Civiline byla Nr. e2-413-569/2020m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00049-2020-5

          Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1; 3.2.6.5  

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovės atstovams J. Ž., advokatui E. S.,

atsakovės atstovui advokatui M. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agentus‘‘ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Šilų ūkis‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Joniškio grūdai‘‘ dėl papildomo susitarimo dalies nutraukimo, sulaikytų sumų, skolos už papildomus darbus, nuostolių, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB ,,Agentus‘‘ ieškiniu prašo: 1) solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“ 56 086,12 Eur sulaikytą sumą nuo I etapo darbų ir 2 019,00 Eur delspinigių, viso 58 105,12 Eur; 2) solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“ 84 251,27 Eur sulaikytą sumą nuo II etapo darbų ir 3 033,05 Eur delspinigių, viso 87 284,32 Eur; 3) solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“ 21 059,18 Eur (be PVM) už papildomus darbus ir 543,33 Eur delspinigių, viso 21 602,51 Eur; 4) teismo sprendimu nutraukti 2018-09-07 papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2018-05-23 statybos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą tarp užsakovo UAB „Šilų ūkis“ ir rangovo UAB „Agentus“, toje dalyje, kurioje rangovas UAB „Agentus“ atsisakė savo teisės reikalauti papildomo mokėjimo ar kompensacijos už papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijų ir technologinių ilginių montavimo darbus); 5) solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“ 207 336,54 Eur (be PVM) skolą už papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijos ir technologinių ilginių montavimo darbai); 6) netenkinus 5 punkte suformuoto reikalavimo, tenkinti ieškinio alternatyvų reikalavimą ir solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“ 43 528,09 Eur nuostolių; 7) solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“ 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės atstovai J. Ž., advokatas E. S. paaiškino, kad 2018-05-23 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Joniškio grūdai“ buvo pasirašyta statybos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti paukštyno statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti (sutarties 1.1, 8.1, 14.1.4 punktai).

3.       2018-07-16 tarp ieškovės, atsakovių UAB „Joniškio grūdai“ ir UAB „Šilų ūkis“ (atsakovės UAB „Joniškio grūdai“ įsteigta dukterinė įmonė) buvo pasirašytas sutarimas, kuriuo UAB „Joniškio grūdai“ perleido UAB „Šilų ūkis“ visas iš sutarties kylančias teises ir pareigas. Susitarimo 7 punktu UAB „Joniškio grūdai“ laidavo ieškovei už UAB „Šilų ūkis“ prievoles, kylančias iš sutarties ir susitarimo. Susitarta, kad atsakovei UAB „Šilų ūkis“ pažeidus sutartyje numatytas mokėjimo prievoles, ieškovei raštu pareikalavus, atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ privalės ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sumokėti ieškovei pradelstas skolas. Atsakovų atsakomybė yra solidari. Pagal sutartį ir sutarimą objekte vykdant statybos darbus ieškovė yra rangovė, atsakovė UAB „Šilų ūkis“ yra užsakovė, o UAB „Joniškio grūdai“ yra laiduotoja.

4.       Statybos objekto statybos darbai apėmė 10 fermų, pagalbinio ūkio pastato, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos (įrengimo) darbus. Pagal sutarties 2.5 punktą darbai buvo vykdomi dviem etapais: I etape statomi 1 ir 2 paukštidžių pastatai (pagal projektą šių paukštidžių numeriai yra Nr. 7 ir 8), statiniai Nr. 11-19, išvardintiems pastatams ir statiniams reikalingi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos; II etape statomi 3-10 paukštidžių pastatai (likusios aštuonios paukštides) bei šiems pastatams reikalingi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

5.       I etapo darbus ieškovė užbaigė 2019-03-21. 2019-03-21 pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo užsakovas patvirtino, kad nuo 2018-06-04 iki 2019-03-21 visi I etapo statybos darbai įvykdyti pagal užsakovės užduotį ir pagal Lietuvos Respublikos standartus, statybos techninius reglamentus bei kitus teisės aktų reikalavimus. Užsakovei pasirašius I etapo baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, ieškovė I etapo darbams pateikė draudimo bendrovės laidavimo raštą, užtikrinantį garantinių įsipareigojimų vykdymą (sutarties 15.1.3 punktas).

6.       2019-04-05 užsakovė pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą I etape pastatytoms dviem paukštidėms. Pirmą kartą statybos užbaigimo aktas nebuvo išduotas, nes buvo nustatyti neatitikimai, už kuriuos buvo atsakinga pati užsakovė, įskaitant projektinių dokumentų trūkumus, ir tai, kad užsakovė nebuvo įsirengusi legalios nuovažos nuo valstybinio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į objektą. Užsakovei pašalinus minėtus trūkumus, I etapo statybos darbams statybos užbaigimo aktas buvo išduotas 2019-08-23.

7.       II etapo darbus rangovė užbaigė 2019-07-18. 2019-07-19 ieškovė pateikė užsakovei pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos darbų užbaigimą bei kitų prievolių įvykdymą ir II etapo baigiamąjį darbų priėmimo- perdavimo aktą. Pagal 2019-07-19 lydraštį ieškovė taip pat perdavė užsakovei visą privalomą techninę dokumentaciją, kurią privalėjo parengti, būtiną II etapo statybos užbaigimo procedūroms įvykdyti. Užsakovė faktiškai pilnai naudojasi darbų rezultatu, t. y. pilnai eksploatuoja I ir II etapuose pastatytas paukštides. Nors ieškovė darbus užbaigė dar 2019-07-18 ir užsakovė paskutinę paukštidę Nr. 1, pastatytą II etape, pradėjo eksploatuoti vėliausiai 2019-07-31, iki šiol nepriėmė ir neapmokėjo birželio mėnesio darbų (skola be delspinigių - 275 257,96 Eur), liepos mėnesio darbų (skola be delspinigių - 69 430,28 Eur), nepasirašė II etapo baigiamojo darbų akto, neinicijavo II etapo darbų pridavimo statybos užbaigimo komisijai, nepriėmė ir neapmokėjo papildomų darbų, nesumokėjo pagal sutarties 11.2 punktą sulaikytų sumų. Siekiant apginti savo pažeistas teises, ieškovė jau pareiškė du atskirus ieškinius atsakovėms dėl skolos už darbus, atliktus 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais, priteisimo.

8.       Užsakovė savo atsisakymą pasirašyti II etapo baigiamąjį aktą ir atsisakymą inicijuoti II etapo statybos užbaigimo procedūras grindžia tik tuo, kad jos netenkina žalių plotų užsėjimo rezultatas (estetinis vaizdas), jokių kitų ieškovės darbų trūkumų nėra. Visi ieškovės darbų trūkumai yra pašalinti, tai užsakovės atstovas G. U. pripažino civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykusio 2020-01-22 teismo posėdžio metu. Pretenzijos dėl žalių plotų estetinio vaizdo yra visiškai nepagrįstos, nes žalių plotų užsėjimo darbai buvo atlikti pagal projektinės dokumentacijos reikalavimus, šiuos darbus priėmė statybos darbų techninės priežiūros vadovas, pasirašydamas statybos darbų žurnalo Nr. 10 priede Nr. 2 ir jokių neatitikčių ar darbų trūkumų nenustatė. Be to, žalių plotų užsėjimo estetinis vaizdas negali būti pagrindu užsakovei atsisakyti priimti ir apmokėti kokybiškai atliktus darbus, nes tai netrukdo jai eksploatuoti objektą pagal paskirtį, negali būti pagrindu atsisakyti pasirašyti baigiamąjį darbų atlikimo aktą ir atsisakyti inicijuoti II etapo statybos užbaigimo procedūras, sulaikyti mokėjimus. Žalių plotų įrengimo darbų kaina - 11 651,41 Eur be PVM, tuo tarpu užsakovė be pagrindo sulaiko šimtatūkstantines sumas. Kitų pretenzijų užsakovė nėra nurodžiusi. Jeigu garantinio laikotarpio metu būtų nustatyti kokie tai darbų garantiniai defektai, jie turi būti šalinami ieškovei vykdant garantinius įsipareigojimus.

9.       Dėl pagal sutarties 11.3 punktą sulaikytų sumų už I etapo darbus ir delspinigių priteisimo. Sutarties 11.1 punkte nustatyta, kad užsakovas už atliktus darbus atsiskaito su rangovu kartą per mėnesį pagal įvykdytų atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-S) per 20 kalendorinių dienų, o 11.2 punkte nustatyta, kad užsakovas nuo kiekvieno atliktų darbų akto sumos sulaiko 3 procentus be PVM. Sulaikyta suma rangovui išmokama baigus visus sutartyje numatytus darbus, pašalinus defektus bei šalims pasirašius galutinę darbų priėmimo - perdavimo pažymą. Sutarties 11.5 punkte nustatyta, kad užsakovas atlieka galutinį atsiskaitymą su rangovu atlikus visus sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir defektų, nustatytų priimant darbus, pašalinimą per 30 kalendorinių dienų po galutinės darbų priėmimo - perdavimo pažymos patvirtinimo. Tai reiškia, kad pagal sutarties 11.2 punkte sulaikytą sumą užsakovė turėjo sumokėti ieškovei ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (patvirtinimo). Kiekvienam darbų etapui atskirai turi būti sudaromas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas.

10.       2019-03-21 buvo pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas I darbų etapui, kuriuo užsakovė patvirtino, kad I etape ieškovė darbų atliko už 2 306 285,31 Eur su PVM. Darbų kaina be PVM - 1 906 020,9 Eur, už I etapo darbus užsakovo sulaikyta suma sudaro 56 086,12 Eur. Todėl pagal sutarties 11.2 puntą užsakovė privalėjo sumokėti sulaikytą 56 086,12 sumą (nuo I etapo darbų) ne vėliau kaip iki 2019-04-20 dienos (imtinai), tačiau šios sumos iki šiol nesumokėjo.

11.       Kadangi buvo pažeistas I darbų etape sulaikytų sumų apmokėjimo terminas, pagal sutarties 16.1 punktą už laikotarpį nuo 2019-04-21 iki ieškinio pareiškimo užsakovė turi mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo pradelstos skolos sumos. Todėl ieškovė prašo priteisti 2 019,10 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 kalendorinių dienų laikotarpį (56 086,12 Eur x 0,02 proc. delspinigių x 180 k.d. = 2 019,10 Eur). Iš abiejų atsakovių solidariai turi būti priteista 56 086,12 Eur sulaikyta suma už I etapo darbus ir 2 019,00 Eur delspinigių.

12.       Dėl pagal Sutarties 11.3 punktą sulaikytų sumų už II etapo darbus ir delspinigių priteisimo. Užsakovė nepasirašė II etapo baigiamojo darbų atlikimo akto, nors ieškovė visus darbus atliko, o užsakovė pilnai naudojasi darbų rezultatu. Todėl ieškovė įgijo teisę ir pagrįstai II etapo darbų užbaigimą įformino pagal vienašalį darbų baigiamąjį aktą, kuris sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir abiejų šalių pasirašytas baigiamasis darbų atlikimo aktas. Darbų atlikimo akto priėmimo tvarka nustatyta sutarties 8.1 punkte, pagal kurį užsakovė privalo apžiūrėti priduodamus atliktus darbus ir pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba motyvuotai atsisakyti pasirašyti aktą per 5 (penkias) darbo dienas. Jeigu užsakovė per šį terminą nepasirašo aktų ir jų negrąžina atgal arba raštu nepareiškia motyvuotų pretenzijų dėl darbų ar jų dalies kokybės, laikoma, kad rangovas užsakovui perdavė atliktų darbų akte ar aktuose nurodytus darbus, visi šiuose aktuose nurodyti darbai yra atlikti tinkamai, o užsakovas šiuos darbus priėmė, gavo visus lydinčius dokumentus (techninę - išpildomąją dokumentaciją, panaudotų medžiagų sertifikatus ir atitikties deklaracijas) ir jokių pretenzijų neturi. Tokiu atveju praėjus 5 (penkioms) darbo dienoms, skaičiuojant nuo akto pateikimo dienos, vienašalio atliktų darbų akto pagrindu rangovas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, o užsakovas privalo ją apmokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo pareiga, o ne teisė priimti rangovo perduodamus darbus, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

14.       Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas.

15.       Jau minėta, kad užsakovė faktiškai naudojasi Rangovo atliktų darbų rezultatu ir eksploatuoja visas dešimt pastatytų paukštidžių, todėl nebuvo aukščiau nurodytų išimčių, kurios būtų suteikusios užsakovei teisę nepasirašyti II etapo baigiamojo darbų atlikimo akto. Kadangi užsakovė nepagrįstai nepasirašė II etapo baigiamojo darbų atlikimo akto, pagal sutarties 8.1 punktą laikoma, kad baigiamasis aktas yra pasirašytas vienašališkai suėjus 5 darbo dienų terminui po jo pateikimo, t. y. 2019-07-26. Apie tai, kad II etapo darbų užbaigimas yra įformintas pagal vienašalį darbų baigiamąjį aktą, ieškovė 2019-08-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo užsakovę ir pareikalavo sumokėti sulaikytą sumą. Užsakovė į raštą neatsakė ir neišreiškė jokių prieštaravimų dėl pasirašyto vienašalio darbų baigiamojo akto. Ieškovė užsakovei pateikė 2019-09-30 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-10-25 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais  pareikalavo sumokėti sulaikytas sumas, tačiau nei atsakymų, nei apmokėjimo nesulaukė.

16.       Už II etapo darbus sulaikyta suma sudaro 84 251,27 Eur. Todėl, skaičiuojant nuo 2019-07-26, pagal sutarties 11.2 punktą 3 proc. sulaikytą 84 251,27 Eur sumą užsakovė turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2019-08-25. Be to, baigiamojo akto pasirašymas yra iš esmės tik formalumas. Pagal kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą - sumokėti už darbus - yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.  Todėl užsakovei faktiškai pradėjus naudotis II etapo darbų rezultatu, kilo jos prievolė apmokėti II etapo darbus, įskaitant sulaikytas sumas.

17.       Kadangi buvo pažeistas II etape sulaikytų sumų apmokėjimo terminas, pagal sutarties 16.1 punktą už laikotarpį nuo 2019-08-26 iki ieškinio pareiškimo užsakovė turi mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo pradelstos skolos sumos. Todėl ieškovė prašo priteisti 3 033,05 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 kalendorinių dienų laikotarpį (84 251,27 Eur x 0,02 proc. delspinigių x 180 k.d. = 3 033,05 Eur). Iš abiejų atsakovių solidariai turi būti priteista 84 251,27 Eur sulaikyta suma nuo II etapo darbų ir 3 033,05 Eur delspinigių, viso 87 284,32 Eur.

18.       Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl galutinės ieškovės atliktų darbų kainos, nes užsakovė nepripažįsta dalies papildomų darbų. Tačiau ginčas dėl papildomų darbų neturi įtakos sprendžiant ieškinio reikalavimus dėl sulaikytų sumų priteisimo, nes į prašomas priteisti sulaikytas sumas yra įtrauktos tik neginčo sulaikytos sumos nuo užsakovės pripažintos darbų sumos (t. y. sulaikytos sumos skaičiuojamos pagal PVM sąskaitas- faktūras, kurios užsakovės priimtos ir įtrauktos į jos apskaitą) ir nėra įtrauktos ginčo sumos nuo užsakovės ginčijamų papildomų darbų. Pagal sutarties 11.2 ir 11.5 punktus sulaikytų sumų sumokėjimas yra siejamas tik su baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu ir nėra siejamas su sutarties 15.1.3 punkte nustatyta ieškovės pareiga pateikti draudimo bendrovės išduotą garantinio laikotarpio laidavimo raštą.

19.       Kadangi užsakovė pasirašė baigiamąjį aktą I etapo darbams, ieškovė pateikė laidavimo raštą I etapo darbams. Tačiau užsakovei nepasirašius baigiamojo akto II etapo darbams, ieškovė objektyviai negali pateikti laidavimo rašto, nes vienas iš dokumentų, kurį privaloma pateikti draudimo bendrovei siekiant gauti tokį laidavimo raštą, yra abiejų šalių pasirašytas baigiamasis aktas (Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atsakymas). CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

20.       Dėl skolos už papildomus darbus priteisimo (suma 21 059,18 Eur). Ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovų 21 059,18 Eur (be PVM) sumą už atliktus papildomus darbus pagal 2019-08-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienašalį papildomų darbų aktą. 2019-08-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė užsakovei papildomų darbų aktą (pažymą) ir pareikalavo priimti papildomus darbus. Užsakovė 2019-08-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) juos atsisakė priimti. Todėl ieškovė perdavė papildomus darbus pagal vienašalį aktą (sutarties 8.1 punktas) ir apie tai 2019-09-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo užsakovę. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atliko ginčo darbus, kurių kaina yra 21 059,18 Eur. Užsakovė šių darbų nesutinka apmokėti, nes laiko, kad  šie darbai įtraukti į sutarties kainą ir turėjo būti padaryti pagal sutartį. Tačiau ieškovė su tokia pozicija nesutinka.

21.       Pagal sutarties 3.1 punktą ieškovė už sutarties kainą (4 815 000 Eur be PVM) turėjo atlikti darbus, kurių kaina buvo detalizuota ieškovės komerciniame pasiūlyme. Sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad jeigu ieškovė atlieka papildomus darbus, kurių sutarties sudarymo metu rangovas nenumatė ir negalėjo numatyti, šiuos papildomus darbus užsakovas privalo apmokėti papildomai, taip pat nustatyta, kad papildomais darbais visais atvejais laikomi tie darbai, kuriuos rangovas atliks dėl to, kad bus keičiami užsakovo pateikto techninio projekto sprendiniai ir/arba užsakovo pateiktame techniniame projekte yra padarytų klaidų, sąlygojančių nenumatytų (papildomų) darbų atlikimą. Sutarties 5.1.5 punkte nustatyta, kad iki sutarties sudarymo rangovas neturėjo pareigos ir netikrino techninio ir darbo projekto sprendinių teisingumo ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams, išskyrus sutarties 10.5 p. nurodytą įvertinimą. Už techninio ir darbo projekto klaidas, trūkumus, neatitikimus atsako užsakovas.

22.       Pagal nurodytas sutarties sąlygas visi darbai, kurie nebuvo įtraukti į rangovo komercinį pasiūlymą ir kuriuos reikėjo atlikti dėl užsakovo keičiamų projektinių sprendinių ar projektinių klaidų, ar užsakovo papildomai užsakyti darbai yra laikomi papildomais darbais, kuriuos užsakovas privalo priimti ir apmokėti. Ginčo papildomų darbų kaina - 21 059,18 Eur (be PVM) susideda iš sekančių pozicijų: 1) 2 710,17 Eur (be PVM) vertės gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimas; 2) 3 447,93 Eur (be PVM) papildomi metalo konstrukcijų montavimo darbai vartų tvirtinimui; 3) 2 577,73 Eur (be PVM) papildomi elektrotechnikos darbai; 4) 7 400 Eur (be PVM) užmokestis už nominuotus rangovus; 5) 4 923,35 Eur (be PVM) papildomi darbai įrengiant vartus TIL1, TIL2.

23.       Dėl 2 710,17 Eur (be PVM) vertės gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimo. 2 710,17 Eur (be PVM) vertės papildomus gaisro signalizacijos įrengimo darbus sudaro pastate Nr. 11 sumontuoti gaisro signalizacijos kartotuvai. Šie gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimo darbai kaip papildomi darbai buvo suderinti ir patvirtinti užsakovės atstovams pasirašant lokalinę sąmatą Nr. S036. Todėl užsakovės veiksmai, nepriimant ir atsisakant apmokėti suderintus (patvirtintus) papildomus darbus, vertinami kaip užsakovės nesąžiningas elgesys ir piktnaudžiavimas savo teisėmis. Todėl iš atsakovių solidariai turi būti priteista 2 710,17 Eur suma už papildomus gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimo darbus pastate Nr. 11.

24.       Dėl 3 447,93 Eur (be PVM) vertės papildomų metalo konstrukcijų montavimo darbų. 3 447,93 Eur (be PVM) papildomus metalo konstrukcijų montavimo darbus sudaro 0,8 tonos metalo konstrukcijos, kurios buvo sumontuotos vartų (20 vnt) papildomam tvirtinimui. Šios konstrukcijos neįtrauktos į užsakovės parengtą techninį projektą ir vykdymui pateiktą darbo projektą. Papildomos metalo konstrukcijos, nenumatytos projekte, buvo būtinos tam, kad būtų galima sumontuoti vartus. Tai buvo projektinių dokumentų klaida, už kurią atsako užsakovė. Papildomais darbais laikomi tokie darbai, kuriuos reikia atlikti dėl užsakovės pateiktame techniniame projekte padarytų klaidų, sąlygojančių nenumatytų (papildomų) darbų atlikimą (sutarties 2.7 punktas). Savo poziciją dėl užsakovės pareigos priimti ir apmokėti šiuos darbus ieškovė aiškiai išdėstė savo 2019-09-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini).

25.       Užsakovė neginčija pačio fakto, kad 0,8 tonos metalo konstrukcijų buvo sumontuota vartų (20 vnt) papildomam tvirtinimui, jog šios konstrukcijos nebuvo įtrauktos į techninį projektą. Bet  užsakovė savo 2019-08-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teigia, kad papildomo metalo kiekio neturi apmokėti pagal sutarties 8.2 punktą, pagal kurį turi būti aktuojamas sąmatoje suderintas metalo kiekis ir papildomas metalo kiekis neaktuojamas. 

26.       Tačiau šiuo atveju sutarties 8.2 punktas netaikytinas. Sutarties 8.2 punktas nustato, kad darbai aktuojami pagal suderintoje sąmatoje numatytą darbų ir medžiagų kiekį, nepriklausomai nuo faktinės atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų apimties, t.y. jeigu paaiškėja, kad faktinis darbų kiekis yra didesnis, nei numatytas sąmatoje, aktuojamas tik sąmatinis kiekis. Tačiau šis punktas taikomas aktuojant techniniame projekte numatytus darbus, kurie buvo įvertinti ieškovės komerciniame pasiūlyme. Kitaip tariant, jeigu yra atliekamas techniniame projekte numatytas darbas, padidėjus darbų kiekiui, vis tiek aktuojamas sąmatinis kiekis, išskyrus sutarties 2.8 punkte numatytą išimtį dėl metalo konstrukcijų montavimo. Tuo tarpu ginčas kyla ne dėl į techninį projektą įtrauktų darbų kiekio padidėjimo, o dėl atliktų papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte ir neįvertinti ieškovės komerciniame pasiūlyme, t. y. nebuvo vertintos metalo konstrukcijos vartų montavimui. Todėl tokius darbus užsakovė privalo priimti ir apmokėti pagal sutarties 2.7 punktą.

27.       Sutartis buvo sudaryta pagal atsakovų atstovo G. G. atsiųstą rangos sutarties šabloną, kuriame buvo įtraukta aptariama 8.2 punkto nuostata. Tai reiškia, kad visos abejonės, kurios teismui kils dėl šios sutarties sąlygos, turi būti aiškinamos atsakovų nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Todėl ieškovui iš atsakovų solidariai turi būti priteista 3 447,93 Eur (be PVM) už papildomus metalo konstrukcijų montavimo darbus.

28.       Dėl 2 577,73 Eur (be PVM) vertės papildomų elektrotechnikos darbų, sumontuojant šviestuvus paukštidžių valdymo patalpoje. 2 577,73 Eur (be PVM) vertės papildomus elektrotechnikos darbus sudaro paukštidžių valdymo patalpoje sumontuoti šviestuvai. Savo poziciją dėl užsakovės pareigos priimti ir apmokėti šiuos darbus ieškovė išdėstė savo 2019-09-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, kad šie darbai atlikti, tarp šalių nėra. Tačiau užsakovė savo 2019-08-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teigia, kad šie darbai buvo įtraukti į ieškovės sąmatą (komercinį pasiūlymą) ir todėl neturi būti vertinami kaip papildomi darbai.

29.       Ieškovė savo komercinio pasiūlymo 1 lape apačioje pastabose nurodė, kad paukštidžių vidaus šviestuvai ir jų montavimas nevertintas. Lokalinėje sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra įvertinti elektrotechnikos darbai, taip pat buvo nurodyta pastaba, kad paukštidžių šviestuvai nevertinti. Todėl šie darbai nėra įtraukti į sutarties kainą ir yra papildomi darbai. Užsakovė nepagrįstai teigia, kad tariamai valdymo patalpa yra ne paukštidžių dalis, o atskira patalpa. Prie ieškovės 2019-09-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) yra pridėti projekto dokumentai, kurie patvirtina sekančias aplinkybes. Projekto Statinių ir paskirties rodiklių lentelėje nurodyta: Pastatai - Paukštides Nr.l, 2,10 - bendras plotas 1867,42m2. Projekto aiškinamojoje dalyje aprašant projektuojamus statinius nurodyta, kad „visų paukštidžių pirmąjį aukštą sudaro pagrindinė paukštidžių patalpa ir valdymo patalpa“. Tai neginčijamai įrodo, kad valdymo patalpa yra paukštidžių dalis. Todėl ieškovui iš atsakovų solidariai turi būti priteista 2 577,73 Eur (be PVM) už papildomus elektrotechnikos darbus, sumontuojant šviestuvus paukštidžių valdymo patalpoje.

30.       Dėl 7 400,00 Eur rangos mokesčio. Rangos teisiniuose santykiuose įprasta, kad rangovui mokamas rangos mokestis nuo objekte dirbančių rangovų, paskirtų užsakovo. Sutarties 7.3 punkte buvo nustatyta, kad nuo užsakovo paskirtų nominuotų rangovų turi būti mokamas fiksuotas rangos mokestis - 4,5 proc. dydžio nuo nominuoto rangovo darbų grupės vertės (be PVM). Rangovo mokestis apima nominuoto rangovo: a) mechanizmų, įrangos, medžiagų apsaugą su signaliniu apšvietimu; b) statybvietės tvarkymą - buitinių šiukšlių ir rūšiuotų statybinių atliekų šalinimą; c) elektros energijos sąnaudas buitinėms ir gamybos reikmėms; d) galimybę prisijunti elektros tinklus prie laikinų įvadų ir instaliacinių elektros spintų statybos darbams; e) reikalingų laikinų statinių (WC, dušinių ir pan.) nuomą ir eksploatavimą.

31.       Pagal sutarties sąlygas su nominuotais rangovais rangos sutartis sudaro rangovas arba pats užsakovas tiesiogiai (sutarties 7.1, 7.6 punktai). Faktiškai užsakovė objekte paskyrė nominuotus rangovus UAB „Laustata‘‘, UAB „Agroinžinerija“, UAB „Eurovia Lietuva“, su kuriais rangos sutartis tiesiogiai sudarė ji pati. Todėl nuo šių nominuotų rangovų atliktų darbų grupių vertės be PVM (apimant darbus, medžiagas, įrenginius, įrengimus) užsakovė turėjo sumokėti ieškovei 4,5 proc. dydžio rangos mokestį.

32.       Ginčo dėl to, kad užsakovė turi mokėti rangos mokestį nuo nominuotų rangovų, nėra, nes ji pripažįsta šią savo prievolę. Tačiau ginčas kilo dėl rangos mokesčio dydžio. Ieškovė neturi tikslių duomenų, kokia yra nominuotų rangovų UAB „Laustata“, UAB „Agroinžinerija“, UAB „Eurovia Lietuva“, kitų nominuotų rangovų atliktų darbų grupių bendra vertė. Pagal preliminarius užsakovės pateiktus duomenis objekte dirbusių jos samdytų rangovų darbų vertės sekančios: UAB „Laustata“ - 101 371,05 Eur be PVM; UAB „Eurovia Lietuva“ - 15 297,23 Eur be PVM; vėdinimo darbų subrangovas - 3 681 Eur be PVM; UAB „Agroinžinerija“ - 78 000 Eur be PVM. Viso nuo 198 349,28 Eur be PVM vertės darbų 4,5 procento sudaro 8 925,72 Eur be PVM.

33.       Ieškovė, užbaigusi darbus, 2019-07-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais dokumentais pateikė sudarytą pažymą Nr. 14, kurioje paskaičiuotas rangos mokestis sudarė 8925,73 Eur be PVM. Šalims siekiant išspręsti kilusius ginčus, ieškovė sumažino rangos mokesčio dydį iki 7 400,00 Eur be PVM. Būtent tokio dydžio rangos mokestis yra įtrauktas į pažymos Nr. 14 II dalį ir už papildomus darbus išrašytą 2019-08-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

34.       Užsakovė savo 2019-08-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), pasisakydama dėl rangos mokesčio dydžio, pasiūlė apmokėti pusę rangos mokesčio sumos, t. y. 3 700,00 Eur (be PVM). Nors užsakovė šią rangos mokesčio sumą pripažino, ši suma nėra apmokėta. Šio ieškinio pareiškimo dienai iš abiejų atsakovių solidariai yra prašoma priteisti 7 400,00 Eur rangos mokesčio.

35.       Dėl bendros papildomų darbų sumos ir delspinigių. Neapmokėtų papildomų darbų suma pagal pažymos Nr. 14 II dalį ir 2019-08-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 21 059,18 Eur (be PVM). Pagal sutarties 11.1 ir 11.5 punktus šios sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo praėjus 30 kalendorinių dienų po jos išrašymo. Kadangi buvo pažeistas papildomų darbų apmokėjimo terminas, pagal sutarties 16.1 punktą už laikotarpį nuo 2019-09-22 iki ieškinio pareiškimo užsakovė turi mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo pradelstos skolos sumos. Ieškovė prašo priteisti 543,33 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019-09-22 iki 2020-03-03, t. y. už 133 k.d. (21 059,18 Eur x 0,02 proc. delspinigių x 133 k.d. = 543,33 Eur). Todėl iš abiejų atsakovių solidariai turi būti priteista 21 059,18 Eur (be PVM) už papildomus darbus ir 543,33 Eur delspinigių.

36.       Dėl skolos už papildomo svorio metalo konstrukcijas ir technologinių ilginių montavimo darbus priteisimo. Sutarties 2.7 punkte buvo nustatyta, kad jeigu rangovas atlieka papildomus darbus, kurių sutarties sudarymo metu rangovas nenumatė ir negalėjo numatyti, šiuos papildomus darbus užsakovas privalo apmokėti papildomai. Papildomais darbais visais atvejais laikomi tie darbai, kuriuos Rangovas atliks dėl to, kad bus keičiami užsakovo pateikto techninio projekto sprendiniai ir/arba užsakovo pateiktame techniniame projekte yra padarytų klaidų, sąlygojančių nenumatytų (papildomų) darbų atlikimą. 

37.       Sutarties 2.8 punkte buvo nurodyta, kad jeigu darbo projekto dalyje ((duomenys neskelbtini)) numatytas metalo kiekis metalo konstrukcijoms yra didesnis kaip 5 procentai nuo numatyto techniniame projekte, tai laikoma kaip papildomi darbai rangovui. Pagal techninį projektą numatytas metalo konstrukcijų kiekis buvo 451 071,75 kg. Dėl padarytų techninio projekto pakeitimų (suprojektuotos papildomo svorio metalo konstrukcijos) rengiant darbo projektą metalo konstrukcijų kiekis padidėjo iki 553 664,40 kg, skirtumas yra didesnis nei 5 proc. ir sudaro 102 593 kg, kas, taikant suderintus sąmatinius įkainius, sudaro 167 803,98 Eur (be PVM) sumą. Ieškovė taip pat atliko papildomus technologinių ilginių (medinių tašelių 75x150 tvirtinimas prie denginių metalo konstrukcijų, TIL2) darbus, kurių kaina yra 39 532,65 Eur (be PVM). Viso ieškovės atliktų ir aukščiau aprašytų papildomų darbų kaina yra 207 336,64 Eur (be PVM).

38.       Dėl papildomo susitarimo Nr. 1 dalies nutraukimo. 2018-09-07 šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kurio 1.1 ir 1.2 punktais susitarė, kad užsakovė ieškovei paveda atlikti aukščiau nurodytus papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijos ir technologiniai ilginiai), o 1.5 punktu susitarė, kad užsakovė neskirs nominuotų tiekėjų ir rangovų pagal sutarties 7 punktą. Šio susitarimo esmė buvo ta, kad ieškovė atlieka aukščiau nurodytus papildomus darbus neatlygintinai mainais už tai, kad užsakovė atsisako sutarties 7 punkte numatytos teisės skirti nominuotus tiekėjus ir rangovus. Tačiau užsakovė skyrė nominuotus rangovus ir tuo iš esmės pažeidė papildomą susitarimą.

39.       Pagal CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatas sutartis gali būti nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. Šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai arba teismine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis, ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

40.       Papildomame susitarime neaptarta jo nutraukimo tvarka ir nenustatyta, kas yra laikoma esminiu šio susitarimo pažeidimu. Todėl šio susitarimo pažeidimo pobūdis turi būti vertinamas taikant CK 6.217 str. 2 d. nustatytus esminio pažeidimo kriterijus. Užsakovės padarytas pažeidimas - nominuotų rangovų paskyrimas - yra esminis papildomo susitarimo pažeidimas, nes ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš šio susitarimo. Užsakovė pažeidė susitarimo sąlygą, kuri yra esminė ir be kurios ieškovė nebūtų sudariusi šio susitarimo. Pagal susitarimo esmę griežtas šios sąlygos laikymasis ieškovei turėjo esminę reikšmę. Nominuotų rangovų skyrimas sumažina ieškovės pelną iš sutarties. Užsakovei pažeidus susitarimą, susidarė situacija, kad ieškovė už papildomus darbus negavo 207 336,64 Eur (be PVM) sumos ir dar patyrė mažiausiai 43 528,09 Eur nuostolių. Todėl ieškovė prašo teismo teismine tvarka nutraukti 2018-09-07 papildomą susitarimą Nr. 1 dėl užsakovės padaryto esminio pažeidimo toje dalyje, kurioje ieškovė atsisakė savo teisės reikalauti papildomo mokėjimo ar kompensacijos už papildomus darbus.

41.       Teismine tvarka nutraukus 2018-09-07 papildomą susitarimą Nr. 1, sutarties 2.7 ir 2.8 punktų pagrindu kyla užsakovės prievolė sumokėti ieškovei 207 336,54 Eur (be PVM) už papildomus darbus. Ieškovė 2019-08-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė užsakovei pažymą (aktą) šių papildomų darbų priėmimui ir pareikalavo sutarties 8.1 punkte nustatyta tvarka priimti ir apmokėti papildomus darbus, tačiau užsakovė į raštą neatsakė, papildomų darbų nepriėmė ir neapmokėjo. Todėl, vadovaudamasi sutarties 8.1 punktu, ieškovė šiuos darbus užaktavo vienašališkai ir apie tai užsakovę informavo 2019-09-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Į šį raštą užsakovė taip pat neatsakė, papildomų darbų nepriėmė ir neapmokėjo. Todėl yra pagrindas teismine tvarka dėl užsakovės padaryto esminio pažeidimo nutraukti papildomą susitarimą toje dalyje, kurioje ieškovė atsisakė savo teisės reikalauti papildomo mokėjimo ar kompensacijos už papildomus darbus ir iš atsakovių solidariai priteisti 207 336,54 Eur (be PVM) už papildomo svorio metalo konstrukcijų montavimo darbus ir papildomus technologinių ilginių montavimo darbus.

42.       Dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo dėl neteisėtai paskirtų nominuotų rangovų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169- 690/2015).

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, patirtų užsakovei neteisėtai paskyrus nominuotus rangovus, priteisimo. Šis alternatyvus ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas tuo atveju, jeigu teismas netenkintų pirminių ieškinio reikalavimų dėl papildomo susitarimo nutraukimo teismine tvarka ir 207 336,54 Eur (be PVM) skolos už papildomus darbus priteisimo.

44.       Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo turi įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas - atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Ieškovui įrodžius šias civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju yra visos nurodytos sąlygos užsakovės civilinei atsakomybei kilti.

45.       Neteisėti užsakovės veiksmai pasireiškia tuo, kad ji 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsisakė į ieškovės darbų apimtį įeinančių 128 563,09 Eur vertės (be PVM) „kabelinės konstrukcijų“ darbų grupės ir, pažeisdama papildomo susitarimo 1.5 punktą (kuriuo buvo įsipareigojęs neskirti nominuotų rangovų), šių darbų atlikimui paskyrė nominuotą rangovą UAB „Laustata“. Tokiu būdu taip pat pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai taip, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui. 

46.       CK 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną. Dėl to, apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (LAT 2008 m. vasario 11d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-336/2008; kt.).

47.       Šalių suderintoje lokalinėje sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta atlikti kabelinės konstrukcijų montavimo darbus, kurių suderinta vertė be PVM - 128 563,09 Eur. Ieškovė šiems darbams atlikti persamdė subrangovą AB ,,Statkorpas‘‘. Suderinta šių darbų vertė 77 353,57 Eur. Todėl, jeigu užsakovė nebūtų atsisakiusi šių darbų ir jų atlikimui nebūtų pasitelkusi nominuoto rangovo, ieškovė būtų gavusi 51 209,52 Eur pelną (128 563,09 Eur - 77 353,57 Eur = 51 209,52 Eur). Tačiau užsakovė darbų atlikimui persamdė nominuotą rangovą. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė negavo 51 209,52 Eur pelno. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės negauto pelno ir užsakovės neteisėtų veiksmų. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 dalį juridinio asmens pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Todėl ieškovo negautas grynasis pelnas (negautos pajamos) dėl užsakovės neteisėtų veiksmų yra 43 528,09 Eur (51 209,52 Eur negautas pelnas - 15 proc. pelno mokestis).

48.       Ieškovei įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, užsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Be to, CK 6.256 str. 4 d. nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Todėl teismui nusprendus tenkinti pareikštą alternatyvų reikalavimą, iš atsakovų solidariai turi būti priteista 43 528,09 Eur nuostolių (negautų pajamų).

49.       Dėl žalių plotų užsėjimo darbų ir estetinio vaizdo. Pagal ieškovės pasiūlymą žalių plotų užsėjimo žolės mišiniu darbų kaina yra 11 651,41 Eur (be PVM) suma. Šie darbai atlikti, tačiau užsakovė deklaratyviai teigia, kad žalių plotų užsėjimo rezultatas nepasiekė reikiamo rezultato ir vien šiuo pagrindu šiai dienai nepasirašo II etapo baigiamojo akto ir neinicijuota II etapo darbų pridavimo statybos užbaigimo komisijai, nors, kaip jau minėta, faktiškai naudoja II etapo darbų rezultatą, t. y. eksploatuoja pastatytas paukštides ir kitus statinius.

50.       Žalių plotų užsėjimo žolės mišiniu darbai yra pilnai atlikti. Šis faktas fiksuotas statybos darbų žurnalo Nr. 10 priede Nr. 2. Statinio techninis prižiūrėtojas priėmė žalių plotų užsėjimo darbus ir jokių neatitikčių nenustatė, darbų eigoje jokių pretenzijų dėl nukrypimo nuo projekto nebuvo reiškiama. Statybos darbų žurnale esantis statinio techninio prižiūrėtojo įrašai, kuriais priimti žalių plotų užsėjimo darbai, reiškia, kad šie darbai atlikti pagal projektinius reikalavimus, atitinka normatyvinę kokybę ir jokių neatitikčių nebuvo nustatyta (statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 d. įsakymu Nr. 211, 96 punktas, Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 32 punktas).

51.       Ieškovei pagal projektinius reikalavimus užsėjus žalius plotus, žolės sudygimo rezultatas priklauso nuo oro sąlygų, užsakovės vykdomos žalių plotų priežiūros ir kitų aplinkybių, kurių ieškovė objektyviai kontroliuoti negali. Buvo nustatyta, kad užsakovė netinkamai prižiūrėjo žalius plotus, nes, esant kaitrai, nelaistė žalių plotų, nepjovė žolės ir kt. Projekte nebuvo numatyta ir nebuvo įrengta automatinė vejos laistymo sistema. Todėl tam, kad sudygtų žolė, užsakovė ją turi tinkamai prižiūrėti, nuolat laistyti, pjauti ir t.t. Nepaisant to, kad žolė vietomis nebuvo pilnai sudygusi dėl užsakovės netinkamos žalių plotų priežiūros (tai nebuvo gerbūvio įrengimo darbų defektai), siekdama išvengti beprasmiško ginčo šiuo klausimu, ieškovė gera valia nuvyko į objektą, nupjovė žolę, nupurškė pesticidais, atsėjo dėl netinkamos vejos priežiūros nesudygusius arba blogai sudygusias žalių plotų dalis, ką patvirtina ieškovės 2019-09-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Fotonuotraukos patvirtina, kad objekte žali plotai yra sudygę.

52.       Techniniame projekte nebuvo nustatyti rodikliai, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas žalių plotų sudygimo rezultatas (žolės tankumas, aukštis ir pan.). Užsakovė nenurodė jokių techninio projekto reikalavimų ar galiojančių teisės aktų reikalavimų, kurių netenkina žalės sudygimo žaliuose plotuose rezultatas, todėl jos teiginiai, kad tariamai žolė neatitinka kokių tai reikalavimų, yra tik niekuo nepagrįsti ir subjektyvūs jo įsivaizdavimai. Be to, nepriklausomai nuo to, kaip vertinamas žolės estetinis vaizdas, ši aplinkybė niekaip netrukdo eksploatuoti paukštidžių, negalėjo būti pagrindu nepasirašyti II etapo baigiamojo akto ir neinicijuoti II etapo darbų pridavimo statybos užbaigimo komisijai.

53.       Dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numatyta, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi šalių sudaryta sutartis yra komercinis sandoris, palūkanos yra priteistinos pagal specialųjį įstatymą - Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau - Įstatymas).

54.       Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

55.       Atsakovams pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2019 m. trečią metų pusmetį, kuomet galioja 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų solidariai turi būti priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56.       Atsakovių atstovas advokatas M. D. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Ieškovė sąmoningai nesuformuodama aiškaus ieškinio pagrindo, užkerta kelia atsakovei tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų.  Ieškovė savo ieškinyje formuoja net 3 tarpusavyje nesuderinamus ir vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus, susijusius su sutarties 7 punkte nustatyta užsakovės teise skirti nominuotus rangovus bei papildomo susitarimo 1.5 punkte nustatytais tokios teisės ribojimais. Ieškovė dėl tariamai užsakovės paskirtų nominuotų rangovų prašo (1) nutraukti papildomą susitarimą dalyje, kuri visiškai nesusijusi su nominuotų rangovų skyrimu; (2) atlyginti tariamai patirtus nuostolius dėl tariamai nominuoto rangovo skyrimo; (3) priteisti nominuoto rangovo mokestį pagal sutarties 7 punktą. Tokiu būdu ieškovė savo tariamai pažeistas teises prašo ginti net 3 teisių gynybos būdais, kurie nėra suderinami.

57.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti užsakovės sulaikytas sumas. Atsakovės pažymi, kad jos sutinka, jog užsakovės sulaikytos lėšos ar jų likutis turės būti išmokėtos ieškovei. Tačiau tokios sulaikytos lėšos šiuo metu išmokėtos negali būti, kadangi tam nėra sutartyje ir įstatymuose nustatyto pagrindo. Sutarties 11.2 punktas nustato, kad užsakovė nuo kiekvieno atliktų darbų akto sumos sulaiko 3 procentus be PVM. Sulaikyta suma ieškovei išmokama (1) baigus visus sutartyje numatytus darbus, (2) pašalinus defektus bei (3) šalims pasirašius galutinę darbų priėmimo - perdavimo pažymą. Sutarties 11.5 nustato, kad užsakovė atlieka galutinį atsiskaitymą su ieškove, atlikus visus sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir defektų, nustatytų priimant darbus, pašalinimą per 30 kalendorinių dienų po galutinės darbų priėmimo - perdavimo pažymos patvirtinimo.

58.       Sutartis, taip pat techninis bei darbo projektai nustatė ieškovei pareigą atlikti gerbūvio darbus - išlyginti žemės paviršių, pasėti žolę. Techninio projekto (duomenys neskelbtini) techninės specifikacijos 2 skyriuje „Teritorijos apželdinimas“ nurodoma, jog pasėjus žolę, žemės paviršius dar kartą voluojamas, palaistoma. Vasarą žolės aukštis turi būti ne didesnis kaip 10 cm. Pirmais metais veja prižiūrima, išraunant ar nupjaunant piktžoles. Gazonai turi būti įrengiami ant paruošto išsklaidyto augalinio grunto, kurio viršutinis sluoksnis prieš gazoninių mišinių sėjimą supurenamas iki 8 + 10 cm gylio. Iki 1 mm stambumo sėklos sėjamos, sumaišius jas tūrių santykiu 1:1 su sausu smėliu arba durpėmis. Sėklos įterpiamos į gruntą iki 1 cm. Po sėjos gazonas pervoluojamas. Dekoratyvinių medžių, krūmų, gėlių ir gazonų apželdinimui naudojamos žolių rūšys nurodomos projekte arba parenkamos statytojo nuožiūra pagal apželdinimo specialistų rekomendacijas. Teritorijoje sausu metų laikotarpiu įrengti gazonai ir gėlynai turi būti laistomi mėnesio laikotarpyje ne mažiau kaip du kartus per savaitę.

59.       Ieškovė gerbūvio darbų neatliko arba atliko nekokybiškai. Užsakovė 2019-04-01 surašė atliktų darbų neatitikimų aktą, kuriuo buvo nustatyti ieškovės netinkamai atlikti/neatlikti darbai, įskaitant ir tai, jog nebaigti gerbūvio darbai - neišlygintas žemės paviršius, nepasėta žolė (35 punktas). Užsakovė 2019-07-05 atliko darbų apžiūrą ir nustatė papildomus neatitikimus, kur taip pat nurodė, kad ieškovė nebaigė gerbūvio darbų (26 punktas). 2019-08-28 užsakovė ieškovei pateikė pranešimą Nr. 63, kuriame informavo, jog 2019-08-23 atlikus pagal pažymos I dalį perduodamų darbų apžiūrą nustatyti darbų neatitikimai ir buvo surašytas darbų neatitikimų aktas. Šiame pranešime nurodoma, kad nustatyti šie darbų trūkumai: nesudygusi veja teritorijoje (1 punktas); sudygusios usnys (2 punktas).

60.       Ieškovo pozicija, jog gerbūvio darbai sietini vien tik su estetiniu vaizdu, dėl ko gerbūvio darbų rezultato trūkumai nelaikytini pagrindu atsisakyti mokėti sulaikytas sumas, yra nepagrįsti. Tokia pozicija yra klaidinga ir prieštaraujanti kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai, pagal kurią pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę. Rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Ieškovas privalo laikytis projekte numatytų sprendinių bei darbų atlikimo technologijos, perduoti užsakovui tinkamai atliktų darbų rezultatus. Ieškovė yra atsakinga už darbo rezultatą, t.y. kad žolė būtų tinkamai sudygusi, taip pat turi užtikrinti sąlygas ir priemones darbų rezultatų perdavimui, net jeigu žolė yra susijusi su estetiniu vaizdu.

61.       Sutarties 11.2 punktas aiškiai nustato, kad viena iš užsakovės sulaikytos sumos išmokėjimo ieškovei sąlygų yra galutinės darbų priėmimo - perdavimo pažymos pasirašymas. Galutinė darbų priėmimo - perdavimo pažyma iki šiol nėra pasirašyta, ji nėra pasirašyta ne dėl užsakovės kaltės ar valios. Pažyma negali būti pasirašyta dėl to, kad ieškovė nėra ištaisiusi savo darbų trūkumų (gerbūvio darbai). Be to, dėl ieškovės nepagrįstų reikalavimų sumokėti už tariamai papildomus darbus pagal sutartį negali būti nustatoma galutinė sutarties kaina. Nesant pasirašytos galutinės (o ne atskirų etapų) darbų priėmimo - perdavimo pažymos, neegzistuoja sutartyje nustatyta sąlyga, leidžianti sumokėti ieškovei  sulaikytas sumas. Ieškovė nurodė, kad II etapo darbai buvo perduoti užsakovei vienašališkai. Tačiau sutarties 11.2 punkto nuostata sieja užsakovės pareigą mokėti sulaikytas sumas ieškovei ne su atskirų darbų etapų ar grupių perdavimu, o būtent su galutinės visų darbų pagal sutartį perdavimo - priėmimo pažymos sudarymu. Todėl tarpinių darbų etapų pridavimas, net jeigu jis ir būtų laikomas įvykdytu, neturi reikšmės užsakovės pareigos mokėti sulaikytas sumas vykdymui.

62.       Užsakovo sulaikytomis sumomis užtikrinamas galimų užsakovo nuostolių atlyginimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Užsakovė taip pat turi teisę sulaikyti lėšas siekdama užtikrinti savo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju.

63.       Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovių priešieškinį dėl netesybų priteisimo. Teismo sprendimas šios bylos nagrinėjimo metu yra neįsiteisėjęs. Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir delspinigių priteisimo užsakovė pateikė priešieškinį dėl statybos darbų kainos pagal sutartį mažinimo. Teismo sprendimas šios bylos nagrinėjimo metu taip pat neįsiteisėjęs. Kadangi šiuo metu dar yra nagrinėjamos bylos, kuriose užsakovė reiškia bendrai 370 172,87 Eur dydžio sumai reikalavimus ieškovei, sulaikytomis sumomis užtikrinamas galimų užsakovės nuostolių atlyginimas.

64.       Dėl ieškovės reikalavimo dėl dalies papildomo susitarimo nutraukimo. Ieškovės reikalavimas nutraukti papildomą susitarimą ir priteisti 207 336,54 Eur sumą yra nepagrįstas. Visų pirma, nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti dalį papildomo susitarimo. Antra, papildomas susitarimas negali būti nutrauktas ieškovės prašomoje dalyje, kadangi prašoma nutraukti dalis jau yra įvykdyta. Be to, užsakovė nominuotų rangovų nepaskyrė ir papildomo susitarimo 1.5 punkto pažeidimo nepadarė. Net jeigu ir teismas nustatytų, kad papildomo susitarimo 1.5 punktą užsakovė vis dėlto pažeidė, toks pažeidimas jokiu būdu negalėtų būti laikomas esminiu pažeidimu ir apskritai nesudarytų pagrindo nutraukti papildomą susitarimą ar bet kurią jo dalį.

65.       Įstatymai nenumato galimybės nutraukti tik tam tikrą sutarties ar susitarimo dalį, dėl ko tokio reikalavimo tenkinimas nėra įmanomas. Reikalavimas nutraukti tik dalį papildomo susitarimo paremtas sąmoningu visų jo nuostatų ignoravimu, dėl ko tokio reikalavimo tenkinimas visiškai iškraipytų šalių tarpusavio įsipareigojimų, prisiimtų įgyvendinant sutarties laisvės principą, balansą. Ieškovė teigia, kad užsakovei tariamai pažeidus papildomo susitarimo 1.5 punkto nuostatą dėl nominuotų rangovų skyrimo, tariamai savo prasmę prarado jo 1.1 ir 1.2 punkto nuostatos. Tačiau ieškovė nepagrįstai ignoruoja papildomo susitarimo 1.3 ir 1.4 punktų nuostatas, kurios, kartu su 1.1 ir 1.2 punktų nuostatomis, ir sudaro papildomo susitarimo esmę.

66.       Vadovaujantis papildomo susitarimo 1.3 punktu, užsakovė pritarė ieškovės pasiūlymui pažeminti sąlyginę 0.00 altitudę -0.1 m (iš 82.00 į + 81.90), o vadovaujantis papildomo susitarimo 1.4 punktu užsakovė pritarė pasiūlymui vykdyti polių įrengimo darbus pagal ieškovės pateiktą polių įrengimo darbo projektą (duomenys neskelbtini). Pritarus šiems ieškovės pasiūlymams, sutarties kaina nebuvo koreguojama ir dėl užsakovės sutikimo pagal papildomo susitarimo 1.3 punktą pritarti ieškovės siūlomam altitudės dydžiui, ieškovė sutaupė 97 196,72 Eur dydžio sumą papildomam molio pagrindo įrengimui, o dėl užsakovės sutikimo pagal papildomo susitarimo 1.4 punktą pritarti siūlomam betono polių įrengimui, mažinant polių diametrus, ieškovės išlaidos betono konstrukcijoms sumažėjo ir ieškovė sutaupė 140 165,99 Eur. Todėl, sudarius papildomą susitarimą, dėl papildomo susitarimo 1.3 ir 1.4 punktų ieškovė iš viso sutaupė 237 362,71 Eur sumą, nekeičiant sutarties kainos - sutarties kaina atitinkamu dydžiu nemažėjo.

67.       Tuo tarpu ieškovė dėl papildomo susitarimo 1.1 ir 1.2 punkte įtvirtintų sąlygų atsisakė reikalauti 207 336,64 Eur sumos iš užsakovės. Ieškovės teigimu papildomo susitarimo nutraukimas kažkodėl įtakotų tik papildomo susitarimo 1.1 ir 1.2 punkto nuostatas. Tačiau akivaizdu, kad papildomo susitarimo nutraukimas atitinkamai turėtų turėti reikšmę ir jo 1.3 ir 1.4 punktuose numatytų sąlygų galiojimui ir atitinkamai turėtų lemti užsakovės suteiktų leidimų pagal papildomo susitarimo 1.3 ir 1.4 punktus panaikinimą. Ieškovės reikalavimas nutraukti tik papildomo susitarimo dalį lemtų, kad būtų panaikinamas tik ieškovės duotų nuolaidų galiojimas (papildomo metalo kiekio ir ilginių montavimas nekeičiant kainos), tačiau užsakovės papildomo susitarimo 1.3 bei 1.4 punktais suteiktos nuolaidos (teisė mažinti darbų ir medžiagų kiekį nekeičiant kainos) išliktų. Tai ne tik nulemtų neproporcingą ir nepagrįstą šalių  teisių ir pareigų pusiausvyros iškraipymą, tačiau ir sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti.

68.       Be to, papildomas susitarimas negalėtų būti nutrauktas ir visoje apimtyje. Nutraukus visą papildomą susitarimą, įskaitant ir užsakovės sutikimą dėl altitudės pokyčio, susiklostytų situacija, kad statiniai būtų įrengti ne techniniame projekte numatytų altitudžių lygyje. Tada būtų pagrindas konstatuoti, kad visi ieškovės pagal sutartį pastatyti statiniai neatitinka sutarties ir jos techninės dokumentacijos sprendinių, dėl ko užsakovė įgytų teisę, be kita ko, nutraukti sutartį ir reikalauti ieškovei jau sumokėtų sumų grąžinimo.

69.       Prašoma nutraukti papildomo susitarimo dalis yra pilnai įvykdyta ir todėl negali būti nutraukta. Ieškovė prašo, nutraukus papildomo susitarimo dalį, solidariai priteisti iš atsakovų 207 336,54 Eur (be PVM) skolą už papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijų ir technologinių ilginių montavimo darbus). Tačiau nutraukus papildomą susitarimą prašomoje dalyje, toks nutraukimas negali būti įgyvendintas, kadangi papildomo susitarimo 1.1 - 1.4 punktuose numatytos sąlygos jau yra įgyvendintos. 

70.       CK 6.221 str. 1 d. nustato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. CK 6.221 str. 3 d. nustato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. CK 6.222 str. 1 d. nustato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

71.       Papildomo susitarimo 1.1 ir 1.2 punktais ieškovei buvo pavesta atlikti papildomo svorio metalo konstrukcijų bei technologinių ilginių montavimo darbus. Papildomo susitarimo 1.3 ir 1.4 punktais užsakovė pritarė ieškovės pasiūlymams dėl sąlyginės altitudės pažeminimo, polių įrengimo darbų. Šalys taip pat susitarė, kad, veikdamos pagal papildomo susitarimo 1 punkte išvardintas susitarimo sąlygas, viena kitos atžvilgiu nereikalaus papildomų mokėjimų ar kompensavimų bei dėl šiame susitarime išdėstytų sąlygų sutarties bendra kaina nekis. Papildomo susitarimo 1.1 - 1.4 punktai, o kartu ir nuostata, jog veikdamos pagal papildomo susitarimo 1 punkte išvardintas susitarimo sąlygas šalys viena kitos atžvilgiu nereikalaus papildomų mokėjimų ar kompensavimų bei dėl šiame susitarime išdėstytų sąlygų sutarties bendra kaina nekis, faktiškai yra įgyvendintos, o nutraukti jau įvykdyto susitarimo nėra jokio teisinio pagrindo ir galimybių. Papildomo susitarimo 1.1 - 1.4 punktai galėtų netekti teisinės galios tik tokiu atveju, jeigu jie būtų pripažinti negaliojančiais.

72.       Vadovaujantis kasacinio teismo praktika tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš sutarties šalių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę vienos iš šalių reikalavimu gali būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas. Akivaizdu, kad dėl papildomo susitarimo 1.1 - 1.4 punktų nuostatų specifikos restitucijos taikymas būtų itin sudėtingas ir sunkiai įmanomas - reikėtų įvertinti ne tik kokios sumos ieškovė hipotetiškai galėtų pareikalauti už papildomo susitarimo 1.1 - 1.2 punktuose numatytų papildomų darbų atlikimą, tačiau ir tai, kokio dydžio papildomų išlaidų ieškovei buvo leista sutaupyti, kokius teisinius padarinius lemtų aplinkybė, jog statiniai pastatyti neatitinkant techninio projekto sprendinių dėl altitudės aukščio.

73.       Ieškovė teigia, kad užsakovė pažeidė papildomo susitarimo 1.5 punktą ir toks pažeidimas pasireiškė užsakovei tariamai paskyrus nominuotus rangovus, kaip tai numatyta sutarties 7 punkte. Pagal šį punktą užsakovė gali paskirti ar nurodyti nominuotą rangovą arba tiekėją, su kuriais subrangos ir tiekimo sutartis sudaro rangovas. Vadovaujantis sutarties 7.7 punktu, rangovas atsako už nominuotų rangovų ir tiekėjų veiksmus ar neatitikimus, atliktų darbų kokybę. Vadovaujantis sutarties 7.2 punktu, nominuotas rangovas atlieka dalį darbų, kuriuos pagal sutartį pavesta atlikti rangovui. Vadovaujantis sutarties 7.3 - 7.4 punktais, užsakovei paskyrus nominuotą rangovą, ji moka ieškovei nustatyto dydžio nominuotų rangovų mokestį, kuris paskaičiuojamas pagal nominuoto rangovo atliekamų darbų kainą.

74.       Sutarties 7 punkto nuostatų dėl nominuotų rangovų paskyrimo esmė - užsakovės teisė paskirti (sudarant pačiam rangos sutartį ar nurodant ieškovei sudaryti subrangos sutartis) konkretų rangovą atlikti konkrečius darbus, patenkančius į sutarties apimtį. Tokia teisė užsakovei  suteikiama tam, kad ji turėtų galimybę specifiniams, užsakovei didelę reikšmę turintiems darbams vykdyti pasitelkti kitą rangovą, nei ieškovė, jeigu, užsakovės nuomone, kitas rangovas galėtų tokius darbus atlikti kokybiškiau ir patikimiau. Bet kuriuo atveju ieškovė, vadovaujantis sutarties 7.7 punktu, prisiima atsakomybę už tokių nominuotų rangovų darbų kokybę prieš užsakovą.

75.       Vadovaujantis sutarties 7.1 ir 7.2 punktais, nominuoti rangovai gali būti skiriami sutartyje numatytiems darbams atlikti. Darbų apimtis apibrėžiama sutarties 1.1 punktu, kuris nustato, kad sutarties objektas yra paukštyno statybos darbai (sutartyje vadinami „Darbais“) adresu (duomenys neskelbtini),  kurių apimtis ir savybės atitinka apklausos sąlygas ir sutarties priedus. Darbų apimtis konkretizuojama sutarties 6.1 punkte, kuris nustato, kad rangovas privalo atlikti darbus pagal technines specifikacijas, techninio bei darbo projektų brėžinius ir darbų aprašymus. Kaip matyti iš sutarties 1 priedo, ieškovei sutarties sudarymo metu buvo perduota techninį projektą sudaranti dokumentacija - techninio projekto dalys. Taigi, nominuoti rangovai gali būti skiriami pagal sutartį atlikti tuos darbus, kurie patenka į darbų apimtį pagal sutartį ir techninį projektą.

76.       Jeigu konkretūs darbai nepatenka į darbų apimtį pagal sutartį, užsakovė turi teisę be atskiro suderinimo samdyti rangovus tokiems darbams atlikti, o nominuotų rangovų mokestis tokiu atveju nėra mokamas. Tokiems rangovams netaikoma sutarties 7.7 punkto nuostata dėl ieškovės atsakomybės už tokių rangovų darbų kokybę. Vadovaujantis sutarties 2.6 punktu, užsakovė gali atsisakyti dalies darbų, apie tai ieškovei pranešdamas raštu. Vadovaujantis sutarties 6.3 punktu, užsakovė turi teisę pakeisti ir/arba papildyti darbus tiek, kiek tai neprieštarauja sutarčiai ir netrukdo jos įvykdymui. Užsakovei atsisakius tam tikrų darbų, sutarties galutinė kaina koreguojama sutarties 12 punkte nustatyta tvarka. Todėl, net jeigu ir tam tikra dalis darbų patenka į darbų pagal sutartį apimtį, užsakovė jų gali atsisakyti. Užsakovei atsisakius tokių darbų, jie nebelaikomi darbais, patenkančias į darbų pagal sutartį apimtį, dėl ko užsakovė tokiems darbams gali samdyti kitus rangovus, kurie neįgytų nominuotų rangovų statuso. Atitinkamai, tokiems rangovams taip pat netaikytina sutarties 7.7 punkto nuostata dėl ieškovės atsakomybės už tokių rangovų darbų kokybę.

77.       Vadovaujantis sutarties nuostatomis, egzistuoja aiškūs nominuoto rangovo ir užsakavo pasirinkto rangovo ne sutartyje numatytiems darbams atlikti skirtumus nustatantys požymiai: (1) nominuotas rangovas yra tas rangovas, kuriam skyrimo metu pavedama atlikti tuos darbus, kurie yra numatyti sutartyje; (2) nominuoto rangovo paskyrimo atveju ieškovė atsako už nominuoto rangovo darbų kokybę; (3) paskyrus nominuotą rangovą ieškovė turi teisę į atlygį už nominuotam rangovui priskirtą darbą pagal sutarties 7.3 punktą.

78.       Užsakovę po papildomo susitarimo sudarymo neskyrė jokių nominuotų rangovų ir papildomo susitarimo 1.5 punkto nepažeidė, kadangi samdyti rangovai buvo pasitelkti vykdyti darbus, kurie nepateko į darbų apimtį pagal sutartį. MB „Laustata“ atliko darbus (uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus), kurie pačios ieškovės teigimu nepatenka i darbų pagal sutartį apimtį ir kuriuos ieškovė atsisakė atlikti. Užsakovė ir MB „Laustata“ 2019-02-06 sudarė statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria MB „Laustata“ įsipareigojo atlikti uždujinimo sistemos įrengimo ir ryšių kabelių paklojimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis su MB „Laustata“ buvo sudaryta dėl to, kad ieškovė atsisakė atlikti uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus, nes tokius darbus laikė papildomais ir nenumatytais darbais.

79.       Ieškovė 2018-11-21 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad uždujinimo signalizacijos įrengimo darbai tariamai nebuvo numatyti sutartyje ir techniniame projekte ir tokius darbus užsakovė tariamai įtraukė tik pateikiant darbo projektą 2018-10-22. Užsakovė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl skolos ir delspinigių priteisimo, atsakovė pateikė priešieškinį dėl statybos darbų kainos pagal sutartį mažinimo MB ,,Laustata‘‘ atliktų darbų apimtyje. Ieškovė šioje byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad MB „Laustata“ atlikti uždujinimo signalizacijos darbai nepatenka į darbų pagal sutartį apimtį, todėl užsakovė buvo priversta samdyti kitą rangovą. Remiantis sutarties 7.1 ir 7.2 punktais, nominuoti rangovai gali būti skiriami tik tiems darbams, kurie patenka į darbų pagal sutartį apimtį. Kadangi ieškovė atsisakė atlikti uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus, nes jie nepatenka į darbų pagal sutartį apimtį, MB „Laustata“ negali būti laikomas nominuotu rangovu. Dėl to užsakovė nepažeidė papildomo susitarimo 1.5 punkto reikalavimų.

80.       2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė informavo ieškovę, jog atsisako dalies darbų - „Kabelinės konstrukcijos“ darbų ir nurodė ieškovei nevykdyti darbų pagal jos pasiūlymo „Lokalinė sąmata S 005“ skyrių „Kabelinės konstrukcijos“. Sutarties 6.3 punktas nustato, kad užsakovė turi teisę pakeisti ir/arba papildyti darbus tiek, kiek neprieštarauja sutarčiai ir netrukdo jos vykdymui. Sutarties 12.1.2 punktas taip pat nustato šalies teisę atsisakyti darbų dalies. Todėl užsakovė turėjo teisę atsisakyti darbų dalies pagal sutartį. Užsakovei 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakius itin mažos dalies darbų, tokia darbų grupė, remiantis sutartimi, nebelaikytina darbais, patenkančiais į sutarties apimtį, dėl ko užsakovė turėjo teisę laisvai tokiems darbams samdyti kitą rangovą. Sutarties su MB „Laustata“ sudarymas dėl darbų, kurie nebepateko į sutarties apimtį, nesudaro pagrindo laikyti MB „Laustata“ nominuotu rangovu, todėl užsakovė nepažeidė papildomo susitarimo 1.5 punkto nuostatų.

81.       Ieškovė nurodo, kad užsakovė pažeidė papildomo susitarimo 1.5 punktą, paskirdama UAB „Agroinžinerija“ nominuotu rangovu. Sutarties objektas buvo 10 paukštidžių, pagalbinio pastato statybos darbai. Kiekvienoje iš paukštidžių turėjo būti įrengta labai specifinė ir užsakovės poreikiams pritaikyta technologinė įranga (paukščių lesinimo, girdymo, vėdinimo įranga, vidaus dujinio šildymo įranga, su įrangos įrengimu susiję vidaus elektros instancijos įrengimo darbai, toliau - technologinė įranga). Šalys aiškiai susitarė, kad technologinės įrangos montavimas į sutarties apimtį nepatenka, kadangi jos montavimas reikalauja specializacijos.

82.       Techninio projekto dokumentai patvirtina, kad, sudarant sutartį, techninio projekto dokumentacijoje nebuvo numatyta jokių technologinės įrangos įrengimo darbų. Techninio projekto dalyje (duomenys neskelbtini) „Bendroji dalis“ (toliau - TP Bendroji dalis) nurodoma, kad, pavyzdžiui, pašarų bunkeriai yra technologinės įrangos dalis ir nėra projektuojami. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas pasiūlymas su darbų sąmata, kuriame nėra nurodomi kokie nors technologinės įrangos tiekimo ar montavimo darbai, kas aiškiai pagrindžia, kad technologinės įrangos įsigijimas ir montavimas nepateko į darbų pagal sutartį apimtį. Ieškovės ir užsakovės sudaryti paukštidžių darbų fronto priėmimo - perdavimo aktai rodo, kad ieškovė neįsipareigojo atlikti technologinės įrangos darbų ir jie nepateko į darbų pagal sutartį apimtį. Ieškovė perdavė sumontuotas paukštides (tačiau dar ne visiškai užbaigtas) tam, kad užsakovė galėtų perduoti paukštides technologinės įrangos įrengimui kitam rangovui, t.y. ,,Kitos (fermų) paskirties pastato NR.7 perdavimas technologinių įrengimų montavimui‘‘. Bet kokie darbai, susiję su technologinės įrangos įrengimu, nepatenka į darbų pagal sutartį apimtį, todėl užsakovės pasitelkti technologinės įrangos tiekėjai ar rangovai negalėtų būti laikomi nominuotais rangovais sutarties 7 punkto prasme. UAB „Agroinžinerija“ iš viso neatliko jokių darbų pagal šalių sutartį. Su UAB „Agroinžinerija“ 2018-03-30 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš UAB „Agroinžinerija“ buvo įsigyta technologinė įranga, technologinės įrangos įmonė iš viso nemontavo, užsakovė nepaskyrė jos nominuotu rangovu.

83.       Užsakovė ir UAB „Eurovia Lietuva“ 2019-06-06 sudarė statybų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuovažos nuo valstybinio kelio įrengimo darbų, kuri įsipareigojo atlikti nuovažos nuo valstybinio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo darbus. Šie darbai taip pat nepateko į darbų pagal sutartį apimtį, dėl ko šiems darbams atlikti užsakovė galėjo samdyti bet kokį rangovą. Techniniame projekte „Sklypo plano dalis“ (duomenys neskelbtini), įvažos iš pagrindinio kelio įrengimo darbai techniniame projekte numatyti nebuvo. Tokia ieškovės pozicija išdėstyta kitoje Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), minėtoje byloje pateiktame 2020-01-13 lydraštyje ieškovė nurodė, kad nuovažos įrengimą atlikti ir atitinkamai suderinti jos projektinę dokumentaciją turėjo pati užsakovė, tokie darbai nepatenka į darbų pagal sutartį apimtį. Todėl  UAB „Eurovia Lietuva“ nėra nominuotas rangovas pagal sutarties 7 punktą.

84.       Atsakovai nesutinka, kad papildomo susitarimo 1.5 punkte nustatytos sąlygos galimas pažeidimas yra esminis papildomo susitarimo pažeidimas, kuris tariamai sudaro pagrindą jį  nutraukti. Visų pirma papildomo susitarimo 1.5 punkto pažeidimas nebuvo iš viso padarytas, antra, jis negalėtų būti vertinamas kaip esminis. Papildomo susitarimo 1.3 ir 1.4 punktų nuostatos kartu su 1.1 ir 1.2 punktų nuostatomis ir sudaro papildomo susitarimo esmę, o 1.5 punkto nuostata vertintina tik kaip papildoma, neesminė susitarimo sąlyga. Vadovaujantis papildomo susitarimo 1.1 punktu ir 1.2 punktu, šalys susitarė, kad viena kitos atžvilgiu nereikalaus papildomų mokėjimų ar kompensavimų bei dėl šiame susitarime išdėstytų sąlygų sutarties bendra kaina nekis.

85.       Ieškovė nurodė, kad dėl papildomo susitarimo 1.1 ir 1.2 punktais prisiimto įsipareigojimo ji tariamai negavo 207 336,64 Eur pajamų. Tuo tarpu papildomo susitarimo 1.5 punkte nustatyta sąlyga, kad užsakovė neskirs nominuotų rangovų. Kaip nurodė ieškovė, sutarties 7 punkte nustatytų sąlygų dėl nominuotų rangovų esmė yra ieškovės atsakomybės už užsakovės nominuoto rangovo darbus prisiėmimas bei užsakovės įsipareigojimas sumokėti nominuoto rangovo mokestį. Ieškovė nurodė, kad užsakovė tariamai nesumokėjo nominuotų rangovų mokesčio - 7 400 Eur, ši suma yra daugiau nei 20 kartų mažesnė, nei ieškovės nurodyta 207 336,64 Eur suma, kurios ji atsisakė už papildomus darbus pagal papildomą susitarimą. Todėl papildomo susitarimo 1.5 punkte įtvirtinta nuostata objektyviai negalėjo būti ta sąlyga, dėl kurios ieškovė atsisakė 207 336,64 Eur dydžio sumos už papildomus darbus.

86.       Ieškovė neužsimena apie papildomo susitarimo 1.3 ir 1.4 punktų nuostatas ir jų reikšmę. 1.3 punktu užsakovė pritarė ieškovės pasiūlymui pažeminti sąlyginę 0.00 altitudę -0.1 m (iš 82.00 į + 81.90), 1.4 punktu - ieškovės pasiūlymui vykdyti polių įrengimo darbus pagal jos pateiktą polių įrengimo darbo projektą (duomenys neskelbtini). Užsakovės pritarimas šiems ieškovės pasiūlymams lėmė, kad ieškovė turėjo atlikti mažiau darbų ir patyrė mažiau sąnaudų. Iš ieškovės 2018-07-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, nukasus augalinį sluoksnį, paaiškėjo, jog geologiniuose tyrimuose tariamai netinkamai įvertintas vidutinis juodžemio storis - jis bus didesnis, nei numatyta, dėl ko ieškovės paskaičiuoto grunto kiekio nepakanka pakelti sklypą iki projekte numatytos altitudės. Ieškovė nurodė, kad jeigu nebūtų pritarta jos pasiūlymui pažeminti sąlyginę 0.00 altitudę -0.1 m (iš 82.00 į + 81.90), reikėtų atlikti papildomus darbus, kurių sąmata būtų 97 196,72 Eur, todėl ieškovė sutaupė 97 196,72 Eur vertės darbų molio pagrindo įrengimui. Vadovaujantis sutarties 8.2 punktu, darbai aktuojami pagal suderintoje sąmatoje numatytą darbų ir medžiagų kiekį, nepriklausomai nuo faktinės atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų apimties. Jeigu paaiškėja, kad faktinis darbų kiekis yra didesnis nei numatytas sąmatoje, aktuojamas tik sąmatinis kiekis. Ieškovei atlikus daugiau, nei sąmatoje numatyta darbų, ji būtų galėjusi aktuoti  tik už sąmatinį kiekį, o išlaidų už jo nenumatytus darbus nebūtų galėjusi reikalauti.

87.       Papildomo susitarimo 1.4 punktu užsakovė pritarė ieškovės pasiūlymui vykdyti polių įrengimo darbus pagal jos pateiktą polių įrengimo darbo projektą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės išlaidos betono konstrukcijoms sumažėjo ir ji sutaupė 140 165,99 Eur. Vadovaujantis techninio projekto „Statinio konstrukcinėje dalyje“ (duomenys neskelbtini) yra numatyta, kad 1 vištidžių pastato polių įrengimui reikalinga 116,2 kubinių metrų betono 10 vištidžių įrengimui - 1 162 kubinių metrų betono. Vadovaujantis darbo projektu (duomenys neskelbtini), buvo sumažinti betoninių polių diametrai, dėl ko pamažėjo reikalingo betono kiekis 647,14 kubinių metrų. Vadovaujantis ieškovės pasiūlymu, vieno kubinio metro betono kaina yra 216,59 Eur.

88.       Esminis šalių papildomo susitarimo dalykas yra abipusių nuolaidų būdu pasiektas kompromisas dėl papildomų kiekių apmokėjimo ir užsakovės sutikimo su ieškovės techniniais pasiūlymais, dėl kurio ieškovė reikšmingai sutaupė. Ieškovė iš savo pusės papildomo susitarimo 1.1 ir 1.2 punktais padarė galimai 207 336,64 Eur dydžio nuolaidą, užsakovė dėl 1.3 ir 1.4 punktuose duotų sutikimų sudarė sąlygas ieškovei sutaupyti ne mažiau, kaip 237 362,71 Eur sumą. Tuo tarpu papildomo susitarimo 1.5 punktas pagal galimas pasekmes ieškovės pajamoms lyginant su  1.3 ir 1.4 punktų sąlygų pasekmėmis ieškovės pajamoms yra mažai reikšmingas.

89.       CK 6.217 str. 2 d. nurodo, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: (1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; (2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; (3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; (4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; (5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kasacinio teismo praktikoje dėl esminio sutarties pažeidimo nustatymo yra nurodoma, kad, analizuojant CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, be kita ko, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju.

90.       Todėl, net jeigu ir būtų konstatuota, kad užsakovė pažeidė papildomo susitarimo 1.5 punktą, toks pažeidimas neįtakoja papildomo susitarimo esmės. Papildomo susitarimo 1.5 punkto pažeidimo atveju atotrūkis tarp viso papildomo susitarimo pažadėto ir faktinio įvykdymo nebūtų reikšmingas, kadangi esminės papildomo susitarimo sąlygos (1.1 - 1.4 punktai) buvo įvykdytos.

91.       Dėl nuostolių priteisimo ieškovei. Netenkinus reikalavimo dėl papildomo susitarimo nutraukinimo ir 207 336,54 Eur sumos priteisimo, ieškovė prašo priteisti 43 528,09 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė nurodė, kad užsakovė 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsisakė į rangovo apimtį įeinančių darbų grupės ir paskyrė juos atlikti MB „Laustata“. Tačiau civilinės atsakomybės prievolei už padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Atsakovės nuomone nei viena iš užsakovės galimos civilinės atsakomybės sąlygų nėra įrodyta.

92.       Ieškovė įrodinėja, kad užsakovė atliko neteisėtus veiksmus - pagal 2019-01-09 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsisakė į rangovo apimtį įeinančių darbų grupės ir paskyrė juos atlikti MB „Laustata“. Tačiau ieškovė nenurodo ir nepagrindžia, kokiu būdu pasireiškia 2019-01-09 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užsakovė atsisakė dalies darbų, tariamas neteisėtumas ir kokiai sutarties ar įstatymo nuostatai tokie veiksmai prieštarauja. Ieškovės teiginiai, kad egzistavo kokie nors užsakovės neteisėti veiksmai, atsisakant dalies darbų pagal sutartį, yra neįrodyti, nes sutarties 6.3 ir 12.1.2 punktai suteikia teisę užsakovei atsisakyti darbų dalies. 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė informavo ieškovę, jog atsisako dalies darbų - „Kabelinės konstrukcijos“ darbų ir nurodė nevykdyti darbų pagal jos pasiūlymo „Lokalinė sąmata S 005“ skyrius „Kabelinės konstrukcijos“. Sutarties 6.3 punktas suteikia teisę užsakovei pakeisti ir/arba papildyti darbus tiek, kiek neprieštarauja sutarčiai ir netrukdo jos vykdymui. Sutarties 12.1.2 punktas taip pat nustato šalies teisę atsisakyti darbų dalies, todėl užsakovė savo teise pasinaudojo.

93.       Ieškovė teigia, kad dėl tariamai neteisėtų veiksmų patyrė 43 528,09 Eur dydžio nuostolius, kurie pasireiškė negautomis pajamomis. CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Reikalavimams dėl negautų pajamų (negauto grynojo pelno) taikytini bendrieji negautoms pajamoms taikytini kriterijai, numatyti CK 6.249 str. 1 d. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

94.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs , kad įrodinėdamas negautas pajamas, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Todėl ieškovė turi įrodyti ne hipotetinį tokių pajamų dydį, tačiau įrodyti, kad jos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ir jų gavimo galimybė buvo reali, neišvengiama.

95.       Ieškovė nepagrindė, kad turėjo realią galimybę gauti 43 528,09 Eur negautų pajamų. Ieškovė nurodė, kad užsakovė atsisakė darbų, kurių vertė pagal sutartį buvo 128 563,09 Eur, šiems darbams atlikti ji nusamdė subrangovą, kuris tokios pat apimties darbus būtų atlikęs už 77 353,57 Eur. Dėl to ieškovė teigia, kad negavo 43 528,09 Eur pelno. Tačiau ieškovės nurodomos negautos pajamos (grynasis pelnas) akivaizdžiai neatitinka negautų pajamų kriterijų (jų gavimo tikėtinumo, neišvengiamumo ir pan.) vien dėl to, kad užsakovė turėjo aiškiai sutartyje numatytą teisę atsisakyti tam tikrų darbų pagal sutartį dalies ir be jokių neigiamų sau padarinių šiems darbams atlikti pasamdyti kitą rangovą. Vadovaujantis sutarties 2.6 punktu, užsakovė gali atsisakyti dalies darbų, apie tai ieškovei pranešdama raštu. Vadovaujantis sutarties 6.3 punktu, užsakovė turi teisę pakeisti ir/arba papildyti darbus tiek, kiek tai neprieštarauja sutarčiai ir netrukdo jos įvykdymui. Užsakovei atsisakius tam tikrų darbų, sutarties galutinė kaina koreguojama sutarties 12 punkto nustatyta tvarka. Todėl, net jeigu ir tam tikra dalis darbų patenka į darbų pagal sutartį apimtį, užsakovė jų gali atsisakyti, jie nebelaikomi darbais, patenkančias į darbų pagal sutartį apimtį, dėl ko užsakovė tokiems darbams gali samdyti kitus rangovus. Ieškovė jau sudarydama sutartį prisiėmė riziką, kad tokių pajamų negaus, jeigu užsakovė atitinkamų darbų atsisakys.

96.       Ieškovė nurodo, kad, remiantis 2018-05-15 jos komerciniu pasiūlymu, užsakovei atsisakius „Lokalinė sąmata S 005“ skyriaus „Kabelinės konstrukcijos“ 22 - 26 eilutėse nustatytų darbų, ieškovė nevykdė darbų, kurių vertė yra 128 563,09 Eur, minėti darbai turėjo būti atlikti subrangovo AB „Statkorpas“ pagal ieškovės ir subrangovo 2018-08-09 subrangos sutartį. Ieškovė nurodo, kad subrangovo AB „Statkorpas“ pateiktoje sąmatoje tokių pat darbų, kurių atsisakė užsakovė, kaina yra 77 353,57 Eur. Tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina, kad užsakovės atsisakyti darbai ir jų kaina sutampa su darbais, kuriuos turėjo atlikti AB „Statkorpas“. Ieškovė, skaičiuodama savo pasiūlymo sąmatą, naudojosi UAB „Sistela“ lokaline kainų nustatymo sąmata ir joje pateikiamais įkainiais. Darbo kodas leidžia identifikuoti, koks konkretus darbas numatomas atlikti. Tačiau subrangovo AB „Statkorpas“ pateikta sąmata rodo, kad sutampa tik dvi iš keliolikos numatomų atlikti darbų grupių -  sutampa tik darbų grupės Nr. N21-293 bei Nr. N21-293, skiriasi ir darbų apimtys. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pasiūlymo dalies „Lokalinė sąmata S 005“ skyriaus „Kabelinės konstrukcijos“ 22 - 26 eilutėse nustatyti darbai atitinka AB „Statkorpas“ pasiūlymo 5 skyriuje išvardintus darbus. Ieškovė neįrodė, kad 128 563,09 Eur suma ir 77 353,57 Eur yra paskaičiuota už tuos pačius darbus ir tokius pat tokių darbų bei medžiagų kiekius.

97.       Ieškovės pasiūlyme užsakovei bei ieškovės subrangovo AB „Statkorpas“ pasiūlymuose itin reikšmingai skiriasi ir sutampančių darbų įkainiai. Ieškovės pasiūlymo dalies „Lokalinė sąmata S 005“ skyriaus „Kabelinės konstrukcijos“ numatytų darbų „Lovių montavimas ant anksčiau sumontuotų atraminių konstrukcijų“ (kodas (duomenys neskelbtini)) įkainis yra 2 416,48 Eur už 100 m., bendra suma 93 034,33 Eur. Tuo tarpu AB „Statkorpas“ pasiūlymo 5 skyriuje nurodyta darbo metalinių lovių montavimas anksčiau sumontuotų atraminių konstrukcijų (kodas (duomenys neskelbtini)) įkainis yra 385,98 Eur už 100 m., bendra suma 14 474,26 Eur. Vadovaujantis UAB „Sistela“ duomenų bazės informacija, standartinis tokio darbo įkainis už 100 m. yra 465,51 Eur. Tai, kad galimai tos pačios apimties darbų įkainiai skiriasi daugiau nei 6 kartus, rodo, kad pasiūlymų sąmatos ir jose pateikta informacija nėra patikima ir neatspindi realios konkrečių darbų kainos. Todėl nėra jokio pagrindo, nustatinėjant galimai ieškovės negautas pajamas, remtis skirtingų darbų įkainiais, nurodytais ieškovės ir AB „Statkorpas“ pasiūlymuose, be to, vadovaujantis sutarties 2.4.5 punktu, ieškovės pasiūlymas yra paskutinis sutarties dokumentas pagal jo galiojimo prioritetą. Sutartis yra galutinės kainos sutartis, dėl ko pasiūlymas ir jame nurodyti įkainiai ir kiekiai yra fakultatyvi informacija ir neturi didelės teisinės reikšmės – užsakovei aktuali yra bendra galutinė statybų kaina, o rangovai, pateikdami galutinę kainą, gali manipuliuoti tam tikrais įkainiais. Todėl minėti  dokumentai neleidžia konstatuoti, kad ieškovė patyrė 43 528,09 Eur dydžio žalą.

98.       Ieškovės nurodomas tariamai negautas pelnas, kuris skaičiuojamas kaip užsakovės atsisakytų darbų įkainio ieškovės pasiūlyme (128 563,09 Eur) ir subrangovo AB „Statkorpas“ pasiūlyme nurodytų darbų įkainio (už 77 353,57 Eur) skirtumas, įvertinus galimai mokėtiną pelno mokestį, neatitinka CK 6.249 str. žalos negautų pajamų formą sąlygų. Neįrodžius žalos fakto pagal CK 6.249 str., ieškovės skaičiavimai vertintini tik kaip hipotetiniai ir ryšio su realiomis bylos aplinkybėmis neturintys duomenys, be to, nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas.?

99.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Skaičiuojant negautas pajamas, paprastai vadovaujamasi grynojo pelno maržos rodikliu, t. y. negautos pajamos kaip grynasis pelnas skaičiuojamos dauginant negautas pajamas iš nukentėjusiojo asmens grynojo pelno rodiklio. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs , kad negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to, apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas. Toks skaičiavimo būdas leidžia įvertinti tikslų grynojo pelno dydį, kadangi grynasis pelnas skaičiuotinas įvertinus visas įmonės pajamas ir visas išlaidas bendrai, neizoliuojant tam tikrų pajamų ir išlaidų nuo bendrų įmonės rezultatų.

100.       Tuo tarpu ieškovė savo reikalavimą priteisti 43 528,09 Eur dydžio nuostolius negautų pajamų forma grindžia kainos, kurią ji turėjo gauti už labai nežymią dalį darbų pagal sutartį, ir kainos, kurią už tokius darbus ji būtų sumokėjusi subrangovui AB „Statkorpas‘‘, skirtumu, kuris yra automatiškai laikytinas grynuoju pelnu. Tačiau ieškovės nurodomas sumų skirtumas galimai (net jeigu ir būtų įrodytas) atsiradęs dėl labai mažos darbų dalies pagal sutartį negali būti vertinamas atskirai nuo visos sutarties rezultatų ir jos pelningumo/nuostolių ir nuo visų ieškovės finansinių rezultatų apskritai. Vertinant grynąjį pelną kaip negautų pajamų apskaičiavimo pagrindą, visų pirma, vertinami įmonės bendri metiniai finansiniai rezultatai ir nustatoma apskritai, ar įmonė turėjo pelno. Net jeigu ir ieškovė tikėjosi, kad persamdydamas subrangovą kabelinių komunikacijų darbams atlikti, už kabelinių komunikacijų darbus iš užsakovės gaus didesnę sumą, nei sumokės subrangovui, toks sumų skirtumas (net jeigu ir būtų pagrįstas) nereiškia, kad bendrai sutarties ir ieškovės konkretaus periodo visa veikla apskritai yra pelninga. Ieškovė neįrodė, kad patyrė žalą negautų pajamų forma, o taip pat nepagrindė jos dydžio.

101.       CK 6.247 str. nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Būtina nustatyti, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Ieškovė neįrodė nei užsakovės neteisėtų veiksmų, nei žalos fakto ir dydžio. Nesant šių dviejų civilinės atsakomybės sąlygų, neegzistuoja ir šiomis sąlygomis tiesiogiai susijusi kita civilinės atsakomybės sąlyga - priežastinis ryšys.

102.       Ieškovė reikalavimą dėl 43 528,09 Eur dydžio žalos atlyginimo reiškia abiem atsakovėms solidariai. Vadovaujantis 2018-07-16 papildomo susitarimo 1.6 punktu, viena atsakovė laidavo už kitos atsakovės prievoles ieškovei, kylančias iš sutarties. Jeigu užsakovė pažeis sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, ieškovei raštu pareikalavus, atsakovė UAB ,,Šilų ūkis‘‘ privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sumokėti ieškovei pradelstas skolas, t.y. atsakovė laidavo už atsakovę tik dėl mokėjimo prievolių, kylančių tiesiogiai iš sutarties, o ne už galimas prievoles dėl žalos atlyginimo. CK 6.6 str. 1 d. taip pat nustato, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Todėl žala galėtų būti priteisiama tik iš užsakovės.

103.       Dėl reikalavimo dėl papildomų darbų. Ieškovė iš atsakovių solidariai prašo priteisti 21 059,18 Eur (be PVM) sumą bei delspinigius už tariamai tokius papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Ieškovės reikalavimas dėl 2 710,17 Eur už signalizacijos kartotuvų įrengimą yra nepagrįstas. Gaisro signalizacijos kartotuvai buvo sutartyje numatyti darbai (nėra papildomi darbai), o dėl jų apmokėjimo nebuvo pasiektas joks susitarimas. Vadovaujantis sutarties 2.4. punktu, sutarties dokumentai (pagal jų veikimo prioritetus) yra: (1) sutartis; (2) techninio ir darbo projektų dalys; (3) specialiosios techninės specifikacijos ir darbų kiekių patikslinimas; (4) darbų kalendorinis grafikas; (5) rangovo pasiūlymas. Sutarties 6.1 punktas nustato, jog ieškovė privalo atlikti darbus pagal technines specifikacijas, techninio bei darbo projektų brėžinius ir darbų aprašymus, įskaitant visas su tuo susijusias pareigas, teises ir rizikas. Vadovaujantis sutarties 22 punktu, jos pasirašymo metu sutarties neatskiriama dalimi laikomi sutarties priedai: techninis projektas, rangovo pasiūlymas. Vadovaujantis sutarties 6.1 punktu, rangovas privalėjo atlikti darbus pagal techninį projektą, darbo projektą.

104.       Kaip matyti iš sutarties 1 priedo - techninio projekto - aprašo, sutarties sudarymo metu rangovui buvo pateiktos visos techninio projekto dalys, įskaitant, bet neapsiribojant, bendrąja dalimi ir gaisrinės signalizacijos dalimi. Vadovaujantis sutarties 3.1 punktu, ieškovė patvirtino, kad sutarties kaina nustatyta pagal ieškovės pasiūlymą, kuris buvo parengtas pagal jai pateiktą techninę dokumentaciją, įskaitant techninį projektą. Sutarties 3.4 punktas nustato, kad rangovas prisiima visą riziką dėl faktiškai reikalingų atlikti darbų ar jų kiekio bei riziką dėl šių darbų išlaidų dydžio teisingo įvertinimo. Sutarties 10.5 punktu rangovas patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo gavo darbams pradėti būtinus dokumentus - techninio projekto kopiją ar skaitmeninę laikmeną, su kuriais jis išsamiai kaip profesionalas susipažino ir jokių klausimų ar neaiškumų dėl jų neturi. Sutarties 5.1.4. punktas taip pat nustato, kad rangovas gerai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį pagal techninį projektą, darbų dokumentus bei kitus rangovui pateiktus duomenis, statybos objekto fizinius matmenis ir būklę, numatė ir įvertino visus sudėtinius darbus, medžiagas, įrangą, priemones, paslaugas ir kitus įsipareigojimus, o taip pat visus kaštus, būtinus darbams atlikti. Sutarties nuostatos aiškiai patvirtino, kad tie darbai, kurie patenka į techninį projektą, yra laikytini darbais pagal sutartį ir negali būti laikomi papildomais darbais, ieškovė techninio projekto dokumentaciją gavo ir ją įvertino bei pagal ją parengė pasiūlymą.

105.       Kaip matyti iš techninio projekto dalių, su kuriomis ieškovė galėjo susipažinti dar iki sutarties sudarymo, ir kurios, kaip patvirtino ieškovė pasirašydama sutartį, buvo perduotos rangovui iki sutarties sudarymo, techniniame projekte buvo numatyti signalizacijos kartotuvų įrengimo darbai. Šie darbai numatyti dvejose techninio projekto dalyse: (1) TP Bendrojoje dalyje ; ir (2) (duomenys neskelbtini) „Gaisrinės signalizacijos dalis (toliau - TP Gaisrinės signalizacijos dalis). Techninio projekto bendrosios dalies 134 lape nurodoma, kad Gaisrinei signalizacijai pastatuose numatoma įrengti 11 kontrolinių įrenginių C1 ,...,11. Projektuojamoje sistemoje kontroliniai įrenginiai C(n) gali atlikti ir kartotuvo funkcijas, t.y. matyti kitų prie tinklo prijungtų kontrolinių įrenginių būklę ir signalus, taip užtikrinant signalų perdavimą budinčiam personalui. TP Gaisrinės signalizacijos dalies aiškinamojo rašto 1.5 skyriuje taip pat yra numatyta, kad gaisrinei signalizacijai pastatuose numatoma įrengti 11 kontrolinių įrenginių C1,...,11. Projektuojamoje sistemoje kontroliniai įrenginiai C(n) gali atlikti ir kartotuvo funkcijas, t.y. matyti kitų prie tinklo prijungtų kontrolinių įrenginių būklę ir signalus, taip užtikrinant signalų perdavimą budinčiam personalui.

106.       Be to, techninio projekto Gaisrinės signalizacijos Techninės specifikacijos 1.8 skyrius yra išimtinai skirtas kontrolinių įrenginių kartotuvo specifikacijai aprašyti. Joje nurodoma: Tai įrenginys skirtas priimti ir perduoti signalus iš/į nutolusius gaisrinės signalizacijos kontrolinius įrenginius. Kontrolinio įrenginio veikimas paremtas mikroprocesorine baze. Nutolusios gaisrinės centralės prie įrenginio prijungiamos naudojant magistralinį RS485 protokolą (ar jo analogą, tikslinama pagal gamintojo tipą). Prie įrenginio galima prijungti ne mažiau kaip 15 nutolusių gaisrinės signalizacijos kontrolinių įrenginių. Signalai atvaizduojami įrenginio valdymo panelėje (ekrane). Įrenginys turi turėti aliarminius išėjimus, skirtus sirenoms, skambučiams, blykstėms, gaisro aliarmo signalų ir gedimų perdavimui kitoms inžinerinėms sistemoms. Bendruoju atveju kontrolinis įrenginys turi ne mažiau kaip 1 kontroliuojamą išėjimą gaisro atveju, ne mažiau kaip 1 relinį išėjimą gaisro atveju ir ne mažiau kaip 1 išėjimą gedimo atveju. Komplekte su RS485 moduliu kontrolinių įrenginių sujungimui į bendrą sistemą (RS485 modulis atskirai nespecifikuojamas). Komplekte su integruotu garsiniu signalizatoriumi. Valdymas užtikrinamas valdymo panelėje esančiais funkciniais mygtukais. Komplekte su tvirtinimo elementais. Techniniai duomenys: Prijungiamų įrenginių prie kartotuvo skaičius ne mažiau 15; Skyrius dvejoms 12V baterijoms; Maitinimo įtampa 220V, 50Hz; Darbo temperatūra ne prastesnių parametrų kaip -5 ~ +40°C; Santykinis aplinkos drėgnumas ne mažesnis kaip 93%. Standartas LST EN54. Korpuso apsaugos klasė ne mažesne kaip IP40. CE ženklinimas. Įrenginio techninės specifikacijos gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto gamintojo techninių nurodymų, tačiau bet kokiu atveju techniniai parametrai ir specifikacijos turi užtikrinti įrenginio kokybišką ir ilgaamžį veikimą, bei atitiktį galiojantiems norminiams dokumentams bei standartams. Gaisrinės signalizacijos 25 lape pateikti ir signalizacijos kartotuvų įrengimo brėžiniai.

107.       Signalizacijos kartotuvų darbai buvo numatyti net dvejose iš techninio projekto dalių ir pateko į darbų pagal sutartį apimtį. Papildomais darbais laikytini tie darbai, kurie nėra numatyti sutartyje. Sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad papildomi darbai yra tie darbai, kurių sutarties sudarymo metu rangovas nenumatė ir negalėjo numatyti, t.y. kurie nenumatyti sutartyje ir sutarties sudarymo metu parengtuose dokumentuose, kurie šalių susitarimu laikytini sutarties dalimi, įskaitant ir techninį projektą. Signalizacijos kartotuvų darbai buvo numatyti techniniame projekte, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šie darbai buvo papildomi. Ieškovė nurodo, kad užsakovė tariamai pritarė, kad gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimo darbai yra papildomi darbai. Tačiau 2019-08-28 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė nurodė nesutinkanti, kad signalizacijos kartotuvų darbai yra papildomi darbai ir nurodė techninius tokios pozicijos argumentus. 

108.       Ieškovė prašo priteisti 3 447,93 Eur už neva papildomus metalo konstrukcijų montavimo darbus - vartų konstrukcijos papildomam sutvirtinimui, nes tokie darbai nebuvo numatyti techniniame ar darbo projekte. Ieškovė nurodo, kad papildomas metalo konstrukcijas, reikalingas vartų montavimui, sudaro 0.8 tonos metalo, kurios neva nebuvo įtrauktos į techninį projektą. 2019-08-28 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė pateikė savo poziciją, jog ji nėra atsakinga už papildomą metalo svorį, kaip tai numatyta sutarties 8.2 punkte.

109.       Ieškovė nurodo, kad tariamai buvo padaryta techninio projekto klaida, tačiau savo ieškinyje nenurodo ir nepagrindžia, kokia konkrečiai klaida tariamai buvo padaryta techniniame projekte ir kokią galimą reikšmę tokia klaida turi. Sutarties 10.5 punktu rangovas patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo gavo darbams pradėti būtinus dokumentus - techninio projekto kopiją ar skaitmeninę laikmeną, su kuriais jis išsamiai kaip profesionalas susipažino ir jokių klausimų ar neaiškumų dėl jų neturi. Sutarties 5.1.4. punktas taip pat nustato, kad rangovas gerai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį pagal techninį projektą, darbų dokumentus bei kitus rangovui pateiktus duomenis, statybos objekto fizinius matmenis ir būklę, numatė ir įvertino visus sudėtinius darbus, medžiagas, įrangą, priemones, paslaugas ir kitus įsipareigojimus, o taip pat visus kaštus, būtinus darbams atlikti. Ieškovė, sudarydama sutartį, patvirtino, kad jai yra suprantami ir aiškūs visi techninio projekto sprendiniai ir dėl metalų kiekio ir poreikio nekėlė jokių klausimų. Ieškovė, kaip profesionalus rangovas, sudarydama sutartį prisiėmė visą riziką, susijusią su techninio projekto ir jo sprendinių tinkamu įvertinimu, reikalingų darbų ir medžiagų kiekių apskaičiavimu. Tinkamas metalo kiekio, kaip ir bet kokios kitos statyboms naudotos medžiagos, ar darbų paskaičiavimas yra ieškovės rizika, už kurią užsakovė neatsako.

110.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad papildomo svorio metalo konstrukcijos buvo būtinos sumontuoti vartus. Paukštidžių ir pagalbinių pastatų vartų konstrukcijos buvo aiškiai numatytos techniniame projekte: techninio projekto Bendrosios dalies „Projektuojami pastatai“ dalyje nurodoma, kad pagrindinis patekimas ir techninio/technologinio aptarnavimo pakeliami vartai į visas paukštides suprojektuoti paukštidžių trumpuosiuose fasaduose; Bendrosios dalies techninėje specifikacijoje, dalyje „Pastato konstrukcijų pagrindiniai elementai“ numatyta, kad bus montuojami metaliniai fasadiniai langų, durų, vartų rėmai, vamzdinių 80x80x4, 100x100x4 ir 120x80x4 profiliuočių skerspjūvio. Sutarties 2.7 punktas nustato, kad užsakovė privalo apmokėti darbus papildomai, kai ieškovė atlieka tuos darbus, kurių sutarties sudarymo metu rangovas nenumatė ir negalėjo numatyti. Sutarties 3.4 punktas nustato, kad rangovas prisiima visą riziką dėl faktiškai reikalingų atlikti darbų ar jų kiekio bei riziką dėl šių darbų išlaidų dydžio teisingo įvertinimo. Kadangi vartų ir jų konstrukcijų montavimas buvo numatytas techniniame projekte, užsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė galimai netinkamai apskaičiavo reikalingą metalo kiekį.

111.       Sutarties 8.2 punktas aiškiai numato, kad darbai aktuojami pagal suderintoje sąmatoje numatytų darbų ir medžiagų kiekį, nepriklausomai nuo faktinės atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų apimties. Jeigu paaiškėja, kad faktinis darbų kiekis yra didesnis nei numatyta sąmatoje, aktuojamas tik sąmatinis kiekis. Jeigu objekto statybos eigoje dėl darbo projekto pakeitimų keistųsi darbų kiekiai/medžiagos, nurodyti rangovo pasiūlyme, tokiu atveju aktuojami faktiškai atliktų darbų kiekiai nekeičiant sąmatoje nurodytos sumos. Šiuo atveju nebuvo keičiami darbo projekto sprendiniai, dėl ko nebuvo jokio pagrindo traktuoti papildomą metalų kiekį vartų tvirtinimui kaip papildomus darbus. 

112.       Nepagrįsti ir nelogiški ieškovės argumentai, kad sutartis buvo rengta užsakovės, dėl ko visos jos neaiškios sąlygos turi būti aiškinamos jos nenaudai. Ieškovė apskritai nenurodo, kokios sutarties nuostatos tariamai yra neaiškios tokia apimtimi, kad jas reikėtų interpretuoti būtent užsakovės nenaudai. Ieškovė yra patyrusi ir profesionali rangovė, jos interneto tinklapyje nurodyta, kad įmonė įkurta 2007 metais ir statybų ranga užsiima daugiau nei 10 metų, todėl turi pakankamai patirties sudarant rangos sutartis. Sutarties projektas jai buvo persiųstas 2017-09-19, sutartis sudaryta tik 2018-05-23. Ieškovė pati nurodo turinti didelę patirtį statybų versle, turėjo daugiau nei 7 mėnesius išsiaiškinti sutarties nuostatų turinį ir dėl jų derėtis, jeigu nuostatos atrodė neaiškios ar kaip nors kitaip neatitiko jos interesų.

113.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 577,73 Eur sumą už papildomus elektrotechnikos darbus, sumontuojant šviestuvus paukštidžių valdymo patalpoje, kurie tariamai nebuvo numatyti sutartyje. Techninio projekto Bendrosios dalies Elektrotechninės dalies 2.1 skyriuje nurodoma, kad paukštidės patalpos apšvietimui numatomi specialūs 24v LED šviestuvai, valdomi ir maitinami iš apšvietimo valdymo spintos operatoriaus patalpoje. Ieškovės pasiūlyme yra nurodyta, kad paukštidžių vidaus šviestuvai nevertinti. Tačiau pasiūlyme nėra nurodyta, kad paukštidžių valdymo patalpos atveju šviestuvai taip pat nevertinti, vadinasi pasiūlymas jį apėmė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad paukštidėse yra tik viena paukštidžių patalpa, neįskaitant paukštidžių valdymo patalpos. Iš techninio projekto „Elektrotechninės dalies“ (duomenys neskelbtini)  (Elektrotechninė dalis) medžiagoje pateiktų brėžinių matyti, kad paukštidžių valdymo patalpa yra atskira nuo paukštidės patalpa. Elektrotechninės dalies 45 puslapyje pateiktame brėžinyje aiškiai išskiriama paukštidžių valdymo patalpa. Todėl šviestuvų įrengimas šiose patalpose pateko į darbų pagal sutartį apimtį ir todėl tokie darbai negalėjo būti laikomi papildomais darbais pagal sutartį.

114.       Ieškovė prašo priteisti 7 400,00 Eur dydžio rangos mokestį už užsakovės nominuotus rangovus sutarties 7.3 punkto pagrindu. Ieškovas įrodinėja, kad užsakovė paskyrė tokius nominuotus rangovus pagal sutartį: MB „Laustata“, UAB „Agroinžinerija“ ir UAB „Eurovia Lietuva“. Tačiau toks ieškovės reikalavimas prieštarauja kitiems jos reikalavimams šioje byloje. Ieškovė reikalauja nutraukti papildomo susitarimo 1 dalį, tačiau laikosi pozicijos, kad jo 1.5 punktas, kuris pakeičia sutarties 7 punkto reglamentavimą ir iš viso panaikina nominuoto rangovo paskyrimo galimybę, lieka galioti. Tokiu atveju, nesant galimybės vadovautis sutarties 7 punkto nuostatomis, ieškovės reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, kaip buvo nurodyta,  MB „Laustata“, UAB „Agroinžinerija“ ir UAB „Eurovia Lietuva“ nelaikytini nominuotais rangovais sutarties 7 punkto prasme, kadangi šios minėtos įmonės atliko darbus (teikė įrengimus), kurie nepateko į darbų pagal sutartį apimtį, t.y. nebuvo nominuoti rangovai, dėl ko nėra jokio pagrindo ieškovei mokėti nominuotų rangovų mokestį pagal sutarties 7.3 punktą.

115.       Ieškovė prašo solidariai iš atsakovių priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokio dydžio palūkanos grindžiamos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis Įstatymo 1 str. 3 d. 3 p., Įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl papildomo susitarimo nutraukimo ir 207 336,54 Eur sumos grąžinimo savo esme yra reikalavimas dėl restitucijos taikymo, o 43 528,09 Eur dydžio reikalavimas reiškiamas dėl nuostolių atlyginimo, šiems reikalavimams Įstatymas negali būti taikomas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.  

114.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-05-23 ieškovė UAB „Agentus" ir atsakovė UAB „Joniškio grūdai" sudarė statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti paukštyno statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Joniškio grūdai" įsipareigojo priimti rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti (sutarties 1.1, 8.1, 14.1.4 punktai). Objekto statybos darbai apėmė 10 fermų, pagalbinio ūkio pastato, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos (įrengimo) darbus. Bendra sutarties kaina 4 815 000,00 Eur be PVM, kuri atitinka ieškovės 2018-05-15 pateikto komercinio pasiūlymo kainą. 2018-09-07 ieškovė ir užsakovė pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos darbų sutarties.

115.                      2018-07-16 tarp ieškovės, atsakovės UAB „Joniškio grūdai" ir atsakovės UAB „Šilų ūkis" (ši įmonė yra UAB ,,Joniškio grūdai" įsteigta dukterinė įmonė) buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo UAB „Joniškio grūdai" perleido UAB „Šilų ūkis" visas iš sutarties kylančias teises ir pareigas. To paties susitarimo 7 punktu UAB „Joniškio grūdai" laidavo ieškovei už UAB „Šilų ūkis" prievoles, kylančias iš sutarties ir susitarimo. Susitarta, kad atsakovei UAB „Šilų ūkis" pažeidus sutartyje numatytas mokėjimo prievoles, ieškovei raštu pareikalavus, atsakovė UAB „Joniškio grūdai" privalės ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sumokėti ieškovei pradelstas skolas.  Pagal sutartį ir sutarimą objekte vykdant statybos darbus ieškovė yra rangovė, atsakovė UAB „Šilų ūkis“ yra užsakovė, o UAB „Joniškio grūdai“ yra laiduotoja.

116.                      2019 m. kovo 19 d. ieškovės UAB ,,Agentus‘‘ ir atsakovė UAB ,,Šilų ūkis‘‘ pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad ieškovė pilnai atliko visus numatytus I etapo darbus už 2 306 285,31 Eur su PVM ir perdavė užsakovei UAB ,,Šilų ūkis‘‘. Ieškovė pateikė užsakovei privalomojo garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini).  

117.                      2019 m. birželio 17 d. faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis R. S. konstatavo, kad statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), vyksta statybos darbai. UAB ,,Joniškio grūdai‘‘ atstovas G. U. nurodė, kad fermose Nr. 5,6,9,10 yra auginami viščiukai, taip pat informavo, kad 2019-06-10 viščiukais turi būti užpildytos ir fermos Nr. 7.8. Iš atsakovių pateiktų duomenų į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dalis paukštidžių pradėtos eksploatuoti 2019-04-08, visos eksploatuojamos vėliausiai nuo 2019-07-31.

118.                      2019-07-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pranešė užsakovei, kad įvykdė visus II etapo darbus pagal 2018-05-23 statybos rangos sutartį, pateikė užsakovei baigiamąjį darbų priėmimo – perdavimo aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 14, PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos dokumentaciją. 2019-08-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pranešė užsakovei, kad, užsakovei nepasirašius darbų priėmimo - perdavimo akto pagal statybos rangos sutarties 8.1 punktą, praėjus 5 dienoms nuo 2019-07-19, laikoma, kad darbai buvo perduoti pagal vienašalę baigiamąją darbų priėmimo-perdavimo pažymą, darbų užbaigimo data laikoma 2019-07-19. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2019-12-12 raštas patvirtina, kad garantinis raštas ieškovei neišduotas, nes darbų priėmimo perdavimo aktas turi būti pavirtintas abiejų sutarties šalių parašais. 2018-08-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į užsakovę, reikalaudama sumokėti 207 336,54 Eur už papildomus darbus. 2019-08-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė pateikė ieškovei apžiūrėtų darbų neatitikimo aktą, kuriame nurodyta, kad statybos objekto teritorijoje yra nesudygusi veja, vejų plotuose yra piktžolių.

119.                      2019-09-27 papildomu susitarimu Nr. 3 prie statybos rangos sutarties ieškovė ir užsakovė susitarė pakeisti bendrą sutarties 3.1 punkte nurodytą kainą, nustatant, kad bendra sutarties kaina yra 4 714 396,68 Eur be PVM. Į šią kainą nėra įtraukti papildomi darbai, nurodyti ieškovės pažymose apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 14 II dalyje ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 15. Ginčas dėl šių papildomų darbų apmokėjimo bus sprendžiamas teismine tvarka. Teismo pripažintų papildomų darbų verte didės sutarties bendra kaina. Šio papildomo susitarimo sudarymas neapriboja ieškovės teisės teismine tvarka reikalauti priteisti skolą už papildomus darbus.

120.                      2019-10-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į užsakovę dėl II etapo statybos darbų užbaigimo procedūrų inicijavimo, sulaikytų sumų sumokėjimo, skolos už papildomus darbus.

121.                      2019-12-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas nurodė, kad UAB ,,Šilų ūkis‘‘ prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą 2 paukštidėms pateikė 2019-04-05, prašymo išduoti statybos užbaigimo akto likusioms pastatytoms paukštidėms nepateikė.

122.                      Iš sulaikytų sumų pagal statybos darbų sutartį suvestinių matyti, kad už I etape atliktus ieškovės darbus užsakovės sulaikyta suma sudaro 56 086,12 Eur, už II etape atliktus darbus – 84 251,27 Eur.

123.                      Ieškovė UAB ,,Agentus‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių solidariai sulaikytas sumas pagal statybos rangos sutartį, skolą už papildomus darbus, taip pat nutraukti dalį papildomo susitarimo Nr. 1, ieškinį šioje dalyje patenkinus, priteisti arba skolą už papildomus darbus, arba nuostolių atlyginimą, priteisti procesines palūkanas. Atsakovės UAB ,,Joniškio grūdai‘‘ ir UAB ,,Šilų ūkis‘‘ su ieškovės reikalavimais nesutinka.

Dėl sulaikytų sumų priteisimo

124.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių sulaikytas sumas - už I etape atliktus ieškovės darbus užsakovės sulaikyta suma sudaro 56 086,12 Eur, už II etape atliktus darbus – 84 251,27 Eur. Ieškovė nurodė, kad ieškovė yra visiškai užbaigusi statybos rangos darbus pagal sudarytą šalių sutartį, užsakovė naudojasi statybos rezultatu – eksploatuoja paukštides, savo pažeistas teises gina kitose civilinėse bylose, užsakovė nenurodė, kokių reikalavimų neatitinka vejos įrengimo darbai. Atsakovės nurodė, kad sutarties 11.2 punktas nustato, jog užsakovė nuo kiekvieno atliktų darbų sumos sulaiko 3 procentus sumos be PVM. Sulaikyta suma ieškovei išmokama (1) baigus visus sutartyje numatytus darbus, (2) pašalinus defektus bei (3) šalims pasirašius galutinę darbų priėmimo - perdavimo pažymą. Sutarties 11.5 nustato, kad užsakovė atlieka galutinį atsiskaitymą su ieškove, atlikus visus sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir defektų, nustatytų priimant darbus, pašalinimą per 30 kalendorinių dienų po galutinės darbų priėmimo - perdavimo pažymos patvirtinimo. Atsakovės teigimu, nei vienas iš sutarties 11.2 punktų šiuo metu nėra įvykdytas. Veja pasėta netinkamai, jos defektai neištaisyti, nepasirašyta galutinė priėmimo – perdavimo pažyma, nebaigtos nagrinėti dvi civilinės bylos, kuriose ginčas kilęs pagal 2018-05-23 tarp šalių sudarytą sutartį ir dėl to paties statybos objekto.

125.                      Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu sutarties šalių teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos.

126.                       Nagrinėjamo atveju šalys sudarytoje statybos rangos sutartyje susitarė dėl „sulaikymo“ sąlygos. Susitarimas dėl šios sąlygos – tai susitarimas, kuriuo statybos subrangos sutarties šalys 3 proc. užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susieja su tam tikrų veiksmų atlikimu – galutinės darbų priėmimo - perdavimo pažymos pasirašymu. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Toks susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl jų buvo galima sutartyje susitarti, todėl sutarties šalims jis yra privalomas (CK 6.189 straipsnis 1 dalis).

127.                       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad susitarimo dėl ,,sulaikymo‘‘ sąlygos negalima laikyti sąlyginiu sandoriu. Tokie užtikrinamojo pobūdžio susitarimai nuo sąlyginių sandorių skiriasi savo tikslais. Sąlyginių sandorių atveju aplinkybei neįvykus teisės ir pareigos šalims neatsiranda, kai sąlyga buvo atidedamoji (CK 1.66 straipsnio 2 dalis), arba jos pasibaigia, kai sąlyga buvo naikinamoji (CK 1.66 straipsnio 3 dalis). Šalims susitarus dėl sąlyginio sandorio (prievolės) ir sąlygai neatsiradus (neatlikus sutartyje numatytų veiksmų) mokėjimo prievolė apskritai neatsirado. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes.

128.                       Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju.

129.                       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutarties sąlyga, su kuria siejama atsakovės galutinio atsiskaitymo su ieškove pagal sutartį pareiga, neįvykdyta – nėra pasirašyta darbų priėmimo - perdavimo pažyma. Pripažįstant galutinio atliktų darbų akto svarbą tinkamo rangos sutarties įvykdymo ir atitinkamai pareigos atsiskaityti už atliktus darbus atsiradimui konstatuoti, taip pat tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją vertinant formaliuoju aspektu, tektų pripažinti, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, o atsakovė neturi pareigos galutinai atsiskaityti už darbus, atliktus pagal jų sudarytą statybos rangos sutartį.

130.                       Tačiau, kaip jau buvo minėta, šalių sutartyje numatyta ,,sulaikymo teisė‘‘ yra prievolių užtikrinimo būdas, o ne sąlyginis sandoris. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartines prievoles įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievoliniu santykiu specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindines prievoles. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutines (akcesorines) prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

131.                       Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra įvykdyta. Atsakovė kaip vienintelę priežastį, dėl ko atsisako pasirašyti tiek baigiamąjį aktą, tiek galutinę pažymą ir priduoti objektą, nurodo netinkamus vejos užsėjimo darbus, kitų defektų nenurodė. Tačiau atsakovės nenurodė, kad statybos objekte būtų likę pagal šalių sutartį neatliktų ar neužbaigtų darbų, neginčija, kad statybos objektas faktiškai yra naudojamas. Iš atsakovių pateiktų duomenų į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dalis paukštidžių pradėtos eksploatuoti 2019-04-08, visos eksploatuojamos vėliausiai nuo 2019-07-31.

132.                      Iš bylos duomenų matyti, kad užsakovė nepasirašė II etapo baigiamojo akto, iš 2019-12-16 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, matyti, kad UAB ,,Šilų ūkis‘‘ prašymo išduoti statybos užbaigimo akto likusioms pastatytoms paukštidėms nepateikė. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad vejos užsėjimo darbus atliko tinkamai. Tačiau teismas pažymi, kad ginčas dėl vejos užsėjimo kokybės tarp šalių yra išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2020 m. vasario 19 d. priimtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas šios bylos nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs. Todėl šioje byloje teismas, įvertindamas ieškovės argumentus dėl vejos užsėjimo darbų kokybės, dėl šio ginčo išsprendimo pasisakytų antrą kartą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas šioje byloje ginčo dėl atliktų vejos užsėjimo darbų kokybės nesprendžia.

133.                       Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai ieškovė, įvykdžiusi pagrindinę prievolę, negali gauti apmokėjimo dėl užsakovės neveikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis rangos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2007). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog įvykdė savo prievolę – atliko statybos rangos darbus, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove ir sumokėti sulaikytą sumą pagal rangos sutartį. Ieškovei įvykdžius savo pagrindinę prievolę, pasibaigė ir papildoma prievolė dėl atsiskaitymo sulaikymo, numatyta šalių sutartyje. 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

134.                      Atsakovės teigia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių sulaikytas sumas yra nesavalaikis, nes šiuo metu teismo sprendimai, priimti civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami kiti ginčai, kilę iš šios šalių sudarytos rangos sutarties, nėra įsiteisėję, jų sprendimai turi reikšmės II etapo baigiamojo akto ir galutinės pažymos pasirašymui.

135.                      Iš LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2020 m. vasario 19 d. Šaulių apygardos galutiniu sprendimu yra paliktas galioti preliminarus teismo sprendimas. Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 69 333,21 Eur skolą už 2019 metų liepos mėnesį atliktis darbus, 97,07 Eur delspinigių, 8 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės šioje byloje yra pareiškusios priešieškinį ieškovei dėl 71 072,87 Eur kainos sumažinimo, nes vejos užsėjimo darbų trūkumai sudaro 11 651,41 Eur, 59 376,46 Eur sudaro nuostoliai dėl ieškovės neatliktų uždujinimo signalizacijos darbų, kuriuos privalėjo atlikti pagal sutartį ieškovė, tačiau atsisakė atlikti. 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, atsakovių – atmesti, teismo sprendimas bylos nagrinėjimo metu neįsiteisėjęs.

136.                      Iš LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovė prašė priteisti 273 561,88 Eur skolą už 2019 metų birželio mėnesį atliktus darbus, 1 696,08 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės šioje byloje yra pareiškusios priešieškinį dėl 299 100,00 Eur netesybų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, atsakovių – atmesti, teismo sprendimas bylos nagrinėjimo metu neįsiteisėjęs.

137.                      Byloje nėra ginčo, kad darbai statybos objekte yra baigti, iš esmės atsakovės reiškia pretenzijas dėl netinkamai atliktų vejos užsėjimo darbų ir dėl to, kad ieškovė šiuo metu yra neištaisiusi šių defektų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai rangovas jau nevykdo savo prievolių, užsakovas savo interesams ginti gali taikyti kitą priemonę – sutarties vykdymo sustabdymą. Šis teisių gynimo būdas reglamentuojamas CK 6.207 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta: „Kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.“ Nurodytu teisių gynimo būdu šalys privalo naudotis protingai ir sąžiningai (CK 6.207 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

138.                      Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir šalių veiksmai atitinka CK 6.207 straipsnio nuostatas – viena šalis atsisako vykdyti sutartinę prievolę kitai šaliai dėl to, kad ši neįvykdė savo prievolės, kylančios iš rangos sutarties. Užsakovė, nevykdydama prievolės sumokėti visą rangos sutartyje nustatytą kainą rangovui, iš pradžių rėmėsi šalių sutartu teisės „sulaikymo“ pagrindu, o vėliau faktiškai įgyvendino CK 6.207 straipsnyje reglamentuojamą teisę sustabdyti sutarties vykdymą – nesumokėjo ieškovei už 2019 metų birželio ir liepos mėnesį atliktus darbus, dėl ko buvo sprendžiami ginčai atskirose dviejuose bylose. Teismas pažymi, kad minėtose dviejose bylose ieškovės reikalavimų suma iš esmės atitinka priešieškinio reikalavimų sumas. Atsakovės, sustabdžiusios prievolės vykdymą, skola už atliktus 2019 m. birželio ir liepos mėnesio darbus ieškovei nėra išmokėta, todėl atsakovių argumentai, kad sulaikytomis sumomis užtikrinamas galimų užsakovės nuostolių atlyginimas, yra nepagrįsti. Atsakovės, sustabdžiusios savo prievolės vykdymą išnagrinėtose bylose, siekia savo galimus nuostolius užtikrinti papildomai ir sulaikytomis sumomis, t.y. užtikrinti keliomis priemonėmis – sumų už atliktą darbą sulaikymu ir savo prievolės ieškovei sumokėti už 2019 metų birželio ir liepos mėnesius sustabdymu. Todėl toks ieškovės prievolių dvigubas užtikrinimas šiuo metu, kai visi statybos darbai yra baigti, o ginčas kilęs dėl vejos užsėjimo darbų, kurių trūkumų šalinimo vertė sudaro 11 651,41 Eur, yra neproporcingas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės solidariai privalo ieškovei sumokėti pagal rangos sutartį sulaikytas 3 procentų sumas tiek už I etapo, tiek už II etapo darbus, kurios iš viso sudaro 56 086,12 Eur ir 84 251,27 Eur.

139.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kuriuos skaičiuoja už 180 dienų laikotarpį nuo atsakovės sulaikytų išmokėti sumų, skaičiuojant nuo I ir II etapo baigiamų aktų surašymo, vadovaujantis sutarties 8.1 punktu. Ieškovės teigimu, sutarties 11.2 punkte nurodyta galutinė darbų priėmimo – perdavimo pažyma yra formalus dokumentas, šis nuostata savitikslė, tokios pažymos pasirašymo teisinė reikšmė nesukelia jokių padarinių.

140.                      Tačiau teismas pažymi, kad nors bylos nagrinėjimo metu ir nustatyta, kad ieškovė savo prievolę pagal rangos sutartį yra įvykdžiusi ir turi teisę į sulaikytą apmokėjimo sumą, šios sutarties 11.2 sąlyga dėl galutinės darbų priėmimo perdavimo pažymos nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, tokio ieškinio reikalavimo nereiškė ir pati ieškovė. Ieškovė reikalavimą priteisti netesybas sieja su I ir II etapo baigiamųjų darbų aktų surašymu, nors tokio susitarimo raštu su atsakove nėra sudariusi. Todėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius tenkinti nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip jau buvo minėta, nėra įsiteisėjęs ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2020 m. vasario 19 d. Šaulių apygardos galutinis sprendimas, kuriuo buvo išspręstas ginčas dėl vejos užsėjimo kokybės, būtent su šia aplinkybe yra siejamas užsakovės atsisakymas pasirašyti II etapo baigiamąjį aktą bei galutinę darbų priėmimo perdavimo pažymą. Todėl šio ginčo išsprendimas turės reikšmės nustatant, ar ieškovė patyrė nuostolius dėl to, kad užsakovė iki šiol neišmoka sulaikytų sumų ir kokio dydžio. Tuo tarpu teismas šiuo metu negali įvertinti ieškovės nuostolių netesybų forma dydžio.

Dėl šalių sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 dalies nutraukimo

141.                      Iš šalių 2018-09-07 sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 matyti, kad susitarimo 1.1 punktu, vadovaujantis sutarties 2.8 punktu, užsakovė rangovei pavedė atlikti papildomo svorio metalo konstrukcijų montavimo darbus pagal darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini); susitarimo 1.2 punktu, vadovaujantis sutarties 2.7 punktu, paveda atlikti technologinių ilginių montavimą (papildomi darbai) pagal (duomenys neskelbtini) A laidos sprendinius (preidas Nr. 1 prie susitarimo); susitarimo 1.3 punktu, vadovaujantis sutarties 12.1.1 punktu, užsakovė pritaria rangovės pasiūlymui pažeminti sąlyginę 0.00 altitudę – 0.1 m (iš plius 82.00 į plius 81.90); susitarimo 1.4 punktu, vadovaujantis sutarties 12.1.2 punktu, užsakovė pritaria rangovės pasiūlymui vykdyti polių įrengimo darbus pagal rangovės pateiktą (projekto rengėja UAB ,,Rentinys‘‘) polių įrengimo darbo projektą (duomenys neskelbtini)  (priedas Nr. 2 prie susitarimo Nr. 1); susitarimo 1.5 punktu užsakovė nurodė, kad neskirs nominuotų tiekėjų ir rangovų pagal sutarties 7 punktą. Šiuo susitarimu šalys taip pat susitarė, kad veikdamos pagal šio papildomo susitarimo Nr. 1 1-am punkte išvardintas susitarimo sąlygas viena kitos atžvilgiu nereikalaus papildomų mokėjimų ir kompensavimų bei dėl šiame susitarime išdėstytų sąlygų sutarties kaina nesikeis.

142.                      Šalių sudarytoje 2018-05-23 rangos sutartyje 2.7 punkte šalys buvo numačiusios, kad jeigu rangovė atlieka papildomus darbus, kurių sutarties sudarymo metu rangovė nenumatė ir negalėjo numatyti, šiuos darbus užsakovė privalo apmokėti papildomai. Dėl papildomų darbų atlikimo turi būti sudarytas papildomas rašytinis susitarimas. Papildomais darbais visais arvejais laikomi tie darbai, kuriuos rangovė atliks dėl to, kad bus keičiami užsakovės pateikto techninio projekto sprendiniai ir/arba užsakovės pateiktame techniniame projekte yra padarytų klaidų, sąlygojančių nenumatytų (papildomų) darbų atlikimą. Šalių sudarytos rangos sutarties 2.8 punkte šalys numatė, kad darbo projekto dalyje ((duomenys neskelbtini)) numatytas metalo kiekis metalo kostrukcijoms yra didesnis kaip 5 procentai nuo numatyto techniniame projekte, tai laikoma kaip papildomi darbai rangovui.

143.                      Įvertinus šalių sudarytos 2018-05-23 rangos sutarties sąlygas ir šalių 2018-09-07 sudarytą papildomą susitarimą, teismas daro išvadą, kad šalys susitarė, jog ieškovė atliks papildomus darbus pagal 2018-05-23 sutarties 2.7 ir 2.8 punktą, už kuriuos užsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti papildomai, su sąlyga, kad užsakovė pritarė rangovės pasiūlymui pažeminti sąlyginę 0.00 altitudę – 0.1 m (iš plius 82.00 į plius 81.90) ir rangovės pasiūlymui vykdyti polių įrengimo darbus pagal rangovės pateiktą (projekto rengėja UAB ,,Rentinys‘‘) polių įrengimo darbo projektą (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neneigė, kad priešingu atveju jos darbų kaina būtų padidėjusi. Papildomu susitarimu užsakovė įsipareigojo neskirti nominuotų rangovų.

144.                       Ieškovė nurodė, kad pagal šio susitarimo 1.1 ir 1.2 punktus užsakovė ieškovei pavedė atlikti aukščiau nurodytus papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijos ir technologiniai ilginiai), o 1.5 punktu susitarė, kad užsakovė neskirs nominuotų tiekėjų ir rangovų pagal sutarties 7 punktą. Šio susitarimo esmė buvo ta, kad ieškovė atlieka aukščiau nurodytus papildomus darbus neatlygintinai mainais už tai, kad užsakovė atsisako sutarties 7 punkte numatytos teisės skirti nominuotus tiekėjus ir rangovus. Tačiau užsakovė skyrė nominuotus rangovus ir tuo iš esmės pažeidė papildomą susitarimą, kadangi nominuotų rangovų skyrimas sumažina ieškovės pelną iš sutarties. Užsakovei pažeidus susitarimą, ieškovė už papildomus darbus negavo 207 336,64 Eur (be PVM) sumos ir dar patyrė mažiausiai 43 528,09 Eur nuostolių. Ieškovė prašo teismo teismine tvarka nutraukti 2018-09-07 papildomą susitarimą Nr. 1 dėl užsakovės padaryto esminio pažeidimo toje dalyje, kurioje ieškovė atsisakė savo teisės reikalauti papildomo mokėjimo ar kompensacijos už papildomo svorio metalo konstrukcijų montavimo darbus ir papildomus technologinių ilginių montavimo darbus.

145.                      Atsakovės su tokia pozicija nesutinka visų pirma todėl, kad papildomo susitarimo Nr. 1 numatyto 1.5 punkto neskirti nominuotų rangovų nepažeidė, užsakovės samdyti rangovai buvo pasitelkti vykdyti darbus, kurie nepateko į darbų apimtį pagal sutartį arba buvo samdyti statybos rangos sutarties 2.6 punkte nustatyta tvarka atsisakius dalies darbų.

146.                      Subrangovų nominavimas – tai tam tikra užsakovo teisė išsirinkti subrangovą, kuris atliks dalį statybos darbų. Sutartis su tokiais subrangovais gali sudaryti tiesiogiai užsakovas arba genrangovas. Užsakovas dažniausiai nominuoja subrangovą atlikti tam tikriems specifiniams darbams ar tiekti medžiagoms, kurių kokybė yra ypatingai svarbi užsakovui. Aplinkybė, kad  užsakovas pasirinko subrangovą, dar automatiškai nereiškia, kad subrangovas yra nominuotas. Nominavimas galimas tik sutartyje numatytais atvejais. Sutartis gali numatyti, kad nominuotas subrangovas privalo sudaryti sutartį ir su užsakovu, ir su generaliniu rangovu. Šio reikalavimo tikslas yra leisti užsakovui reikšti tiesioginius reikalavimus nominuotam subrangovui, nors mokėjimus nominuotam subrangovui atlieka genrangovas, gaunantis už tai tam tikrą procentą nuo mokėtinos sumos. Šalims susitarus, už nominuoto subrangovo darbų kokybę gali būti atsakingas genrangovas.

147.                      Nominuoto rangovo paskyrimą numato šalių sudarytos 2018-05-23 statybos rangos sutarties 7 punktas. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad užsakovas gali paskirti ar nurodyti nominuotą rangovą arba tiekėją, su kuriais subrangos ir tiekimo sutartis sudaro rangovas. 7.2 punktas numato, kad nominuotas rangovas gali atlikti dalį darbų, kuriuos pavesta atlikti rangovui šia sutartimi. 7.3 punkte numatyta, kad nominuotam rangovui atlikus dalį darbų, sutarties darbų grupės kaina mažinama iš rangovo  pasiūlyme pateiktų darbų grupės kainos, o sutarties kaina perskaičiuojama pagal atitinkamą formulę, rangovui sumokamas mokestis, kuris sudaro 4,5 procento nuo perduotų darbų grupės vertės pagal nominuoto rangovo pasiūlymą. Pagal sutarties 7.7 punktą rangovas atsako už nominuotų rangovų ir tiekėjų veiksmus ar neatitikimus. Teismas sutinka su atsakovių argumentais, kad (1) nominuotas rangovas yra tas rangovas, kuriam skyrimo metu pavedama atlikti tuos darbus, kurie yra numatyti sutartyje; (2) nominuoto rangovo paskyrimo atveju ieškovė atsako už nominuoto rangovo darbų kokybę; (3) paskyrus nominuotą rangovą, ieškovė turi teisę į atlygį už nominuotam rangovui priskirtą darbą pagal sutarties 7.3 punktą.

148.                      Iš šalių 2018-05-23 sudarytos statybos rangos sutarties 1.1 punkto matyti, kad sutarties dalykas – statybos objekto paukštyno statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), kurių apimtis ir savybės atitinka apklausos sąlygas ir šios sutarties priedus. Iš bylos duomenų matyti, kad užsakovė buvo sudariusi rangos arba tiekimo sutartis su MB ,,Laustata‘‘, UAB ,,Eurovia Lietuva‘‘, UAB ,,Agroinžinerija‘‘. Atsakovės nurodė, kad rangovai buvo pasitelkti vykdyti darbus, kurie nepateko į darbų apimtį pagal sutartį arba užsakovė pasinaudojo sutartyje numatyta galimybe atsisakyti dalies darbų.

149.                      Atsakovės nurodė, kad MB „Laustata“ atliko darbus (uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus), kurie nepatenka i darbų pagal sutartį apimtį ir kuriuos ieškovė atsisakė atlikti. Iš užsakovės ir MB „Laustata“ 2019-02-06 sudarytos statybos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad MB „Laustata“ įsipareigojo atlikti uždujinimo sistemos įrengimo ir ryšių kabelių paklojimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovių teigimu, sutartis su MB „Laustata“ buvo sudaryta dėl to, kad ieškovė atsisakė atlikti uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus, nes tokius darbus laikė papildomais ir nenumatytais darbais.

150.                      Iš LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė šioje byloje pateikė atsiliepimą į atsakovių priešieškinį, kuriame nurodė, kad MB „Laustata“ atlikti uždujinimo signalizacijos darbai nepatenka į darbų pagal sutartį apimtį. Kadangi pati ieškovė pripažino, kad MB ,,Laustata‘‘ atlikti darbai nepateko į  darbų pagal sutartį apimtį, ieškovė neprisiėmė atsakomybės už šių darbų kokybę pagal sutartį, negavo už tai atlyginimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad MB ,,Laustata‘‘ buvo užsakovės paskirta nominuota rangovė.

151.                       Atsakovės nurodė, kad 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė informavo ieškovę, jog atsisako dalies darbų - „Kabelinės konstrukcijos“ darbų ir nurodė ieškovei nevykdyti darbų pagal jos pasiūlymo „Lokalinė sąmata S 005“ skyrių „Kabelinės konstrukcijos“. Sutarties 6.3 punktas nustato, kad užsakovė turi teisę pakeisti ir/arba papildyti darbus tiek, kiek neprieštarauja sutarčiai ir netrukdo jos vykdymui. Sutarties 12.1.2 punktas taip pat nustato šalies teisę atsisakyti darbų dalies. Todėl užsakovė turėjo teisę atsisakyti darbų dalies pagal sutartį. Atsakovių teigimu, užsakovei 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakius itin mažos dalies darbų, tokia darbų grupė, remiantis sutartimi, nebelaikytina darbais, patenkančiais į sutarties apimtį, dėl ko užsakovė turėjo teisę laisvai tokiems darbams samdyti kitą rangovą. Sutarties su MB „Laustata“ sudarymas dėl darbų, kurie nebepateko į sutarties apimtį, nesudaro pagrindo laikyti MB „Laustata“ nominuotu rangovu.

152.                      Atsakovių argumentai rodo, kad, atsisakiusi dalies darbų ir dėl jų sudariusi rangos sutartį su MB ,,Laustata‘‘, užsakovė jų nei keitė, nei papildė, kaip tai numatyta sutarties 6.3 ir 12.1.2 punkte nurodytais atvejais, užsakovė pripažįsta, kad atsisakė dalies darbų pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Tačiau šalių sudarytos statybos rangos sutarties 2.6 punkte numatyta, kad užsakovė gali atsisakyti dalies darbų, apie tai rangovei pranešdama raštu šioje sutartyje numatyta tvarka. Šios sutarties nuostatos ieškovė neginčijo, ji yra galiojanti. Todėl teismas sutinka su atsakovių argumentais, kad užsakovei atsisakius dalies darbų - „Kabelinės konstrukcijos“ - jie nebepateko į sutarties darbų apimtį, todėl teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju nominuotu rangovu šiems darbams atlikti buvo paskirta MB ,,Laustata‘‘. Kaip jau buvo minėta, į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų prisiėmusi atsakomybę už šių darbų kokybę pagal sutartį ar gavusi atlyginimą pagal statybos rangos sutarties 7 punktą.   

153.                       Atsakovės nurodė, kad užsakovė buvo sudariusi su UAB „Agroinžinerija“ pirkimo pardavimo sutartį. Iš 2018 m. kovo 30 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad UAB ,,Agroinžinerija‘‘ įsipareigojo parduoti ieškovei prekes - specifinę užsakovės poreikiams pritaikytą technologinę įrangą (paukščių lesinimo, girdymo, vėdinimo įranga, vidaus dujinio šildymo įranga, su įrangos įrengimu susiję vidaus elektros instancijos įrengimo darbai, toliau - technologinė įranga). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų pirma sutartis su UAB ,,Agroinžinerija‘‘ buvo sudaryta dar nepasirašius papildomo susitarimo Nr. 1, kurio 1.5 punktu užsakovė įsipareigojo neskirti nominuotų rangovų. Be to, sutiktina su atsakovių argumentais, kad technologinės įrangos montavimas į sutarties apimtį nepatenka, kadangi jos montavimas reikalauja specializacijos, techninio projekto dokumentacijoje nebuvo numatyta jokių technologinės įrangos įrengimo darbų. Šalių sudarytoje 2018-05-23 statybos rangos sutartyje sutarties dalykas yra statybos darbai. Ieškovės 2018-05-15 komercinio pasiūlymo darbų sąmatoje ir prieduose nėra nurodomi technologinės įrangos tiekimo ar montavimo darbai. Iš eilės laikotarpiu nuo 2019 metų vasario iki birželio mėnesio ieškovės ir užsakovės pasirašytų darbų fronto priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad ieškovė užsakovei perdavinėjo darbų frontą statybos objekte ,,Kitos (fermų) paskirties 10 pastatų ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas‘‘ technologinių įrenginių montavimui pastatuose. Kadangi pati ieškovė, perduodama darbų frontą technologinių įrenginių montavimui, pripažino, kad šie darbai nepateko į darbų pagal sutartį apimtį, ieškovė neprisiėmė atsakomybės už šių darbų kokybę pagal sutartį, negavo atlyginimo už nominuotam tiekėjui priskirtą darbą pagal sutarties 7.3 punktą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB ,,Agroinžinerija‘‘ buvo paskirta nominuota tiekėja pagal statybos rangos sutarties 7 punktą.   

154.                      Iš 2019 m. birželio 6 d. statybos rangos sutarties, sudarytos tarp užsakovės ir AB ,,Eurovia Lietuva‘‘, matyti, kad šia sutartimi buvo susitarta dėl nuovažų pagrindų ir asfaltbetonio dangos įrengimo darbų. Ieškovė šioje byloje pripažino, kad šie darbai nepateko į statybos rangos 2018-05-23 sudarytos sutarties apimtį, tokios pozicijos ieškovė laikėsi ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su atsakovių argumentais, kad techniniame projekte „Sklypo plano dalis“ (duomenys neskelbtini)įvažos iš pagrindinio kelio įrengimo darbai techniniame projekte numatyti nebuvo. Kadangi pati ieškovė pripažino, kad įvažos įrengimo darbai nepateko į darbų pagal sutartį apimtį, ieškovė neprisiėmė atsakomybės už šių darbų kokybę pagal sutartį, negavo atlyginimo už nominuotam rangovui priskirtą darbą pagal sutarties 7.3 punktą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB ,,Eurovia Lietuva‘‘ buvo paskirta nominuota tiekėja pagal statybos rangos sutarties 7 punktą.

155.                      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad užsakovė nebuvo paskyrusi nominuotų rangovų statybos objekte, todėl papildomo susitarimo Nr. 1 1.5 punkto nepažeidė ir nėra pagrindo nutraukti papildomo susitarimo Nr. 1 dalį. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo nutraukti dalį papildomo susitarimo Nr. 1 ir dėl kitų motyvų.

156.                      Atsakovės nurodė, kad, vadovaujantis papildomo susitarimo 1.3 punktu, užsakovė pritarė ieškovės pasiūlymui pažeminti sąlyginę 0.00 altitudę -0.1 m (iš 82.00 į + 81.90), o vadovaujantis papildomo susitarimo 1.4 punktu užsakovė pritarė pasiūlymui vykdyti polių įrengimo darbus pagal ieškovės pateiktą polių įrengimo darbo projektą (duomenys neskelbtini). Pritarus šiems ieškovės pasiūlymams, sutarties kaina nebuvo koreguojama ir dėl užsakovės sutikimo pagal papildomo susitarimo 1.3 punktą pritarti ieškovės siūlomam altitudės dydžiui, ieškovė sutaupė 97 196,72 Eur dydžio sumą papildomam molio pagrindo įrengimui, o dėl užsakovės sutikimo pagal papildomo susitarimo 1.4 punktą pritarti siūlomam betono polių įrengimui, mažinant polių diametrus, ieškovės išlaidos betono konstrukcijoms sumažėjo ir ieškovė sutaupė 140 165,99 Eur. Iš papildomo susitarimo matyti, kad ieškovė dėl papildomo susitarimo 1.1 ir 1.2 punkte įtvirtintų sąlygų atsisakė reikalauti 207 336,64 Eur sumos iš užsakovės. Šiuo susitarimu šalys taip pat susitarė, kad, veikdamos pagal šio papildomo susitarimo Nr. 1 1-am punkte išvardintas susitarimo sąlygas, viena kitos atžvilgiu nereikalaus papildomų mokėjimų ir kompensavimų bei dėl šiame susitarime išdėstytų sąlygų sutarties kaina nesikeis. Todėl dalinis sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju apskritai neįmanomas.

157.                      Sutiktina ir atsakovių argumentais, kad susitarimas negalėtų būti nutrauktas ir visoje apimtyje, nes, nutraukus visą papildomą susitarimą, įskaitant ir užsakovės sutikimą dėl altitudės pokyčio, susiklostytų situacija, kad statiniai būtų įrengti ne techniniame projekte numatytų altitudžių lygyje - ieškovės pagal sutartį pastatyti statiniai neatitiktų sutarties ir jos techninės dokumentacijos sprendinių. Pagrįsti atsakovės argumentai, jog nutraukti prašomo papildomo susitarimo dalis yra pilnai įvykdyta ir todėl negali būti nutraukta. Ieškovė prašo, nutraukus papildomo susitarimo dalį, solidariai priteisti iš atsakovų 207 336,54 Eur (be PVM) skolą už papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijų ir technologinių ilginių montavimo darbus), tuo tarpu nutraukus papildomą susitarimą prašomoje dalyje, toks nutraukimas negali būti įgyvendintas, kadangi papildomo susitarimo 1.1 - 1.4 punktuose numatytos sąlygos jau yra įgyvendintos.

158.                      Atsakovės taip pat nurodė, kad sutartis nei dalyje, nei visa apimtimi negali būti nutraukta dar ir todėl, kad jei teismas ir nustatytų papildomo susitarimo Nr. 1 1.5 punkto pažeidimą, ieškovė turėtų įrodyti, kad toks pažeidimas, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, yra esminis. Tačiau teismas pažymi, kad CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, yra reikšmingos tada, kai sutartis yra nutraukiama vienašališkai ne teismo tvarka. Vienašališkai nutraukus sutartį, kita šalis turi teise įrodinėti teisme, jog sutarties pažeidimas nėra esminis. Tuo tarpu pagal CK 6.217 straipsnio 4 dalį teismine tvarka viena šalis turi teisę kreiptis į teismą, prašydama nutraukti sutartį, net tuo atveju, kai pažeidimas nėra esminis. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo susitarimą nutraukti teismine tvarka, todėl šalių argumentai dėl to, ar sutartis buvo pažeista iš esmės, teisinės reikšmės neturi.

159.                      Ieškovė prašė nutraukti papildomo susitarimo Nr. 1 dalį dėl 1.5 punkto pažeidimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl papildomo susitarimo Nr. 1 nutraukimo, todėl jis atmestinas. Netenkinus šio reikalavimo, nėra pagrindo priteisti ieškovei 207 336,54 Eur už papildomus darbus.

Dėl alternatyvaus reikalavimo atlyginti 43 528,09 Eur nuostolius

160.                      Ieškovė pareiškė alternatyvų ieškinio reikalavimą atlyginti jai 43 528,09 Eur nuostolius. Ieškovė nurodė, kad šis alternatyvus ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas tuo atveju, jeigu teismas netenkintų pirminio ieškinio reikalavimo dėl papildomo susitarimo nutraukimo teismine tvarka ir 207 336,54 Eur (be PVM) skolos už papildomus darbus priteisimo. Nuostolius ieškovė prašo priteisti, vadovaudamasi deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Ieškovė nurodė, kad neteisėti užsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsisakė į ieškovės darbų apimtį įeinančių 128 563,09 Eur vertės (be PVM) „kabelinės konstrukcijų“ darbų grupės ir, pažeisdama papildomo susitarimo 1.5 punktą (kuriuo buvo įsipareigojusi neskirti nominuotų rangovų), šių darbų atlikimui paskyrė nominuotą rangovą UAB „Laustata“.

161.                      Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų.

162.                      Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-327-687/2015). CK 6.245 straipsnio 4 dalimi draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis.

163.                      Nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sutartiniuose santykiuose būtų galima taikyti šaliai pažeidusiai sutartį deliktinę atsakomybę. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Kaip jau buvo minėta, ieškovė nurodė, jog neteisėti užsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsisakė į ieškovės darbų apimtį įeinančių 128 563,09 Eur vertės (be PVM) „kabelinės konstrukcijų“ darbų grupės ir, pažeisdama papildomo susitarimo 1.5 punktą (kuriuo buvo įsipareigojusi neskirti nominuotų rangovų), šių darbų atlikimui paskyrė nominuotą rangovą UAB „Laustata“. Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad pagal 2018-05-23 šalių sudarytos statybos rangos sutarties 2.6 punktą užsakovas turėjo teisę atsisakyti dalies darbų pagal rangos sutartį, apie tai pranešdamas ieškovei. Dėl sprendimo  151,152 punktuose išdėstytų argumentų nėra pagrindo daryti išvados, kad, užsakovei atsisakius „kabelinės konstrukcijų“ darbų grupės, UAB ,,Laustata‘‘ įgijo nominuotos rangovės statusą. Kaip jau buvo minėta, iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Šalims statybos rangos sutarties 2.6 punkte numačius galimybę užsakovei bet kada atsisakyti dalies darbų pagal sutartį, jie nebepatenka į sutarties darbų apimtį, todėl šalims negali būti taikomos sutartyje bei papildomuose susitarimuose numatytos sąlygos.

164.                      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti neteisėtais užsakovės veiksmų, kuriais ji 2019-01-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė į ieškovės darbų apimtį įeinančių 128 563,09 Eur vertės (be PVM) „kabelinės konstrukcijų“ darbų grupės, nes užsakovė nei sutarties, nei papildomo susitarimo Nr. 1 nuostatų nepažeidė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Kadangi teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, šalių argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų neturi teisinės reikšmės ir neįtakoja teismo sprendimo rezultato.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 21 059,18 Eur skolos už papildomus darbus ir delspinigius

165.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių skolą už papildomus darbus: 2 710,17 Eur (be PVM) už gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimą, 3 447,93 Eur (be PVM) už papildomus metalo konstrukcijos montavimo darbus vartų tvirtinimui, 2 577,73 Eur (be PVM) už papildomus elektrotechnikos darbus, 7 400,00 Eur (be PVM) užmokestį už nominuotus rangovus, 4 923,35 Eur (be PVM) papildomus darbus įrengiant vartus TIL 1, TIL 2. Atsakovės su ieškiniu šioje dalyje nesutinka, nes laikosi pozicijos, kad ieškovės reikalavimas priteisti už darbus, kuriuos ji laiko papildomais, yra įtraukti į sutarties kainą ir turėjo būti padaryti už sutarties kainą.

166.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 710,17 Eur (be PVM) už gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimą, nurodė, kad šie darbai kaip papildomi buvo suderinti ir patvirtinti užsakovės atstovams pasirašant lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės laikosi pozicijos, kad gaisro signalizacijos kartotuvų darbai buvo numatyti techniniame projekte, kuris yra statybos rangos sutarties sudedamoji dalis. Ieškovės nurodytą žiniaraštį užsakovės atstovas pasirašė per klaidą, nes statybos darbų ir dokumentų apimtis yra didelė.

167.                      Teismas visų pirma pažymi, kad statybos rangos sutarties 2.7 punktu šalys buvo susitarusios, kad dėl papildomų darbų atlikimo turi būti sudarytas papildomas rašytinis susitarimas. Todėl vien užsakovo atstovo pasirašymas ant lokalinės sąmatos vienareikšmiškai neįrodo, kad užsakovė šiuos darbus pripažino kaip papildomus. Užsakovė prieštaravimą apmokėti už gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimą ieškovei pareiškė jau 2019-08-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

168.                      Teismas sutinka su atsakovių argumentais, jog techninis projektas yra statybos rangos sutarties dalis. Statybos rangos sutarties 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, kurių apimtis ir savybės atitinka apklausos sąlygas ir šios sutarties priedus. Prie sutarties priedų, kurie yra neatskiriama sutarties dalis, yra nurodyti: 1) techninis ir darbo projektai, 2) rangovo paaiškinimai, specialiosios techninės specifikacijos, 3) darbų kalendorinis grafikas, 4) rangovo pasiūlymas. Todėl akivaizdu, kad ieškovė buvo įsipareigojusi pagal sutartį atlikti darbus, kurie yra nurodyti techniniame projekte.

169.                      Techninio projekto gaisrinės signalizacijos techninės specifikacijos 1.8 punkte nurodytas ir aprašytas kontrolinių įrenginių kartotuvas/nuotolinis pultas. Šiame punkte nurodyta, kad tai įrenginys, skirtas priimti ir perduoti signalus iš/į nutolusius gaisrinės signalizacijos kontrolinius įrenginius. Kontrolinio įrenginio veikimas paremtas mikroprocesorine baze. Nutolusios gaisrinės centralės prie įrenginio prijungiamos naudojant magistralinį RS485 protokolą (ar jo analogą, tikslinama pagal gamintojo tipą). Prie įrenginio galima prijungti ne mažiau kaip 15 nutolusių gaisrinės signalizacijos kontrolinių įrenginių. Signalai atvaizduojami įrenginio valdymo panelėje (ekrane). Įrenginys turi turėti aliarminius išėjimus skirtus sirenoms, skambučiams, blykstėms, gaisro aliarmo signalų ir gedimų perdavimui kitoms inžinerinėms sistemoms. Bendruoju atveju kontrolinis įrenginys turi ne mažiau kaip 1 kontroliuojamą išėjimą gaisro atveju, ne mažiau kaip 1 relinį išėjimą gaisro atveju ir ne mažiau kaip 1 išėjimą gedimo atveju. Komplekte su RS485 moduliu kontrolinių įrenginių sujungimui į bendrą sistemą (RS485 modulis atskirai nespecifikuojamas). Komplekte su integruotu garsiniu signalizatoriumi. Valdymas užtikrinamas valdymo panelėje esančiais funkciniais mygtukais. Komplekte su tvirtinimo elementais. Techniniai duomenys: Prijungiamų įrenginių prie kartotuvo skaičius ne mažiau 15; Skyrius dviejoms 12V baterijoms; Maitinimo įtampa 220V, 50Hz; Darbo temperatūra ne prastesnių parametrų kaip -5 ~ +40°C; Santykinis aplinkos drėgnumas ne mažesnis kaip 93%. Standartas LST EN54. Korpuso apsaugos klasė ne mažesne kaip IP40. CE ženklinimas. Įrenginio techninės specifikacijos gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto gamintojo techninių nurodymų, tačiau bet kokiu atveju techniniai parametrai ir specifikacijos turi užtikrinti įrenginio kokybišką ir ilgaamžį veikimą, bei atitikti galiojantiems norminiams dokumentams bei standartams.

170.                      Techninio projekto bendrosios dalies 134 lape 1.5 punkte nurodyta, kad gaisrinei signalizacijai pastatuose numatoma įrengti 11 kontrolinių įrenginių C1,...,11. Projektuojamoje sistemoje kontroliniai įrenginiai C(n) gali atlikti ir kartotuvo funkcijas, t.y. matyti kitų prie tinklo prijungtų kontrolinių įrenginių būklę ir signalus, taip užtikrinant signalų perdavimą budinčiam personalui.

171.                      Atsižvelgiant į techninio projekto reikalavimus, teismas daro išvadą, kad gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimo darbus negalima laikyti papildomais darbais, nes jie buvo numatyti techniniame projekte, kuris yra šalių pasirašytos statybos rangos sutarties sudėtinė dalis, todėl atsakovai papildomai apmokėti už šiuo darbus ieškovei pareigos neturi.

172.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 3 447,93 Eur (be PVM) už papildomus metalo konstrukcijos montavimo darbus vartų tvirtinimui. Ieškovė nurodė, kad ši suma už papildomus metalo konstrukcijų montavimo darbus sudaro 0,8 tonos konstrukcijos, kurios buvo sumontuotos vartų (20 vnt) papildomam tvirtinimui, šios konstrukcijos neįtrauktos į techninį projektą ir į darbo projektą. Šios konstrukcijos buvo būtinos tam, kad sumontuoti vartus. Atsakovės nesutinka, kad turi apmokėti už papildomas konstrukcijas, nes tokios pareigos neturi pagal sutarties 8.2 punktą, be to, techniniame projekte buvo numatytas vartų montavimas.  

173.                      Iš techninio projekto bendrosios dalies ,,Projektuojami pastatai‘‘ matyti, kad šioje dalyje nurodoma, jog pagrindinis patekimas ir techninio /technologinio aptarnavimo pakeliami vartai į visas paukštides suprojektuoti paukštidžių pakeliamuosiuose fasaduose. Techninio projekto bendrosios dalies techninėje specifikacijoje dalyje ,,pastato konstrukcijų pagrindiniai elementai‘‘ numatyta, kad bus montuojami metaliniai fasadiniai langų, durų, vartų rėmai, nurodomi jų išmatavimai. Apklausti teismo posėdyje liudytojai M. S. ir R. B. neigė, kad tiek techniniame, tiek darbo projekte buvo padaryta projektavimo klaidų.

174.                      Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad darbai aktuojami pagal suderintoje sąmatoje numatytą darbų ir medžiagų kiekį, nepriklausomai nuo faktinės atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų apimties. T.y. jeigu paaiškėja, kad faktinis darbų kiekis yra didesnis, nei numatytas sąmatoje, aktuojamas tik sąmatinis kiekis. Pagal sutarties 3.4 punktą rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl faktiškai reikalingų atlikti darbų ir jų kiekių bei riziką dėl šių išlaidų dydžio teisingo įvertinimo. Jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti nenumatytus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita.

175.                      Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateiktas šalių rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų apmokėjimo, kaip numato šalių pasirašyta statybos rangos sutartis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė, būdama statybų srities profesionale, pagal techninio projekto nurodytus sprendinius turėjo galimybę įsivertinti vartų montavimo darbus arba atsisakyti sudaryti sutartį jai nepalankiomis sąlygomis. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 3 447,93 Eur (be PVM) už papildomus metalo konstrukcijos montavimo darbus vartų tvirtinimui.

176.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės  2 577,73 Eur (be PVM) už papildomus elektrotechnikos darbus. Šią sumą prašo priteisti už šviestuvų paukštidžių valdymo patalpoje sumontavimą. Ieškovė, teikdama komercinį pasiūlymą, nurodė, kad paukštidžių vidaus šviestuvų ir jų montavimo nevertino. Prie rangovo 2019-09-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) yra pridėti projekto dokumentai, projekto statinių ir paskirties rodiklių lentelėje nurodyta: pastatai- paukštidės Nr. 1,2....10-bendras plotas 1867,42 kv.m., projekto aiškinamojoje dalyje aprašant projektuojamus statinius nurodyta, kad visų paukštidžių pirmąjį aukštą sudaro pagrindinė paukštidžių patalpa ir valdymo patalpa. Todėl ieškovė mano, kad valdymo patalpa yra paukštidžių dalis.

177.                      Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodė, kad ieškovės komerciniame pasiūlyme nėra nurodyta, kad paukštidžių valdymo patalpos šviestuvai nevertinti, vadinasi pasiūlymas jį apėmė. Atsakovė nurodė, kad iš techninio projekto ,,Elektrotechninės dalies‘‘ (duomenys neskelbtini) ,,Elektrotechninė dalis‘‘ medžiagoje pateiktų brėžinių aiškiai matyti, kad paukštidžių patalpa yra atskira nuo paukštidės patalpa. Iš pateikto techninio projekto 45 puslapyje pateikto brėžinio aiškiai matyti, kad valdymo patalpa yra atskira.

178.                      Teismas konstatuoja, kad tiek ieškovės nurodytame techninio projekto aiškinamajame rašte, tiek atsakovės nurodytuose techninio projekto brėžiniuose paukštidžių valdymo patalpa yra ir nurodyta, ir įvardinta kaip atskira valdymo patalpa. Kitaip vertinti techninio projekto sprendinius ir laikyti valdymo patalpą paukštidžių patalpos, kurioje vyksta paukščių auginimo procesas, dalimi pagal techninio projekto aiškinamąjį raštą ir brėžinius teismas neturi pagrindo. Teismui nėra pateiktas rašytinis šalių susitarimas dėl šių papildomų darbų, kaip numato statybos rangos sutartis. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės neprivalo sumokėti ieškovei už šviestuvų sumontavimą paukštidės valdymo patalpoje.

179.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 7400,00 Eur rangos mokesčio. Ieškovė, prašydama priteisti rangos mokestį, vadovaujasi sutarties 7.3 punktu, kuris sudaro 4,5 procento nuo nominuotų rangovo darbų grupės vertės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad užsakovė statybos objekte nebuvo paskyrusi nominuotų rangovų, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti sutartyje numatytą rangos mokestį.

180.                      Iš šalių statybos rangos sutarties 7.3 punkto matyti, kad statybos rangos mokestis apima:1) mechanizmų, įrangos, medžiagų apsaugą su signaliniu apšvietimu, 2) statybvietės tvarkymą- buitinių šiukšlių ir rūšiuotų statybinių atliekų šalinimą, 3) elektros energijos sąnaudas buitinėms ir statyboms reikmėms, 4) galimybę prisijungti elektros tinklus prie laikinų įvadų ir instaliacinių elektros spintų statybos darbams, 5) reikalingų laikinų statinių nuomą ir eksploatavimą. Byloje nėra ginčo, kad statybos objekte dirbo ir kiti rangovai, todėl ieškovė galėjo patirti išlaidų, išvardintų šiuose punktuose. Tačiau tokiu atveju ieškovė privalo pateikti įrodymus dėl tokių nuostolių dydžio, taip pat turėjo galimybę aptarti nuostolių atlyginimo klausimą su užsakove sutartimi ne tik tais atvejais, kai objekte dirba ne tik paskirti nominuoti, bet ir kiti rangovai, tačiau tokių susitarimų nesudarė.

181.                      Nors ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovių už papildomus darbus pagal 2019-08-23 PVM sąskaitą faktūrą prašė priteisti ir 4 923,35 Eur už papildomus darbus, įrengiant vartus TIL 1 ir TIL 2, tačiau savo reikalavimo šioje dalyje neargumentavo ir nepagrindė. Todėl teismas neturi pagrindo ieškinį tenkinti ir šioje dalyje. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.  

Dėl palūkanų priteisimo

182.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių solidariai 8 procentų procesinių palūkanų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.261 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi šalių sudaryta sutartis yra komercinis sandoris, ieškovė pagrįstai prašo priteisti palūkanas pagal specialųjį įstatymą - Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

183.                      Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Teismas sutinka su ieškovės argumentacija šioje ieškinio dalyje. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

184.                      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovių solidariai ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-03-06 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

185.                      Kiti šalių argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgiant į išdėstytus teismo motyvus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

186.                      CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas iš dalies – 37 proc. (374 475,07 Eur-140 337,39 Eur). Atsižvelgiant į tai, šalims paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

187.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 10 460,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 6 526,74 Eur – išlaidos advokatui už teisinę pagalbą ir 3 934,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovėms byloje atstovavo vienas advokatas – M. D.. Atsakovės byloje patyrė 3 034,88 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

188.                      Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

189.                      Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą – byla yra didelės apimties ir sudėtinga, šalių atstovų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokatų darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, teismas sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 37 proc., ieškovei iš atsakovių po lygiai priteistina 3 870,48 Eur (10 460,74 Eur-63 proc.) – iš atsakovės UAB „Šilų ūkis“ – 1 935,24 Eur, iš atsakovės UAB „Joniškio grūdai“ – taip pat 1 935,24 Eur. Atsakovės prašo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės priteisti atsakovės UAB „Šilų ūkis“ naudai, atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB „Šilų ūkis“ iš ieškovės priteistina 1 911,98 Eur (3 034,88 Eur-37 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

190.                      Byloje patirta 5,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šalims tenkanti sumokėti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija 3 Eur sumos, šios išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agentus‘‘ (juridinio asmens kodas 300668910) solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Šilų ūkis" (juridinio asmens kodas 304828127) ir uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai" (juridinio asmens kodas 157602461) 140 337,39 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių tris šimtus trisdešimt septynis eurus 39 ct) sulaikytą sumą už atliktus darbus, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2020-03-06 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ieškovei UAB „Agentus“ priteisti iš atsakovės UAB „Šilų ūkis“ ir atsakovės UAB „Joniškio grūdai“ po 1 935,24 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei UAB „Šilų ūkis“ iš ieškovės UAB „Agentus“ priteisti 1 911,98 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus vienuolika eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė