Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-197/2015
Proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.3, 2.1.16.1.5, 2.1.16.1.6,
2.1.16.1.7, 2.1.16.1.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimos Garnelienės,
teisėjų Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei,
dalyvaujant prokurorams Jūratei Radišauskienei, Giedriui Tarasevičiui,
vertėjoms Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei, Vladislavai Tumas,
gynėjams advokatams Adolfui Remeikiui, Vytautui Griežei, Girdučiui Vainiui, Gintarui Algirdui Peredniui, Jonui Skruzdžiui, V. S., Aleksandrui Asovskiui, Eugenijui Algirdui Burokui, Elenai Žilėnienei, Gediminui Bukauskui, V. D., Pauliui Svirskiui, Voitechui Mečkovskiui, R. L., Vladimirui Vlasovui, Julijai Asovskajai, Daivai Dereškevičienei, Alfredui Sokolovskiui, Emmai Domajevai, Eglei Mockienei, Loretai Guižauskienei, Dariui Ališauskui, Drąsučiui Zagreckui, Leonorai Vasiliauskienei, Arvydui Milučiui, Egidijui Bulovui,
nuteistiesiems ir išteisintiesiems: A. Š. (A. Š.), L. B., D. F. (D. F.), A. S., A. P. (A. P.), K. M., D. T. (D. T.), M. G. (M. G.), K. V., A. R. (A. R.), K. Š. (K. Š.), I. I., M. B. (M. B.), I. P. (I. P.), A. K. (A. K.), D. S. (D. S.), A. Z., D. E., G. Š. (G. Š.), T. Č., K. L., S. R. (S. R.), G. L. (G. L.), R. P., O. D., A. Ko.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą:
- pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų, nukentėjusiojo V. J., nuteistųjų A. Š., D. F., M. G., K. V., A. R., K. Š., M. B., A. K., D. S., M. R., D. E., T. Č., K. L., S. R., R. P., nuteistojo L. B. gynėjo advokato V. G., nuteistojo A. S. gynėjo advokato J. J., nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato J. S., nuteistojo K. M. gynėjo advokato V. S., nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato V. M., nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko, nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato A. M., apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio;
- pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Jūratės Radišauskienės ir nuteistojo A. Ko. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio.
Teisėjų kolegija, nagrinėjant baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. spalio 22 d. buvo gautas nuteistojo K. V. gynėjo advokato G. Bukausko prašymas, kuriuo pastarasis prašo pakeisti nuteistajam K. V. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą į 4 344,30 Eur užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nurodo, kad nors dėl jo ginamojo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau suėmimas tęsiamas nuo 2010 m. vasario 23 d., t. y. jau penkerius metus ir aštuonis mėnesius, kas sudaro 2/3 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Cituoja BPK 11 straipsnį ir teismų praktiką dėl būtinumo tikrinti ar nėra išnykę kardomosios priemonės – suėmimo tęsimo pagrindai ir sąlygos. Gynėjas nurodo, kad baudžiamosios bylos procesas užsitęsė ne dėl K. V. kaltės. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio paskelbimo įvyko tik du teismo posėdžiai ir akivaizdu, jog procesas apeliacinėje instancijoje dar gali užtrukti daugiau kaip vienerius metus, kadangi ketinama kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į užsienio valstybę. Dėl ilgos proceso trukmės po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo gali susidaryti tokia procesinė situacija, kad net K. V. apeliacinio skundo patenkinimo atveju jo procesinė padėtis iš esmės nepalengvės, nes bus atlikęs visą nuosprendžiu paskirtą bausmę kalėjimo rėžimu.
Jo manymu šiuo metu galiojanti kardomoji priemonė akivaizdžiai neproporcinga jo ginamojo atžvilgiu, nes jo ginamasis jau atlikęs pakankamai didelę dalį bausmės. Mano, kad šioje proceso stadijoje tikslinga iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę sušvelninti, nes tenkinus nuteistojo apeliacinį skundą nebereikėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmės, o atmetus jo ir prokuroro apeliacinius skundus grįžęs į pataisos namus toliau galėtų tęsti bausmės atlikimą ir turėtų galimybę nedelsiant kreiptis į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją dėl K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Netgi tuo atveju, jei būtų patenkintas prokuroro apeliacinis skundas, K. V. atlikta šešerių metų laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė, kad eliminuotų galimybę dėl jo ginamojo bandymo išvengti likusios laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis K. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas į laisvę turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, nuteistojo sesuo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) yra įmokėjusi į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Lt sumą kaip galimą užstatą. Ši kardomoji priemonė paprastai stipriau nė kitos kardomosios priemonės sulaiko nuo bet kokių neteisėtų veiksmų iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, nes kitu atveju reikštų užstato praradimą, t. y. ženklų turto dalies netekimą. Be to, nuteistajam kartu su užstatu galėtų būti paskirta ir bet kuri kita viena ar kelios kardomosios priemonės.
Nuteistasis K. V. ir jo gynėjas advokatas G. Bukauskas 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu prašė tenkinti gynėjo prašymą, taikyti bet kurias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, prokuroras G. T. – atmesti.
Nuteistojo K. V. gynėjo advokato G. Bukausko prašymas pakeisti nuteistajam K. V. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą į 4 344,30 Eur užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti tenkinamas.
K. V. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (41 t., b. l. 69-70), kurio terminas vėliau buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu K. V. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo metu dar nesprendžia nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, nes minėtas nuosprendis neįsiteisėjo dėl paduotų Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų, nukentėjusiojo V. J., nuteistųjų A. Š., D. F., M. G., K. V., A. R., K. Š., M. B., A. K., D. S., M. R., D. E., T. Č., K. L., S. R., R. P., nuteistojo L. B. gynėjo advokato V. G., nuteistojo A. S. gynėjo advokato J. J., nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato J. S., nuteistojo K. M. gynėjo advokato V. S., nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato V. M., nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato D. Zagrecko, nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinių skundų, ir apeliacinis procesas tęsiasi. Taigi, sprendžiama, ar šioje stadijoje nuteistajam K. V. kardomoji priemonė – suėmimas gali būti pakeista į kitas švelnesnes kardomąsias priemones.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai dėl nuteistojo K. V. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje 260 straipsnio 1 dalyje, skirti griežtesnes bausmes, o subendrinus paskirtas bausmes paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų. Taip pat yra paduotas ir paties nuteistojo K. V. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Šiuo metu dar neaišku, kuris iš apeliacinių skundų gali būti patenkintas ar atmestas, tačiau bet kokiu atveju nuteistasis jau yra atlikęs du trečdalius teismo paskirtos bausmės.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais, t. y. suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Taip pat būtina išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. V. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalys). Pirmosios instancijos teismas už šias nusikalstamas veikas nuosprendžiu paskyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuonis) metus ir 6 (šešis) mėnesius. Pažymėtina, kad prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo K. V. griežtinti bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki sulaikymo K. V. oficialiai niekur nedirbo, išsiskyręs, baustas administracine tvarka, teistas, kas suponuotų pagrindą manyti, kad nuteistasis K. V. galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo. Tačiau šį pagrindą paneigia tai, kad nuteistajam pati griežčiausia kardomoji priemonė taikoma apie 5 (penkis) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius, o tai reiškia, kad K. V. izoliuotas jau ilgą laiko tarpą, nors nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Šiuo metu baudžiamojoje byloje nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiuosius ir liudytojus. Kai kurie iš jų gyvena užsienyje, todėl nutarta kreiptis į tos valstybės atsakingas institucijas su teisinės pagalbos prašymu, ir procesas apeliacinės instancijos teisme gali užtrukti. Įvertinama, kad gautas UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodoma, jog K. V. bus įdarbintas šioje įmonėje vadybininko pareigose, sudarant su juo neterminuotą darbo sutartį, taip pat tai, jog nuteistojo sesuo E. V. 2014 m. kovo 10 d. yra įmokėjusi į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą 15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstatą (122 t., b. l. 112), kuris iki šiol negrąžintas užstato davėjai, turi gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes: suėmime išbūtą ilgą laiko tarpą (2/3 paskirtos bausmės), ilgai užtruksiantį apeliacinį procesą (dėl kreipimosi teisinės pagalbos į užsienio valstybę vykdymo), įmokėtą užstato sumą, nuteistojo galimybę įsidarbinti ir atkurti socialinius ryšius, mano, kad užtikrinti nuteistojo K. V. dalyvavimą tolimesniame procese bei nuosprendžio vykdymą, jam gali būti skiriamos kelios švelnesnės kardomosios priemonės, t. y. namų areštas, 4 344,30 Eur užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
K. V. nustatant namų arešto sąlygas įvertinama tai, kad jis dar nedirba, todėl jis įpareigojamas būti namuose visą parą tiek darbo, tiek poilsio ir švenčių dienomis. Jam įsidarbinus ir pateikus apie tai dokumentus (darbo sutarties nuorašą) namų arešto sąlygas kontroliuojančiai institucijai, nustatoma, jog jis namuose turi būti visą parą poilsio ir švenčių dienomis, o darbo dienomis – nuo 18.30 val. iki 7 val.
BPK 134 straipsnyje nurodoma, kad taikant šią kardomąją priemonę iš asmens gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš K. V. jau buvo paimtas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su kaltinamuoju aktu perduotas Vilniaus apygardos teismui. Teismas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl K. V. dokumento pateikimo. Gavus minėtą dokumentą buvo nustatyta, kad jis galiojo iki 2011 m. balandžio 26 d. Iš Gyventojų registro tarnybos 2015 m. lapkričio 5 d. pažymos apie asmens duomenis Nr. 2A-699 matyti, kad K. V. buvo išduotas ne tik pasas, bet ir asmens tapatybės kortelė. Dėl šių priežasčių taikant nuteistajam K. V. kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, baudžiamojoje byloje paliekamas jo pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš nuteistojo asmens bylos paimama K. V. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisėjo kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso 2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1519 6 straipsnio 3 dalimi asmuo gali kreiptis į teritorinę policijos įstaigą ar Lietuvos Respublikos konsuliniame statute nustatytomis sąlygomis – Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas pagal vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatytą tvarką dėl naujo dokumento (asmens tapatybės kortelės ar paso) išdavimo. Įvertinus tai, jog K. V. gali kreiptis dėl naujo paso išdavimo, nutarta informuoti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) (adresu: L. Sapiegos g. 1, Vilnius) apie jam paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 123 straipsnio 6 dalimi, 132, 133, 134, 135, 136 straipsniais, 270 straipsnio 2 dalimi, 324 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a:
nuteistojo K. V. gynėjo Gedimino Bukausko prašymą pakeisti nuteistajam K. V. kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones tenkinti.
Nuteistajam K. V. kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones:
- namų areštą 6 (šešiems) mėnesiams, kurio terminą skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 6 d., įpareigojant nuteistąjį K. V. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) visą parą. K. V. įsidarbinus ir namų arešto sąlygas kontroliuojančiai institucijai pateikus apie tai dokumentus, nustatyti šias namų arešto sąlygas: būti visą parą nurodytoje gyvenamojoje vietoje švenčių ir poilsio dienomis, o darbo dienomis nuo 18.30 val. iki 7 val. Įpareigoti jį nesilankyti Vilniaus romų tabore, kavinėse, baruose, restoranuose ar viešuose susibūrimuose, nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nebendrauti bei neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su šiais asmenimis: A. Š., L. B., D. F., A. S., A. P., K. M., A. G., D. T., M. G., A. R., K. Š., I. I., M. B., I. P., A. K., D. S., A. Z., M. R., D. E., G. Š., T. Č., K. L., S. R., G. L., R. P., O. D., A. Ko.;
- užstatą 4 344,30 Eur (15 000 Lt), kurį užstato davėja E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) įnešė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (vietinio mokėjimo nurodymo kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini));
- dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą;
- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, t. y. nuteistasis K. V. įpareigojamas kiekvieną savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 8 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (adresu: Birželio 23-osios g. 10, Vilnius). Šios nutarties vykdymą pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Birželio 23-osios g. 10, Vilnius);
- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Lietuvos apeliacinio teismo leidimo.
Išaiškinti K. V., kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Įspėti nuteistąjį K. V., kad neatvykus į teismo posėdžius nurodytu laiku be svarbios priežasties bei pažeidus namų arešto, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Lietuvos apeliacinio teismo žinios sąlygas, jam vėl gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.
Išaiškinti K. V. ir užstato davėjai E. V. BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas kardomosios priemonės – užstato pažeidimo pasekmes, t. y. nuteistajam pažeidus pirmiau išvardytas kardomąsias priemones, jam kaip kardomoji priemonė bus skiriamas suėmimas, o užstatas pereis valstybei. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui.
Nuteistąjį K. V. paleisti iš suėmimo teismo salėje.
Nutarties nuorašus įteikti nuteistajam K. V., užstato davėjai E. V., išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (adresu: Birželio 23-osios g. 10, Vilnius), Migracijos departamentui (adresu: L. Sapiegos g. 1, Vilnius), Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui (adresu: Lukiškių skg. 6, Vilnius).
Prašyti Migracijos departamentą apie K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išduodamus naujus dokumentus informuoti Lietuvos apeliacinį teismą.
Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo įskaitos skyrių perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyriaus (64), kuri galioja iki 2024 m. lapkričio 21 d.
Kolegijos pirmininkė Laima Garnelienė
Teisėjai Valdimaras Bavėjanas
Violeta Ražinskaitė