Baudžiamoji byla Nr. 2K-92/2009

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                2.3.4.6.2.; 2.3.6.3.1. (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 19 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, iš dalies jas sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (vieneriais metais vienu mėnesiu dvidešimt šešiomis dienomis) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams vienam mėnesiui dvidešimt šešioms dienoms.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

 

n u s t a t ė :

 

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį V. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.00 val., ,,duomenys neskelbtini“, pagrobė svetimą J. R. priklausantį turtą – kelioninį krepšį, kuriame buvo įvairių daiktų, kurių vertė 940 Lt. Pagrobdamas kelioninį krepšį su daiktais, neteisėtai įgijo svetimą – J. R. elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“.

            Be to, V. B. nuteistas pagal:

BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d., apie 1.00 val., visuomeninio transporto stotelėje, esančioje ,,duomenys neskelbtini“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš A. S. pareikalavo atiduoti telefoną, šiam atsakius, kad telefono neturi, panaudojo fizinį smurtą – sudavė A. S. vieną smūgį į veido sritį ir, šiam nukritus, iš kelnių kišenės pagrobė 20 Lt;

            BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje visuomeninio transporto stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš M. K. – pareikalavo atiduoti pinigus, šiam atsakius, kad pinigų neturi, panaudojo prieš jį fizinį smurtą – sudavė M. K. kelis kartus į pilvo sritį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. K. nuo jo pabėgo;

            BK 286 straipsnį už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d., apie 1.30 val., Kauno m. Centro policijos komisariate, esančiame Kęstučio g. 42, vedamas į laikino sulaikymo kambarį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikė ir nepadoriai atsiliepė apie viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus – Kauno m. VPK VP patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulius D. Kuncevičių ir A. Neverauską, stumdė juos bei panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą kumščiu sudavė D. Kuncevičiui į galvos sritį, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams.

            Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad jis nekaltas, byla sufabrikuota. Apkaltinamasis nuosprendis, pažeidžiant BPK nuostatas, pagrįstas vien tik melagingais nukentėjusiųjų parodymais. Byloje nebuvo atliekami atpažinimai, akistatos, pagal jo prašymą nepateikti vaizdo įrašai. Banko kortelės jis nevogė, mano, kad buvo pažeisti BPK 145, 149 straipsnių reikalavimai.

Nukentėjusysis A. S. apklaustas tik vieną kartą, akistatos su juo nebuvo, nėra jokių duomenų, patvirtinančių fizinio smurto panaudojimą prieš jį. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskelbė A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jais pagrindė jo kaltę. BPK 301 straipsnis numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kasatoriaus manymu, BPK 276 straipsnyje nurodyti tik tokie parodymų perskaitymo atvejai, kai jie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar anksčiau teisme. Teismas nuosprendyje rėmėsi prieštaringais liudytojo M. K. parodymais, kurie iš esmės skiriasi nuo nukentėjusiojo A. S. parodymų (M. K. neva matė, kad jis sudavė kelis kartus, o A. S. tvirtina, kad – vieną kartą). Be to, M. K. niekaip negalėjo nieko nei matyti, nei girdėti, nes, kasatoriui priėjus prie A. S., M. K. tuo metu nebuvo. Pas kasatorių rasti 20 Lt yra ne nukentėjusiojo A. S., o J. R., kuris jam šiuos pinigus buvo davęs. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu už pasikėsinimą apiplėšti M. K. Šio nukentėjusiojo parodymai niekuo nepagrįsti, duomenų, patvirtinančių smūgio į pilvą sudavimą, byloje nėra.

Taip pat kasatorius tvirtina, kad jis, vedamas į policijos komisariatą, necenzūrinių žodžių nevartojo ir kumščiu į veidą policininkui nesmogė. Iš tiesų tai jis buvo sumuštas. Filmuota medžiaga patvirtintų jo parodymus, tačiau teismui ji nebuvo pateikta. Be to, teismas nuosprendyje rėmėsi pirminiais D. Kuncevičiaus parodymais, kuriuose jis nenurodė nei apie necenzūrinių žodžių vartojimą, nei apie smūgio į veidą sudavimą.

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. S. ir liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, perskaitė nepažeisdamas BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes jais buvo tikrinami kiti byloje surinkti įrodymai – nuteistojo bei nukentėjusiojo M. . parodymai ir kiti bylos dokumentai. Be to, pirmosios instancijos teismas kaip liudytojus apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnus I. Rutkauskienę ir A. Grabažių, kurie ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo A. S. ir R. K. Kasatorius neteisus tvirtindamas, kad teismas nuosprendį pagrindė tiktai nukentėjusių parodymais ir pažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Kasatorius skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios paneigtų teismo išvadas. Nukentėjusiųjų A. S. ir M. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kurie buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo bei patikrinti apeliacinės instancijos teismo, todėl vertindami įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimų teismai nepažeidė.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. daiktų paėmimo protokole nurodyta, kad iš nuteistojo buvo paimta: 41 Lt, mobiliojo ryšio telefonas, asmens tapatybės kortelė, AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelė, išduota J. R. vardu, ir kelioninis krepšys su įvairiais daiktais. Pasirašyti protokolą V. B. atsisakė. Paimti daiktai buvo apžiūrėti ir pridėti prie bylos. Nukentėjusysis J. R. 2007 m. lapkričio 16 d. atpažino jam priklausančius daiktus. Kasatorius viso bylos proceso metu neneigė, kad tokie daiktai iš jo buvo paimti. Byloje nėra duomenų apie kratos atlikimą, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeisti BPK 145, 149 straipsnių reikalavimai.

Teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu dėl svetimos elektroninės kortelės neteisėto įgijimo. Nuteistojo parodymai apie mokėjimo instrumento įgijimą yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismai pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai. Nukentėjusysis J. R. apklausų metu tvirtino, kad banko mokėjimo kortelę jis laikė kišenėje, tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu tvirtino ir kasatorius. Mokėjimo kortelė pas V. B. buvo rasta pristačius jį į Kauno m. Centro policijos komisariatą dėl kitų nusikalstamų veikų ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai (daiktų paėmimo protokolas). Todėl yra nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jis apie rastą svetimą mokėjimo kortelę sužinojo vėliau iš tyrėjo ir neturėjo tyčios jos pavogti. Teismų sprendimuose atskleisti šios kasatoriaus padarytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 214 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

Taip pat kasatorius skunde nenurodo jokių motyvuotų argumentų, kurie paneigtų teismų išvadas dėl BK 286 straipsnio taikymo. Nuteistasis praktiškai ginčija faktines bylos aplinkybes, o tai nėra kasacijos dalykas BPK 369 straipsnio prasme. V. B. kaltė pagrįsta ištirtų įrodymų visuma, o ne tik nukentėjusiojo D. Kuncevičiaus parodymais. Ar duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnis). Kitoks teismo ištirtų įrodymų vertinimas, negu norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, kuris turėtų įtakos teisingo nuosprendžio priėmimui.

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, jog kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, susijusiais su skundų teisiniais argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.

Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Iš skundo turinio akivaizdu, kad kasatorius apskritai ginčija nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teismų išvadas, susijusias su tam tikrų bylos aplinkybių konstatavimu, pateikdamas sau palankų vertinimą, ir būtent tokiu pagrindu neigia kaltę. Taigi šie skundo argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, nes iškelia ne teisės, bet faktų klausimus, todėl paliekami nenagrinėti. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad analogiškus argumentus, ginčydamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybių nustatymą, jis nurodė savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė. Nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai.

 

Dėl BPK 276 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius teigia, kad teismas nepagristai perskaitė nukentėjusiojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jais neteisėtai grindė jo kaltę, nes teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad V. B. padarė penkias nusikalstamas veikas. Teismo nuosprendyje nurodyti įrodymų šaltiniai bei duomenys, kuriais buvo patikrinti kiti byloje surinkti įrodymai.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad nuosprendis būtų pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Remdamasi minėta įstatymo nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, o tik šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiojo M. K. parodymus apie A. S. apiplėšimą), perskaitė nukentėjusiojo A. S. ir liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams I. Rutkauskienei bei A. Grabažiui. Šis teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo M. K. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina nukentėjusiojo A. S. ir liudytojo R. K. parodymai, todėl jais nebuvo pagrindo abejoti. Be to, teismas apklausė ikiteisminio tyrimo metu apklausas atlikusius pareigūnus I. Rutkauskienę ir A. Grabažių kaip liudytojus. Šiems liudytojams kaltinamasis V. B. galėjo užduoti klausimus. Taigi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys buvo patikrinti minėtais proceso veiksmais, taip pat tarpusavyje palyginti duomenys, gauti iš skirtingų šaltinių, ir padaryta pagrįsta išvada, kad kaltinamasis V. B. apiplėšė A. S. ir pasikėsino apiplėšti M. K., nes prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas turint tikslą užvaldyti jų turtą. Taip pat teismas motyvavo, kodėl atmetė kaltinamojo parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir teisingai kvalifikavo padarytus nusikalstamus veiksmus. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, be to, kasatorius nenurodo teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas. Kasatorius, neigdamas plėšimo padarymą, teigia, kad nenustatytas nukentėjusiesiems padarytas kūno sužalojimo laipsnis. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja, kad nukentėjusiajam būtų padarytas koks nors sužalojimas, pakanka nustatyti fizinio smurto panaudojimo faktą ir kaltininko tikslą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos, nuosprendis pagrįstas tinkamai įvertintais įrodymais, taigi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Dalia Bajerčiūtė

 

 

                                                                                                                        Antanas Klimavičius

 

 

                                                                                                                        Vytautas Masiokas