Civilinė byla Nr. e2-45-460/2020

                                                                                      (Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00645-2014-8)                                                       

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                      

                                                                                      2.1.2.4.1; 2.1.2.4.3; 3.2.3.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Sigitai Moncevičienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ atstovei advokatei G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ronier Development“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Hoja Electronics“, uždarajai akcinei bendrovei „MTD“, akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir niekinių sandorių pasekmių taikymo, tretieji asmenys G/ G/, uždaroji akcinė bendrovė „Eurobankrotas“, D. P., Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė bankrutuojanti (šiuo metu bankrutavusi) UAB „Ronier Development“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Renavita“, kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 4–10), juo prašė: 1) pripažinti niekiniu ab initio 2013 m. liepos 29 d. susitarimą dėl 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, notarinio registro Nr. VB7-7063; 2) taikyti niekinio sandorio negaliojimo pasekmes/restituciją: i) grąžinti pastato–sanatorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktines nuosavybės teises UAB „MTD“; ii) grąžinti G. G. 1 020 000 Lt dydžio turtinę reikalavimo teisę gauti iš UAB „MTD“ atsiskaitymą už 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 875, perleistą turtą; 3) pripažinti niekine ab initio 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartinę hipoteką, identifikavimo kodas 20120130049060, notarinio registro Nr. VB7-8441; 4) išregistruoti 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartinę hipoteką, identifikavimo kodas 20120130049060, notarinio registro Nr. VB7-8441 iš hipotekos registro; 5) solidariai priteisti iš atsakovų ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra atsakovės UAB „Hoja Electronics“ akcininkė, kreipėsi į teismą, kad būtų atkurtos ginčijamais sandoriais pažeistos įmonės turtinės teisės. Teigia, kad atsakovė UAB „Hoja Electronics“ pagal 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 875, perleido atsakovei UAB „MTD“ nuosavybėn pastatą-sanatoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių (inžinieriniai) (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 0,1175 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), o atsakovė UAB „MTD“ įsipareigojo iki 2012 m. liepos 15 d.  sumokėti atsakovei UAB „Hoja Electronics“ 1 020 000 Lt turto kainą. Atsakovė UAB „Hoja Electronics“ 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui G. G. teisę reikalauti iš atsakovės UAB „MTD“ 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iki 2012 m. liepos 15 d. sumokėti 1 020 000 Lt. Atsakovės UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotas asmuo D. P. ir atsakovė UAB „MTD“ kreipėsi į Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarę D. B., kuri, kaip teigia ieškovė, nežinodama teisinių aplinkybių, lemiančių negalimumą tvirtinti 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 875, nutraukimo sandorį, patvirtino ginčijamą sandorį – 2013 m. liepos 29 d. susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (toliau – ir Susitarimas), notarinio registro Nr. VB7-7063. Taip pat notarė D. B. patvirtino ir ginčijamą 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos, identifikavimo kodas 20120130049060, sandorį, notarinio registro Nr. VB7-84412013-07-29 (toliau – ir hipotekos sandoris), kuriuo atsakovė UAB „Hoja Electronics“ įkeitė nurodytą nekilnojamąjį Turtą atsakovei AB Šiaulių bankui. Ginčijamu sandoriu (Susitarimu) dėl sutarties nutraukimo trečiojo asmens G. G. valios dėl teisės gauti iš atsakovės UAB „MTD“ 1 020 000 Lt ir sutartinius delspinigius bei sąlyginės pareigos sumokėti atsakovei UAB „Hoja Electronics“ 970 000 Lt nebuvo paisoma, t. y. nesuderinus G. G. valios buvo panaikintos jo turtinė teisė gauti reikalavimo patenkinimą ir pareiga atsiskaityti už įgytą turtinę nuosavybės teisę, kas lemia, kad buvo pažeista imperatyvi CK 1.63 straipsnio norma, pagal kurią būtina suderinti visų asmenų, kurių civilinės teisės ir pareigos keičiasi sudaromu sandoriu, valią. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas tam įgaliojimų neturinčio asmens. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1480-265/2012 atsakovės UAB „Hoja Electronics“ vadovui R. N. nebuvo apribota teisė sudaryti turto įsigijimo neprisiimant skolinių įsipareigojimų sandorius, todėl tik jis UAB „Hoja Electronics“ vardu 2013 m. liepos 29 d. galėjo sudaryti 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 875, nutraukimo sandorį. Ginčijamu sandoriu buvo pažeista trečiojo asmens G. G. nuosavybės teisė, kadangi buvo panaikintas nuosavybės teisės dalykas, o nesant nuosavybės teisės dalyko neteisėtai pasibaigė ir konstitucinio teisės imperatyvo ginama neliečiama G. G. nuosavybės teisė. Ginčijamos 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos, identifikavimo kodas 20120130049060, notarinio registro Nr. VB7-8441, dalykas yra niekinio 2013 m. liepos 29 d. susitarimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pagrindu įgytas turtas, todėl šio turto suvaržymas negali sukelti jokių teisinių padarinių, t. y. toks teisinis suvaržymas neturi teisėto pagrindo egzistuoti, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė. Be to, turto administratorius, sudarydamas ginčijamą sutartinės hipotekos sandorį, neturėjo teismo leidimo šiam sandoriui sudaryti, o kartu šis sandoris nebuvo būtinas skoloms apmokėti ir turto vertei nustatyti, kadangi šiuo sandoriu buvo užtikrinta jau seniai galiojanti prievolė. Todėl ginčijamas sandoris, kaip prieštaraujantis imperatyviai CK 4.240 straipsnio 4 dalies normai, turi būti pripažintas negaliojančiu.

2.       Atsakovė UAB „Hoja Electronics“ atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 4–7) prašo ieškinį atmesti, paskirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000 Lt dydžio baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad UAB „Ronier Development“, veikdama per bankroto administratorių, pareiškė nesąžiningą ieškinį ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes jokios reikalavimo teisės šiam ieškiniui pareikšti neturi. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti tam įgaliojimus turinčio asmens, kadangi būtent turto administratorius, o ne R. N. ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo veikti UAB „Hoja Electronics“ vardu. UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotas asmuo D. P., pasirašydama su AB Šiaulių banku sutartinę hipoteką, taip pat veikė išimtinai UAB „Hoja Electronics“ naudai, nes dėl R. N. pasirašyto UAB „Hoja Electronics“ vardu vekselio UAB „Besserlita“ naudai buvo uždėtas areštas visoms bendrovės sąskaitoms ir bendrovė nebeturėjo galimybės mokėti pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su AB Šiaulių banku už gautą kreditą, o taip pat trūko apyvartinių lėšų, negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš tiekėjus ir iškilo grėsmė, kad bendrovė gali bankrutuoti. Tokiu būdu teismo paskirtas turto administratorius veikė sąžiningai ir apdairiai ir jokios žalos UAB „Hoja Electronics“ akcininkams, sudarydamas ginčijamus sandorius, nepadarė.

3.       Atsakovė UAB „MTD“ atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 146–150) prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ginčijamas susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo atitiko šalių valią, kadangi paaiškėjus aplinkybėms, jog UAB „Hoja Electronics“ pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, atsakovė dar 2012 m. birželio 22 d. pranešė apie pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Be to, paaiškėjus, kad 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sandoris yra ginčijamas Klaipėdos apygardos teisme bei kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00239-12 dėl V. N. ir R. N. nusikalstamų veiksmų, UAB „MTD“ siekė kuo skubiau nutraukti minėtą sutartį. Ieškinyje nurodyti argumentai dėl trečiojo asmens G. G. teisių pažeidimo yra nepagrįsti, kadangi pats G. G. sandorių neginčija. 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sandoris yra fiktyvus, sudarytas dėl akių. Klaipėdos apygardos teisme yra ginčijama UAB „Hoja Elektronics“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2012 m. birželio 13 d. tarp V. N. ir UAB „Ronier Development“.

4.       Atsakovas AB Šiaulių bankas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 129–134) prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nors ieškovė sandorius ginčija nurodydama, kad juos sudarė asmuo, neturintis teisės atstovauti UAB „Hoja Electronics“, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje ir Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje yra sprendžiamas R. N. veiksmų teisėtumo klausimas. Sandorio, kuriuo turtas iš UAB „MTD“ grąžinamas UAB „Hoja Electronics“, sudarymas ir pasirašymas atitinka UAB „Hoja Electronics“ akcininkų interesus, nes turtas buvo grąžintas bendrovės nuosavybėn, kai tuo tarpu priešingai, R. N. veikė prieš bendrovės interesus. Trečiasis asmuo D. P., pasirašydama su AB Šiaulių banku sutartinę hipoteką, veikė sąžiningai ir apdairiai, išimtinai UAB „Hoja Electronics“ naudai ir šios įmonės interesais, todėl jokios žalos UAB „Hoja Electronics“ akcininkams, sudarydama ginčijamus sandorius, nepadarė. Ieškinio reikalavimas pripažinti niekiniu hipotekos sandorį yra visiškai nepagrįstas. Sutartinės hipotekos sandoris buvo sudarytas laikantis galiojančių teisės aktų ir neprieštarauja viešajam interesui, sutartinė hipoteka patvirtinta notariškai, o AB Šiaulių bankas yra sąžiningas hipotekos kreditorius.

5.       Trečiasis asmuo G. G. atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 127–128) su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, taip pat pranešti Kauno apygardos prokurorui apie atsakovės UAB „MTD“ direktoriaus ir trečiojo asmens D. P. veiksmuose esančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius. G. G. teismui 2020 m. liepos 28 d. atsiųstame pareiškime nurodė, kad jokio teisinio suinteresuotumo byloje neturi ir prašė bylą nutraukti.

6.       Trečiasis asmuo D. P. atsiliepime į ieškinį (t.1, b. l. 189–192) prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad ieškinys pareikštas siekiant ginti ne UAB „Hoja Electronics“, bet trečiojo asmens G. G. interesus, kadangi ieškiniu nereikalaujama atlyginti bendrovei žalą, o reikalaujama trečiajam asmeniui G. G. grąžinti reikalavimo teisę. Bankroto administratorius šiuo atveju atstovauja trečiojo asmens, o ne ieškovės BUAB „Ronier development“ interesus. Ginčijami sandoriai sudaryti tam įgaliojimus turinčio asmens, t. y. UAB „Hoja Electronics“ paskirto turto administratoriaus, leidimą nutraukti 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį patvirtina ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo šia sutartimi perleistam ginčo turtui. Be to, sudarant ginčijamą sutartinės hipotekos sandorį taip pat buvo veikiama išimtinai UAB „Hoja Electronics“ naudai, kadangi dėl R. N. pasirašyto UAB „Hoja Electronics“ vardu vekselio UAB „Besserlita“ naudai buvo taikytas areštas visoms bendrovės sąskaitoms ir įmonė neturėjo galimybės mokėti įmokų pagal kreditavimo sutartį, taip pat trūko apyvartinių lėšų, buvo kilusi grėsmė, kad įmonė gali bankrutuoti. Teismo paskirtas administratorius veikė sąžiningai, apdairiai ir įmonės interesais.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Eurobankrotas“ palaikė atsakovės UAB „Hoja Electronics“ ir trečiojo asmens G. G. aktualią poziciją ir prašymus.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Hoja Electronics“ atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, ieškinį pareiškė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis (prašė skirti baudą). Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes turto administratorius turėjo teisę sudaryti ginčijamus sandorius ir veikė įmonės interesais.

Ieškinys netenkintinas.

9.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl sandorių – 2013 m. liepos 29 d. susitarimo dėl 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir dėl 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos įregistravimo (ne)teisėtumo.

Faktinės aplinkybės

10.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB „Hoja Electronics“ pagal 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 875, perleido atsakovei UAB „MTD“ nuosavybėn pastatą-sanatoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių (inžinieriniai) (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 0,1175 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), o atsakovė UAB „MTD“ įsipareigojo iki 2012 m. liepos 15 d. sumokėti atsakovei UAB „Hoja Electronics“ 1 020 000 Lt turto kainą. Atsakovė UAB „Hoja Electronics“ 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui G. G. teisę reikalauti iš atsakovės UAB „MTD“ 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iki 2012 m. liepos 15 d. sumokėti 1 020 000 Lt. Atsakovės UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotas asmuo D. P. ir atsakovė UAB „MTD“ kreipėsi į Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarę D. B., kuri, kaip teigia ieškovė, nežinodama teisinių aplinkybių, lemiančių negalimumą tvirtinti 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 875, nutraukimo sandorį, patvirtino ginčijamą sandorį – 2013 m. liepos 29 d. susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (toliau – ir Susitarimas), notarinio registro Nr. VB7-7063. Taip pat notarė D. B. patvirtino ir ginčijamą 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos, identifikavimo kodas 20120130049060, sandorį, notarinio registro Nr. VB7-84412013-07-29 (toliau – ir hipotekos sandoris), kuriuo atsakovė UAB „Hoja Electronics“ įkeitė nurodytą nekilnojamąjį Turtą atsakovei AB Šiaulių bankui.

Dėl ieškinio reikalavimų 

11.       Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtas UAB „Hoja Electronics“ turto administratorius neturėjo teisės sudaryti 2013 d. liepos 29 d. susitarimo su UAB „MTD“ dėl pirkimo-pardavimo sandorio nutraukimo ir 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos dėl AB Šiaulių bankui įkeičiamo nekilnojamojo turto. Ieškovės nuomone, tokią teisę turėjo tik atsakovės UAB „Hoja Electronics“ direktorius R. N.. Teigiama, kad ginčijamu sandoriu (Susitarimu) dėl sutarties nutraukimo trečiojo asmens G. G. valios dėl teisės gauti iš atsakovės UAB „MTD“ 1 020 000 Lt ir sutartinius delspinigius bei sąlyginės pareigos sumokėti atsakovei UAB „Hoja Electronics“ 970 000 Lt nebuvo paisoma, t. y. nesuderinus G. G. valios buvo panaikintos jo turtinė teisė gauti reikalavimo patenkinimą ir pareiga atsiskaityti už įgytą turtinę nuosavybės teisę, tai lemia, kad buvo pažeista imperatyvi CK 1.63 straipsnio norma, pagal kurią būtina suderinti visų asmenų, kurių civilinės teisės ir pareigos keičiasi sudaromu sandoriu, valią. 

12.       Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir negalioja, jei jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13.       CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Asmuo, siekiantis įrodyti, kad sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu, turi įrodyti, kad sandoris negalėjo būti sudarytas dėl to, kad tokį susitarimą draudė imperatyvi įstatymo norma. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas; kt.).

14.       Teismas pirmiausia pažymi, kad G. G. jokių įpareigojimų ieškovei ginti jo interesus nesuteikė. Taigi, ieškovė šiuo aspektu gina ne savo interesus, o trečiojo asmens, neturėdama tam jokių pagrindų. Kitas aspektas tas, kad nors trečiasis asmuo G. G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, tačiau teismui 2020 m. liepos 28 d. pateiktame pareiškime nurodė, kad jokio teisinio suinteresuotumo byloje neturi ir prašė bylą nutraukti. Taigi, matyti, kad pats trečiasis asmuo neturi jokių pretenzijų atsakovams ir kitiems proceso dalyviams, dėl to jo teisės bei teisėti interesai nėra pažeisti bei nėra pažeistos imperatyvios CK 1.63 straipsnio nuostatos, kurias nurodo ieškovė.

15.       Kitas aspektas tas, kad pats G. G. naudojosi procesinėmis teisėmis bei gynė savo interesus, susijusius su šioje byloje vertinamais sandoriais. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-628-265/2013 (Nr. 2-16-265/2020), joje be kitko buvo pateiktas G. G. ieškinys atsakovei UAB „MTD“ dėl 1 020 000 Lt skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, kuriame G. G. prašė priteisti iš atsakovės UAB „MTD“ 1 020 000 Lt skolą, 28 508 Lt delspinigius, 7,75 % dydžio metines įstatymų nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sutartinės prievolės įvykdymo. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi priėmė ieškovo G. G. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „MTD“ dėl 1 020 000,00 Lt skolos, sutartinių delspinigių, įstatyminių ir procesinių palūkanų priteisimo. Esant šioms aplinkybėms ginčijamu sandoriu (Susitarimu) dėl sutarties nutraukimo trečiojo asmens G. G. valia nebuvo pažeista, dėl to ieškovės argumentas dėl minėto asmens valios pažeidimų atmestinas kaip nepagrįstas.

16.       Teismas, vertindamas klausimą dėl įgaliojimų sudaryti ginčo sandorius pabrėžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1437-265/2012 R. N., kaip UAB „Hoja Electronics“ direktoriui, yra uždrausta sudarinėti sandorius, susijusius su UAB „Hoja Electronics“ turto perleidimu bei sudarinėti kitokius sandorius, kurie mažintų bendrovės turtą, taip pat kad jis buvo įpareigotas neprisiimti bendrovės vardu jokių skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims; kad jo, kaip direktoriaus atstovaujamai UAB „Ronier Development“ yra uždrausta priimti sprendimus, susijusius su UAB „Hoja Electronics“ turto perleidimu bei sandorių, mažinančių bendrovės turtą ar kitaip galinčių turėti įtakos bendrovės turtinėms teisėms, sudarymu, ir priimti sprendimus, susijusius su turtiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims bei prisiimti skolinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad  Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1437-265/2012 (Nr. 2-16-265/2020) UAB „Hoja Electronics“ turto administratore paskyrė UAB Pajūrio administratorių agentūros įgaliotą asmenį. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi minėtoje byloje pakeitė turto administratoriaus įgaliotą asmenį. Taigi, ne R. N., o būtent turto administratorius turėjo teisę sudarinėti ginčo sandorius, dėl to turto administratorius savo įgaliojimų neviršijo ir imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė. Paminėtina, kad ieškovė, tvirtindama, kad Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nenurodė jokių imperatyvių normų, apart CK 1.63 straipsnio dėl trečiojo asmens G. G., kurioms Susitarimas prieštarauja.

17.       Teismo vertinimu, 2013 m. liepos 29 d. susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, dėl to šį ieškinio dalis netenkintina. Atitinkamai, netenkinus šios ieškinio dalies, restitucija netaikoma, dėl to minėtas klausimas detaliau nesvarstytinas.

18.       Ieškovės nuomone, ginčijamos 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartinės hipotekos, identifikavimo kodas 20120130049060, notarinio registro Nr. VB7-8441, dalykas yra niekinio 2013 m. liepos 29 d. susitarimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pagrindu įgytas turtas, todėl šio turto suvaržymas negali sukelti jokių teisinių padarinių, t. y. toks teisinis suvaržymas neturi teisėto pagrindo egzistuoti, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl ginčijamas sandoris, kaip prieštaraujantis imperatyviai CK 4.240 straipsnio 4 dalies normai, turi būti pripažintas negaliojančiu.

19.       Pasikartotina (žr. 16 punktą), kad būtent turto administratorius turėjo teisę sudarinėti ginčo sandorį - sutartinę hipoteką, dėl to ieškovės argumentas dėl įgaliojimų viršijimo ir / teisės tam neturėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

20.       Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 4 dalis). Minėta teisės norma reiškia, kad teismo leidimas įkeisti turtą būtinas tuo atveju, jeigu (1) tai yra būtina skoloms apmokėti arba (2) turto vertei išlaikyti. Nagrinėjamu atveju nors Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. ir 2013 m. vasario 19 d. nutartyse konkrečiai nenurodė turto administravimo rūšies (paprastasis ar visiškas) (tai nėra bylos dalykas), tačiau nenustatyta, kad įkeitimas įvykdytas siekiant sumokėti skolas arba išlaikyti turto vertę. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad Susitarimas ir įkeitimo sandoriai susijęs su bendrovės ūkine-komercine veikla ir turto išsaugojimu bei jo didinimu (CPK 12, 178 straipsniai). Nustatyta, kad UAB „Hoja Electronics“ 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi neatlygintinai perleido trečiajam asmeniui G. G. teisę reikalauti iš atsakovės UAB „MTD“ 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iki 2012 m. liepos 15 d. sumokėti 1 020 000 Lt. Taigi, kompleksiškai vertinant, ginčo sandoriai buvo sudaryti turto išsaugojimui ir teismo leidimo tam nereikėjo.

21.       Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16-265/2020 pagal bendrovės administratoriaus prašymą panaikino Turtui areštą ir nesudarė kliūčių sudaryti tokį sandorį. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyse nurodyta, kad UAB „Hoja Electronics“ teismui priėmus 2012 m. birželio 22 d. nutarti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apribojant R. N. veiksmus, 2012 m. liepos 5 d. paskyrus turto administratorių, UAB „Hoja Electronics“ liko be valdymo organų, o R. N. UAB „Hoja Electronics“ vardu pasirašyti apeliaciniai skundai buvo pripažinti kaip pasirašyti netinkamo asmens ir apeliaciniai procesai nutraukti. Akivaizdu, kad tai tik patvirtina, kad būtent turto administratorius ir galėjo pasirašyti sandorius, kuriuos ieškovė prašo pripažinti niekiniais.

22.       Teismo vertinimu, UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotas asmuo, pasirašydamas su AB Šiaulių banku sutartinę hipoteką, veikė sąžiningai ir apdairiai, išimtinai UAB „Hoja Electronics“ naudai ir šios įmonės interesais, todėl jokios žalos UAB „Hoja Electronics“ akcininkams, sudarydama ginčijamus sandorius, nepadarė, imperatyvių teisės normų nepažeidė.

23.       Teismas konstatuoja, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. hipotekos sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, dėl to šį ieškinio dalis netenkintina. Atitinkamai, netenkinus šios ieškinio dalies, restitucija netaikoma, dėl to minėtas klausimas detaliau nesvarstytinas.

24.       Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovių, trečiųjų asmenų nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl reikalavimo teisės

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį reiškia kaip UAB ,,Hoja Elektronics“ akcininkė (pagal 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį), nurodydama, jog įgyvendina dalyvio turtines ir neturtines teises, siekdama patenkinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio interesus.

26.       Teismas pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje (ši dalis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-380/2019) baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-659/2017 V. N., R. N. ir juridinis asmuo UAB „Ronier Development“ nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, žinodami, kad V. N. nėra UAB „Hoja Electronics“ akcininkas ir neįgaliotas veikti UAB „Hoja Electronics“ akcininkų R. P. bei G. V. vardu, ne anksčiau kaip 2012 m. birželio 29 d. advokato V. M. kontoroje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagaminę ir pasirašę netikrą dokumentą, t. y. 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Hoja Electronics“ akcininkas V. N., turintis 100 vnt. paprastųjų vardinių emitento UAB „Hoja Electronics“ akcijų, pardavė jas už 25 000 Lt (7240,50 Eur) UAB „Ronier Development“ atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N., taip apgaule UAB „Ronier Development“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt (888 441,27 Eur) vertės turtą – UAB „Hoja Electronics“ akcijas. 

27.       Iš minėto nuosprendžio dalies seka, kad šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktinė aplinkybė, jog ieškovė tapo įmonės UAB „Hoja Electronics“ akcininke apgaule, t. y. neturint tam teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių spręstina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė neturi reikalavimo teisės, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

28.       Atsižvelgtina, kad pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), tačiau, kaip nurodyta anksčiau, nėra teisinio pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją.  

Dėl bylos nutraukimo

29.       Atsakovė UAB „Hoja Electronics“ ir trečiasis asmuo G. G. pateikė prašymus dėl bylos nutraukimo.

30.       Atsakovė UAB „Hoja Electronics“ nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo (tuomet Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 d. lapkričio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-659/2017 be kitko, BUAB Ronier Development“ buvo likviduota. Procesinių teisių perėmimas negalimas, dėl to - nesant ieškovės byla turėtų būti nutraukta. Teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2017-436/2014 iškėlė bendrovei UAB Ronier Development“ bankroto bylą, Bendrovės bankroto administratore paskyrė UAB „Renavita“. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2017-436/2014 pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodekso (toliau ir _BVK) 26–31 straipsniai, tačiau tokia juridinio asmens likvidavimo procedūra pradedama, jeigu įmonei nėra iškelta bankroto byla. BVK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organo bei likvidatoriaus veiksmus vykdant juridinio asmens likvidavimą nustato CK ir kiti teisės aktai. Kai bendrovės bankroto procedūra pradėta pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, ši procedūra turi būti tęsiama ir ji turi baigtis bendrovės likvidavimu, taip įvykdant teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-489/2010). Tai reiškia, kad nors baudžiamąja tvarka įmonė yra likviduota, tačiau jos likvidavimo procedūra turi būti vykdoma bankroto byloje civiline tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teisme likvidavimo procedūra nėra baigta, įmonė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, dėl to spręstina, kad pagrindo nutraukti šios civilinės bylos nėra.

31.       Trečiasis asmuo G. G. teigia, kad jis neturi suinteresuotumą bylos baigtimi, dėl to byla turėtų būti nutraukta. Teismas pažymi, kad ieškinys liečia ne tik trečiojo asmens, tačiau ir kitų proceso šalių teises ir jų interesus bei apimtis. Dėl šių priežasčių spręstina, kad trečiojo asmens motyvais bylos nutraukti nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

33.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1803/2014 Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikino (vėliau byla pagal teismingumą buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui) ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės BUAB „Ronier Development“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areštuoti atsakovei UAB „Hoja Elektronics“ (į. k. 163693070) priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-sanatoriją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1175 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

34.       Teismas, atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį, į ilgalaikius atsakovės teisių į Turtą suvaržymus, į arešto paskirtį, sprendžia, kad arešto taikymas nebetikslingas, jis nebeatlieka savo funkcijų, dėl to naikintinas (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

35.       Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

36.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020).

37.       Atsakovė UAB „Hoja Electronics“  prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę iš šios sumos priteisiant atsakovei.

38.       Teismas pirmiausia pažymi, kad ieškinį pareiškė ne įmonės vadovas, ne akcininkas, o įmonės bankroto administratorius. Pastebėtina, kad bankroto administratoriui ieškinio pateikimo metu galėjo būti nežinomos kai kurios akcijų įsigijimo aplinkybės, nebuvo įsiteisėję procesiniai sprendimai baudžiamojo proceso tvarka.

39.       Teismas, įvertinęs prašymo turinį bei klausimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė pateikė ieškinį, savaime nėra laikoma šalies nesąžiningumu. Primintina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ieškovės prašymą dėl atsakovės Turto arešto tenkino. Nors ieškinys šiuo atveju pripažintas nepagrįstu, tačiau byloje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudotųsi akivaizdžiai nesąžiningai.

40.       Pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovės elgesio nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti CPK 95 straipsnio prasme. Dėl to prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys netenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

42.       Atsakovė AB Šiaulių bankas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė  2014 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymais pervedė advokatei 663,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų,

43.       Atsakovė UAB „Hoja Electronics“ 2020 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą` priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Hoja Electronics“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu advokatei pervedė 1752 Eur (6050 Lt) teisinės pagalbos išlaidų,

44.       Matyti, kad nurodytos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais –mokėjimo nurodymu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas pažymi, kad minėtos išlaidos pripažintinos būtinomis, jos akivaizdžiai sietinos su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), teisinės pagalbos išlaidos, kompleksiškai vertinant, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Esant tokiems įrodymams atsakovėms iš ieškovės priteistinos nurodytos bylinėjimosi išlaidos. 

Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ ir trečiojo asmens G. G. prašymų dėl bylos nutraukimo netenkinti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ prašymo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis netenkinti.

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ronier Development“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Hoja Electronics“, uždarajai akcinei bendrovei „MTD“, akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir niekinių sandorių pasekmių taikymo, tretieji asmenys G. G., uždaroji akcinė bendrovė „Eurobankrotas“, D. P., Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B., atmesti.

Atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ronier Development“ 663,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hoja Electronics“ priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ronier Development“ 1752 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1803/2014 atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Elektronics“ (į. k. 163693070) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apie tai informuoti VĮ registrų centrą. 

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja           Aušra Maškevičienė