Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-01][nuasmenintas sprendimas byloje][I3-2954-1066-2020].docx
Bylos nr.: I3-2954-1066/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 304766622 atsakovas
UAB "Autotekmė" 148421864 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Racionalus gamtos išteklių naudojimas ir apsauga
Žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga
Aplinkos apsauga
Aplinkos apsauga
Teismo procesiniai dokumentai



                                                                                  Administracinė byla Nr. I3-2954-1066/2020

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01065-2020-9

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.1

 (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Autotekmė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

        1. Pareiškėja UAB „Autotekmė“ kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. AS-34 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) ir netaikyti pareiškėjos atžvilgiu mokesčio 10 kartų didesnio tarifo arba sumažinti papildomai apskaičiuotą mokestį iki minimumo už nedeklaruotus iškasenų kiekius.

        2. Savo skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

        2.1. Pareiškėjos teigimu, skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas Departamento surašytas 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA801-139, kuriuo pareiškėjai buvo paskaičiuotas padidintu tarifu mokėtinas mokestis – 4 505,00 Eur.

        Nesutikdama su tokiu Sprendimu, pareiškėja teigia, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo netaikyti didesnio tarifo ir nesant tokios galimybės atleisti pareiškėją nuo atsakomybės, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 23 patvirtintų Kietųjų naudingųjų iškasenų (išskyrus durpių išteklius) išteklių kasybos ataskaitos 2-KN priedo 8.3 punktu, tvirtindamas, jog mokėtojas, teikdamas 2KN ataskaitą už 2018 m. III ketvirtį, turėjo vadovautis ne savo vykdoma gamtos išteklių gavybos apskaita, o markšeideriniu planu nustatytu išgautų išteklių kiekiu.

        2.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja veiklą žemės išteklių kasyboje vykdo nuo 2001 m. ir tinkamai bei tvarkingai eksploatuoja žvyro ir smėlio telkinį, laikosi saugos reikalavimų. Šiuo metu pareiškėja yra atstačiusi kasybos sklypo ribas, išteklių kontūrą. Akcentavo, kad pareiškėja anksčiau ar vėliau privalėjo sutikslinti deklaracijas ir sumokėti tam skirtus mokesčius, tačiau po to, kai sulyginti užfiksuoti realia išgauti smėlio ir žvyro ištekliai su atliktais markšeideriniais matavimais.

        2.3. Pareiškėjos teigimu, 2019 m. jai buvo nuostolingi. Šiuo metu įmonėje dirba tik du darbuotojai, todėl paskirta mokesčio suma didesniu tarifu pareiškėjai yra nepakeliama našta. Pareiškėja yra nedeklaravusi 496 m3 žvyro ir 541 m3 smėlio išteklių kiekio ir paskirta sankcija yra aiškiai neproporcinga padaryto pažeidimo dydžiui. Teigia, kad būtina atsižvelgti į tai, kad padarytas pažeidimas nėra sisteminis, deklaracijos už išgautas iškasenas pateiktos laiku, mokesčiai sumokėti laiku bei į tai, kad pareiškėja yra atstačiusi kasybos sklypo ribas ir paskirta sankciją sumažinti.

        3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:

        3.1. Pasak atsakovo, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėja, atlikusi markšeiderinius matavimus bei pildydama ir teikdama 2KN ataskaitą už 2018 m. III ketvirtį, turėjo vadovautis ne savo vykdoma gamtos išteklių gavybos apskaita, o markšeideriniu planu nustatytu išgautų išteklių kiekiu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja yra ūkio subjektas, kuris turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, kad būtų tinkamai ir laiku deklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis bei sumokami mokesčiai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nėra numatyta kaltės forma, todėl, apskaičiuojant mokestį, yra taikomi minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje imperatyvūs reikalavimai, kur nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir / ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

        3.2. Nurodo, kad pareiškėjos skunde pateiktos aplinkybės, jog pažeidimas galėjo būti padarytas dėl atliktų markšeiderinių matavimų, kuriems teisės aktai nustato leidžiamą santykinę skaičiavimo paklaidą, atsakovo nuomone, negali būti laikomos šalinančia pareiškėjo atsakomybę, o kaip tik toks elgesys, kai atlikus markšeiderinius matavimus ir pildant 2018 metų III ketvirčio deklaraciją buvo remtasi ne markšeiderinių matavimų duomenimis, o savo vykdoma gamtos išteklių gavybos apskaita, aiškiai parodo pareiškėjos nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų pareigų vykdymą. Taip pat teigia, kad minėtos pareiškėjos skundo aplinkybės, be kita ko, negali būti laikomos aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčios turėti įtakos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui. Mokestis už deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį buvo paskaičiuotas padidintu tarifu, kaip imperatyviai numato Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalis.

        3.3. Pabrėžė, kad Departamentui, kaip mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolę vykdančiai institucijai, teisės aktais nėra suteikta diskrecija nustatyti kitokią mokėtiną tokio mokesčio sumą nei įtvirtinta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, arba tokio mokesčio iš viso neapskaičiuoti. Mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimą ir mokėjimą reguliuojančios normos yra imperatyvaus pobūdžio.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

  4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

  4.1. Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2019 m. gruodžio 20 d. atliko pareiškėjos planinį teminį patikrinimą, kurio tikslas – mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2015 m. III–2018 m. III ketv. mokestinius laikotarpius, vertinant markšeideriniais planais apskaitomus laikotarpius.

 Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja iš Žvikų II telkinio išgaunamus gamtos išteklius už tikrinamąjį laikotarpį teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos teikiant Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) (toliau – Deklaracija) kas ketvirtį. Deklaracijose deklaruojami išgauti žemės gelmių ištekliai – žvyras, mokesčio tarifas taikytas teisingas, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingai, visos deklaracijos už tikrinamąjį laikotarpį pateiktos nepažeidžiant teisės aktų nustatytų pateikimo terminų. Per tikrinamąjį laikotarpį iš viso išgauta 9 801 m3 žvyro ir 1 212 m3 smėlio. Per tikrinamąjį laikotarpį Lietuvos geologijos tarnybai teiktose Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitose 2KN deklaruota 9 000 m3 iškasto žvyro ir 1 000 m3 iškasto smėlio.

4.2. Pagal Panevėžio rajono Žvikų II smėlio ir žvyro telkinio markšeiderinius matavimus, atliktus UAB „Geobaltic“ 2018 m. rugsėjo mėnesį, nustatyta, kad išgauta 10 297 m3 žvyro ir 1 753 m3 smėlio.  Už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro) 268 m2 plote išgauta 432 m3 žvyro. Markšeideriniu planu apskaičiuotas išgautas žvyro kiekis (10 297 m3) neatitinka deklaruoto išgauto žvyro kiekio (9 801 m3). Už nedeklaruotą žvyro kiekį – 496 m3 paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu – 2 320 eurų. Markšeideriniu planu apskaičiuotas išgautas smėlio kiekis (1 753 m3) neatitinka deklaruoto išgauto smėlio kiekio (1 212 m3). Už nedeklaruotą smėlio kiekį – 541 m3 paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu – 2 185 eurų. Už per tikrintą laikotarpį nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį papildomai paskaičiuota privaloma sumokėti mokestį taikant didesnį mokesčio tarifą – 4 505 Eur. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2019 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PA80-139 ir įteiktas pareiškėjai.

4.3. Pareiškėja, nesutikdama su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių sumomis, 2020 m. sausio 17 d. raštu (rašte per klaidą nurodytas gruodžio mėnuo) pateikė pastabas į patikrinimo aktą ir nurodė, kad ji nesiekė nuslėpti ar kitaip išvengti nedeklaruojant iškasto smėlio kiekio. Tokie neatitikimai galėjo atsirasti dėl markšeiderinių matavimų, kuriems teisės aktai nustato leidžiamą santykinę skaičiavimo paklaidą, ir prašo netaikyti didesnio tarifo arba jį sumažinti.

4.4. Atsakovui įvertinus pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas ir atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimą, 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. AS-34 buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA80-139. 

5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nustatyto faktinio išgauto išteklių kiekio bei (ne)deklaruoto kiekio nėra. Ginčas yra kilęs dėl pareiškėjai skundžiamu Sprendimu priskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu proporcingumo. Pareiškėja prašo netaikyti mokesčio 10 kartų didesniu tarifu arba sumažinti apskaičiuotą mokestį iki minimumo.

6. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento – 10. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

7. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (7 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas.

8. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

9. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 23 „Dėl žinybinių statistinių ataskaitų tvirtinimo“ patvirtintos Kietųjų naudingųjų iškasenų (išskyrus durpių išteklius) išteklių kasybos ataskaitos 2-KN priedo 8.3 punktą – 3 skiltyje išrašomas per ataskaitinį laikotarpį išgautas išteklių kiekis, kuris nustatomas pagal Išteklių naudotojo vykdytos išteklių gavybos apskaitos, o tuo atveju, kai nustatyta tvarka buvo atlikti karjero markšeideriniai matavimai – pagal atliktų markšeiderinių matavimų duomenis.

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, atlikusi markšeiderinius matavimus bei pildydama ir teikdama 2KN ataskaitą už 2018 m. III ketvirtį, turėjo vadovautis ne savo vykdoma gamtos išteklių gavybos apskaita, o markšeideriniu planu nustatytu išgautų išteklių kiekiu. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir pati pareiškėja, jos neginčija, tačiau mano, kad jai pritaikyta sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

11. Lietuvos teismų praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Pabrėžtina, kad teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

11.1. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl paskirtos pareiškėjai sankcijos proporcingumo, turi įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas sutinka su atsakovu, kad pareiškėjos elgesys, kai atlikus markšeiderinius matavimus ir pildant 2018 metų III ketvirčio deklaraciją buvo remtasi ne markšeiderinių matavimų duomenimis, o savo vykdoma gamtos išteklių gavybos apskaita, aiškiai įrodo pareiškėjos nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų pareigų vykdymą. O tuo atveju, jeigu nedeklaruojama ar deklaruojamas mažesnis negu išgautas gamtos išteklių kiekis, atsiranda teisinis pagrindas taikyti anksčiau paminėtą Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir už išgautą, bet nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį ar deklaruotą mažesnį gamtos išteklių kiekį skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10. Atsakovas teisingai nustatė pareiškėjai 4 505,00 eurų mokėtiną mokesčių sumą, paskaičiavus mokėtiną mokesčio sumą už per 2015 m. III ketv. – 2018 m. III ketv. laikotarpį, kai buvo deklaruotas mažesnis gamtos išteklių kiekis nei išgautas, ir padauginus iš koeficiento 10.

11.2. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymo mastą sieja su sąmoningo slėpimo aplinkybe (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016). Tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja pažeidimą pripažino ir jos padarytas pažeidimas nėra sisteminis, pareiškėja teikė deklaracijas už išgautas iškasenas laiku, patikrinimo metu bendradarbiavo, pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių nei žmonėms, nei aplinkai, t. y. padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo pavojingas. Nepaisant to, sutiktina, kad pažeidimas buvo padarytas ir pareiškėja tinkamai ir rūpestingai neatliko pareigos deklaruoti ir sumokėti mokestį pagal įstatymą. Tokia veika buvo sukelta rizika, kad nepatikrinus mokesčio administratoriui, mokestis ir liks nesumokėtas, vėlesnio išieškojimo galimybės pasunkės. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad Sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, naikintinas toje dalyje, kurioje pritaikytas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas ir patvirtinta mokėtina 4 505,00 Eur suma, ją mažinant iki 1 500,00 Eur. Nors pareiškėja nurodo, kad jos veikla 2019 m. nuostolinga, tačiau iš pateikto balanso matosi, kad turtas (40 659 Eur) viršija įsipareigojimus (18 085 Eur), taigi tokia sankcija netaptų nepakeliama našta. Taigi laikytina, kad 1 500 Eur suma būtų pakankama, kad pareiškėja patirtų neigiamas pasekmes ir tuo būtų pasiekti atsakomybė taikymo tikslai.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos UAB „Autotekmė“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. AS-34 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant sprendimu patvirtintą mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                         Tomas Blinstrubis 

 

 

                                        Mefodija Povilaitienė

 

 

                                        Gediminas Užubalis