Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-08-22][nuasmeninta nutartis byloje][1A-647-574-2012].docx
Bylos nr.: 1A-647-574-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis (BPK XXII skyrius)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas (BPK 361 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)

?

 

Pranešėja Jurgita Mačionytė                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-574/2012

Teisėjas Alenas Piesliakas                 Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00012-2012-3

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                  1.2.4.8.1.; 2.12.4. (S)

 

 

 

 

img1 

V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S

 

N U T A R T I S

2012 m. liepos 11 d.

Vilnius

 

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Pavelo Frolovo, Jolantos Čepukėnienės,

sekretoriaujant Rasai Lunienei, Jolantai Maksimovič (skelbiant sprendimą),

dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. V., jos atstovei adv. Alfredai Pukienei

išteisintajam J. K. B.,

gynėjui adv. Mindaugui Dovidauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. B. buvo išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.

           Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

           n u s t a t ė :

 

J. K. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 19.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prieš O. V. panaudojo elektrošoko įtaisą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

         Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu J. K. B. buvo išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

         Apeliaciniu skundu nukentėjusioji O. V. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį J. K. B. atžvilgiu, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., paskirti jam įstatymo numatytą bausmę, patenkinti pareikštą civilinį ieškinį. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi prielaidomis, šališkai pasisakė dėl J. K. B. kaltinančių duomenų. Teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog J. K. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Skunde teismui ji nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 19.00 val. pastebėjo, kad buvęs (duomenys neskelbtini) pirmininkas J. K. B. veda gyventojų susirinkimą bei ragina susirinkusius pasirašyti. Būdama (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, bei (duomenys neskelbtini) namo I laiptinės įgaliotinė, bei žinodama, kad šis susirinkimas yra neteisėtas, paprašė J. K. B.  suteikti informaciją, kokių klausimų sprendimui yra renkami parašai, tačiau J. K. B. šią informaciją suteikti atsisakė ir pasišalino. Vėliau, eidama link (duomenys neskelbtini) namo I laiptinės pastebėjo J. K. B. bendraujantį su namo gyventoja. Priėjusi prie J. K. B. dar kartą paprašė suteikti informaciją, kokiu tikslu yra renkami parašai. Tuo metu J. K. B. dešine ranka iš kairės pusės švarko kišenės išsitraukė daiktą panašų į pistoletą (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo elektrošoko įrenginys) ir nukreipęs į O. V. pusę, pradėjo jį naudoti. Elektrošoko įrenginys skleidė melsvai raudoną spalvą ir šaižų garsą. Elekrtošoko įrenginys buvo maždaug 15-20 cm atstumu nuo O. V. krūtinės. Siekdama nukreipti jį nuo savęs, dešine ranka atstūmė minėtą prietaisą ir tuo metu pajuto aštrų skausmą delne. Vėliau pastebėjo, kad ties trečiuoju pirštu atsirado durtinė žaizdelė 4x2 mm iš kurios bėgo kraujas. Po šio incidento J. K. B. pasišalino. Teisme apklaustos liudytojos O. K. ir O. M., patvirtino, kad J. K. B. O. V. atžvilgiu naudojo elektrošoko įrenginį ir sužalojo jai ranką. Sužalojimą matė ir apie tai teisme paliudijo ir liudytojas V. T.. Liudytojos J. V. ir L. J. taip pat patvirtino teisme, kad J. K. B. antro susitikimo metu turėjo elektrošoko prietaisą, buvo jį išsitraukęs, rodė, kaip jis veikia, sakė O. V., kad juo nuo jos ginsis. Teisme apklaustas specialistas J. M. P. paaiškino, kad elektros iškrova gali padaryti sužalojimų nukentėjusiajai. Elektrošoko prietaisas mechaninio kontakto metu galėjo padaryti žaizdą, aprašytą medicininiuose dokumentuose. Tai, kad O. V. buvo padarytas sužalojimas, patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, specialisto išvada, liudytojų O. K., O. M. ir V. T. parodymai bei jos pačios paaiškinimai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad J. K. B. neturėjo tyčios sužaloti O. V., tačiau apklaustas teisme J. K. B. parodė, kad dažnai su O. V. konfliktuoja ir kad įsigijo savigynai naudojamą prietaisą – elektrošoką, siekdamas nuo jos apsiginti. Jis taip pat parodė, jog žinodamas, kad O. V. gali dalyvauti susirinkime, specialiai, eidamas į susirinkimą įsidėjo elektrošoko įrenginį į kišenę tam, kad jį, esant reikalui, galėtų panaudoti. Teisme apklausti liudytojai vieningai parodė, kad J. K. B. išsitraukė elektrošoko prietaisą ir demonstravo jo veikimą būtent tuo metu, kai O. V. priėjo prie jo pasiklabėti. Pateikus skundą dėl sužalojimo policijai ir apklausus ją bei J. K. B., buvo nustatyta, kad J. K. B. veikoje įžiūrimi nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. požymiai, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, kaip numatyta BPK 305 str. 1 d. 2 p., nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosaprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašinėdamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nuosprendyje teismas taip pat turi konatstuoti ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Skundžiamame nuosprendyje to pasigendama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji O. V. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis J. K. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

 Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrindamas apskųsto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar pakanka įrodymų išvadoms padaryti, ar įrodymai teisingai įvertinti. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl J. K. B. byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 straipsnio reikalavimų, visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai.

Iš byloje esančio nukentėjusiosios O. V. 2012 m. sausio 31 d. pateikto privataus kaltinimo skundo matyti, kad nukentėjusioji J. K. B. kaltino tuo, kad jis, 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 19.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prieš O. V. panaudojo elektrošoko prietaisą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą – sužalojo dešinės rankos delną.

Tai, kad tarp O. V. ir J. K. B. kilo konfliktas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje patvirtino ir pati nukentėjusioji O. V. ir išteisintasis J. K. B. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp minėtų asmenų yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiški santykiai, pagrįstai jų kontekste vertino ir kitus byloje esančius duomenis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t.y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Nepagrįstas yra apeliantės skundo argumentas, kad J. K. B. tyčia ją sužalojo. Nors iš byloje esančio išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad O. V. 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas – durtinė žaizda 4x2 mm dešinės rankos delno srityje (b.l. 7), taip pat sužalojimą patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir įvykio liudininkai O. K. bei O. M., kurios paaiškino, jog matė O. V. dešinės rankos delne nedidelę kraujuojančią žaizdą (b.l. 121-122, 125), taip pat ir liudytojas V. T., kuris patvirtino, jog matė O. V. delne tamsią kraujosruvą (b.l. 124), tačiau apklaustas teisme specialistas J. M. P., paaiškino, kad elektrošoko prietaisas skirtas sukelti skausmą elektros srovės išlydžiu, o ne sužaloti žmogų. Trumpas elektros srovės išlydis žaizdos padaryti negali. Ne trumpesnis kaip 15 sekundžių elektros išlydis gali padaryti nudegimus, tačiau ne kraujuojančią žaizdą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad elektros išlydžiui būdingų nudegimų O. V. delne nebuvo nustatyta. Specialistas papildomai paaiškino, kad iš O. V. padaryto sužalojimo pobūdžio bei dydžio žaizda atitinka elektroškoko prietaiso elektrodo dydį, žaizda galėjo būti padaryta būtent mechaniškai pažeidžiant delno odą minėtais elektrodais (b.l. 126). Taigi apylinkės teismas skundžiamajame išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi specialisto išvadomis bei konstatavo, kad O. V. sužalojimas buvo padarytas ne elektrošoko prietaiso elektros srovės išlydžiu.

Aplinkybės, kad J. K. B. su savimi turėjo elektrošoko prietaisą, buvo jį išsitraukęs, rodė, kaip jis veikia, sakė O. V., kad juo nuo jos ginsis, negali būti pagrindu patraukti J. K. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d.

J. K. B. rašytiniame paaiškinime dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 19.00 val. vykusio įvykio aplinkybių nurodė, kad O. V. artėjant link jo, jis išsitraukė elektrošoko prietaisą, iškėlė jį į viršų, įjungė prietaisą, parodė jo kibirkštį, manydamas, kad taip sulaikys O. V.. Tačiau O. V. smogė jam per ranką. Elektrošoko prietaisą buvo įjungęs tik vieną kartą, perspėjimo tikslu, o ne siekiant sužaloti O. V. (b.l. 31). 2012 m. kovo 5 d. teisiamajame posėdyje J. K. B. parodė, kad elektrošoko prietaiso jis nepanaudojo, jis prietaisą tik pademonstravo (b.l. 118). O. V. trenkė jam per ranką, kai prietaisas jau buvo išjungtas (b.l. 119). Liudytoja apklausta J. V. parodė, kad matė, kaip J. K. B. parodė elektrošoko prietaisą, nematė ar jis buvo įjungtas, pašalinio garso negirdėjo (b.l. 122). 

Liudytoja L. J. parodė, kad matė kaip J. K. B. išsitraukė elektrošoko įrenginį, iškėlė prietaisą ir rodė jai kaip įrenginys veikia. Įrenginys buvo įjungtas, matė žalią šviesą. Šviesą, kurią skleidė įjungtas įrenginys, matė ir garsą girdėjo vieną kartą, t.y. tik tada, kai J. K. B. jai rodė, kaip elektrošoko prietaisas veikia (b.l. 123).

Tuo tarpu visiškai priešingai aptariamo įvykio aplinkybes nurodė tiek pati nukentėjusioji, tiek liudytojos O. K. ir O. M..

Nukentėjusioji O. V. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 10-15 cm atstumu nuo jos J. K. B. šaudė jai į krūtinę elektrošoko prietaisu, prietaisą naudojo du kartus (b.l. 119).

Liudytoja O. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad išgirdo du šūvius, matė kibirkštis, žiežirbas po kojomis (b.l. 52, 121), tačiau taip pat parodė, kad kokiu būdu O. V. buvo sužeista nematė, nes O. V. buvo jai už nugaros (b.l. 52, 121-122).

2012 m. kovo 19 d. teisiamajame posėdyje liudytoja O. M. parodė, kad matė, kaip J. K. B. išsitraukė prietaisą, išgirdo garsą, pamatė žiežirbas. Matė, kaip O. V. iš delno bėgo kraujas (b.l. 125).

Tuo tarpu liudytojas V. T. parodė, kad kraujo O. V. dešinės rankos delne nebuvo, matė, jog buvo juoda vidinė kraujosruva (b.l. 124).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog matė kaip J. K. B. buvo išsitraukęs elektrošoko prietaisą, tačiau nei vienas iš jų nematė, kad O. V. delnas tiesiogiai kontaktuotų su minėtu įrenginiu.

Nukentėjusioji O. V. papildyme prie skundo nurodė, kad ji pati su dešine ranka atstūmė prietaisą ir taip susižeidė rankos delną (b.l. 22), o teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad tuo metu, kai ji bandė atitraukti elektrošoko įrenginį nuo savo krūtinės dešinės rankos delnu, įrenginys šovė ir dūrė jai į delną, bėgo kraujas (b.l. 120). Tačiau tokius jos teiginius paneigė specialistas J. M. P., kuris, kaip jau minėta, teisiamajame posėdyje parodė, kad elektrošoko prietaiso galai yra būki, prietaisas pėdsakų nepalieka, todėl elektros iškrova žaizdelės sukelti negalėjo (b.l. 126).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėtas elektrošoko įrenginys, tikrinta kaip jis veikia, girdėjosi tylus garsas tarp elektrodų matėsi melsva elektros srovė, tačiau krentančių žiežirbų, kaip nurodė liudytojos O. K. ir O. M., nebuvo. Elektrošoko įrenginys skleidžia ne žiežirbas, o žaibo pavidalo iškrovą, einančią nuo vieno elektrodo į kitą.

Nors byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, jog nukentėjusiajai O. V. buvo padarytas sužalojimas, tačiau pažymėtina, kad norint asmenį patraukti baudžiamojn atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d., vien nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto konstatavimo nepakanka. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t.y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, t.y. veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo išvadai jog J. K. B. veiksmai, kurie pasireiškė elektrošoko įrenginio demonstravimu, buvo nukreipti tyčia ją sužaloti ar tyčia sukelti jai fizinį skausmą.

Tiek iš J. K. B., tiek iš liudytojų J. V., L. J. parodymų matyti, kad J. K. B. tikslas, demonstruojant elektrošoko įrenginį, buvo ne sužaloti O. V., o įspėti ir sulaikyti nukentėjusiąją. Tai, kad O. V. įvykio metu J. K. B. atžvilgiu buvo agresyviai nusiteiskusi patvirtino ne tik J. K. B. bei jau minėtos liudytojos J. V. ir L. J., bet ir liudytojai A. G. bei V. T. (b.l. 118-128).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo apžiūrėtas elektrošoko įrenginys, tikrinta kaip jis veikia, liudytojų O. K. bei O. M. parodymai, kad girdėjo didelį garsą, matė žiežirbas, kibirkštis neatitinka teisiamojo posėdžio metu išbandant elektrošoko įrenginį, nustatytų aplinkybių. Nukentėjusioji O. V. kaltinimus J. K. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymo iš esmės grindė liudytojų O. K. ir O. M. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja O. K. ir O. M. pažįsta O. V. jau daug metų, todėl minėtos liudytojos galimai yra suinteresuotos bylos baigtimi vertintini kaip siekimas padėti nukentėjusiajai. Byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų, kuris patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 6 d., nukentėjusiajai O. V. konstatuotas sužalojimas, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių abejonių liudytojų parodymais nepašalina.

Taigi, apeliantei konstatuoti sužalojimai atsirado ne dėl J. K. B. tyčinių smurtinių veiksmų, siekiant pastarajai sukelti fizinį skausmą ar nežymiai ją sužaloti.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė pagrįstą išvadą, kad J. K. B. nepadarė veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d.

        

           Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad tenkinti O. V. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

           Išteisintasis J. K. B. prašo priteisti iš O. V. 4000 Lt jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, J. K. B. gynė adv. Mindaugas Dovidauskas. Į bylą apylinkės teisme, kaip dokumentas, patvirtinantis advokato paslaugų apmokėjimą, buvo pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog advokatui pinigines lėšas – 3000 Lt pervedė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis nurodoma – už teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad advokatui už teisines paslaugas pervesta 4000 Lt. Posėdžio metu išteisintasis nurodė, kad iš šios sumos už nagrinėjamoje byloje advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėta 1000 Lt. Tačiau iš pateiktų dokumentų neaišku ar prašomos priteisti sumos buvo sumokėtos už išteisintajam J. K. B. teikiamas advokato paslaugas šioje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepateikus pakankamai duomenų apie faktiškai patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, klausimas dėl minėtų išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

           Proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo klausimus, jeigu šie klausimai neišspręsti, bylą išnagrinėjęs teismas gali išspręsti vadovaudamasis LR BPK 361 str. nuostatomis, LR BPK 362 str. numatyta tvarka.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

           n u t a r ė:

 

           nukentėjusiosios O. V. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė (parašas)    Jurgita Mačionytė

 

 

Teisėjai                                                                                         (parašas)    Jolanta Čepukėnienė

 

 

                                                                                                    (parašas)  Pavelas Frolovas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BPK 361 str. Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas
  • BPK 362 str. Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka
  • BPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys