Civilinė byla Nr. 3K-3-498/2014 (S)

                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25096-2013-7

                             Procesinio sprendimo kategorijos: 72; 93.2.3; 95.6;

105; 113.6.1.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, R. Ch., D. D., J. V., V. D. ir G. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei asociacijai Draudimo brokerių rūmams, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. Ch., V. D., R. V., D. B., E. L., D. D., G. Ž., J. V. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties civilinėje byloje dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu sudarymo, nepranešus tretiesiems asmenims.

Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą prašydamas teismo sprendimu per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą su tikslu išrinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumą ir prezidentą, nustatant, kad, susirinkimui neįvykus, pakartotinis Draudimo brokerių rūmų neeilinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas praėjus 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio susirinkimo dienos, įpareigojant Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovą Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka informuoti Draudimo brokerių rūmų narius apie teismo sprendimu šaukiamą neeilinį visuotinį susirinkimą, o, šiam neįvykus, – ir apie pakartotinį Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

              Bylos šalys, iškėlus šią civilinę bylą, pareiškė teisme prašymą dėl pastarųjų sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Šalys prašoma patvirtinti taikos sutartimi inter alia sulygo, kad, pirma, per 30 dienų nuo šią taikos sutartį tvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos šios taikos sutarties ir ją tvirtinančios teismo nutarties pagrindu bus sušauktas Draudimo brokerių rūmų neeilinis visuotinis narių susirinkimas su tikslu išrinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumą ir prezidentą; antra, aukščiau nurodytam susirinkimui neįvykus, pakartotinis Draudimo brokerių rūmų neeilinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas praėjus 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio susirinkimo dienos; trečia, Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovas privalo Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka informuoti Draudimo brokerių rūmų narius apie šaukiamą Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą, o, šiam neįvykus, – ir apie pakartotinį Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patenkino šalių prašymą, patvirtino pastarųjų sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-108/2010), šios bylos atveju netikrino ir nenustatinėjo šalių taikos sutartyje nurodytų faktų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir taikos sutartį, konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, šiuo konkrečiu atveju nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, be to, nėra ir kitų aplinkybių, dėl kurių šalių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytus aspektus ir į tą faktą, kad šalims yra žinomos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, konstatavo esant pagrindą patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, R. Ch., D. D., J. V., V. D. ir G. Ž. atskirąjį skundą, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas gali egzistuoti tuo atveju, kai, be kita ko, konkreti byla yra išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Šiuo konkrečiu atveju šalys inter alia pareiškė prašymą dėl pastarųjų taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka, todėl, esant nurodytai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju turėjo diskrecijos teisę spręsti, kokia tvarka – rašytinio proceso ar žodinio proceso – nagrinėti šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 3 dalis). Procesinis taikos sutarties tvirtinimo klausimas CPK 133 straipsnio 3 dalies prasme nepriskirtinas tiems atvejams, kai dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pranešta apie teismo posėdį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepranešęs tretiesiems asmenims apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo išspręstas šalių taikos sutarties tvirtinimo klausimas, veikė ex lege.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiųjų asmenų argumento, kad taikos sutartį Draudimo brokerių rūmų vardu pasirašiusi R. Ž. neturėjo įgaliojimų inter alia pasirašyti taikos sutartį, nurodė, jog duomenys, bylojantys, kad R. Ž. yra Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovė, nėra pakitę, tretieji asmenys šioje byloje nepareiškė priešinio reikalavimo ir neginčijo šių viešajame registre įregistruotų duomenų ir pastarųjų įregistravimo pagrindo, o trečiųjų asmenų į šią bylą pateikti faktiniai duomenys nėra pakankami abejoti aplinkybės, jog R. Ž. yra Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovė, egzistavimu. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentas, kad R. Ž. neturėjo teisės veikti Draudimo brokerių rūmų vardu ir pasirašyti šalių taikos sutartį, yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad trečiųjų asmenų nurodomos teisės ir teisėti interesai, kuriuos, pasak apeliantų, pažeidžia šalių taikos sutartis, yra kito teisminio ginčo objektas, o ginčijama taikos sutartimi tėra sudarytas procedūrinis pagrindas sušaukti Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą tikslu išrinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumą ir prezidentą, kas a priori neapsprendžia, kokius nutarimus (sprendimus), susijusius su kolegialaus valdymo organo – Draudimo brokerių rūmų prezidiumo – narių ir šio valdymo organo vadovo (prezidento) išrinkimu, šauktiname neeiliniame visuotiniame susirinkime priims Draudimo brokerių rūmų nariai. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad asociacijos visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, negalima vertinti kaip procesinės normos, nustatančios, kokia tvarka yra sprendžiamas asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo klausimas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų,                   R. Ch., D. D., J. V., V. D. ir G. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl pranešimo tretiesiems asmenims apie tvirtinamą taikos sutartį

Kasatoriai nurodo, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl teismas, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, privalo įsitikinti, ar ši neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, o tai suponuoja ir pareigą apie taikos sutartį informuoti ir trečiuosius asmenis, nes patvirtinta taikos sutartis prilyginama teismo sprendimui ir jos pagrindu nutraukiama nagrinėjama civilinė byla (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje net nesprendė trečiųjų asmenų atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimo. Kasatorių nuomone, teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo, apie taikos sutarties turinį nepranešęs tretiesiems asmenims ir nesulaukęs jų pozicijos šiuo klausimu, tačiau šio klausimo apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2006.     

2. Dėl teisės šaukti neeilinį asociacijos visuotinį narių susirinkimą teismo sprendimu

              Kasatoriai nurodo, kad kol nėra išspręstas Draudimo brokerių rūmų 2013 m. gegužės 9 d. pakartotinio visuotino narių susirinkimo metu išrinktų Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narių registravimo klausimas (CK 2.66 straipsnis), nėra pagrindo vadovaujantis Asociacijų įstaigų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies pagrindu šaukti Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio neeilinio susirinkimo teismo sprendimu, nes priešingu atveju būtų pažeisti minėto susirinkimo metu išrinktų Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narių teisėti lūkesčiai, jų teisės ir teisėti interesai. Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo, nes žinodamas, kad yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas Draudimo brokerių rūmų prezidiumo legitimumo klausimas, kuris pagal įstatytus gali sušaukti Draudimo brokerių rūmų visuotinį narių susirinkimą, turėjo šią civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.  

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas G. K., atsakovas asociacija Draudimo brokerių rūmai ir tretieji asmenys E. L. ir R. V. prašo palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis.

              Atsiliepimą teikiantys asmenys nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl taikos sutarties tvirtinimo, faktiškai išsprendė tik neeilinio visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo sušaukimo klausimą, nekonstatavo jokių faktinių aplinkybių, susijusių su apeliantų statusu, taigi nepasisakė dėl trečiųjų asmenų, kasatorių, teisių ar pareigų. Patys kasatoriai taip pat nenurodė jokių savo teisių ir pareigų, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai būtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis tik sudarė procedūrines prielaidas sušaukti susirinkimą, šioje nutartyje netgi nurodyta, kad byloje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios kitose bylose. Šioje byloje teismai nesprendė, ar kasatoriai yra Draudimo brokerių rūmų prezidiumo nariai, ar jie gali vykdyti savo funkcijas ir, jei negali jų vykdyti – dėl kokių priežasčių susiklostė tokia padėtis. Atsižvelgiant į tai, kasatoriai negali remtis šiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas.

              Atsiliepimą į kasacinį skundą teikiančių asmenų teigimu, aplinkybė, kad kasatoriai save laiko išrinktais Draudimo brokerių rūmų prezidiumo nariais, nėra pagrindas ignoruoti Draudimo brokerių rūmų narių teisę reikalauti visuotinio susirinkimo sušaukimo. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras 2013 m. birželio 24 d. ir rugpjūčio 22 d. sprendimais atsisakė registruoti Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narius Draudimo brokerių rūmų narių 2013 m. gegužės 9 d. visuotinio susirinkimo protokolo pagrindu. Nuolatinio tinkamo visų Draudimo brokerių rūmų organų funkcionavimo užtikrinimas yra ne tik asociacijos narių, bet ir viešas interesas. Vykdant šioje byloje priimtą 2013 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartį, 2014 m. sausio 16 d. buvo sušauktas visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas, kuris išrinko Draudimo brokerių rūmų prezidiumą ir prezidentą, kurie 2014 m. sausio 27 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pranešimo tretiesiems asmenims apie byloje tvirtinamą taikos sutartį

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137  straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2013 m. leipos 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas leisti sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Atsakovas, Draudimo brokerių rūmai, su ieškiniu sutiko. 2013 m. gegužės 9 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu vykusio pirmojo balsavimo metu daugiausia asociacijos narių balsų surinkę septyni kandidatai (pagal Draudimo brokerių rūmų įstatus prezidiumą sudaro septyni nariai), VĮ Registrų centras bei J. V. buvo įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis. 2013 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas ir atsakovas pateikė prašymą tvirtinti taikos sutartį byloje. Kasatoriai, byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ginčijo ne priežastis, dėl kurių visuotinis narių susirinkimas negali būti sušauktas asociacijos įstatų nustatyta tvarka, o kėlė pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu rinkto prezidiumo legitimumo klausimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl šio klausimo tretieji asmenys 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atskirą ieškinį teismui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla baigiama taikos sutartimi, nesprendė atsiliepimo priėmimo klausimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kad apie taikos sutarties tvirtinimą būtų buvę pranešta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Kasatoriai įstatymo nustatyta tvarka buvo informuoti apie priimtą byloje rezultatą – patvirtintą taikos sutartį.

Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių taikos sutartį dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, nepranešdamas apie šį rašytinį procesą tretiesiems asmenims, pažeidė imperatyviąsias teisės normas ir šių asmenų teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje procesinis taikos sutarties tvirtinimo klausimas CPK 133 straipsnio 3 dalies prasme nepriskirtinas tiems atvejams, kai dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pranešta apie teismo posėdį rašytiniame procese.

Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą įtraukus trečiuosius asmenis pripažįstama, jog jie turi tam tikrą materialinį ir teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, jiems turi būti užtikrintos vienodos teisės dalyvauti bylos nagrinėjimo procese kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Asmens teisė į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnis), procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar ji nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pirma, šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio, išskyrus CPK atvejus, kai yra pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims kita tvarka; antra, ši proceso teisės norma nustato taisyklę, kad kai nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti procesiniai klausimai CPK 133 straipsnio 3 dalies kontekste apima tarpinius teismo procesinius sprendimus, nelemiančius bylos nagrinėjimo esmės ir jos baigties. Taikos sutartimi yra baigiamas bylos nagrinėjimas teisme, todėl apie taikos sutarties sudarymą visi byloje dalyvaujantys asmenys turėtų būti informuojami įstatymų nustatyta tvarka prieš ją patvirtinant. Teismas turi teisę taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso metu, todėl tokiu atveju apie bylos nagrinėjimą turi būti skelbiama specialiame interneto tinklalapyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šioje byloje teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 133 straipsnio 3 dalį, taikos sutarties tvirtinimo klausimą priskirdami prie kitų procesinių klausimų, apie kurį nėra būtina pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims, tai nesudaro pagrindo naikinti priimtų procesinių sprendimų, nes tretieji asmenys, būdami įtraukti į šį procesą, žinojo, kad yra sprendžiamas teismo leidimo šaukti visuotinį narių susirinkimą išdavimo klausimas, taip pat jie turėjo galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirąjį ir nagrinėjamąjį kasacinį skundus, todėl darytina išvada, kad tretieji asmenys pasinaudojo CPK jiems suteiktomis teisėmis ir jų teisė būti išklausytiems, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis, netgi konstatavus asmens informavimo apie procesą defektus, 6 straipsnio reikalavimų atžvilgiu gali būti vertinama proceso visuma, asmens galimybė realiai, veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija atskleidžia, kad tam tikri procesiniai informavimo trūkumai gali būti ištaisyti dėl asmens dalyvavimo vėlesnėse proceso stadijose (žr., pvz., Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007).

Dėl teisės šaukti neeilinį asociacijos visuotinį narių susirinkimą teismo sprendimu

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, naudodamasis Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje jam suteikta teise, kreipėsi į teismą prašydamas sušaukti asociacijos, atsakovo, narių visuotinį susirinkimą. Šiuo atveju teismas turėjo patikrinti priežastis, dėl kurių vienas asociacijos narių kreipėsi į teismą, t. y. ar buvo / yra galimybė sušaukti susirinkimą asociacijos įstatytų nustatyta tvarka. Draudimo brokerių rūmų įstatų 4.4 punkte nustatyta, kad visuotinį susirinkimą ne rečiau kaip kartą per metus šaukia ir organizuoja Draudimo brokerių rūmų prezidiumas. Įstatų 4.7 punkte nurodyta, kad neįvykus visuotiniam susirinkimui šaukiamas pakartotinis. Neeilinis visuotinis surinkimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Draudimo brokerių rūmų narių arba prezidiumas savo nutarimu (Įstatų 4.8 punktas). Nagrinėjamoje byloje 2013 m. gegužės 9 d. įvyko Draudimo brokerių rūmų narių pakartotinis visuotinis susirinkimas, kurio metu turėjo būti išrinktas Draudimo brokerių rūmų prezidiumas. Šio susirinkimo metu prezidiumas buvo renkamas du kartus, t. y. vyko du balsavimai dėl dviejų skirtingų kandidatų sąrašų. Sprendimas, ar prezidiumas išrinktas, o jei taip, tai kuris, šio susirinkimo metu nebuvo priimtas. Draudimo brokerių rūmų nariai iniciavo neeilinio susirinkimo sušaukimą, tačiau asociacijos administracijos vadovė nurodė neturinti galimybės to padaryti, nes asociacijos narių susirinkimas šaukiamas prezidiumo sprendimu, tuo tarpu šiuo metu prezidiumas nėra suformuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas gauti teismo leidimą sušaukti asociacijos visuotinį narių susirinkimą, o ne išspręsti kokį nors ginčą. Teismo vaidmuo apsiribojo sprendimu sušaukti visuotinį narių susirinkimą, kurio, dėl susiklosčiusios situacijos, negalėjo priimti patys asociacijos valdymo organai. Tai yra šio ieškinio dalykas ir kitų klausimų, pavyzdžiui, kuris iš pakartotinio susirinkimo metu išrinktų prezidiumų yra teisėtas, teismas pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalį nesprendžia.

Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teismo, sukūrė atsakovui galimybę ir pareigą, nesant prezidiumo, sušaukti visuotinį narių susirinkimą. Šio klausimo greitas sprendimas užtikrino visų asociacijos narių interesus, nes pagal Draudimo brokerių rūmų įstatus visuotinis narių susirinkimas, jo metu išrenkamas prezidiumas ir šio tvirtinama administracija yra pagrindiniai asociacijos valdymo organai, užtikrinantys asociacijos tikslų įgyvendinimą. Draudimo brokerių rūmų įstatų 4.12 punkte nurodyta, kad tarp visuotinių susirinkimų Draudimo brokerių rūmų veiklai vadovauja prezidiumas, kurį keturių metų laikotarpiui slaptu balsavimu renka visuotinis susirinkimas. Įstatų 4.13 punkte nustatyta, kad prezidiumas savo funkcijas atlieka nustatytą laiką arba iki bus išrinktas ir pradės dirbti naujas prezidiumas, bet ne ilgiau kaip iki prezidiumo kadencijos pabaigos metais vykstančio eilinio visuotinio susirinkimo. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad Draudimo brokerių rūmų prezidiumo nariai buvo paskirti (išrinkti)      2009 m. gegužės 27 d., taigi jų keturių metų kadencija baigėsi 2013 m. gegužės 27 d. Kilus ginčui dėl pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu rinkto prezidiumo teisinio statuso, Draudimo brokerių rūmai, kurių pagrindinis tikslas yra koordinuoti savo narių veiklą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą draudimo brokerių paslaugų teikimą, atstovauti jų interesams, teikti konsultacijas organizaciniais, teisiniais ir kitais klausimais, gerinti draudimo brokerių veiklos aplinką bei sąlygas, liko be legitimaus valdymo organo. Nesant išrinkto prezidiumo (šiuo atveju VĮ Registrų centras atsisakė registruoti naujos sudėties prezidiumą), Draudimo brokerių rūmai negali įgyvendinti savo tikslų, todėl yra pažeidžiami visų asociacijos narių interesai.

Trečiųjų asmenų, kasatorių, teigimu, naujai šaukiamas visuotinis narių susirinkimas ir prezidiumo rinkimas pažeidžia jų teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad išrinkto prezidiumo, ypač to, kurio įgaliojimų legitimumo klausimas kvestionuojamas teisme, nario lūkesčiai turi būti derinami su visos asociacijos lūkesčiu veiksmingai veikti. Atskirų asociacijos narių ir visos asociacijos teisingos interesų pusiausvyros nustatymo poreikis akcentuojamas ir EŽTT praktikoje dėl EŽTK 11 straipsnio (asociacijos laisvė) taikymo (žr. mutatis mutandis, Associated Society of Locomative Engineers and Firemen (ASLEF) v. United Kingdom, No. 11002/05, 27 February 2007). Prezidiumo nariai neturi kitų, kaip tik visos asociacijos narių teisėtų lūkesčių įgyvendinti asociacijos tikslus, todėl šiuo atveju trečiųjų asmenų, kaip ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų, tikslas turėtų būti vienas – kiek galima greitesnis tinkamos asociacijos veiklos užtikrinimas. Viena to sąlygų – asociacijos valdymo organų suformavimas. Kadangi prezidiumo nariai yra renkami visuotiniame narių susirinkime slaptu balsavimu, nėra pagrindo manyti, kad tretieji asmenys turėtų kliūčių dalyvauti renkant prezidiumą ir neeiliniame visuotiniame narių susirinkime. Tretieji asmenys, siekdami stabdyti neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimą, pažeidžia interesų pusiausvyros principą, asociacijos narių, o taip pat ir savo interesus.

Nagrinėjamoje byloje kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo stabdyti šią civilinę bylą, kol nebus priimtas sprendimas byloje dėl Draudimo brokerių rūmų pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir balsavimo rezultatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė byla dėl Draudimo brokerių rūmų visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais buvo pradėta vėliau nei nagrinėjama byla. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kasatoriai ieškinį pateikė 2013 m. rugpjūčio 13 d., tą pačią dieną, kai šalys nagrinėjamoje byloje teismui pateikė prašymą tvirtinti taikos sutartį. Ši civilinė byla vis dar nėra išnagrinėta, kasatoriai šioje civilinėje byloje patikslino ieškinį prašydami pripažinti negaliojančiu ir 2014 m. sausio 16 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujai išrinkto prezidiumo. Kaip pažymėta pirmiau, Draudimo brokerių rūmų prezidiumas yra asociacijos valdymo organas, būtinas tinkamai vykdyti asociacijos veiklą. Jis renkamas visuotiniame narių susirinkime. Nagrinėjamu atveju buvo būtina sudaryti sąlygas sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, kuris priimtų teisės aktų nustatyta tvarka sprendimą (priešingai nei 2013 m. gegužės 9 d. susirinkime) dėl prezidiumo išrinkimo. Kaip aptarta pirmiau, tai yra visų asociacijos narių, tarp jų ir kasatorių, teisėtas interesas. Šioje byloje šalių sudaryta taikos sutartis a priori neapsprendžia, kokius nutarimus (sprendimus), susijusius su kolegialaus valdymo organo – Draudimo brokerių rūmų prezidiumo – narių ir šio valdymo organo vadovo (prezidento) išrinkimu, šauktiname neeiliniame visuotiniame susirinkime priims Draudimo brokerių rūmų nariai. Šiuo atveju teismas, konstatavęs, kad dėl objektyvių priežasčių nėra kitų asociacijos įstatuose numatytų galimybių sušaukti visuotinį narių susirinkimą, išdavė leidimą šaukti tokį susirinkimą. Apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą trečiuosius asmenis asociacijos įstatų nustatyta tvarka informuoja asociacijos administracija. Asmenys, nesutinkantys su visuotinio narių susirinkimo ar kitų asociacijos valdymo organų priimamais sprendimais gali juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pačios asociacijos veiklos galimybės dėl to, kad nėra tinkamai suformuotų jos valdymo organų, nėra apribotos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tretieji asmenys nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu ir netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties dėl visuotinio narių susirinkimo sušaukimo.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas yra atmestinas paliekant nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį.        

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinį skundą atmetant, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimą į kasacinį skundą teikę asmenys prašo priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų.

Kasacinis teismas patyrė 81,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus trečiųjų asmenų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šių proceso dalyvių lygiomis dalimis po 16,34 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš R. Ch. (asmens kodas duomenys neskelbiami), D. D. (asmens kodas duomenys neskelbiami), J. V. (asmens kodas duomenys neskelbiami), V. D. (asmens kodas duomenys neskelbiami) ir G. Ž. (asmens kodas duomenys neskelbiami) po 16,34 Lt (šešiolika litų 34 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Janina Januškienė

                                                                      Rimvydas Norkus

                                                                      Janina Stripeikienė