LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. balandžio 3 d. gautu atsakovų M. R., M. I. R., uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žemės sklypų pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys – perkelta ieškovams G. S. ir E. S. pirkėjos UAB „Stateta“ teisės ir pareigos pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyta, kad atsakovai M. R. ir M. I. R. pardavė, o ieškovai G. S. ir E. S. už 82 000 Eur nupirko 3,6784 ha ir 0,14 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); priteista atsakovei UAB „Stateta“ iš ieškovų žemės sklypų pirkimo kaina – po 41 000 Eur iš kiekvieno ieškovo. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas turėjo tiesioginę įtaką neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui, nes kitaip aiškinus bei taikius Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir poįstatyminio akto (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo) normas atsirastų kitokios teisinės pasekmės – pirkėjo teisės ir pareigos negalėtų būti perkeltos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ne Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, neteisingai konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymos išduotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be pagrindo jas pripažino neteisėtomis. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principus, nusprendė už atsakovus M. R., M. I. R. dėl jų valios parduodant žemės sklypus; perkėlė ieškovams žemės sklypo pirkėjo teisės net ir į tą sklypą, kuris su ieškovų turimu žemės sklypu nesiriboja. Apeliacinės instancijos teismas taikė pirkėjo teisių perkėlimo institutą, nors, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad neteisėtus veiksmus išduodant pažymas, kurių pagrindu buvo sudarytas notarinis žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris, atliko Nacionalinė žemės tarnyba, ieškovų teisės nagrinėjamu atveju turėjo būti ginamos ne pirkėjo teisių perkėlimo, bet žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo instituto (CK 6.271 straipsnis) pagrindu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas sušvelninti Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybę už jos atliktus veiksmus, kvalifikavo kaip neva nesąžiningą atsakovų M. R., M. I. R. elgesį, teigdamas neva jie siekė, jog būtų išvengta realių sąlygų ginčo sklypus įsigyti pirmumo teisę turintiems ieškovams, tuo būdu siekdamas perkelti Nacionalinės žemės tarnybos klaidų pasekmes asmenims, kurie veikė pasitikėdami valstybės institucijos veiksmais ir priimamais sprendimais.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas,nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nesvarstomas prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ (j. a. k. 150040692) 1455 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 2 d. AB „Swedbank“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis