kodai buvo numatyti techninės specifikacijos 1 lentelėje. Paslaugos tiekėjas privalo atitikti šiuos reikalavimus – turėti teisę verstis viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla, turėti teisės aktais nustatytus reikiamus leidimus, licencijas, kvalifikacijas ir atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (e. b. 5 t. 11-13 b. l.). Konkurso sąlygose pirkimo objektas apibrėžiamas kaip pavojingų atliekų tvarkymo paslaugos; Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiame punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (23 p.). Pagal 23 punkto lentelės 4 punktą: pirma, Tiekėjui turi būti išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas arba taršos leidimas; antra, leidimas turi būti pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui <...> (e. b. 5 t. 21, 24-25 b. l.). Pagal į bylą teiktą Aplinkos apsaugos agentūros pakeistą Taršos intergtuotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 44/T-Š.9-22-/2016 UAB „TOKSIKA“ gali atliekas tvarkyti kodu 16 10 01* (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) (e. b. 5 t. 130-(238, 299)-311 b. l.). UAB „TOKSIKA“ pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente taip pat yra numatytas atliekų tvarkymo kodas 16 10 01 * (vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) (e. b. 5 t. 312 (334)-378 b. l., 7 t. 50-57 b. l.). Į bylą taip pat teiktas ATVR išrašas dėl UAB „TOKSIKA“ (e. b. 7 t. 23 b. l.). Nagrinėjamu atveju pati ieškovė dublike nurodė (10 dubliko punktas), jog ji byloje neginčijo faktinės aplinkybės, jog ATVR UAB „TOKSIKA“ kaip tvarkytoja yra įsiregistravusi atliekas kodu 16 01 10* reikalaujamu būdu R10. Tačiau šis faktas reiškia tik tai, kad UAB „TOKSIKA“ atitinka Pirkimo sąlygų 23 punkto lentelės 2 eilutės reikalavimą. Teikto leidimo antroje lentelėje UAB „Toksika” Šiaulių filialo potencialiai pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė nurodytas ir atliekų tvarkymo kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles R10 (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklės) (e. b. 5 t. 158 b. l.). Pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente taip pat nurodyta atliekos naudojimo ir šalinimo veikla R10 (e. b. 5 t. 313 b. l.).

63.       AAĮ 191 straipsnis numato, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Teismas, aiškindamas konkurso sąlygas (23 punkte numatytą kvalifikacinio reikalavimo lentelės 4 punktą), daro išvadą, jog pagal nurodytas sąlygas tiekėjas turėjo pateikti TIPK leidimą techniniame projekte nurodytų atliekų rūšims ir kiekiui. Kaip matyti iš atsakovo teikto atsiliepimo ir tripliko, toks kvalifikacinio reikalavimo (23 straipsnio 1 lentelės 4 punktas) numatymas atitiko perkančiosios organizacijos tikslą. Toks UAB „TOKSIKA“ leidimas buvo pateiktas į bylą. Reikiamos atliekų tvarkymo veiklos yra įregistruotos ATVR. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, vertindamas konkurso sąlygas, teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog UAB „TOKSIKA“ turimas TIPK leidimas nesuteikia teisės tvarkyti atliekų pagal atsakovo suformuotas konkurso sąlygas.

64.       Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės 2019-07-12 ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-05-21 rašte Nr. (4)-AD5-9013 priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „TOKSIKA“ ir UAB „Žalvaris“) paskelbimo bei sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju netenkinus ieškovės ieškinių nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos išlaidų) (e. b. 1 t. 9 b. l., 6 t. 174-175 b. l., 7 t. 97-102 b. l.).

66.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žalvaris“ prašė priteisti          1 472 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Sanresa“ (e. b. 7 t. 71-72, 73-77 b. l.). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į teiktus įrodymus apie patirtą išlaidų dydį, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Žalvaris“ priteistina 1 472 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Sanresa“ (CPK 93, 98 straipsniai).

67.       CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

68.       Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta uždrausti atsakovei BĮ Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, sudaryti atviro konkurso būdu pagreitinta procedūra vykdomame viešajame pirkime „Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas“, kurio pirkimo Nr. 403124, Pirkimo sutartį, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (e. b. 1 t. 153-156 b. l.). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos teismo 2019-06-27 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 4231-42310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanresa“ 2019-06-20 ieškinį ir 2019-07-12 ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų vykdant viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 403124) (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „TOKSIKA“, uždaroji akcinė bendrovė „Žalvaris“, akcinė bendrovė Palemono keramikos gamykla ir uždaroji akcinė bendrovė „EKOMETRIJA“) atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Žalvaris“, j. a. k. 120504795, 1 472 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanresa“, j. a. k. 304555372.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovui BĮ Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, sudaryti atviro konkurso būdu pagreitinta procedūra vykdomame viešajame pirkime „Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas“, kurio pirkimo Nr. 403124, Pirkimo sutartį, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas