Civilinė byla Nr. 3K-3-475/2010
Procesinio sprendimo
kategorija
30.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio
29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio
Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
R. J. ieškinį atsakovui A. A. P. dėl
žemės sklypo ribų nustatymo detaliajam planui patikslinti. Tretieji asmenys:
sodininkų bendrija „Minija“, J. E. M., O.
Š.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti jai
priklausančio 0,1092 ha ploto žemės sklypo ribą su atsakovui A. A.
P. priklausančiu žemės sklypu, nustatant šią ribą pagal IĮ „Kageoma“
atliktą sklypų planą. Ieškovė nurodė, kad, rengiant jos žemės sklypo detalųjį
planą, atsakovui ir tretiesiems asmenims O. Š. bei J. E. M. priklausančių žemės sklypų geodeziniai matavimai nebuvo
atlikti, šie sklypai nebuvo suformuoti, o ieškovės iniciatyva atlikus
kompleksinius jos, atsakovo ir šių trečiųjų asmenų žemės sklypų geodezinius
matavimus, išaiškėjo netikslumai tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų
faktinės ribos ir pažymėtosios detaliajame plane. Ieškovė teigia, kad šie
netikslumai sukelia jai kliūčių įregistruoti iš sodo namelio į gyvenamąjį
pastatą su komercinėmis patalpomis rekonstruotą pastatą, be to, atsakovas
faktiškai naudoja didesnį žemės plotą, nei pažymėta generaliniame plane.
Kasaciniu skundu byloje keliami klausimai dėl CK 4.45 straipsnio,
reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, galimo pažeidimo ir nukrypimo
nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono
apylinkės teismas 2009 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
nurodė, kad pati ieškovė, atsakovas, tretieji asmenys ir kiti byloje dalyvavę
asmenys pripažino, kad 1995-2001 metais ieškovės įsigytas valstybinės žemės
sklypas buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto
registro įstaigoje, jo plotas atitiko ieškovui parduotos valstybinės žemės
plotą, o ribos buvo suderintos su kaimyninių sklypų ribomis, įbrėžtos Stragnų
kadastrinės vietovės kadastriniame žemėlapyje, kuris yra vieningo respublikinio
kadastrinių duomenų banko sudėtinė dalis. CK 4.45 straipsnyje įtvirtinta teismo
pareiga nustatyti sklypų ribas tik tokiu atveju, jei jos nėra aiškios iš esamų
dokumentų, o šioje byloje nustatyta, kad riba tarp sklypų yra aiški, užfiksuota
kadastro duomenyse ir žemėlapiuose, netgi matuojant atsakovo žemės sklypą jos
buvo privalu laikytis kaip atskaitos taško. Kad riba buvo nustatyta, patvirtina
2001 m. rugpjūčio 20 d. jos paženklinimo aktas, pasirašytas ieškovės, atsakovo
ir trečiųjų asmenų, ieškovės prašymas atsakovui, kad šis leistų statyti jai
pastatą 1,5 m atstumu nuo ribos, taigi statinių išdėstymas sklype buvo siejamas
su VĮ Registrų centre įregistruotomis ieškovei priklausančio žemės sklypo
ribomis. Teismas padarė išvadą, kad šalių sklypų ribos yra aiškios iš esamų
dokumentų, jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenų
ieškovė nebandė įrodyti kaip klaidingų, neatitinkančių pirminių dokumentų,
todėl teismas neturi pagrindo iš naujo šias ribas nustatinėti.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 21 d.
nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Teritorijų
planavimo įstatymą, norint keisti naudojamo žemės sklypo ribas, plotą, reikia
rengti detalųjį planą. Detaliųjų planų keitimai
rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas.
Kolegija pažymėjo, kad žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir
kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ bendrosiose nuostatose
nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų
posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių
sistemoje atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės
sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio
taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių
koordinačių sistemoje (Taisyklių 3.5 punktas). Tikslinant sklypo ribas atliekami
nauji kadastriniai matavimai pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir
specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo
valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant
topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Remdamasi
išdėstytais motyvais, kolegija padarė išvadą, kad remiantis byloje esančia
medžiaga nėra teisinio pagrindo iš naujo nustatyti žemės sklypo ribas, juolab,
kad pagal esamus šalių žemės sklypų dokumentus matyti, kad jų faktiškai
naudojami žemės sklypų plotai nesiskiria nuo žemės pirkimo dokumentuose nustatytų
plotų.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą
– ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal CK 4.45
straipsnio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: pirma, žemės sklypo
savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų
dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Sklypo
ribų neaiškumą gali įrodyti ne tik tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių
dokumentų ar esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems, bet ir tai,
kad dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos
aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui,
kai žemės sklypo faktinės ribos ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus)
nesutampa. Egzistuojant šioms aplinkybėms, savininkas, remdamasis dispozityvumo
principu, gali pasirinkti, kokiu būdu užtikrins savo nuosavybės gynimą
nustatant sklypo ribas. Jis gali administracine tvarka ginčyti registro
duomenis dėl kadastrinių matavimų ir esant pagrindui pradėti administracinį
teisminį procesą. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas
atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose
dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius, faktinio naudojimo
trukmę ir aplinkybes, principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų
įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir
nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje, atsižvelgiama į nuosavybės
teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo
kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. Bylą
nagrinėję teismai bylos aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgė į šalių
interesų pusiausvyrą, ir racionalumo bei efektyvumo kriterijus, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4
d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2010 m. gegužės 3 d.
nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I.
S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
Apeliacinės instancijos teismas
pasisakė dėl visų aplinkybių, pateiktų byloje įrodymų ir jų vertinimo, o
kasatorė nenurodo, kokias teisės normas teismai pažeidė, priimdami skundžiamus
procesinius sprendimus. Be to, teismas įvertino ir tikruosius kasatorės tikslus
– neteisėtai pastačius pastatą ant ginčo sklypų ribos, išimtinai jos naudai
koreguoti sklypų ribas, pažeidžiant civilinių santykių stabilumo principą, taip
iš esmės pabloginant atsakovo teisinę padėtį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 4.45
straipsnio aiškinimo ir taikymo
CK 4.45
straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Tokia
tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo
savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų
dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės
sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir
kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės
normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme
sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į
teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad
apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių
dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni
kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos
aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu,
pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal
dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko
pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G.
R. v. I. S., bylos Nr.3K-3-195/2010). Šia
nutartimi kasacinį skundą grindžia ir kasatorė, nurodydama, kad nagrinėjamu
atveju nesutampa faktinės ir teisinės sklypo ribos, todėl yra pagrindas ribas
nustatyti teismo sprendimu pagal faktinį sklypų naudojimą.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad nurodytoje nutartyje pateikti pavyzdžiai, kada žemės sklypo ribos
gali būti pripažintos neaiškiomis ir dėl to nustatinėtinos teismine tvarka, ir
kaip vienas tokių pavyzdžių nurodytas faktinių ir teisinių sklypo ribų nesutapimas,
tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, esant tokiam nesutapimui, sklypų
ribos pripažintinos neaiškiomis iš esamų dokumentų ir keistinos pagal faktinį
naudojimą. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio
kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių
aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti
nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant
į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose
nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal
faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės
sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai
apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos)
ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis
atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia,
ir panašiais atvejais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tais
atvejais, kai dėl nurodytų priežasčių pripažįstama, jog sklypo ribos yra
neaiškios ir todėl nustatinėtinos teismo tvarka, jos nebūtinai turi būti
nustatytos tiksliai pagal faktiškai nusistovėjusias ribas. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio
15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. V. v.
P. V., bylos Nr.3K-3-453/2010, konstatavo, kad pagal
CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo
naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį
išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu
atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos
faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam
reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie
priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar
sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo
ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų
pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus.
Pažymėtina, kad šių
reikalavimų turi laikytis ir žemės sklypų savininkai, teikdami pasiūlymus
teismui dėl ribų nustatymo: jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų
nustatymo planuose taip pat kiek įmanoma turi būti atsižvelgiama į dokumentus,
faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius,
nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir
efektyvumo kriterijų, išlaikoma visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra,
garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus
pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų
nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės
aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų
nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį
pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L.
J. v. P. A. T., bylos Nr.3-3k-6/2010).
Pažymėtina ir
tai, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės
sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos
pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip
pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas,
pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio
daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės
sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo
teisėtumo, pvz., ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio
2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v.
Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005).
Bylą nagrinėję
teismai pripažino, kad kasatorės ir atsakovo žemės sklypų ribos yra aiškios iš
esamų dokumentų, todėl nenustatinėtinos iš naujo teismo tvarka. Teismai
nustatė, kad ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos)
nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti
kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas
nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje
koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į
nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų
koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13
punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo
daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais
ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir
priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei
patenkinimą (2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo
daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais
paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba
atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus
žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas,
kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis,
kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir
riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių
sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių
duomenų nustatymo veiksmai (8 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro
įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys,
tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje –
nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 straipsnio 1 dalis). Prieš pažymint
žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar
nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės
koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto
vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto
kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto
kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų
aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4
dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę
asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius
dokumentus (11 straipsnis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima
daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų,
taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir
įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos
dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti
laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.
Byloje esantis Žemės
sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad kasatorei sklypo ribos buvo
žinomos ne tik iš dokumentų, bet ir buvo žinoma, kur vietoje yra kasatorės ir
atsakovo sklypus skirianti riba. Ji su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės
sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė. Šių ribų
apibrėžtas žemės sklypo plotas atitinka kasatorės nuosavybės teise įsigyto
žemės sklypo plotą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje
nenustatyta, kad faktinės žemės sklypo ribos būtų tokios, kaip užfiksuota IĮ
„Kageoma“ parengtame plane, pagal kurį ribas prašo nustatyti kasatorė. Teismas
nustatė, kad šiame plane faktinio naudojimo ribos nubrėžtos pagal pačios
kasatorės parodytą vietą, atsakovas tokios faktinės ribos buvimą neigia, ji
nėra kaip nors pažymėta vietoje. Kasacinis teismas patikrina apskųstus
sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo
nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl išdėstytų argumentų kolegija
sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribos
yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl nėra sąlygų taikyti CK 4.25 straipsnį ir
nėra pagrindo jas nustatyti kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į nekilnojamojo
turto kadastrą.
Kasatorės manymu,
skundžiamu teismo sprendimu neužtikrinama šalių interesų pusiausvyra, jai tenka
neekvivalentiški turtiniai padariniai, nes nepakeitus sklypų ribos kyla grėsmė,
jog nebus pripažinti tinkamais naudoti ir teisiškai įregistruoti jos sklype
pastatyti statiniai. Byloje nustatyta, kad statiniai kasatorės sklype pastatyti
po to, kai žemės sklypo ribos nustatytos kadastriniais matavimais ir
paženklintos vietoje. Kasatorei priklausančio žemės sklypo detaliajame plane,
parengtame siekiant pakeisti žemės sklypo paskirtį, statiniai išdėstyti,
laikantis kadastriniais matavimais nustatytų sklypo ribų. Tai, kad kasatorė,
nukrypdama nuo detaliojo plano sprendinių, pastatus savo rizika pastatė ant
sklypo ribos, negali būti pagrindas ginti jos teises, keičiant žemės sklypo
ribas. Tokiais atvejais, kai pastatai statomi nesilaikant teisės aktų
reikalavimų, neigiami padariniai turi tekti riziką prisiėmusiam asmeniui,
laikantis taisyklės, kad iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur).
Juo labiau, kad atsakovas kasatorės interesais jau yra padaręs nuolaidų – davęs
sutikimą pastatus statyti arčiau sklypų ribos, nei nustatyta teisės aktų.
Pažymėtina ir tai, kad ribų pakeitimas pagal kasatorės pasiūlytą variantą
reikštų ir jos sklypo padidėjimą, nes ji siūlo ribą „pastumti“ į atsakovo
sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant. Išdėstyti faktai bei
argumentai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju sklypo ribų keitimas pagal
kasatorės siūlomą variantą reikštų jos interesų gynimą kitų asmenų sąskaita.
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Rengiantis
bylos pagal kasatorės pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo
patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 72,95 Lt (2010 m.
lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatorės
priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t
a r i a :
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 21 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei
72,95 Lt (septyniasdešimt du litus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Birutė
Janavičiūtė
Algis
Norkūnas
Vincas Verseckas