Civilinė byla Nr. e2A-220-330/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00259-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ netiesioginį ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl skolos išieškojimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi viešoji įstaiga „Šiaulių regiono plėtros agentūra“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė RUAB ,,Meba“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės priteisti trečiajam asmeniui BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 398 946,19 Eur skolą – projekto netinkamų finansuoti išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė pritarė projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas pritaikant buvusį „Elnio“ fabriką kūrybinių industrijų veiklai“, pavedė trečiajam asmeniui BVšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas įgyvendinant šį projektą. 2014 m. gegužės 16 d. tarp ieškovės ir BVšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ buvo sudaryta rangos sutartis. Ieškovė nurodė, kad 2014 metų gegužės – lapkričio mėnesiais tinkamai ir laiku atliko 714 638,86 Eur vertės darbus, tačiau BVšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“, priėmusi to laikotarpio darbus, sumokėjo tik 511 598,91 Eur. Ieškovės teigimu, už nurodytu laikotarpiu atliktus darbus mokėtina ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais patvirtinta skolos suma yra 198 243,90 Eur. 2014 metų gruodžio – 2015 metų sausio mėnesiais atliktų darbų BVšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ nepagrįstai nepriėmė ir nesumokėjo 200 702,29 Eur, todėl visa skola už ieškovės atliktus darbus yra 398 946,19 Eur.
3. Ieškovės įsitikinimu, nutraukus minėto investicinio projekto vykdymą ir finansavimą, visos projekto išlaidos tapo netinkamos finansuoti, o savivaldybei atsirado pareiga padengti tokias faktiškai buvusias išlaidas. Trečiasis asmuo BVšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ neketina kreiptis į teismą su ieškiniu savivaldybei dėl netinkamų finansuoti išlaidų atlyginimo (padengimo), o tai pažeidžia ieškovės, kaip BVšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ kreditorės, interesus. Trečiasis asmuo BVšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti atsiskaityta su ieškove už rangos darbus.
4. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ panaudos pagrindais gavo valdyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (fabriką) 18 metų terminui, sudarė projekto finansavimo sutartį, todėl tapo savarankišku juridiniu asmeniu, t. y. projekto vykdytoju su atitinkamomis pareigomis, kurios buvo priskirtos projekto finansavimo sutartimi. VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ buvo atsakinga už tinkamą lėšų įsisavinimą, bet to nepadarė dėl savo kaltės. Atsakovės teigimu, ji nebuvo rangos sutarties šalimi ir jokia solidari atsakomybė su minėta agentūra šiuo atveju atsakovei negali būti taikoma. Be kita ko, atsakovė prašė ieškovės reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, atmetant ieškinį ir senaties termino praleidimo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas vertintinas kaip siekis nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, nes trečiojo asmens BVšĮ ,,Šiaulių plėtros agentūra“ skola ieškovei yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
7. Teismas sprendė, kad ieškovei kilę nuostoliai, dėl kurių atlyginimo bylinėjamasi keliose bylose, negali būti laikomi projekto netinkamomis finansuoti išlaidomis, nes ginčas vyksta teisme ir ne projekto, kuris buvo nutrauktas dar 2015 m. spalio 5 d., vykdymo eigoje. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad nutrūkus projekto vykdymui, neliko jokio teisinio pagrindo spręsti dėl projekto išlaidų tinkamumo ar netinkamumo, nes tokiu atveju sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas po projekto nutraukimo.
8. Remdamasis kitoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-357/2018 nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovė pavedė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas minėtam projektui įgyvendinti, todėl ši įstaiga ir yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pagal rangos sutartį su ieškove. Šiaulių miesto savivaldybė nėra rangos sutarties šalis ir RUAB „Meba“ neturi reikalavimo teisės išieškoti nuostolius sutartinės solidariosios atsakomybės pagrindu iš šios atsakovės.
9. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. vasario 20 d. ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, teisminiai ginčai dėl skolos išieškojimo iš atsakovės pagal minėtą rangos sutartį, nustatant skolos dydį bei atsakomybės pagrindus, dar nėra pasibaigę, todėl teismas nematė pagrindo šioje byloje taikyti ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė RUAB ,,Meba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės, be to, solidariai. Toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Ieškovė reiškė netiesioginį ieškinį, siekdama, kad iš atsakovės trečiajam asmeniui būtų priteista projekto netinkamų finansuoti išlaidų nesumokėta dalis, kuri būtų skirstoma visiems trečiojo asmens kreditoriams bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šis ieškovės reikalavimas liko neišnagrinėtas.
10.2. Teismo sprendimas atitinka absoliučius negaliojimo pagrindus, nes jame išdėstyti motyvai neturi nieko bendro nei su faktinėmis ginčo aplinkybėmis, nei su pareikšto ieškinio dalyku ar pagrindu.
2. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliantė skunde nenurodo visų teismo pateiktų argumentų ir bando iškreipti tiesą. Ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį, todėl yra kalta dėl kilusios žalos ir nepagrįstai įvairiose bylose reikalauja tų pačių sumų jai priteisimo.
11.2. Ieškovės tinkamai atlikti darbai yra užfiksuoti dokumentuose ir priskirti prie projekto tinkamų finansuoti išlaidų. Teisiniai santykiai, susiję su projekto vykdymu, yra pasibaigę, todėl nėra pagrindo spręsti dėl skolos ieškovei už darbus pripažinimo netinkamomis finansuoti išlaidomis. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl jos nurodomos sumos turėtų būti laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
4. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė netiesioginio ieškinio dalyką, todėl neteisingai išsprendė bylą, nepakankamai motyvavo savo sprendimą ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su trečiuoju asmeniu dėl vykdyto projekto. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl tokių skundo argumentų bei jų įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, visų pirma įvertina byloje tirtų aplinkybių visumą ir jų reikšmę ginčo išsprendimui.
5. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. birželio 30 d. sprendimu pavedė trečiajam asmeniui VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinti. 2010 m. spalio 15 d. panaudos sutartimi atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė perdavė sau nuosavybės teise priklausantį pastatą naudoti trečiajam asmeniui VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ projektui ,,Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinti. Trečiasis asmuo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, atsižvelgdama į gautą Šiaulių miesto savivaldybės pavedimą, įgyvendino projektą „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“, finansuojamą iš Lietuvos įgyvendintos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, VšĮ ,,Lietuvos verslo ir paramos agentūra“ ir VšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2013 m. gruodžio 16 d. pasirašė projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią projekto finansavimo maksimali suma buvo 2 419 854,32 Eur (be PVM), iš ES struktūrinių fondų skiriant iki 2 289 563,83 Eur (be PVM), o projekto vykdytoja (trečiasis asmuo) VšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ įsipareigoja projekto įgyvendinimui skirti ne mažiau kaip 130 290,49 Eur. Projekto įgyvendinimo terminas – 2015 m. rugsėjo 1 d., jis galėjo būti pratęstas visų šalių susitarimu iki 2015 m. spalio 1 d. Ieškovė, veikdama jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Konsolė“, laimėjo darbų pirkimo konkursą ir 2014 m. gegužės 16 d. pasirašė su VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo statybos darbų rangos sutartį, Pagal sutartį ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą pagal techninį projektą parengti Šiaulių menų inkubatoriaus pastato rekonstravimo darbų darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus, kaip nustatyta sutartyje, o trečiasis asmuo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, kaip užsakovas, įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas atlikti darbus, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą. 2015 m. sausio 12 d. raštu trečiasis asmuo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ pranešė ieškovei, kad vienašališkai nutraukia rangos sutartį nuo 2015 m. sausio 26 d., nurodęs, jog rangovė nepajėgi pabaigti darbų iki sutartyje nustatyto termino ir nėra galimybių tęsti projekto įgyvendinimą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015 m. liepos 16 d. sprendimu pritarė, kad projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinimas būtų nutrauktas. 2017 m. vasario 1 d. trečiajam asmeniui VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iškelta bankroto byla.
6. Ieškovės teigimu, vykdydama rangos sutartį ji 2014 metais ir 2015 m. sausio mėnesį atliko ir trečiajam asmeniui VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ perdavė darbų už 915 341,15 Eur. Trečiasis asmuo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2014 metų liepos – spalio mėnesiais ieškovei sumokėjo tik 511 589,91 Eur. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė privalo padengti po projekto nutraukimo laikytinas netinkamomis finansuoti projekto išlaidas trečiajam asmeniui BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, kad ši galėtų atsiskaityti už darbus su ieškove. Trečiasis asmuo BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ savo pažeistų teisių negina, delsia trejus metus reikalauti skolos, todėl, anot ieškovės, egzistuoja visos būtinosios netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygos, kurį ji šioje byloje ir pareiškė.
7. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 ir kt.).
8. Byloje nustatyta ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad nutraukus projekto vykdymą su ieškove nebuvo visiškai atsiskaityta už rangos darbus. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra patvirtinta trečiojo asmens BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ skola ieškovei. Taigi, viena iš netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų nėra ginčijama – kreditorius, šios bylos atveju – ieškovė, turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę savo skolininkei BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. Tačiau be šios nekvestionuojamos netiesioginio ieškinio sąlygos buvimo, kaip minėta, privalo egzistuoti ir kitos tokiam ieškiniui pareikšti įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje iš tikrųjų nurodė, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti skolą jai (ieškovei), o ne trečiajam asmeniui BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. Tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad analizuodamas projekto netinkamų finansuoti išlaidų esmę ir paskirtį, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės prašomos priteisti lėšos negali būti laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamame sprendime to aiškiai nesuformulavo ir konkrečiai neįvardino, visgi pagrįstai nusprendė, kad pareikštas ieškinys neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų – neįrodyta neabejotina, galiojanti ir vykdytina trečiojo asmens BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ turtinė teisė, kurios ji esą neįgyvendino ar atsisakė įgyvendinti, taip pat iš šios turtinės teisės kylanti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės pareiga vykdyti prievolę trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
9. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės pareiga padengti projekto netinkamas finansuoti išlaidas buvo apibrėžta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 3 punkte, kuriuo savivaldybė įsipareigojo projekto įgyvendinimui skirti 5 procentus nuo patvirtintų projekto biudžeto lėšų ir padengti netinkamas finansuoti išlaidas. Apeliantės vertinimu, įsipareigojimas padengti netinkamas finansuoti išlaidas turi būti suprantamas kaip savivaldybės prievolė sumokėti už ieškovės atliktus rangos darbus, už kuriuos nebuvo atsiskaityta nutraukus projekto vykdymą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
10. Aptariamas investicinis projektas buvo finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-485 patvirtintas Projekto finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas. Aprašo 27 punkte nurodyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, kurios: apibrėžtos kaip netinkamos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse ir neišvardytos Aprašo 24 punkte. Aprašo 24 punkte nustatytos tokios tinkamos finansuoti išlaidos pagal nurodytas išlaidų kategorijas: statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai; įranga, įrenginiai ir kt. turtas; baldai; kompiuterinė, programinė įranga; paslaugos; projektavimas; techninės, projekto vykdymo priežiūros ir panašios paslaugos. Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, nustatyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, skirtos atominės elektrinės eksploatavimui nutraukti; skolos palūkanos, išskyrus palūkanų subsidijavimą pagal numatytas Europos regioninės plėtros fondo veiklas; pirkimo ir (arba) importo PVM); naudoto turto įsigijimas; nuostoliai dėl valiutos kurso pasikeitimo ir valiutos keitimo komisiniai mokesčiai, išskyrus atvejus, kai įgyvendinamos finansų inžinerijos priemonės; baudos, nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, kai vykdomos finansų inžinerijos priemonės; nepiniginis įnašas; išlaidos, patirtos vykdant sutartis (atitinkamą jų dalį), kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės; sudarytas su tarpininkais ar konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagristu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte; išlaidos, patirtos įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus iš projekto vykdytojo ar partnerio (taisyklių 19 punktas). Netinkamomis finansuoti taip pat laikomos išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ES fondų, ES finansinės paramos priemonių, kitų Bendrijos finansinių priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų, dėl kurių ES fondų lėšos patirtoms išlaidoms apmokėti būtų skiriamos ne vieną kartą (taisyklių 20 punktas).
11. Nutarties 19 punkte paminėtuose teisės aktuose aiškiai apibrėžta, kokios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Iš šių nuostatų analizės akivaizdu, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis nelaikomos tokios išlaidos, kurios projekto vykdymo ir įgyvendinimo laikotarpiu susidarė vykdant projektą, tačiau nebuvo apmokėtos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė be pagrindo lėšas, t. y. skolą, kuri jai liko nesumokėta už projekto vykdymo metu atliktus darbus, priskiria netinkamoms projekto finansuoti išlaidoms, nes projektas buvo nutrauktas nepavykus jo sėkmingai įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu tinkamos finansuoti išlaidos yra atlyginamos nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas projekto netinkamų finansuoti išlaidų esmę ir paskirtį, padarė pagrįstas išvadas, jog nutrūkus projektui neliko teisinio pagrindo spręsti dėl projekto išlaidų tinkamumo ir netinkamumo, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo po projekto nutraukimo, o ne siekiant pažeistas teises apginti netiesioginio ieškinio reiškimu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus, iš esmės ginčą išsprendė teisingai.
12. Apeliantė savo skundą grindžia ir tais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, todėl sprendimą prašo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis, t. y. sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (CPK 263 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai nėra itin išsamūs, tačiau tai savaime nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo vien dėl tokios priežasties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius apeliantės ieškinio reikalavimų aspektus, nustatė teisiškai svarbiausią bylos aplinkybę, kad ieškovės prašoma priteisti skola trečiajam asmeniui BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ negali būti priskiriama prie projekto netinkamų finansuoti išlaidų, ir tokią aplinkybę tinkamai įvertino, o patį ginčą išsprendė teisingai. Tad net ir gana lakoniškas, bet iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien dėl jo motyvų neišsamumo, jeigu tokias procesinio dokumento spragas gali užpildyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju skundžiamo teismo sprendimo surašymo (motyvavimo) trūkumus ištaiso apeliacinės instancijos teismas. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro sąlygų jį naikinti ar keisti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas.
17. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. 2020 m. spalio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (advokato pagalbos rengiant rašytinius prašymus dėl bylos sustabdymo, taip pat rašytinius paaiškinimus išlaidos). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (8.11 punktas), todėl jų atlyginimas priteistinas iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Meba“ (j. a. k. 144573262) atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei (j. a. k. 188771865) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė