Civilinė byla Nr. e2A-620-565/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07878-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.13.; 2.2.2.5.; 2.2.2.8.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
lietuvos respublikos vardu
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir trečiojo asmens BAB ,,Ekra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, tretieji asmenys BAB „Ekra“, VĮ Turto bankas, J. Š., Lietuvos arbitražo asociacija, D. J.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ieškiniu prašė pripažinti atsakovę VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo įregistravimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Registro tarnyboje momento; priimti sprendimą likviduoti atsakovę VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą; atsakovės VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo likvidatoriumi skirti valstybės įmonę Turto banką. Ieškinyje nurodė, jog:
1.1. iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo gauta 2016 m. gruodžio 20 d. atskiroji nutartis, kurioje pateikta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą, susijusį su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – taip pat ir VTNKA) veikla administruojant arbitražo procesus;
1.2. nuolatine arbitražo institucija gali būti laikomas tik toks juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra nuolatinė arbitražo institucija, kurio steigėjai yra Lietuvos Respublikos asociacijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams ir kuris veikia pagal steigėjų patvirtintą statutą;
1.3. VTNKA buvo įsteigta 2003 m. balandžio 7 d. steigiamojo susirinkimo protokolu Nr. 1 ir 2003 m. balandžio 16 d. steigimo sutartimi. Pagal VTNKA 2003 m. balandžio 7 d. steigiamojo susirinkimo protokolą Nr. 1 ir 2003 m. balandžio 16 d. steigimo sutartį VTNKA steigėjai yra Lietuvos juriskonsultų asociacija, advokatas A. K. ir J. Š.. VTNKA veikia ne pagal statutą, bet pagal viešosios įstaigos įstatus. VTNKA forma iki šiol yra viešoji įstaiga, o ne nuolatinė arbitražo institucija. Todėl VTNKA neatitinka naujos redakcijos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – taip pat ir KAĮ) 5 straipsnio 1 dalyje ir ankstesnės redakcijos KAĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų nuolatinės arbitražo institucijos teisinei formai, steigėjams bei steigimo dokumentams. VTNKA yra įsteigta ir veikia pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, VTNKA turi būti pripažinta neteisėtai įsteigta bei likviduota (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.114 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 2.114 straipsnio 2 dalis).
2. Atsakovė VTNKA prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 50 000 Eur kompensaciją dėl nepagrįstų ir neteisėtų kaltinimų. Atsiliepime nurodė, jog:
2.1. VTNKA buvo įsteigta pagal 1996 m. liepos 3 d. priimtą ir iki šiol galiojantį Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, kuriame tarp kitų išvardintų tikslų aiškiai įvardintas ir ,,teisinės pagalbos teikimas” (2 straipsnio 1 dalis);
2.2. nuolatinio arbitražo institucija, kaip teisinė forma, sprendimo dėl ginčo esmės nepriiminėja, šios rūšies sprendimus turi teisę priimti tik pačių ginčo šalių sudaromi arbitražo teismai, kuriuos su arbitražo institucija tesieja tik bylos perdavimo – priėmimo procedūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
3.1. VTNKA steigėjais buvo Lietuvos juriskonsultų asociacija, advokatas A. K. ir J. Š.. KAĮ redakcija, galiojusi 2001 m. kovo 30 d. – 2008 m. liepos 30 d., numatė, kad Lietuvos Respublikos visuomeninės organizacijos, atstovaujančios Lietuvos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, gali steigti atskirus juridinius asmenis (nuolatines arbitražo institucijas), kurių nuolatinė funkcija būtų organizuoti ir aptarnauti arbitražą (pvz., pranešimų, dokumentų persiuntimas, patalpų suteikimas ir pan.) bei vykdyti kitas šalių suteiktas funkcijas (3 straipsnio 1 dalis), t. y., įstatymas nenumatė, jog steigėjais taip pat gali būti ir fiziniai asmenys. Kita vertus, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 21 d. iki 2003 m. rugsėjo 15 d.) numatė, jog viešosios įstaigos steigėjai yra fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą, bei jog viešosios įstaigos steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys;
3.2. vertintina, jog Lietuvos juriskonsultų asociacija viena pati galėjo būti nuolatinės arbitražo institucijos steigėja, o aplinkybė, jog steigėjais taip pat buvo ir J. Š. bei advokatas A. K., atsižvelgiant į tuo metu galiojusį Viešųjų įstaigų įstatymą, nesudaro pagrindo teigti, kad toks neatitikimas ženkliai pažeidė juridinio asmens steigimo taisykles;
3.3. VTNKA steigimo metu galiojęs teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo teigti, kad įsteigta nuolatinė arbitražo institucija turėjo būti konkrečios teisinės formos, t. y., teisinės formos imperatyvas nebuvo nurodytas, todėl VTNKA teisinė forma steigimo momentu galėjo būti viešoji įstaiga. Šiuo metu galiojantis KAĮ jau numato konkrečią teisinę formą – savarankiškus ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kurių teisinė forma yra nuolatinė arbitražo institucija (5 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatymų leidėjas iš esmės pašalino buvusį neaiškumą dėl nuolatinės arbitražo institucijos teisinės formos;
3.4. CK 2.105 straipsnio 2 dalis numato, jog jei per įstatymų nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei devyni mėnesiai, juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisinę formą, laikoma, kad juridinio asmens teisinė forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikia pagal steigimo dokumentus tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems juridinių asmenų, turinčių teisinę formą, į kurią juridinis asmuo privalėjo persitvarkyti, veiklą;
3.5. VTNKA neturėjo parengto ir patvirtinto statuto (veikė pagal įstatus), kuris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje, kaip tai numatė KAĮ 3 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojusi 2001 m. kovo 30 d. – 2008 m. liepos 30 d.). CK 2.46 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal CK įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai, kas nesudaro pagrindo pripažinti VTNKA įsteigimą neteisėtu, kadangi toks neatitikimas nėra esminis bei toks reikšmingas. Be to, šiuo metu steigimo dokumentų registracija yra pasikeitusi, dokumentai registruojami Juridinių asmenų registre (KAĮ 5 straipsnio 2 dalis), todėl nurodytas pažeidimas šiuo metu neegzistuoja, nors ir buvo steigimo momentu;
3.6. VTNKA steigimo dokumentai buvo patvirtinti notaro, kuriam abejonių dėl jų neteisėtumo nekilo, dokumentai, nors ir ne Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje, tačiau buvo registruojami, t. y. steigėjai siekė atitikti įstatymo keliamus reikalavimus. VTNKA veikia jau ilgą laiko tarpą, t. y. penkiolika metų, nei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, nei Lietuvos Respublikos teismams anksčiau abejonių dėl VTNKA teisinės formos, jos veiklos teisėtumo organizuojant ir administruojant arbitražą nekilo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovės akivaizdžius pažeidimus organizuojant ir administruojant arbitražą;
3.7. prokuratūros pareikštame ieškinyje nurodyti neatitikimai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė yra neteisėtai įsteigta, todėl ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
4. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį dėl VTNKA pripažinimo neteisėtai įsteigta bei jos likvidavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. KAĮ 3 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. kovo 30 d. iki 2008 m. liepos 31 d.) nurodyta nuolatinės arbitražo institucijos sąvoka, pagal kurią Lietuvos Respublikos visuomeninės organizacijos, atstovaujančios Lietuvos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, gali steigti atskirus juridinius asmenis (nuolatines arbitražo institucijas), kurių nuolatinė funkcija – organizuoti ir aptarnauti arbitražą bei vykdyti kitas šalių suteiktas funkcijas. Taigi, teisę steigti nuolatines arbitražo institucijas, skirtingai nuo viešųjų įstaigų steigėjų, turėjo tik viešieji juridiniai asmenys (atitinkamai visuomeninės organizacijos ir asociacijos). Fiziniams asmenims teisės steigti nuolatines arbitražo institucijas tuometinė įstatymo redakcija nenumatė. Nuo 2012 m. birželio 12 d. įsigaliojo ir šiuo metu galioja KAĮ nauja redakcija, kurios 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos asociacijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, gali steigti savarankiškus ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kurių teisinė forma yra nuolatinė arbitražo institucija. Specialieji reikalavimai skirti tam, kad nebūtų pažeista arbitražo šalių teisė į tinkamą procesą, kad nebūtų arbitražą administruojančiai institucijai daroma išorinė ar vidinė įtaka;
4.2. Lietuvos Respublikos teritorijoje arbitražo veiklą reglamentuoja KAĮ, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas VTNKA įsteigimo teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 21 d. iki 2003 m. rugsėjo 15 d.) nuostata, kuri numatė, jog viešosios įstaigos steigėjai yra fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą, taip pat, jog viešosios įstaigos steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys, kadangi šie asmenys neturėjo teisės steigti nuolatines arbitražo institucijas;
4.3. VTNKA veikė ir veikia kaip nuolatinė arbitražo institucija, todėl privalėjo vadovautis imperatyviomis ankstesnės KAĮ redakcijos 3 straipsnio 2 dalies (naujosios redakcijos KAĮ 5 straipsnio 2 dalies) nuostatomis ir turėti steigėjų parengtą bei patvirtintą statutą. VTNKA, neturėdama statuto, įsteigta (ir šiuo metu veikia) kaip juridinis asmuo, neatitinkantis juridinio asmens steigimo dokumentams keliamų reikalavimų. CK 2.114 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu, jei nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisyklės;
4.4. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatyme nurodyti neatitikimai šiuo metu galiojančiam KAĮ privalo būti ištaisyti, tačiau jų nedetalizavo ir neįpareigojo atsakovės jų ištaisyti. Tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje teismas būtų tinkamai pritaikęs ankstesnės redakcijos KAĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei naujosios redakcijos KAĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalies imperatyvias nuostatas, nebūtų pagrindo pripažinti, jog Lietuvos juriskonsultų asociacija viena pati galėjo būti nuolatinės arbitražo institucijos steigėja, taip pat nebūtų pripažinta, jog statuto neturėjimas neprieštaravo juridinio asmens steigimo dokumentams keliamiems reikalavimams;
4.5. naujosios redakcijos KAĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad „šio įstatymo įsigaliojimo dieną veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti, kad jos atitinka šio įstatymo reikalavimus“. Pirmosios instancijos teismo nurodyta CK 2.105 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu per įstatymų nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei devyni mėnesiai, juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisinę formą, laikoma, kad juridinio asmens teisinė forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikia pagal steigimo dokumentus tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems juridinių asmenų, turinčių teisinę formą, į kurią juridinis asmuo privalėjo persitvarkyti, veiklą, ne tik kad nėra aktuali, bet ir negali būti taikoma, kadangi prieštarautų minėtam naujosios redakcijos KAĮ 2 straipsnio reikalavimui. Be to, VTNKA jau yra praleidusi naujosios redakcijos KAĮ 2 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą, per kurį turėjo pažeidimus pašalinti, todėl nagrinėjamu atveju VTNKA turi būti pripažinta neteisėtai įsteigta ir likviduota;
4.6. arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose ir turi vykti laikantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Arbitražinius susitarimus sudarančių subjektų teisėti lūkesčiai, valstybės patrauklumas investuotojams, tarptautinė šalies ūkio subjektų reputacija, teisės į tinkamą procesą standartai reikalauja, kad arbitražas Lietuvoje vyktų laikantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – nacionaliniame teisme ar arbitraže – yra nagrinėjama byla, šalims turi būti užtikrinamos konkrečios teisės, išplaukiančios iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio.
5. Atsakovė VTNKA prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. VTNKA įsteigta 2003 m. balandžio 17 d. remiantis Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notarės O. A. patvirtinta steigimo sutartimi ir įstatais. VTNKA, kaip nuolatinę arbitražo instituciją, veikiančią viešosios įstaigos teisine forma pagal steigimo metu galiojusius įstatymus įsteigė vienas viešasis juridinis asmuo (Lietuvos juriskonsultų asociacija) ir du fiziniai asmenys, vadovaujantis KAĮ ir Viešųjų įstaigų įstatymu;
5.2. VTNKA steigimo metu galiojusio KAĮ 3 straipsnio 1 dalis nustatė, jog atskirus juridinius asmenis (nuolatines arbitražo institucijas) gali steigti visuomeninės organizacijos, atstovaujančios gamybos, verslo ir teisinės veiklos subjektus. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nuolatinių arbitražo institucijų steigimo klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. KAĮ, reglamentuodamas nuolatinės arbitražo institucijos steigimą, apsiribojo tik trimis kriterijais, t. y., nustatė, kas gali būti steigėjais, koks dokumentas yra steigimo pagrindas ir kokia institucija registruoja steigimo dokumentą, tačiau įsakmiai nereglamentavo steigiamo atskiro juridinio asmens (nuolatinės arbitražo institucijos) teisinės formos, suteikdamas steigėjams teisę pasirinkti steigiamo atskiro juridinio asmens (nuolatinės arbitražo institucijos) teisinę formą savo nuožiūra, vadovaujantis galiojančiais įstatymais;
5.3. VTNKA steigimo metu galiojo naujas CK (įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d.), kurio 2.34 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Šiuo metu galiojančio KAĮ 3 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog nuolatinė arbitražo institucija yra viešasis juridinis asmuo. Esant tokiam nuolatinės arbitražo institucijos steigimo teisinio reguliavimo neapibrėžtumui ir neaiškumui bei sistemiškai analizuojant teisės normas akivaizdu, kad atskiro juridinio asmens (nuolatinės arbitražo institucijos) teisinė forma – viešoji įstaiga, neprieštarauja imperatyvioms KAĮ nuostatoms;
5.4. viešosios įstaigos steigėju gali būti vienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis (Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 21 d. iki 2003 m. rugsėjo 15 d.). Taigi, pagal KAĮ 3 straipsnio 1 dalį atskirą juridinį asmenį (nuolatinę arbitražo instituciją), veikiantį viešosios įstaigos teisine forma, turėjo teisę steigti ir viena pati Lietuvos juriskonsultų asociacija (visuomeninė organizacija). Nors KAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog atskiro juridinio asmens (nuolatinės arbitražo institucijos) steigėju gali būti visuomeninės organizacijos, tačiau, detaliau išanalizavus šią teisės normą, galima daryti išvadą, jog terminas ,,visuomeninės organizacijos” daugiskaitos skaičiuje yra panaudotas plačiąja prasme, pabrėžiant, jog steigėjais gali būti įvairių veiklos sferų viešieji juridiniai asmenys. Šią išvadą patvirtina tai, kad KAĮ nėra nurodytas minimalus steigėjų skaičius, kaip, pavyzdžiui, Asociacijų įstatyme. Reikalavimo dėl minimalaus steigėjų skaičiaus nėra ir dabar galiojančiame KAĮ;
5.5. steigiamo juridinio asmens teisėtumą patvirtino notaras (pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnį notaras privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų) ir valstybės institucija, registruojanti juridinius asmenis. Taigi, VTNKA steigimo ir veiklos teisėtumas nekelia abejonių, kol steigimo sutartis nėra nuginčyta ar panaikinta;
5.6. vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų yra teisėtų lūkesčių apsaugos principas (contra legem), kuris suponuoja, jog asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendinamos. Ne VTNKA steigėjų kaltė, jog įstatymų leidėjas, priimdamas specialų įstatymą komerciniams ginčams spręsti, nesugebėjo išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti atskiro juridinio asmens (nuolatinės arbitražo institucijos) steigimo klausimų, nukreipdamas į CK ir kitus įstatymus, reglamentuojančius atskirų juridinių asmenų steigimą;
5.7. pagal naująją KAĮ redakciją buvo numatytas privalomas juridinių asmenų pertvarkymas, pakeičiant teisinę formą į nuolatinę arbitražo instituciją, nepertvarkius veikiančių arbitražų per nustatytą 6 mėnesių terminą, įstatymo leidėjas numatė automatinį pertvarkymą be atskirų sprendimų. CK 2.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisinę formą, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei per numatytą terminą nėra priimtas sprendimas pakeisti teisinę formą, laikoma, kad juridinio asmens teisinė forma yra pakeista. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Tokiu būdu, šiuo metu be atskiro sprendimo atsakovės teisinė forma yra nuolatinė arbitražo institucija;
5.8. nuolatinių arbitražo institucijų registravimo tvarka yra pasikeitusi ir nuolatinių arbitražo institucijų steigimo dokumentai registruojami nebe Teisingumo ministerijoje, o Juridinių asmenų registre. Tokiu būdu ieškinio padavimo dienai registravimo pažeidimo faktas nebeegzistuoja arba yra teisiškai nebereikšmingas. Todėl teismas pagrįstai netaikė CK 2.114 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi VTNKA steigimo dokumentai yra įregistruoti Juridinių asmenų registre.
6. Trečiasis asmuo BAB ,,Ekra“ prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. VTNKA buvo steigiama ne vykdyti viešosios įstaigos veiklą, tačiau organizuoti ir administruoti arbitražinių ginčų nagrinėjimą, dėl to VTNKA steigimui ir veiklai keliamus reikalavimus nustatė būtent KAĮ, o ne Viešųjų įstaigų įstatymas;
6.2. VTNKA steigimo metu galiojusiame KAĮ buvo aiškiai nustatyta, kad nuolatines arbitražo institucijas gali steigti tik viešieji juridiniai asmenys, bet ne fiziniai asmenys. Įstatyme taip pat buvo vienareikšmiškai įtvirtinta, jog nuolatinės arbitražo institucijos steigimo dokumentas yra statutas, kuris registruojamas Teisingumo ministerijoje. Be to, VTNKA steigimo metu, priešingai nei teigia VTNKA, jau egzistavo atskira nuolatinės arbitražo institucijos teisinė forma ir tokios formos juridiniai asmenys faktiškai tuo metu buvo registruojami ir jų steigėjams nekilo abejonių dėl taikytinų įstatymo reikalavimų;
6.3. šioje byloje negalėjo būti taikoma CK 2.105 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad tuo atveju, kai per įstatymų nustatytą terminą juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisinę formą, laikoma, jog juridinio asmens teisinė forma yra pakeista. Ši nuostata nepanaikina ir negali panaikinti pareigos laikytis imperatyvių KAĮ nuolatinėms arbitražo institucijoms nustatytų reikalavimų. Šios nuostatos paskirtis yra ne automatiškai be steigėjų valios pakeisti juridinio asmens teisinę formą, tačiau tik reglamentuoti juridinio asmens tęstinumo (teisnumo, veiksnumo) klausimus. Kita vertus, 2012 m. birželio 21 d. Komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriame nustatytas 6 mėnesių terminas įgyvendinti naujos įstatymo redakcijos reikalavimus, buvo taikomas tik tuo metu teisėtai veikusioms nuolatinėms arbitražo institucijoms, bet ne VTNKA, kuri jau ir tuo metu neteisėtai vykdė nuolatinių arbitražo institucijų funkcijas. Tuo labiau, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį VTNKA net ir negalėtų pakeisti savo teisinės formos į nuolatinę arbitražo instituciją;
6.4. VTNKA buvo steigiama kaip viešoji įstaiga, taigi, steigimo dokumentų teisėtumą tikrinantis notaras bei Juridinių asmenų registro tvarkytojas vertino tik jų atitiktį Viešųjų įstaigų įstatymui, bet ne KAĮ. Be to, steigimo dokumentų notarinis patvirtinimas ir įregistravimas registre savaime nereiškia, kad juridinis asmuo tikrai buvo įsteigtas teisėtai, jeigu konkrečioje byloje yra akivaizdžių steigimo neteisėtumą patvirtinančių įrodymų;
6.5. imperatyvus reglamentavimas, pagal kurį nuolatinių arbitražo institucijų steigėjais gali būti tik asociacijos, nėra savitikslis, tačiau turi esminę reikšmę ir yra skirtas užtikrinti, kad nuolatinėms arbitražo institucijoms (jų pirmininkams) ir bylą nagrinėjantiems arbitrams nebūtų daroma neteisėta vidinė ir / ar išorinė įtaka. Teismui atsisakius pripažinti VTNKA neteisėtai įsteigta, iš esmės bus sudarytos sąlygos imperatyvių įstatymo reikalavimų neatitinkančiai VTNKA ir toliau dalyvauti įgyvendinant teisingumą ir sprendžiant asmenų civilinių teisių ir pareigų klausimus.
7. Trečiasis asmuo BAB ,,Ekra“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. VTNKA 2003 m. balandžio 16 d. įstatų 2.1 punkte nurodyta, kad pagrindinis VTNKA tikslas yra teisinė veikla, įskaitant ginčų tarp verslo partnerių nagrinėjimo, sprendimo ir jų sutaikymo organizavimą. VTNKA 2003 m. balandžio 16 d. steigimo sutartyje taip pat numatyta (sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose), jog VTNKA yra steigiama tarptautinių ir nacionalinių komercinių ginčų, kylančių tarp verslo partnerių ir kitų ūkio subjektų, nagrinėjimo, sprendimo bei jų sutaikymo organizavimui, taip pat arbitražinių teismų, jiems nagrinėjant ir sprendžiant komercinius ginčus ir nesutarimus, aptarnavimui. Iš nurodytų VTNKA steigimo dokumentų nuostatų matyti, kad šios viešosios įstaigos steigimo tikslas buvo vykdyti funkcijas, kurias KAĮ priskiria išimtinai nuolatinėms arbitražo institucijoms;
7.2. kaip matyti iš VTNKA į bylą pateikto 2017 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. 13/17, 2004 m. – 2017 m. VTNKA administravo 95 arbitražo bylų nagrinėjimą. Be to, byloje yra surinkta daugybė rašytinių įrodymų (VTNKA (duomenys neskelbtini) nutarčių), pagrindžiančių, jog ir VTNKA (duomenys neskelbtini) J. Š. aktyviai naudojosi KAĮ nuolatinėms arbitražo institucijoms ir jų pirmininkams suteiktomis konkrečiomis teisėmis, t. y., vienasmeniškai skirdavo arbitrus arbitražo bylose, nors tokia kompetencija įstatymo numatyta išimtinai nuolatinių arbitražo institucijų pirmininkams. Kitaip tariant, VTNKA ir jos (duomenys neskelbtini) vykdė ne tik administracinio – palaikomojo pobūdžio funkcijas, tačiau taip pat darė ir tiesioginę įtaką arbitražinių ginčų nagrinėjimui. Kadangi viešosios įstaigos nuolatinių arbitražo institucijų funkcijų vykdyti neturi teisės, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovė buvo įsteigta pagal teisės aktų reikalavimus, privalėjo atsižvelgti tik į specialiojo teisės akto – Komercinio arbitražo įstatymo – įtvirtintas taisykles;
7.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 2.105 straipsnio 2 dalimi ir dėl to neteisingai konstatavo, jog VTNKA, praėjus įstatymo nustatytam terminui, šiuo metu veikia kaip nuolatinė arbitražo institucija. 2012 m. birželio 21 d. Komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriame nustatytas 6 mėnesių terminas įgyvendinti naujos įstatymo redakcijos reikalavimus, taikomas tik tuo metu teisėtai veikusioms nuolatinėms arbitražo institucijoms, bet ne kitiems neteisėtai nuolatinių arbitražo institucijų funkcijas vykdžiusiems juridiniams asmenims. Atsakovė VTNKA niekada nebuvo nuolatinė arbitražo institucija, todėl minėtas straipsnis negalėjo būti taikomas. Be to, Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma tik į biudžetinę įstaigą arba labdaros ir paramos fondą, o viešosios įstaigos pertvarkymo į nuolatinę arbitražo instituciją įstatymas nenumato;
7.4. vien tai, kad nuo VTNKA įsteigimo valstybės institucijos nesiėmė jokių veiksmų, savaime nereiškia, kad VTNKA steigimo procedūros bei veikla buvo ir yra teisėtos. Tokia išvada atitinka bendrąjį teisės principą, kad iš neteisės teisė nekyla (lot. ex iniuria ius non oritur) – neteisėtos situacijos tęsimasis ilgą laiką nepadaro jos teisėta. Nuolatinių arbitražo institucijų veikla nėra licencijuojama, taigi, Teisingumo ministerija neturėjo ir neturi įgaliojimų kontroliuoti ir tikrinti VTNKA veiklos. Teismai savo iniciatyva, nesant byloje iškelto reikalavimo, taip pat neturėjo teisės patys imtis rinkti duomenų apie VTNKA steigimo eigą, jo steigėjus ir / ar steigimo dokumentus. Būtent trečiajam asmeniui BAB „Ekra“ pirmą kartą konkrečioje byloje aiškiai nurodžius, jog VTNKA neturi teisės organizuoti ir administruoti arbitražinių ginčų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią trečiojo asmens poziciją patvirtinto ir 2016 m. gruodžio 20 d. atskirąja nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, kuri pareiškė ieškinį šioje byloje.
8. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo trečiojo asmens BAB ,,Ekra“ apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
8.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. atskirojoje nutartyje aiškiai nurodyta, jog esami VTNKA steigimo procedūrų pažeidimai sukelia riziką, jog nagrinėjant ginčus VTNKA bus daroma neteisėta išorinė ir / ar vidinė įtaka ginčą nagrinėjantiems arbitrams ir / ar VTNKA (duomenys neskelbtini). Nepanaikinus skundžiamo sprendimo, VTNKA ir toliau, pažeidžiant imperatyvias KAĮ nuostatas, tęs neteisėtą arbitražinių ginčų nagrinėjimo organizavimo ir administravimo veiklą.
9. Atsakovė VTNKA prašo trečiojo asmens BAB ,,Ekra“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. VTNKA steigimo tikslai ir funkcijos yra aiškiai deklaruotos ir išdėstytos steigimo sutarties 4.1 – 4.5 punktuose, 5.1 – 5.7 punktuose, įstatų 2.1 punkte, 2.2 punkte, 2.2.1 – 2.2.8 punktuose. Viešųjų įstaigų įstatymas suteikė teisę viešosioms įstaigoms vykdyti teisinę veiklą (2 straipsnio 1 dalis). VTNKA steigimo metu galiojęs KAĮ 3 straipsnis komerciniams ūkio subjektų ginčams spręsti leido steigti atskirus juridinius asmenis be konkrečios teisinės formos, kurie visi pagal įstatymo leidėjo valią buvo traktuojami kaip nuolatinės arbitražo institucijos. VTNKA steigimo metu Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnyje skliausteliuose pavartotas teiginys ,,nuolatinė arbitražo institucija“ tebuvo sinonimas teiginiui ,,atskirus juridinius asmenis“ ir jokios atskiros teisinės reikšmės neturėjo iki pat 2012 metų naujos redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo, kuomet teiginys ,,nuolatinė arbitražo institucija“ tapo juridinio asmens teisine forma. Įstatymo leidėjas numatė 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį įvairių teisinių formų juridiniams asmenis, vykdantiems nuolatinės arbitražo institucijos funkcijas, pakeisti savo teisinę formą į ,,nuolatinė arbitražo institucija“. Tokiu būdu galima daryti neabejotiną išvadą, jog iki KAĮ pakeitimo nuolatinės arbitražo institucijos funkcijas galėjo vykdyti įvairių teisinių formų, tame tarpe ir viešosios įstaigos, juridiniai asmenys;
9.2. Komercinio arbitražo įstatymo įsigaliojimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad ,,šio įstatymo įsigaliojimo dieną veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti, kad jos atitinka šio įstatymo reikalavimus“. Komercinio arbitražo įstatymo įsigaliojimo įstatymas nenustatė juridinių asmenų, veikiančių kaip nuolatinės arbitražo institucijos, pertvarkymo ypatumų, todėl juridinių asmenų, veikiančių kaip nuolatinės arbitražo institucijos pertvarkymui keičiant teisinę formą taikytinos CK normos. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CK 2.105 straipsnio 2 dalimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami..
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, jog VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas (VTNKA) įregistruota 2003 m. balandžio 17 d., VTNKA teisinė firma – viešoji įstaiga. Pagal 2003 m. balandžio 7 d. steigiamojo susirinkimo protokolą Nr. 1 ir 2003 m. balandžio 16 d. steigimo sutartį VTNKA steigėjai yra Lietuvos juriskonsultų asociacija, advokatas A. K. ir J. Š.. VTNKA visuotinio dalininkų susirinkimo 2017 m. kovo 10 d. sprendime nurodyta, kad VTNKA dalininkai yra Lietuvos arbitražo asociacija, D. J. ir J. Š.. VTNKA veikia pagal įstatus. VTNKA įstatai buvo patvirtinti 2003 m. balandžio 7 d. steigiamajame susirinkime (toliau – taip pat ir 2003 m. įstatai arba įstatai). VTNKA visuotinio dalininkų susirinkimo 2017 m. kovo 10 d. sprendimu patvirtinta nauja VTNKA įstatų redakcija (toliau – taip pat ir 2017 m. įstatai arba įstatai).
13. VTNKA steigimo sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (KAĮ) redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. kovo 30 d. iki 2008 m. liepos 31 d., toliau – taip pat ir Ankstesnė KAĮ redakcija) 3 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos visuomeninės organizacijos, atstovaujančios Lietuvos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, gali steigti atskirus juridinius asmenis (nuolatines arbitražo institucijas), kurių nuolatinė funkcija būtų organizuoti ir aptarnauti arbitražą bei vykdyti kitas šalių suteiktas funkcijas.
14. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymu, priimtu 2012 m. birželio 21 d. (toliau – taip pat ir Pakeitimo įstatymas), KAĮ buvo išdėstytas nauja redakcija (toliau – taip pat ir Nauja KAĮ redakcija). Naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos asociacijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, gali steigti savarankiškus ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kurių teisinė forma yra nuolatinė arbitražo institucija. Nuolatinės arbitražo institucijos pagrindinė funkcija yra organizuoti ir administruoti arbitražą, vykdyti kitas ginčo šalių suteiktas ir su nuolatinės arbitražo institucijos veikla susijusias funkcijas.
15. Pagal Pakeitimo įstatymo 2 str. šio įstatymo įsigaliojimo dieną veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (Pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2012 m. birželio 30 d.) turi užtikrinti, kad jos atitinka šio įstatymo reikalavimus.
16. VTNKA 2003 m. įstatų 3.1. p. nurodyta, kad VTNKA organizuoja tarptautinių ir nacionalinių komercinių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo procedūras, tarp jų: organizuoja tarptautinių komercinių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo procedūras pagal VTNKA arba Jungtinių tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo reglamentus ar kitas šalių pasirinktas ginčo sureguliavimo taisykles (įstatų 3.4. p.); organizuoja vietinių komercinių ginčų (kylančių tarp Lietuvos ūkio subjektų) nagrinėjimo ir sprendimo procedūras pagal VTNKA patvirtintą Nacionalinio komercinio arbitražo (NKA) procedūros reglamentą arba kitas šalių pasirinktas ginčo sureguliavimo taisykles (įstatų 3.5. p.); organizuoja ginčų, kylančių iš prekybinės laivybos ir kitokių su jūrų verslais susijusių santykių, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras pagal VTNKA Jūrinio arbitražo procedūros reglamentą arba kitas šalių pasirinktas ginčo sureguliavimo taisykles (įstatų 3.6. p.); organizuoja ginčų, kylančių iš bankų, valiutų biržų ir kitų kredito-finansų įstaigų veiklos, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras pagal VTNKA Bankinio arbitražo procedūros reglamentą arba kitas šalių pasirinktas ginčo sureguliavimo taisykles.
17. Pagal VTNKA 2003 m. įstatų 5.8.3. p. VTNKA pirmininkas vienasmeniškai atlieka KAĮ 14 str. 4 ir 5 d., 16 str. 3 d., 17 str. 1 d. ir 19 str. 3 d. nustatytas nuolatinės arbitražo institucijos pirmininko funkcijas (t. y., neviršydamas KAĮ jam suteiktų įgaliojimų ir nesikišdamas į konkrečios bylos nagrinėjimo ir sprendimo reikalus, vienos ar abiejų ginčo šalių prašymu gali paskirti arbitrą, priimti galutinį sprendimą dėl arbitro nušalinimo ar jo įgaliojimų nutraukimo arba išspręsti klausimą dėl arbitražinio teismo kompetencijos nagrinėti bylą).
18. VTNKA sekretoriatas, kurį sudaro atsakingasis sekretorius ir techniniai darbuotojai, be kitų, registruoja ieškininius pareiškimus ir kitus VTNKA adresuotus dokumentus, teikia arbitražiniams teismams, ginčų šalims ir kitiems arbitražinio proceso dalyviams organizacines ir technines paslaugas, esant reikalui, parūpina ginčams nagrinėti ir spręsti tinkamas patalpas, persiunčia arbitrams ir ginčo šalims ieškininius pareiškimus, pranešimus ir kitus dokumentus (2003 m. įstatų 5.10, 5.12.1-5.12.4. p.).
19. Pagal VTNKA 2017 m. įstatų 2.2.1. p. VTNKA organizuoja tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) verslo (komercinių ginčų) išnagrinėjimo procedūras; aptarnauja arbitražo teismus, sudaromus pačių ginčo šalių konkrečiam tarp jų kilusiam ginčui išspręsti (įstatų 2.2.2. p.). VTNKA pirmininkas atlieka KAĮ 14 str. 4 ir 5 d., 16 str. 3 d., 17 str. 1 d. ir 19 str. 3 d. nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkui nustatytas funkcijas (2017 m. įstatų 4.8.3. p.). VTNKA sekretoriatas, kurį sudaro atsakingasis sekretorius ir kiti darbuotojai, be kitų, registruoja ieškinio pareiškimus ir kitus VTNKA adresuotus dokumentus, teikia arbitražiniams teismams, ginčų šalims ir kitiems arbitražinio proceso dalyviams reikiamas paslaugas, esant reikalui, parūpina ginčui išnagrinėti arbitražo teisme tinkamas patalpas, persiunčia arbitrams ir ginčo šalims sekretoriate gautus ieškininius ir kitus dokumentus (2017 m. įstatų 5.1., 5.1.1.-5.1.4. p.).
20. Iš prie bylos pridėtos prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos arbitražo asociacijos visuotinis narių susirinkimas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu yra patvirtinęs LAA tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą, taikomą VTNKA ir jos administruojamų arbitražo teismų procesinėje veikloje nagrinėjant ir sprendžiant tarptautinius verslo ginčus, LAA nacionalinio komercinio arbitražo reglamentą, taikomą VTNKA ir jos administruojamų arbitražo teismų veikloje nagrinėjant ir sprendžiant nacionalinius (vidaus) ginčus (toliau – taip pat ir Reglamentai), taip pat LAA arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisykles, taikomas VTNKA ir jos administruojamų arbitražo teismų veikloje (toliau – taip pat ir Taisyklės).
21. Minėtų Reglamentų 1.2. p nurodyta, kad pagal KAĮ 5 str. 3 d., VTNKA, kaip viešai savo veiklą paskelbusi nuolatinė arbitražo institucija, negali atsisakyti atlikti savo funkcijų (įskaitant ieškinių priėmimą nagrinėjimui ir kt.), kai arbitražinio nagrinėjimo šalys sumoka nuolatinei arbitražo institucijai jos nustatytas rinkliavas.
22. Iš VTNKA 2017 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. 13/17 matyti, kad 2004-2017 m. VTNKA administravo 95 arbitražo procedūras. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad VTNKA (duomenys neskelbtini) J. Š., kuris yra ir vienas iš VTNKA steigėjų / dalininkų, naudojasi teisėmis, KAĮ suteiktomis nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkui.
23. Pagal KAĮ nuostatas komercinis arbitražas skirstomas į ad hoc ir institucinį arbitražą.
24. Ad hoc arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimo procedūros neorganizuoja nuolatinė arbitražo institucija (Ankstesnės KAĮ redakcijos 2 str. 5 d., Naujos KAĮ redakcijos 3 str. 1 d.). Institucinis arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimą organizuoja, administruoja, sudaro sąlygas arbitražiniam nagrinėjimui ir kitus šalių susitarimu suteiktus įgaliojimus vykdo nuolatinė arbitražo institucija (Ankstesnės KAĮ redakcijos 2 str. 4 d., Naujos KAĮ redakcijos 3 str. 9 d.). Nuolatinė arbitražo institucija – nuolatos arbitražą organizuojantis viešasis juridinis asmuo (Naujos KAĮ redakcijos 3 str. 12 d.). Pagal Ankstesnės KAĮ redakcijos 3 str. 1 d. nuolatinės arbitražo institucijos nuolatinė funkcija yra organizuoti ir aptarnauti arbitražą (pvz., pranešimų, dokumentų siuntimas, patalpų suteikimas ir pan.) bei vykdyti kitas šalių suteiktas funkcijas. Pagal naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d. nuolatinės arbitražo institucijos pagrindinė funkcija yra organizuoti ir administruoti arbitražą, vykdyti kitas ginčo šalių suteiktas ir su nuolatinės arbitražo institucijos veikla susijusias funkcijas.
25. Atsižvelgiant į šio sprendimo 16-22 p. nurodytas aplinkybes, VTNKA, kurios veikla pagal įstatus ir Reglamentus yra organizuoti ir administruoti šalių ginčo sprendimo, esant šalių susitarimui, procedūras, kuri nuolat ir masiškai administruoja arbitražo procesus už tai gaudama administravimo mokestį, nuo įsteigimo veikė ir veikia kaip nuolatinė arbitražo institucija.
26. Todėl VTNKA steigimui turi būti taikomi nuolatines arbitražo institucijas reglamentuojančio specialaus teisės akto – KAĮ, reikalavimai: VTNKA steigėjais gali būti viešieji juridiniai asmenys, atstovaujantys Lietuvos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, o VTNKA teisinė forma turi būti nuolatinė arbitražo institucija (Ankstesnės KAĮ redakcijos 3 str. 1 d., Naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d.).
27. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad arbitražas yra lygiavertis nacionaliniams teismams ginčų sprendimo būdas. Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, atsižvelgiant į arbitražo svarbą ir įtaką komerciniams santykiams, subjektams sudaromos galimybės rinktis ginčų sprendimo arbitraže būdą, o arbitražo teismo priimti sprendimai funkcine prasme sukelia panašias teisines pasekmes, kokiomis pasižymi nacionalinių teismų sprendimai. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – nacionaliniame teisme ar arbitraže – yra nagrinėjama byla, šalims turi būti užtikrinamos konkrečios teisės, išplaukiančios iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – taip pat ir ŽTK) 6 str. 1 d., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str. ŽTK 6 str. 1 d. garantuoja, jog kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų <...> klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Šios teisės normos taikymas arbitražui pripažintas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (EŽTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Regent Company prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 773/03).
28. Nuolatinės arbitražo institucijos funkcijos nėra tik techninės, aptarnaujamosios ar organizacinės. Teisės aktai, sutartis ar arbitražo taisyklės gali arbitražo institucijai / jos pirmininkui nustatyti įgaliojimus priimti sprendimą dėl tam tikrų arbitražo procese kylančių klausimų, kurie arbitražo procesui gali turėti svarbią reikšmę. Viena iš tokių sričių – įgaliojimai, susiję su arbitražo teismo sudėtimi, pvz., įgaliojimai, nustatyti KAĮ 14 str. 3 d. 2-5 p., 4-6 d., 8 d. Pagal VTNKA veikloje taikomą LAA nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą VTNKA pirmininkas sprendžia dėl atitinkamo asmens galimybės būti arbitru konkrečioje byloje (Reglamento 17.2.-17.3. p.), dėl arbitro skyrimo, kai ginčas nagrinėtinas vieno arbitro (Reglamento 18.3. p.), dėl arbitro arba pirmininkaujančio arbitro skyrimo, kai ginčą nagrinėja kolegialus arbitražo teismas (Reglamento 18.5., 18.7.), dėl arbitražo teismo įgaliojimų pradžios (Reglamento 18.10. p.), VTNKA pirmininko nutartys nurodytais klausimais yra galutinės ir neskundžiamos (Reglamento 18.11. p.), dėl arbitrų nušalinimo (Reglamento 21.6.-21.8. p.) ir kt.
29. Taigi, Ankstesnės KAĮ redakcijos 3 str. 1 d., Naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d. reikalavimai nėra savitiksliai, o yra susiję su būtinybe valstybei garantuoti asmenims teisę į tinkamą teisminį procesą, kuris yra neatsiejamas nuo būtinybės teisingumą vykdantiems subjektams taikyti aukštesnius reikalavimus bei standartus. Arbitražo procesų administravimas nėra licencijuojama veikla, nėra šios veiklos priežiūros institucijos, todėl arbitražo procesų administravimą galima kontroliuoti tik nustatant įstatyme konkrečius reikalavimus tokiems juridiniams asmenims – teisinės formos reikalavimą ir kriterijus, kuriuos subjektas privalo atitikti, jeigu nori įsteigti tokios teisinės formos juridinį asmenį. Šie reikalavimai leidžia išvengti rizikos, kad bus pažeista arbitražo šalių teisė į tinkamą procesą, kad arbitražą administruojančiai institucijai bus daroma išorinė ar vidinė įtaka.
30. Kaip jau minėta, VTNKA įsteigta Lietuvos juriskonsultų asociacijos ir dviejų fizinių asmenų – A. K. ir J. Š.. Šiuo metu VTNKA steigėjai yra Lietuvos arbitražo asociacija ir du fiziniai asmenys – D. J. ir J. Š.. VTNKA teisinė forma buvo ir yra viešoji įstaiga. Taigi yra pažeistos Ankstesnės KAĮ redakcijos 3 str. 1 d., Naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d. nustatytos imperatyvios nuolatinių arbitražo institucijų steigimo taisyklės.
31. Nėra pagrindo sutikti su VTNKA teiginiais, kad VTNKA teisinė forma yra viešoji įstaiga, o pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą viešųjų įstaigų steigėjais gali būti ir fiziniai asmenys. VTNKA nuo įsteigimo veikė ir veikia kaip nuolatinė arbitražo institucija, todėl jos steigimui turi būti taikomos specialaus įstatymo, nustatančio reikalavimus nuolatinėms arbitražo institucijos, t. y., KAĮ, nuostatos.
32. Kaip jau nurodyta, pagal Pakeitimo įstatymo 2 str. šio įstatymo įsigaliojimo dieną veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (Pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2012 m. birželio 30 d.) turi užtikrinti, kad jos atitinka šio įstatymo reikalavimus. VTNKA šio reikalavimo nėra įvykdžiusi.
33. Nėra pagrindo sutikti su VTNKA teiginiu, kad turėtų būti taikoma CK 2.105 str. 2 d. nuostata, pagal kurią, jei per įstatymų nustatytą terminą juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisinę formą, laikoma, kad juridinio asmens teisinė forma yra pakeista.
34. Pagal CK 2.105 str. 1 d. įstatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisinę formą. Jei per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei devyni mėnesiai, jurdinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti jurdinio asmens teisinę formą, laikoma, kad jurdinio asmens teisinė forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikia pagal steigimo dokumentus tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems juridinių asmenų, turinčių teisinę formą, į kurią juridinis asmuo privalėjo persitvarkyti, veiklą (CK 2.105 str. 2 d.). Taigi, CK 2.105 str. 2 d. pagrindu laikoma, kad jurdinio asmens forma yra pakeista, jei tam nėra būtina atitinkamai pakeisti ir juridinio asmens steigimo dokumentų. Šiuo atveju įstatymas - Naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d., nustato specialius reikalavimus nuolatinės arbitražo institucijos teisinės formos juridiniams asmenims – tokius asmenis gali steigti Lietuvos Respublikos asociacijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams. VTNKA steigėjais be Lietuvos arbitražo asociacijos ir du fiziniai asmenys, todėl CK 2.105 str. 2 d. nuostata, kad juridinio asmens teisinė forma gali būti laikoma pakeista ir juridiniam asmeniui neatlikus atitinkamų pertvarkymo veiksmų, šiuo atveju nėra taikoma.
35. CK 2.214 str. 1 d. nustatyta, kad juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo ir tik tais atvejais, jei: 1) visi steigėjai buvo neveiksnūs šioje srityje arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo; 2) nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės; 3) tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai; 4) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas minimalus įstainis kapitalas; 5) juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodytas jo pavadinimas; tikslai, įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis, jei to reikalauja atskiras jurdinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų imperatyvios normos. Kai teismas pripažįsta jurdinio asmens įsteigimą neteisėtu, juridinis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.106 str. 7 p., 2.114 str. 2 d.).
36. Atsižvelgiant į tai, kad VTNKA yra įsteigta pažeidžiant Ankstesnės KAĮ redakcijos 3 str. 1 d., Naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d. nustatytas imperatyvias nuolatinių arbitražo institucijų steigimo nuostatas ir per Pakeitimo įstatymo 2 str. nustatytą terminą neatliko pertvarkymo veiksmų, kad būtų užtikrinti minėtų nuostatų reikalavimai, yra pagrindas VTNKA pripažinti neteisėtai įsteigta ir likviduoti (CK 2.106 str. 7 p., 2.214 str. 1 d. 2 p., 2.114 str. 2 d.).
37. Dėl VTNKA teiginio, kad VTNKA įsteigta ir veikia nuo 2003 m., tačiau valstybės institucijos nereiškė jokių pretenzijų dėl VTNKA įsteigimo ir veiklos neteisėtumo, pažymėtina, kad pagal bendrąjį teisės principą, kad iš neteisės teisė nekyla (ex iniuria ius non oritur), neteisėtos situacijos tęsimasis ilgą laiką nepadaro jos teisėta.
38. CK 2.114 str. 3 d. nustatyta, kad jei įmanoma, teismas privalo suteikti protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpą ištaisyti klaidas, dėl kurių juridinio asmens steigimas pripažintas neteisėtu. Nuo Pakeitimo įstatymo 2 str. įsigaliojimo yra praėjęs žymus laiko tarpas, per kurį VTNKA turėjo galimybę atlikti pertvarkymą pagal Naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d. nuostatas. Be to, VTNKA ir nenurodė, kad yra pasirengusi šį pertvarkymą atlikti per protingą terminą. Todėl nėra pagrindo taikyti CK 2.114 str. 3 d.
39. Teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu, turi atsižvelgti į juridinio asmens darbuotojų ir jo dalyvių, nedalyvavusių įsteigiant juridinį asmenį, interesus (CK 2.214 str. 4 d.). Byloje nėra duomenų apie tokį nurodytų asmenų teisių pažeidimą, kuris turėtų būti ginamas prioritetiškai prieš Naujos KAĮ redakcijos 5 str. 1 d. nuostatų neatitinkančio juridinio asmens, vykdančio nuolatinės arbitražo institucijos veiklą, pripažinimą neteisėtai įsteigtu ir likvidavimą.
40. Jei juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra CK 2.106 str. 3 ar 7 p., tai iki to laiko, kol juridinio asmens dalyvis paskirs likvidatorių, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriusybės įgaliota institucija (CK 2.108 str. 5 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 215 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra įgaliotas CK 2.108 str. 5 d. numatytais atvejais atlikti juridinio asmens likvidatoriaus pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo 2014 m. kovo 20 d. įstatymo 12 str. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Todėl VTNKA likvidatoriumi, iki VTNKA dalyviai paskirs naują likvidatorių, skiriama valstybės įmonė Turto bankas.
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius nuolatinių arbitražo institucijų steigimą ir jurdinio asmens pripažinimą neteisėtai įsteigtu reglamentuojančias teisės normas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž ia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti viešąją įstaigą Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą, kodas 126203667, buveinės adresas Gedimino pr. 64-63, Vilnius, neteisėtai įsteigtu.
Likviduoti viešąją įstaigą Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą, kodas 126203667, buveinės adresas Gedimino pr. 64-63, Vilnius.
Valstybės įmonę Turto banką skirti viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo likvidatoriumi, iki Viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo dalyviai paskirs naują likvidatorių.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė