PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 30 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-215-1025/2024 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareikšiantys savarankiškų reikalavimų, L. V., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laukininkų valda“ 1 093,94 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su L. V. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT814065, pagal kurią apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), apdraustas turtas buvo užlietas dėl sprogusio bendrojo naudojimo vandens vamzdžio. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), administruojamas UAB „Laukininkų valda“. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 1 093,94 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto.
3. Pažymėjo, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, taip pat ir atlyginti padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, iš atsakovės UAB „Laukininkų valda“ 1 093,94 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 093,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovės UAB „Laukininkų valda“ priteisė 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, jog 2022 m. kovo 12 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui, buvo užlietas L. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. GT814065. Iš defektų akto teismas nustatė, jog bute trūko karšto vandens vamzdis iki apskaitos prietaiso. Iš nuostolių aprašymo nustatė, jog sugadintos patalpose 94-1, 94-5, 94-6, 94-7 grindų danga ir apvadai, virtuviniai baldai. Po įvykio ieškovė 2022 m. kovo 17 d. sumokėjo 1 093,94 Eur draudimo išmoką L. V. dėl apgadinto apdrausto turto.
6. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lamberta“ 2022 m. kovo 14 d. pranešimo UAB „Laukinukų valda“ teismas nustatė, jog administruojame name, adresu (duomenys neskelbtini), tualeto patalpoje trūko karšto vandens vamzdžio susijungimas su ventiliu, esantis prie karšto vandens skaitiklio; vamzdyno avarija įvyko buto savininko ribose už ventilio; tvarko gyventojas. Iš 2023 m. rugpjūčio 7 d. turto apžiūros akto bei nuotraukų teismas taip pat nustatė, jog buto patalpoje Nr. 94-3, adresu (duomenys neskelbtini), trūko karšto vandens vamzdis iki skaitliuko.
7. Teismas taip pat nustatė, kad Pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė, kurios civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ draudimu. Ieškovė pateikė AB “Lietuvos draudimas” 2022 m. rugpjūčio 9 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. R22/0000982. Atsakingu už šį įvykį asmeniu pripažintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorius. Remiantis 1999 m. gruodžio 3 d. Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartimi Nr. 197, UAB „Lamberta“ įsipareigojo eksploatuoti gyvenamųjų namų (taip pat ir daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)), kuriuose nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas.
8. Teismas, byloje nustatęs, jog vandentiekio avarija įvyko L. V. nuosavybės teise priklausančiose patalpose trūkus vandens vamzdžiui iki ventilio, byloje nesant duomenų, jog vandens nuotėkis būtų įvykęs už vandens ventilio, taip pat nenustačius, jog avarija įvyko dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ galimai netinkamai pakeisto skaitiklio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 - 4.84 straipsniuose, Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9, 6.19 punktuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjama žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl L. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad už namo, adresu (duomenys neskelbtini), administravimą, įskaitant ir šio namo vandens sistemų, o būtent trūkusio vamzdžio priežiūrą, yra atsakinga atsakovė.
9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IV skyriaus 10.3, 11, 12.2, 87.1, 87.2, 87.3, 88.2, 88.3, 95, 96 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų nuostatų „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) II skyriaus 3, 4.3, 7.1, 7.7 punktuose, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1, 3 dalyse, CK 4.85 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4.3, 4.4, 4.6, 4.9 punktuose įtvirtinu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros vykdymo pavedimas kitam subjektui, šiuo atveju UAB „Lamberta“ nereiškia administratoriaus pareigų, numatytų Nuostatų 4.3 ir 7.1, 7.7 punktuose, pabaigos. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 20 punktu, teismas sprendė, kad atsakovė atsakinga už UAB ,,Lamberta“ veiklą prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei atsakinga būtent už šilumos vamzdynų tinkamą priežiūrą.
10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. balandžio 22 d., 2019 m. spalio 7 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. spalio 12 d., 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. spalio 11 d. statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus, sprendė, kad atsakovei buvo žinoma apie karšto vandens vamzdynų būklę ir tai, jog juos būtina keisti.
11. Byloje nustatęs, jog atsakovė nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. kovo 12 d. (avarijos) buvo parengusi statinio apžiūros aktus, kuriuose užfiksuota, jog būtina keisti karšto vandens paskirstomąjį vamzdyną, savininkams rekomenduotina keisti ir stovų vamzdyną, tačiau tik 2020 m. vasario 20 d. suorganizavo namo savininkų susirinkimą dėl namo atnaujinimo, kuris neįvyko, o iš 2020 m. birželio mėnesio namo atnaujinimo projekto nustatyta, jog karšto vandens sistemos magistralinių tinklų rūsyje ir stovų būklė bloga, yra buvę avarijų, kai trūko vamzdžiai, teismas vertino, jog atsakovė, turėdama šiuos duomenis ir būdama rūpestinga administratore, turėjo imtis priemonių ir periodiškai teikti gyventojams siūlymus dėl viso vamzdyno ar jo dalių keitimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Pažymėjo, kad atsakovė 2021 m. liepos 15 d. suorganizavo susirinkimą dėl investicijų planų, tačiau namo gyventojų prašymu nutarta, jog namas modernizavimo programoje nedalyvaus.
12. Teismas, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, o būtent draudiminio įvykio nustatymo metu darbuotojo darytas nuotraukas, kuriose užfiksuota namo vamzdynų būklė, surašytus statinio apžiūrų aktus, darė išvadą, jog gyvenamojo namo vamzdynas turėjo defektų, dažnai vykdavo avarijos, tačiau, nepaisant to, atsakovė jokių veiksmų neatliko. Teismas vertino tai, jog byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovė iki draudžiamojo įvykio ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens stovo priežiūra, remontu, būtų periodiškai teikusi informaciją gyventojams apie vamzdyno būklę, defektus ir raginusi gyventojus bent atskirais ruožais keisti korozijos pažeistus karšto vandens vamzdynus ir tokiu būdu užkirtusi kelią galimoms avarinėms situacijoms, turėdama informacijos, jog avarijos name jau buvo įvykusios.
13. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovė užsakė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą, organizavo gyvenamojo namo susirinkimą ar balsavimą raštu ir gyventojai nepritarė viso namo vamzdyno renovacijai, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Atsižvelgęs į tai, kad administratorės paslaugos yra atlygintinės, teismas vertino, jog atsakovė nepakankamai apdairiai ir atsakingai įvertino pasekmes, galinčias kilti dėl blogos korozijos paveiktų namo vamzdynų būklės.
14. Teismas darė išvadą, kad atsakovės nustatyti neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama teisės aktais prisiimto turto priežiūra, nesiėmimu veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinti, buvimą, žinodama apie avarinę vamzdynų būklę, jų nekeitė dalimis, taip pat neapžiūrėjo butuose esančių bendro naudojimo vamzdynų bei jų nekeitė, nors visuose statinio apžiūros aktuose buvo nurodoma, jog būtina keisti vamzdynus.
15. Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės, pareigas prižiūrėti daugiabučio namo bendro naudojimo karšto vandens sistemas, dėl ko 2022 m. kovo 12 d. įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir trečiajam asmeniui priklausančiam turtui padaryta žala.
16. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lamberta“ darbuotojas pagal gautą pranešimą dėl avarijos 2022 m. kovo 11 d. atjungė karšto vandens stovą, uždarant atjungimo ventilius, ir už atliktus darbus išrašė 2022 m. kovo 16 d. sąskaitą faktūrą LAM Nr. 120010568 darbus užsakiusiam namo administratoriui (atsakovei), kuri ją apmokėjo iš kaupiamųjų lėšų, sprendė, kad atsakovė tokiais savo veiksmais pripažino savo atsakomybę dėl įvykusios avarijos bei šio vamzdžio priežiūros.
17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko vandens vamzdis, todėl buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir dėl ko ieškovė išmokėjo draudimo išmoką 1 093,94 Eur, sprendė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėjo, jog ieškovės pateikti duomenys patvirtina žalos dydį, atsakovė padaryto žalos dydžio neginčijo.
18. Teismas sprendė, jog, ieškinį tenkinus, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 1 093,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu UAB „Laukininkų valda“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-215-1025/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, bei priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas.
21. Pabrėžia, kad atsakovė neturėjo duomenų apie vamzdyno avarinės būklės požymius, dėl ko būtų reikėję imtis būtinųjų veiksmų jį nedelsiant remontuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad vamzdyno būklė buvo kritinė, dėl ko egzistavo avarijos grėsmė, kas būtų leidę atsakovei vamzdyno remonto darbus vykdyti skubiai, nesant gyventojų sprendimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus.
22. Atsakovės vertinimu, ji buvo pakankamai rūpestinga ir atliko visus būtiniausius veiksmus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, t. y. (1) organizavo gyventojų susirinkimą dėl daugiabučio namo modernizavimo; (2) 2021 m. liepos 15 d. organizavo daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), investicijų plano viešą aptarimą; (3) 2021 m. rugpjūčio 5 d. butų ir kitų patalpų savininkams pateikė informaciją apie laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. vyksiantį balsavimą raštu dėl investicijų plano tvirtinimo ir dėl banko pasirinkimo lengvatinės paskolos sutarčiai sudaryti, tačiau 2021 m. rugpjūčio 11 d. gautas daugumos gyventojų prašymas nutraukti bet kokius darbus ir veiksmus pagal investicinį planą.
23. Pažymi, kad daugiabučio namo administratorius neturi teisės be gyventojų išankstinio pritarimo imtis savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektų. Vamzdyno keitimas yra brangus procesas, reikalaujantis didelių investicijų, todėl, kol nėra gyventojų sutikimo, atsakovė neturi teisės vienašališkai priimti sprendimo pradėti vykdyti vamzdynų keitimo procedūrų. Atsakovė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus įsipareigojo pašalinti smulkius defektus, tačiau vamzdžių keitimas nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo keisti. Atsakovei nustačius defektus bendro naudojimo objektuose, ji turi pareigą apie defektus informuoti butų ir kitų patalpų savininkus. Kadangi po atliktų apžiūrų nebuvo nustatyta avarinė vamzdynų būklė, duomenų iš techninio prižiūrėtojo apie avarinę vamzdyno būklę atsakovė neturėjo, todėl neturėjo teisės atlikti remonto darbų.
24. Apeliantės tvirtinimu, po įvykio, t. y. 2022 m. lapkričio 17 d. ji organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, tačiau susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Susirinkimo metu atsakovės atstovas supažindino susirinkusius butų ir kitų patalpų savininkus su vamzdynų būkle, suteikė informaciją apie dalyvavimą šildymo ir karšto vandens sistemų renovacijoje. Apeliantės teigimu, dėl savininkų pasyvumo sprendžiant svarbius klausimus, susijusius su ginčo namu, dėl nenoro investuoti lėšų į bendro naudojimo objektų atnaujinimą, atsakomybė dėl įvykusių avarijų negali būti perkelta atsakovei. Patalpų savininkai taip pat turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Tačiau byloje nėra duomenų, kad butų ir kitų patalpų savininkai būtų pranešę atsakovei apie pastebėtus inžinerinės sistemos defektus jų butų ribose ir atsakovė juos būtų ignoravusi.
25. Nurodo, kad UAB „Lamberta“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, turėjo užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens vamzdžių būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo administratorių. Tačiau byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Lamberta“ informavo atsakovę apie avarinę vamzdynų būklę ir būtinybę juos keisti, o atsakovė juos būtų ignoravusi.
26. Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, jog avarija įvyko trečiojo asmens valdomose patalpose, kur savininkas turėjo galimybę nuolat stebėti, prižiūrėti bute esančių vamzdynų techninę būklę bei užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi tinkamai, kad nebūtų padaryta žalos kitiems namo bendrasavininkams, nes trūkęs vamzdis buvo buto savininko valdomose patalpose, todėl apžiūrėti jo atsakovė neturėjo galimybės. Apeliantės vertinimu, buto savininkas, kuris matė vamzdyno būklę, pats laiku nesikreipė į atsakovę dėl vamzdžio keitimo, taigi nesiėmė jokių veiksmų žalai išvengti, tokiu būdu prisiimdamas riziką dėl žalos atsiradimo.
27. Apeliantės teigimu, nėra įrodyta, kokius neteisėtus veiksmus ji atliko. Neužtenka konstatuoti, kad atsakovė yra namo administratorė, nes ji neatsako už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Teismas nevertino posėdžio metu liudytojo A. B. nurodytas aplinkybės, kad avarija negalėjo įvykti staiga ir vamzdis galėjo trūkti esant mechaniniam poveikiui. Teismas taip pat nevertino liudytojo nurodytos aplinkybės, kad avarija įvyko už trišakio, t. y. ne atsakovės atsakomybės ribose, ir nepagrįstai atsakomybę perkėlė atsakovei.
28. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
29. Nurodo, kad atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Avarijos priežastis – trūkęs bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdis. Atsakovė turėjo vykdyti vamzdynų priežiūrą, tikrinti sandarumą. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo, kaip administratorės, pareigų prižiūrėti namo vamzdynus. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti.
30. Pažymi, jog administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau duomenų, jos atsakovė buvo nustačiusi defektus ir apie juos tinkamai informavusi gyventojus, byloje nepateikta.
31. Ieškovės tvirtinimu, administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad patys namo gyventojai turi prižiūrėti vamzdynus, yra teisiškai nepagrįstas.
32. Nurodo, kad atsakovė, turėdama duomenis, jog mažiausiai nuo 2018 metų buvo nustatyta, kad būtina keisti karšto vandens paskirstomąjį vamzdyną, neinformavo namo gyventojų apie vamzdynų kritinę būklę, nerengė susirinkimų, neteikė jokių pasiūlymų dėl galimo defektų šalinimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
34. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Esminės faktinės aplinkybės
35. Byloje nustatyta, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 12 d. trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui, buvo užlietas L. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).
36. Įvykio metu L. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas 2021 m. liepos 8 d. Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. GT814065.
37. Po įvykio ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, 2022 m. kovo 17 d. L. V. sumokėjo 1 093,94 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto.
38. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-1247 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių – daugiabučių namų valdytojų ir jų administruojamų namų sąrašų patvirtinimo“, Pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra UAB „Laukininkų valda“, taip pat namo administratore buvusi ir 2022 m. kovo 12 d. ginčo draudžiamojo įvykio metu, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-1455 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių – daugiabučių namų valdytojų ir jų administruojamų namų sąrašų patvirtinimo“.
39. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorės UAB „Laukininkų valda“, 1 093,94 Eur žalos atlyginimo už ieškovės apdraustam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą trūkus bendrojo naudojimo vandens vamzdžiui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad už namo, adresu (duomenys neskelbtini), administravimą, įskaitant ir šio namo vandens sistemų, o būtent trūkusio vamzdžio priežiūrą, yra atsakinga atsakovė, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, žinodama apie avarinę vamzdynų būklę, jų nekeitė dalimis, taip pat neapžiūrėjo butuose esančių bendro naudojimo vamzdynų bei jų nekeitė, sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama teisės aktais prisiimto turto priežiūra, nesiėmimu veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinimui, yra nustatyti.
40. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) ji neturėjo duomenų apie tokią vamzdynų būklę, dėl ko būtų reikėję imtis būtinų veiksmų ir nedelsiant jį remontuoti; UAB „Lamberta“ neinformavo atsakovės apie avarinę vamzdynų būklę; (2) atsakovė neturėjo teisės be namo gyventojų pritarimo savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektų; atsakovė turėjo pareigą tik informuoti gyventojus apie vamzdynų būklę; (3) ji, atlikdama savo, kaip namo administratorės pareigas, buvo rūpestinga ir atliko visus būtinus veiksmus, t. y. organizavo gyventojų susirinkimą dėl daugiabučio namo modernizavimo, taip pat investicijų plano viešą aptarimą; savininkams pateikė informaciją apie vyksiantį balsavimą raštu dėl investicijų plano tvirtinimo ir dėl banko pasirinkimo lengvatinės paskolos sutarčiai sudaryti; (4) buto savininkas turėjo pareigą rūpintis jo patalpose esančia inžinerine įranga ir laiku kreiptis į atsakovę dėl vamzdžio keitimo; (5) teismas nevertino A. B. nurodytų aplinkybių, kad avarija negalėjo įvykti staiga ir vamzdis galėjo trūkti esant mechaniniam poveikiui, taip pat kad avarija įvyko už trišakio, t. y. ne atsakovės atsakomybės ribose.
Dėl ginčo esmės
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
42. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ji buvo rūpestinga ir atliko visus būtinus veiksmus. Apeliantės teigimu, ji neturėjo teisės be gyventojų pritarimo savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektų; ji turėjo pareigą tik informuoti gyventojus apie vamzdynų būklę. Taip pat nurodo, kad tai buto savininko pareiga buvo rūpintis jo patalpose esančia inžinerine įranga ir laiku kreiptis į atsakovę dėl vamzdžio keitimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
43. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
44. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).
45. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
46. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
47. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).
48. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
49. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
51. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
52. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
54. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskirta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, t. y. administraciniu aktu (nutarties 38 punktas). Taigi, remiantis nutarties 43-53 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovei, kaip administraciniu aktu paskirtai bendrojo naudojimo objektų administratorei, kaip šių objektų valdytojai, buvo perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), saugumą. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, administratorius, vykdydamas pareigas, susijusias su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, sprendimus turi priimti savarankiškai, o, šių pareigų nevykdant, bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.
55. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad ji neturėjo teisės be gyventojų pritarimo savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektų, o turėjo pareigą tik informuoti gyventojus apie vamzdynų būklę, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, atsakovei, kaip administraciniu aktu paskirtai daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorei, buvo perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą bei užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ir atsakovė, vykdydama šias pareigas, sprendimus, taip pat ir sprendimą dėl vamzdynų, jų dalies remonto ar pakeitimo, esant duomenims apie itin blogą jų būklę, turėjo priimti savarankiškai, t. y. šias pareigas atsakovė privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) valios (ne)buvimo. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė iki ginčo draudžiamojo įvykio būtų tinkamai informavusi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus apie itin blogą vamzdynų būklę. Pažymėtina, jog byloje pateikti duomenys apie 2020 m. vasario 20 d. organizuotą gyventojų susirinkimą dėl daugiabučio namo modernizavimo, organizuotą 2021 m. liepos 15 d. investicijų plano viešą aptarimą, 2021 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės gyventojams pateiktą informaciją apie vyksiantį balsavimą dėl investicijų plano tvirtinimo, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi minėti atsakovės veiksmai buvo atlikti siekiant patvirtinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, tačiau duomenų, jog gyventojams būtų pateikta informacija ir apie avarinę vamzdynų būklę, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad ji buvo rūpestinga ir atliko visus būtinus veiksmus, atmestini kaip neįrodyti.
56. Apeliantės argumentas, kad ji neturėjo duomenų apie vamzdynų būklę, lėmusią būtinybę nedelsiant imtis veiksmų ir jį remontuoti, taip pat laikytinas nepagrįstu. Byloje pateiktuose pačios atsakovės parengtuose 2018 m. spalio 16 d. – 2019 m. spalio 7 d. laikotarpio Statinio apžiūros aktuose nustatyta, kad paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, užkalkėjęs, izoliacija ir uždaromoji armatūra dalinai nusidėvėjusi, stovų vamzdynas taip pat pažeistas korozijos, dažnai trūkinėja; konstatuota, jog būtina keisti paskirstomąjį vamzdyną. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, atsakovė jau minėtu laikotarpiu buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. AD1-2310 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei jau 2018-2019 m. buvo žinoma situacija dėl blogos vamzdynų būklės ir būtinybės jį keisti, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ėmusis kokių aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti, kad būtų išvengta žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, vykdydama savo, kaip administratorės pareigas, turėdama duomenis apie itin blogą vamzdynų būklę, dažną jo trūkinėjimą, turėjo pareigą savarankiškai imtis veiksmų vamzdynui ar itin pažeistoms jo dalims remontuoti ar pakeisti, kad užkirsti kelią žalai atsirasti, tačiau jokių kitų duomenų, be atsakovės šaukto susirinkimo ir informacijos apie daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, pagrindžiančių atsakovės aktyvius veiksmus, siekiant išvengti žalos dėl namo bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų avarinės būklės, byloje nėra pateikta.
57. Pažymėtina, jog atsakovės argumentas, kad UAB „Lamberta“ jos neinformavo apie avarinę vamzdynų būklę taip pat nepašalina jos, kaip daugiabučio namo administratorės, atsakomybės dėl kilusios žalos trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui, ir nepaneigia jos, kaip administraciniu aktu paskirtos bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigos užtikrinti statinio saugumą ir namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat ir vamzdynų, priežiūrą.
58. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad tai buto savininkas turėjo pareigą rūpintis jo patalpose esančia inžinerine įranga ir laiku kreiptis į atsakovę dėl vamzdžio keitimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija. Byloje nustačius, kad trūko vandens vamzdis iki ventilio, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo konstatuota, jog vamzdyno avarija įvyko dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto. Apeliantė šios aplinkybės iš esmės irgi neginčija. Taigi atsižvelgiant į tai, kad avarija įvyko dėl bendrojo naudojimo objektu esančios vamzdyno dalies defekto, vadovaujantis nutarties 43-53 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovė nepagrįstai atsakomybę dėl vandens vamzdžio avarijos (trūkimo) perkelia buto savininkui, kadangi pareigą prižiūrėti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. ir vamzdyną, turėjo būtent atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, o ne buto savininkas.
59. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodo, jog teismas nevertino A. B. nurodytų aplinkybių, kad avarija negalėjo įvykti staiga ir vamzdis galėjo trūkti esant mechaniniam poveikiui, taip pat kad avarija įvyko už trišakio, t. y. ne atsakovės atsakomybės ribose. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
60. Nors liudytojas A. B., dirbantis UAB „Lamberta“ šaltkalviu-šilumininku šilumos centrų priežiūrai, nurodė, kad, jo manymu, vamzdis negalėjo be jokios priežasties savaime trūkti, o dažniausiai vamzdžiai trūksta remonto metu, tačiau liudytojas visos apklausos metu nuosekliai teigė, kad šios konkrečios avarijos, įvykusios 2022 m. kovo 12 d. daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neprisimena, taip pat neprisimena, ar pats dalyvavo likviduojant šią avariją ir jokių konkrečių aplinkybių apie šį įvykį pasakyti negali. Be to, liudytojas nurodė, kad, jo manymu, avarija įvyko dėl vamzdžio korozijos. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas pačios 2022 m. kovo 12 d. trūkusio vamzdžio avarijos aplinkybių nepamena, o tik išreiškė savo nuomonę dėl įvykio, be to įvertinant ir parodymų prieštaringumą, šie liudytojo A. B. parodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad vamzdis trūko dėl kitų priežasčių nei nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. dėl avarinės vamzdynų būklės, jų nepriežiūros.
61. Liudytojas A. B. aplinkybę, kad avarija įvyko už trišakio taip pat nurodė tik iš byloje pateiktų fotonuotraukų, be to visos apklausos metu nuosekliai teigė, kad nežino, kam priklausantis vamzdis trūko, nežino vamzdžių priklausomybės ribų. Liudytojas A. B. taip pat nurodė, kad avarija įvyko (vamzdis trūko) iki ventilio. Įvertinus tai, jog, kaip minėta, liudytojas nurodė, kad pačios avarijos ir jos aplinkybių neprisimena, o kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Defektų aktas; 2023 m. rugpjūčio 7 d. Turto apžiūros aktas ir nuotraukos) patvirtina, jog vamzdis trūko iki ventilio, iki vandens skaitliuko, šie liudytojo parodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog vamzdyno avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose.
62. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovei, administraciniu aktu paskirtai bendrojo naudojimo objektų administratore, kaip šių objektų valdytojai, buvo perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), saugumą ir jo bendrojo naudojimo objektų, taip pat ir vamzdynų, savalaikę priežiūrą. Tačiau atsakovė šios savo pareigos tinkamai nevykdė, dėl ko kilo žala trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui, todėl atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė deliktinę civilinę atsakomybę.
63. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su asmens, atsakingo už namo karšto vandens vamzdyno priežiūrą, nustatymu; taip pat išsamiai išanalizavo ir, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, įvertino atsakovės elgesį, prižiūrint namo bendrojo naudojimo objektus, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti.
64. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
66. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, sąskaitos išrašą.
67. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 500,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl ieškovei priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės UAB „Laukininkų valda“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės UAB „Laukininkų valda“, juridinio asmens kodas 140525035.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė