Civilinė byla Nr. e2S-1334-479/2016

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06298-2016-5

                Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                         3.5.1.1.; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. T., antstolė V. V.,

n u s t a t ė:

1. pareiškėja 2016-05-20 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2186-635/2015 dėl 208,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. T.. Pareiškime nurodoma, kad skolininko sutuoktinė I. T. iš VSDFV Klaipėdos skyriaus gauna nuolatines išmokas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja paaiškino, kad antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Dėl to pareiškėja teismo prašė nustatyti, kad skolininkui J. T. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės I. T. gaunamų pajamų.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-30 nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė, kad skolininkui J. T. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės I. T. gaunamos valstybinio socialinio draudimo nuolatinės išmokos. Teismas nustatė, kad antstolė V. V. vykdo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2186-635/2015 dėl 208,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. T. išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkas J. T. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su I. T.. Teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkas su savo sutuoktine vedybų sutarties nėra sudarę, sutuoktinių turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl teismas padarė išvadą, jog po santuokos sudarymo skolininko sutuoktinės gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkui priklauso 1/2 dalis šių pajamų. Teismas pažymėjo, kad skolininko sutuoktinės gaunama netekto darbingumo pensija nėra priskiriama prie pajamų, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl teismas sprendė, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į šias pajamas.

3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantei mokama netekto darbingumo pensija yra jos asmeninė nuosavybė, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į šį turtą ir pirmosios instancijos teismas tai turėjo įvertinti.
2. Netekto darbingumo pensija yra vienintelės I. T. gaunamos pajamos, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso dalis šių pajamų.
3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkas J. T. vykdo individualią veiklą, todėl išieškojimui įvykdyti pakanka skolininko asmeninio turto.

4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį.

Atskirasis skundas atmestinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

6. Apeliantė skunde nurodė, kad jai mokama netekto darbingumo pensija yra jos asmeninė nuosavybė, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į šį turtą ir pirmosios instancijos teismas tai turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2186-635/2015 dėl 208,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. T. išieškotojai valstybei. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, jog skolininkas jokių pajamų negauna, todėl išieškojimas iki šiol nėra tinkamai įvykdytas. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su I. T.. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog apeliantės ir skolininko santuoka būtų nutraukta, taip pat nėra duomenų apie jų sudarytą vedybų sutartį, todėl galima daryti išvadą, kad I. T. ir J. T. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (LR CK 3.87 str., 3.88 str.). Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinei yra mokama nedarbo socialinė draudimo išmoka bei netekto darbingumo pensija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškojimas būtų nukreiptas į apeliantei mokamą nedarbo socialinę draudimo išmoką, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios rūšies išmokų plačiau nepasisako. Sprendžiant dėl netekto darbingumo pensijos atsižvelgtina į tai, kad pagal LR CK 3.87 str. 1 d. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi netekto darbingumo pensija, kaip viena iš pensijų rūšių, laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatas. LR CPK 739 str. nustato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netekto darbingumo pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal LR CPK 739 str. nuostatas nėra galimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininko sutuoktinei mokama netekto darbingumo pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią šios paskirties išmokų dalį.

7. Skunde nurodoma ir tai, kad netekto darbingumo pensija yra vienintelės I. T. gaunamos pajamos, todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog skolininkui priklauso dalis šių pajamų. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 18 str. nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. LR CPK 7 str. 1 d. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (LR CPK 634 str. 2 d., 624 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien bloga skolininko šeimos turtinė padėtis nepašalina kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese iš skolininkui priklausančio turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama LR CPK 667 str. nustatyta tvarka. Dėl to apeliantei išlieka teisė reikalauti iš skolininko kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pagal LR CK 3.98 str. 3 d. nuostatas.

8. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, jog skolininkas J. T. vykdo individualią veiklą, todėl išieškojimui įvykdyti pakanka skolininko asmeninio turto. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog išieškojimas pagal antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko J. T. turto. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vykdymo procesą reglamentuojančios LR CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Nors apeliantė savo skunde nurodė, kad skolininkas vykdo individualią veiklą, tačiau šiuos skundo argumentus paneigia vykdomojoje byloje esantys LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys, iš kurių matyti, jog skolininkas jokių draudžiamųjų pajamų negauna. Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad skolininko vardu yra registruota 1983 m. gamybos transporto priemonė Audi 80, kuri yra areštuota išieškojimą vykdančios antstolės, tačiau vykdymo proceso metu išieškotojos reikalavimai iš šio turto nebuvo patenkinti. Duomenų apie kitą skolininko vardu turimą turtą ar gaunamas pajamas byloje nėra pateikta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išieškojimas pagal antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą pagrįstai buvo nukreiptas į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl skolininko turto dalies nustatymo.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.             

Teisėjas                                                                                 Žydrūnas Bertašius