LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-966-479/2017 pagal ieškovo J. M. pareiškimą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ ir R. M. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. M. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą atsakovams UAB „Žibosa“ ir R. M. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kuriuo prašo pradėti UAB „Žibosa“ veiklos tyrimą ir, pripažinus, kad UAB „Žibosa“ vadovės R. M. veiklą netinkama, pašalinti R. M. iš įmonės vadovės pareigų bei paskirti laikiną UAB „Žibosa“ vadovą A. L.. Priėmus nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nustatyti terminą šalims susitarti dėl ekspertų skyrimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas, nepranešus atsakovei, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo taikyti vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.131 straipsnyje nustatytų priemonių, paskirti UAB „Žibosa“ paprastąjį turto administravimo, administratoriumi paskiriant A. L. ir įpareigojant UAB „Žibosa“ vadovę R. M. nedelsiant turto administratoriui perduoti visą UAB „Žibosa“ turtą, dokumentus bei antspaudą. Ieškovo teigimu, dabartinė UAB „Žibosa“ vadovė sistemingai vykdo netinkamą bendrovės veiklą, ką patvirtina faktas, jog atsakovės R. M. atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-5-206/2017 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo, bei nepagrįstai sudaryti sandoriai su trečiaisiais asmenimis, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Įvertinęs prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iki teismo sprendimo priėmimo iš esmės siekia apriboti įmonės valdymo organų kompetenciją ir nušalinti dabartinę įmonės vadovę nuo pareigų, nors įstatymas tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių nenumato. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su reikalavimu pašalinti atsakovę iš direktorės pareigų bei laikinuoju įmonės direktoriumi paskirti A. L..
5. Atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atsižvelgė ir į tai, kad iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog bendrovės vadovė ketina sumažinti bendrovės turtą, nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės valdymą patvirtinančius dokumentus. Teismo nuomone, prašyme nurodomos faktinės aplinkybės apie netinkamą įmonės veiklą ir atsakovės valdymo organų galimus neteisėtus veiksmus sudaro pagrindą teikti teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bet ne savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs nurodytas aplinkybes taip pat atsižvelgęs į proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas J. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų tenkintas. Pateikia šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – paprastasis turto administravimas, yra nenumatytos įstatyme. Paprastasis turto administravimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia apriboti įmonės valdymo organų kompetenciją ir nušalinti dabartinę įmonės vadovę nuo pareigų, kadangi teismo buvo prašoma skirti paprastąjį turto administravimą, o ne direktorės nušalinimą ar valdymo organų kompetencijos apribojimą. Nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta, jog tyrimo laikotarpiu UAB „Žibosa“ vadovė R. M. neatliks jokių veiksmų, kurie sumažintų įmonės turtą ir pakenktų įmonei.
2. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su prašymu dėl veiklos tyrimo pradėjimo reikalavimu pašalinti UAB „Žibosa“ direktorę iš pareigų ir paskirti laikiną bendrovės vadovą. Ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik siekia, kad būtų paskirtas paprastasis turto administravimas (paprastasis turto administravimas nesuteikia teisės valdyti įmonę). Paprastojo turto administravimo paskyrimas negali būti sutapatinamas su įmonės vadovo nušalinimu nuo pareigų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų apribota UAB „Žibosa“ valdymo organų kompetencija, be to, nuo pareigų nebūtų nušalinta ir įmonės vadovė.
3. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos: 1) reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) egzistuoja reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kurią galėtų sumažinti paprastojo turto administravimo nustatytas bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Atsakovė R. M., būdama įmonės vadove ir akcininke, turi realias galimybes sumažinti įmonės turtą, nuslėpti ar pakeisti netinkamą įmonės valdymą patvirtinančius dokumentus. Prašomos taikyt laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų status quo situaciją, t. y. užtikrintų reikiamų įrodymų išsaugojimą ir tokiu būdu sudarytų sąlygas teismo paskirtiems ekspertams ištirti faktiškai egzistuojančią įmonės ūkinę būklę, be to, užtikrintų, kad nebus sudaromi nauji įstatymų reikalavimų ar įmonės ir jos akcininkų interesus pažeidžiantys sandoriai, nebus paslėptas ir iššvaistytas įmonės turtas.
7. Atsakovė R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su atsiliepimu pateikia naujų rašytinių įrodymų.
1. Pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra nepagrįstas. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.126 str. 4 d., 2.124 str.). Vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą yra įvardijami blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai. Dabartinė UAB „Žibosa“ vadovė užtikrina juridinio asmens tikslų įgyvendinimą, įmonė daugelį metų veikia pelningai, ką patvirtina su atsiliepimu teikia įmonės finansiniai dokumentai, todėl nėra jokio pagrindo juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti. Ieškovo argumentai dėl atsakovės R. M. galimai nusikalstama veika padarytos žalos UAB „Žibosa“ neatitinka tikrovės. Pareiškėjo nurodomoje baudžiamojoje byloje atsakovė R. M. yra kaltinama dėl laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-09-30 apgaulingai tvarkytos apskaitos ir neteisingų duomenų apie įmonės pajamas pateikimo, tačiau atsakovė UAB „Žibosa“ vadove tapo tik nuo 2014-08-20. Bet kuriuo atveju atsakovės veiksmų vertinimas yra baudžiamosios teisės dalykas ir jokia kitokia forma nėra galimas, priešingu atveju, būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtina asmens nekaltumo prezumpcija. Kiti pareiškėjo argumentai dėl neva nepagrįstai sudarytų sandorių su trečiaisiais asmenimis taip pat yra nepagrįsti ir nurodomi tik siekiant nepagrįsti bylinėjimosi.
2. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima bent numatyti, jog atsakovė ketina sumažinti UAB „Žibosa“ turtą.
3. Įvertinus tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų atsakovės UAB „Žibosa“ teises ir neatitiktų bylos šalių interesų pusiausvyros, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkintų normalią įmonės komercinę veiklą. Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei UAB „Žibosa“ sukeltų daugiau neigiamų pasekmių nei jų netaikymas sukeltų pareiškėjui.
8. Atsakovė UAB „Žibosa“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo atskirąjį skundą atmesti. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Apelianto pareiškimo dalykas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa. Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis savo turiniu reikštų direktorės nušalinimą nuo pareigų.
2. Apeliantas nepateikė duomenų apie jokias realiai egzistuojančias grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog bendrovės vadovė ketina sumažinti įmonės turtą, nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės valdymą patvirtinančius dokumentus. Ieškovas nuosavybės teisę UAB „Žibosa“ akcijas įgijo tik 2016-04-20, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisė jam nuosavybės teisę į 5 000 UAB „Žibosa“ akcijų, kurios buvo apmokėtos iš atsakovės R. M. lėšų dar 2005 metais, o paties pareiškėjo į UAB „Žibosa“ investuotos lėšos jam buvo grąžintos 2005 – 2007 metais, ką patvirtina su atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

10. Atsakovė R. M. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Žibosa“ įstatų kopiją, 2013 - 2015 metų UAB „Žibosa“ pelno (nuostolių) ataskaitas, preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą už 2016 metus, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą dėl atsiskaitymo su valstybės/savivaldybės biudžetais ir UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymas. Atsakovė UAB „Žibosa“ pateikė 2016-06-06 priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovui perduoti UAB „Žibosa“ dokumentai, 2016-06-06 lydraštį „Dėl bendrovės dokumentų pateikimo“, 2016-06-06 ieškovo įsipareigojimas neatsikleisti konfidencialios informacijos, 2016-08-04 UAB „Žibosa“ direktorės R. M. reikalavimą, adresuotą ieškovui, kuriuo prašoma grąžinti įmonės dokumentus, perduotus 2016-06-06, 2014-08-04 pažymas apie J. M. UAB „Žibosa“ paskolintas ir sugrąžintas skolas, 2014-08-11 pažymą apie R. M. ieškovo J. M. naudai atliktus mokėjimus.
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. M. aukščiau nurodytų įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovėms apie tai nepranešus, taip pat į tai, jog šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovui šie dokumentai žinomi, nes išsiųsti kartu su atsakovių atsiliepimais į atskirąjį skundą, jie prijungti prie bylos. Tuo tarpu atsakovės UAB „Žibosa“ teikiami nėra aktualūs sprendžiamam klausimui, todėl juos kaip perteklinius atsisakoma prijungti prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
14. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje, t. y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų.
15. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 str. 1 d. 5 p.).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Žibosa“ dalyvis (akcininkas) pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovo ir jo vienasmenio valdymo organo veiklos tyrimo (CK 2.115 str. 1 d.). Tokio pareiškimo dalykas – reikalavimas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, o pagrindas – juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organų ar jų narių netinkama veikla. Juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai tinkamai vykdo veiklą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šios kategorijos bylose – bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų.
17. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad laikinąja apsaugos priemone tokio pobūdžio bylose teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2013). Iš pareiškime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo suformuluoto prašymo turinio matyti, kad būtent paprastąjį turto administravimą, kuris įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nagrinėjamu atveju ieškovas ir prašė taikyti.
18. Paprastojo turto administravimo turinį nustato CK 4.240 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismo paskirtasis turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas.
19. Paprastasis administravimas - tai priemonė leidžianti, neapribojus valdymo organų kompetencijos, nenušalinus jų nuo pareigų ir nesustabdžius jų įgaliojimų, apsaugoti svetimą turtą nuo praradimo bei užtikrinti reikalingų įrodymų apsaugą. Šių priemonių taikymo pagrindas ir sąlyga – pagrįstų abejonių, jog juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikia netinkamai, egzistavimas.
20. Taigi CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – atsakovo turto administratoriaus paskyrimu, siekiama užtikrinti įmonės turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įmonės turto administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme nėra tapati įmonės valdymo administravimui, kadangi prašoma priemone nėra laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų įgaliojimai.
21. Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – paprastasis turto administravimas, yra nenumatytos įstatyme. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti paprastąjį atsakovės UAB „Žibosa“ turto administravimą, siekia nušalinti dabartinę įmonės vadovę nuo pareigų, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimu. Kaip jau buvo minėta, turto administratoriaus paskyrimas negali būti sutapatinamas su įmonės vadovės nušalinimu nuo pareigų, kadangi paprastuoju turto administravimu siekiama tik administruoti įmonės turtą, o ne valdyti įmonę. Nors pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio reikalavimu ir nėra teisinga, tačiau iš esmės ieškovo prašymo taikyti atsakovės UAB „Žibosa“ turto administravimą pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai.
22. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai pažymėjo, kad iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog bendrovės vadovė R. M. ketina sumažinti bendrovės turtą, nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės valdymą patvirtinančius dokumentus, kas suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo realiam įvykdymui.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo prašoma taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – turto administratoriaus paskyrimas – teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, todėl būtina labai atidžiai analizuoti tiek jos taikymo pagrindą, tiek ir ryšio tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų buvimą. Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015 m, vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016).
24. Pareiga įrodyti šios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti šios priemonės taikymu įmonei ar jos dalyviams siekiamos suteikti apsaugos poreikį bei efektyvumą (CPK 178 str.).
25. Vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą kasacinio teismo praktikoje įvardijami blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai. Neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti susiję su jo turto (materialinių išteklių, lėšų ir kt.) naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai, nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė bendrovei reikalingo apsaugos lygio, kurį garantuotų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Apelianto akcentuojamos faktinės aplinkybės apie atsakovės UAB „Žibosa“ valdymo organų galimai nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galimo įvykdymo atsakovė yra teisiama Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-206/2017, ir įmonės vardu sudaromus įmonei galimai nenaudingus sandorius, sudaro pagrindą teikti teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bet ne savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė R. M. minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinama dėl to, kad nuo 2013-12-01 iki 2014-09-30 galimai apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą ir įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, tačiau atsakovė įmonės vadovės pareigas pradėjo eiti tik nuo 2014-08-20. Konkrečių duomenų ir įrodymų, jog atsakovės UAB „Žibosa“ finansinė padėtis per paskutinius metus ženkliai blogėja ir tai sąlygoja neteisėti ar netinkami atsakovės R. M. veiksmai teismui nepateikta, be to, įstatymo nustatyta tvarka nėra ginčijami ir ieškovo nurodomi neva prieštaraujantys įmonės interesams sandoriai. Priešingai, atsakovės R. M. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta preliminari 2016 metų UAB „Žibosa“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2016 metais veikė pelningai, o iš UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad ieškovo nurodomi sandoriai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai finansiškai nenaudingi bendrovei.
27. Nesant nei įrodymų, nei pagrįstų prielaidų, iš kurių galima būtų bent numanyti apie apelianto nurodomus neteisėtus atsakovės UAB „Žibosa“ vadovės veiksmus, kuriais siekiama bendrovę privesti prie bankroto, sudaryti apsimestinius sandorius ar kitaip sumažinti bendrovės turtą, apeliacinės instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neįžvelgia grėsmės būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.
28. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos, taigi kilus šalių teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų dėl įmonės valdymo ir jį perdavus vieno iš akcininkų pasiūlytam administratoriui, būtų nepaneigta tikimybė, kad dėl ūkio subjekto valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo, verslo valdymo patirties stokos, galėtų būti sutrikdyta įprastinė įmonės ūkinė komercinė veikla, pažeistos įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas, tokiu būdu apribojant galimybę UAB „Žibosa“ valdymo organams priimti/įgyvendinti svarbius sprendimus, pažeistų ginčo šalių pusiausvyrą, taip pat ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principus, bendrovių interesus.
30. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamus tikslus bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, teismų praktikoje pripažįstama, kad jų įgyvendinimo užtikrinimas gali būti pasiektas kitomis CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis priemonėmis – įmonės turto, turtinių teisių areštu, reikalavimo valdymo organams gauti įmonės dalyvių ar jų dalies pritarimą, priimant atitinkamus sprendimus ar sudarant sandorius, nustatymu ir kt.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atsakovė R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą parengimą. Atsakovei išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylos nagrinėjimo metu, šalims bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nespręstinas (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Romualda Janovičienė