Civilinė byla Nr. e2A-21-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00308-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.10; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3378-384/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MMG Carriers International“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė (toliau ir UAB „MMG Carriers International“) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės (toliau ir UAB „Manvesta“) 27 631,32 Eur skolą, 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1447 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (kaip vežėja) ir atsakovė (kaip užsakovė) per laikotarpį nuo 2020m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 24 d. sudarė 25 vienkartines krovinio pervežimo sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir laiku pervežti krovinį, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai už tai atsiskaityti. Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras 27 631,32 Eur sumai, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų laiku neįvykdė ir už paslaugas neatsiskaitė.

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2853-384/2020) ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovės prašomas pinigines sumas. 

4.       Dėl šio preliminaraus teismo sprendimo atsakovė UAB „Manvesta“ pateikė prieštaravimus, juose nurodydama, kad atsakovė neginčija, jog ieškovė šias sutartis įvykdė tinkamai, tačiau sutartyse buvo numatyti keturi galimi atsiskaitymo už suteiktas paslaugas būdai. Tačiau dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove per penkias kalendorines dienas, taikant atsakovei trijų procentų nuolaidą. Kadangi šis apmokėjimo būdas su atsakove derinamas nebuvo, atsakovė raštiškai nurodė ieškovei, jog būtų taikomas trisdešimties kalendorinių dienų apmokėjimo terminas, sutinkant atsakovei apmokėti šimtą procentų krovinio pervežimo sumos. Atsakovė iš ieškovės PVM sąskaitas faktūras gavo 2020 m. kovo 25 ir 26 dienomis, todėl apmokėjimo terminas atitinkamai pasibaigė tik 2020 m. balandžio 25 ir 26 dienomis. Tačiau ieškovė, nesulaukusi apmokėjimo termino pabaigos ir neturėdama reikalavimo teisės, 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą, o teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė byloje preliminarų sprendimą.

5.       Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad sutartyse buvo numatyti keturi atsiskaitymo būdai, tačiau pagal tarp šalių nusistovėjusią ilgalaikę bendradarbiavimo praktiką šalys naudojo tokį atsiskaitymo būdą: atsakovė privalėjo atsiskaityti per penkias kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio originalų gavimo ir tokiu atveju sumokėti ne 100 proc., bet 97 proc. krovinio pervežimo kainos. Ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą už krovinių pervežimą, atsakovė gavo 2020 m. kovo 26 d. ir kovo 27 d., todėl pgal tarp šalių nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką turėjo apmokėti iki 2020 m. kovo 30 d. ir kovo 31 d., tačiau to nepadarė.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. galutiniu sprendimu paliko Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą nepakeistą, papildomai priteisdamas ieškovei UAB „MMG Carriers International“ iš atsakovės UAB „Manvesta“ 1815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra krovinių vežėja, o atsakovė – užsakovė. Šalių bendradarbiavimas pervežant krovinius vyksta sudarant vienkartines krovinio pervežimo sutartis. Sutartyse numatyti keturi atsiskaitymo būdai: 1) trisdešimt kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo, kai apmokama šimtas procentų pervežimo sumos; 2) penkios kalendorinės dienos (greitas apmokėjimas) po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo, kai apmokama devyniasdešimt septyni procentai pervežimo sumos; 3) keturiolika kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo, kai apmokama devyniasdešimt aštuoni procentai pervežimo sumos; 4) penkiolika – dvidešimt septynios kalendorinės dienos po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo, kai apmokama devyniasdešimt devyni procentai pervežimo sumos.

8.       Toks apmokėjimo būdas ieškovei buvo pasiūlytas remiantis ilgalaikiu šalių bendradarbiavimu. Šį ieškovės atstovės aiškinimą, anot teismo, patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: 2020 m. balandžio 3 d. atsakovės elektroninis laiškas ieškovei, kuriame nurodoma, jog „greitų mokėjimų negalima atlikti todėl, kad yra stabdomi visi mokėjimai“ ( DOK-14372, priedas Nr.4), o ne todėl, jog atsakovės netenkina apmokėjimo būdas. Ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. balandžio 6 d., kai jau buvo pasibaigęs greitojo apmokėjimo terminas, teismo preliminarus sprendimas tenkinant ieškinį priimtas 2020 m. balandžio 8 d. Teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jeigu ieškinio padavimo metu terminas apmokėti PVM sąskaitoms faktūroms dar nebuvo pasibaigęs, tai dėl šios priežasties naikinti priimtą preliminarų sprendimą nėra pagrindo, nes atsakovė ir iki šio laiko nėra apmokėjusi ieškinyje nurodytų penkių PVM sąskaitų faktūrų.

9.       Pasisakydamas dėl atsakovės 2020 m. kovo 20 d. nurodytos priežasties, kodėl ji sustabdė apmokėjimą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, t. y. dėl atsakovės preliminariai patirtų 37 335,35 Eur nuostolių už krovinių apgadinimus, teismas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5252-714/2020, buvo patenkintas UAB „Manvesta“ ieškinys ir priteista jos naudai iš UAB „MMG Carriers International“ 31 594,21 Eur žalos atlyginimo (DOK-27429, priedas 2) Teismas pažymėjo, kad pagal Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 37 straipsnyje įtvirtinta nuostatą, vežėjas, atlyginęs nuostolius, turi teisę regreso tvarka išieškoti nuostolių atlyginimą iš to vežėjo, kurio žinioje krovinys buvo prarastas ar sugadintas. Nurodė, kad atsakovė 2020 m. kovo 20 d., kai sustabdė mokėjimus ieškovei už krovinių pervežimus, atliktus nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 24 d., nuostolių krovinių savininkams nebuvo atlyginusi nebuvo. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo stabdyti apmokėjimus ieškovei už jos tinkamai įvykdytas dvidešimt penkias vienkartines krovinio pervežimo sutartis. 

10.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos 3 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Manvesta“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                       Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, dar neturėjo galiojančios ir vykdytinos teisės reikalauti iš atsakovės 27 631,32 Eur skolos atlyginimo, kadangi ieškovė nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės pranešimą apie priešpriešinių prievolių įvykdymo sustabdymą (CK 1.139, 6.46, 6.58, 6.207-6.208 straipsniai), nepagrįstai išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriomis, priešingai nei numatyta sutartyse, reikalavo apmokėti už jos suteiktas krovinio pervežimo paslaugas ne per 30 dienų, o per 5 dienas.

11.2.                       Teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi nepagrįstai šioje byloje atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, todėl apeliantei teko su atskiru ieškiniu dėl žalos iš ieškovės priteisimo kreiptis į teismą, kurį teismas 2020 m. liepos 31 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5252-714/2020, visiškai patenkino. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė apeliantės prašymus sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su kita civiline byla Nr. e2-5252-714/2020 arba bylos nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5252-714/2020. Apeliantės nuomone, šie procesiniai pažeidimai lėmė nemotyvuoto, neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo galutini teismo sprendimo priėmimą.

11.3.                      Teismas sprendime iš viso nepasisakė, kokią įtaką turėjo atsakovės pranešimas dėl jos prievolių sustabdymo, kokią reikšmę turi sprendimas kitoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Teismas pripažino ieškovės nurodytą 5 dienų atsiskaitymo už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas terminą pagrįstu ir tinkamu, kadangi tokia atsiskaitymo tvarka tarp šalių susiklostė jų ilgalaikio bendradarbiavimo metu, tačiau teismas neįvertino atsakovės prieštaravimų dėl tokio trumpo apmokėjimo termino.

11.4.                       Teismas nusprendė ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai, nors ieškovės teiginiai akivaizdžiai prieštaravo į civilinę bylą pateiktiems įrodymams ir teismo sprendimui kitoje civilinėje byloje, kurioje ir buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovės reikalavimo į ieškovę dydžio. 

11.5.                      Sprendime tik vienoje vietoje ir tik selektyviai paminimas vienintelis teisės aktas, t. y. CMR konvencijos 37 straipsnis, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas galutinį teismo sprendimą, tačiau iš teismo motyvų neaišku, ką jis turėjo omenyje. Teismas nevertino esminių bylų įrodymų, dėl to neatskleidė bylos esmės.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „MMG Carriers International“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

12.1.                       Teismas, atsisakydamas priimti atsakovės priešieškinį, proceso teisės normų nepažeidė, nes atsakovės priešieškinis teismui buvo  pateiktas po teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės. Teismas taip pat pagrįstai netenkino atsakovės prašymo sujungti dvi civilines bylą į vieną bylą, kadangi susipažinęs su abiejų bylų turiniu, teismas nelaikė, jog tarp jų yra toks ryšys, kuris trukdytų šias bylas nagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Žalos atlyginimo atsakovė prašė už visai kitą laikotarpį, nei nagrinėjamojoje byloje yra iškilęs ginčas.

12.2.                       Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išsamiai ir nuodugniai ištyrė bei išanalizavo byloje esančius įrodymus, tinkamai identifikavo ginčo esmę. O būtent, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ginčas byloje kilęs dėl ieškovės teisės gauti apmokėjimą už suteiktas vežimo paslaugas ir atsakovės teisės stabdyti tokių mokėjimų atlikimą. Ieškovės pasirinktas apmokėjimo už sutektas paslaugas būdas buvo pasirinktas teisėtai, remiantis šalių pasirašytomis sutartimis ir tarp šalių susiklosčiusią ilgalaike bendradarbiavimo praktika, atsakovė tokiam atsiskaitymo būdui neprieštaravo, tik nurodė, kad „greitų mokėjimų“ negalima atlikti todėl, kad yra stabdomi visi mokėjimai. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 37 straipsniu,  padarė teisingas ir pagristas išvadas, jog atsakovė sustabdė mokėjimus ieškovei nepagristai ir neteisėtai.

12.3.                       Atsakovė iki pat mokėjimų vykdymo sustabdymo 2020 m. kovo 20 d. nebuvo pareiškusi ieškovei nei vienos pretenzijos su reikalavimu atlyginti žalą ir toliau užsakinėjo pas ieškovę krovinių pervežimo paslaugas, taip didindama savo skolą ieškovei. Tik kilus šalių ginčui dėl atsiskaitymo, atsakovė, siekdama pateisinti savo savavališkus veiksmus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, pateikė reikalavimus dėl žalų sumų.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (ieškovė – kaip vežėja ir atsakovė – kaip užsakovė) nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 24 d.  sudarė 25 vienkartines krovinio pervežimo sutartis (toliau – Sutartys), pagal kurias ieškovė įsipareigojo  skirtingų valstybių, kurios yra CMR konvencijos narės, teritorijose pervežti krovinius, o atsakovė už tai atsiskaityti Sutartyse numatytais būdais.

15.       Įvykdžiusi pagal minėtas Sutartis savo įsipareigojimus, ieškovė, taikydama 3 proc. nuolaidą pervežimo kainai, 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. kovo 26 d. išrašė ir atsakovei išsiuntė penkias PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitas faktūras MMG Nr. 2279 - 6772,25 Eur sumai, Nr. 2280 – 5577,50 Eur sumai, Nr. 2281 – 6960,04 Eur sumai, Nr. 2282 – 4342,69 Eur sumai ir 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą MMG Nr. 2283 – 3978,84 Eur sumai, tokiu būdu prašydama atsakovės apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas „greito apmokėjimo“ būdu (per 5 kalendorines dienas) iš viso 27 631,32 Eur. Anot ieškovės, atsakovė privalėjo minėtas sąskaitas apmokėti atitinkamai iki 2020 m. kovo 30 d. ir 31 d. 

16.       Atsakovė 2020 m. kovo 20 d. Pranešimu dėl stabdomų mokėjimų informavo ieškovę, kad dėl Vežėjo (ieškovės) netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų vykdant vienkartines krovinių pervežimo sutartis (pagal pateikto sąrašo 41 atvejį) Užsakovas (atsakovė) yra priverstas stabdyti Vežėjui mokėjimus. Atkreipė Vežėjo dėmesį, kad kol nebus išspręstos pretenzijos Užsakovas bus priverstas sulaikyti Vežėjui mokėtinas sumas už suteiktas krovinių transportavimo paslaugas. Nurodė, kad preliminari minėtų krovinių pervežimo metu padarytų nuostolių suma yra 37 335,35 Eur.

17.       Negavusi apmokėjimo už suteiktas paslaugas, ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 27 631,32 Eur skolą, 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

18.        Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2853-384/2020) ieškovės ieškinį tenkino, o skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 31 d. galutiniu sprendimu (civilinė byla Nr. e2-3378-384/2020) paliko preliminarų sprendimą nepakeistą.

19.       Ieškovė padavė apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 31d. galutinį sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantės vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, atsisakydamas priimti atsakovės byloje pareikštą priešieškinį dėl žalos atlyginimo ir atmesdamas atsakovės prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, nenurodydamas materialinės teisės normų, kuriomis grindė savo sprendimą, teismas pažeidė proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

Dėl ginčo santykiui taikytinos teisės

20.       Bylose iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius (vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės), taikytinos CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; kt.). Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

21.       Byloje nėra ginčo, kad vežimo sutartys atitinka Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl CMR konvencijos nuostatos taikytinos tiesiogiai, o santykių, kurių ši konvencija tiesiogiai nereglamentuoja, nacionalinės teisės normos. 

22.       Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi ieškovė, CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja atsiskaitymų už vežėjo paslaugas,  todėl tokiems susitarimams galioja nacionalinės teisės normos ir sutarties laisvės principas. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį, krovinio vežėjas pagal tokio pobūdžio sutartį įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. 

23.       Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; kt.).

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad CMR konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pateikiamas tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam, tiek tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą. Ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą krovinį. Teisėjų kolegija nurodo, kad tai yra papildoma garantija siuntėjui, reiškiančiam reikalavimą keliems vežėjams gauti nuostolių atlyginimą, neapsiribojant konkrečiu vežėju, o konkretaus vežėjo kaltė reikšminga tik sprendžiant vežėjų tarpusavio atsakomybės už padarytus nuostolius klausimą, todėl jeigu pagal siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartį nustatoma, kad pastarasis siuntėjui atsako kaip vežėjas CMR konvencijos prasme, tokiam vežėjui, neatsižvelgiant į jo dalyvavimo krovinio vežimo procese pobūdį, CMR konvencijos nuostatos, susijusios su vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą, taikomos visa apimtimi. Pažymėtina, kad susitariantysis vežėjas, atlyginęs nuostolius, pagal CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas turi teisę regreso tvarka išsiieškoti nuostolių atlyginimą iš to vežėjo, kurio žinioje krovinys buvo prarastas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012).

25.       Byloje nėra ginčo, kad CMR konvencijos taikymo prasme ieškovė yra krovinio faktinis vežėjas, o atsakovė – krovinio siuntėjas / susitariantysis vežėjas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais ir atmeta kai nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, kad ieškovei tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal dvidešimt penkias ginčo Sutartis, o atsakovei iki ieškinio padavimo nepateikus ieškovei įrodymų apie konkretų žalos dydį ir jos atlyginimą CMR konvencijos 37 straipsnio prasme, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ( CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

26.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti ieškovei mokėjimus už tinkamai atliktas paslaugas vadovaudamasi CK 1.139, 6.207-6.208 straipsnių nuostatomis. Pagal kasacinio teismo praktiką sutarties vykdymas pagal CK 6.207-208 straipsnius gali būti sustabdytas, kai: 1) prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; 2) skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios; 3) prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus; 4) teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517- 219/2015).

27.       Sutiktina su ieškove, kad sutartinių prievolių vykdymo sustabdymo metu (2020 m. kovo 20 d.) atsakovė neturėjo teisėto ir galiojančio reikalavimo ieškovės atžvilgiu, kadangi nebuvo atlyginusi žalos savo klientams ir neįgijusi regreso teisės į ieškovę, žalos dydis buvo neaiškus ir tinkamai nepagrįstas (atsakovė vadovavosi preliminariu 37 335,35 Eur žalos dydžiu), atsakovės pretenzijos dėl žalos, kurias ieškovė atmetė, buvo pareikštos vėliau, nei sustabdytas prievolių vykdymas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 37 straipsniu, turėjo pagrįstą pagrindą ieškovės argumentus dėl prievolės vykdymo sustabdymo atmesti.

28.       Aptariamam kontekste pažymėtina, kad regresiniam reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Šie abu faktai turi būti įrodyti. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009, ir joje nurodyta praktika). Kaip nurodyta, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

Dėl atsiskaitymo tvarkos

29.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartyse nustatyta atsiskaitymo už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas tvarka buvo nevienareikšmė.  Šalys numatė keturis atsiskaitymo būdus: 1) 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo, kai apmokama 100 procentų pervežimo sumos; 2) 5 kalendorinės dienos („greitas apmokėjimas“) po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo, kai apmokama 97 procentai pervežimo sumos; 3) 14 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo, kai apmokama 98 procentai pervežimo sumos; 4) 15 – 27 kalendorinės dienos po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo, kai apmokama 99 procentai pervežimo sumos.

30.       Ieškovė nurodė, o atsakovė neginčijo, kad per ilgą šalių bendradarbiavimo laikotarpį jos laikėsi abejoms šalims naudingo atsiskaitymo būdo, t. y. „greito apmokėjimo“ būdo, kai už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė atsiskaitydavo per 5 kalendorinės dienas po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data gavimo dienos, sumokant už paslaugą ne 100 procentų, bet 97 procentus paslaugų kainos. Priešingai nei nurodo apeliantė, iš 2020 m. kovo 20 d. rašto dėl prievolės sustabdymo turinio matyti, kad mokėjimus už tinkamai suteiktas paslaugas atsakovė atsisakė atlikti ne todėl, kad jos netenkino Sutartyse numatytas „greito apmokėjimo“ būdas ir atsakovė būtų pageidavusi atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų, bet tokį atsakovės elgesį lėmė visai kiti motyvai, kuriuos teisėjų kolegija aptarė šios nutarties 26-28 punktuose.

31.       Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tokioje situacijoje atsakovei teko pareiga atsiskaityti su ieškove per 5 kalendorines dienas nuo atitinkamų dokumentų įteikimo dienos (CK 6.193 straipsnis). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, atsakovė nei per ieškovės reikalaujamą 5 dienų terminą, nei kitais Sutartyse nustatytais terminais su ieškove neatsiskaitė, o savo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas ginčijo visiškai kitu savo teisių gynimo būdu – priešieškiniu dėl žalos atlyginimo, kurį teismas atsisakė priimti, o vėliau ir savarankišku ieškiniu, kurį Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6590-714/2020, patenkino, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 31 594,21 Eur žalos atlyginimo ir kitas išmokas. Tai reiškia, kad ieškovės ketinimus dėl (ne)atsiskaitymo lėmė ne Sutarčių turinys, bet kitos aplinkybės. 

32.       Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia procesinė situacija, kada atsakovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal kitas Sutartis yra patenkinti, o ieškovė už tinkamai įvykdytas Sutartis iki šiol atsikaitymo negavo. Akivaizdu, kad tokia padėtis, nepriklausomai nuo to, ar buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios priešieškinio priėmimą, bylų sujungimą ar jų sustabdymą, neužtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovė ieškinį tenkino (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis. 6.808 straipsnio 1 dalis). 

33.       Be to, paminėtam kontekste pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl panaikinti jį ir ieškovės ieškinį atmesti dėl proceso teisės normų pažeidimo nėra pagrindo.

34.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nebuvo atskleista bylos esmė.

35.       CPK

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo turinį bei bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, nurodė teisės normas, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį ir nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimą motyvuoti procesinį sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

41.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1331 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

42.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

43.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MMG Carriers International“ (juridinio asmens kodas 302344476) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ (juridinio asmens kodas 158297016) 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

               Algimantas Kukalis

               Rūta Palubinskaitė