Civilinė byla Nr. e2-100-1032/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08814-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.1; 2.4.2.13; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.5; 3.2.6.13; 3.2.6.14;
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,
sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atstovėms V. B.-B., advokatei Linai Šimei,
trečiojo asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G. Č.,
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. B.,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinimo negaliojančiu, ir atsakovės Neringos savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A“ dėl įpareigojimo nugriauti statinį, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, mažoji bendrija „G“.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 12 d. reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje. Nurodytu reikalavimu atsakovė įpareigojo ieškovę pašalinti laikiną statinį iš ieškovės teisėtai valdomo ir naudojamo žemės sklypo. Pažymi, jog nors minėtas reikalavimas yra įvardintas kaip pakartotinis, tačiau prieš tai kito reikalavimo dėl statinio pašalinimo ieškovė nebuvo gavusi. Ieškovė nesutikimą su jai pareikštu reikalavimu grindžia tuo, kad jai priklausantis statinys nepagrįstai yra įvardijamas kaip laikinas, nes ieškovė yra įregistravusi savo nuosavybės teises į šį statinį (registro Nr.(duomenys neskelbtini)). O taip pat reikalavimas nepagrįstai susiejamas su valstybinės žemės naudojimu, nes ieškovė teisėtai naudojasi žemės sklypu, ant kurio stovi statinys bei moka su šiuo žemės sklypu susijusius mokesčius. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės savininkės vardu registre taip pat yra įregistruoti ir vandentiekio tinklai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), skirti aptarnauti ir ieškovės valdomą visuomeninio maitinimo paskirties statinį. Pažymi, jog 2000 m. rugsėjo 7 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.86 buvo leista ieškovės nuosavybę įteisinti atliekant teisinę statinio registraciją registre. 2001 m. gegužės 26 d. savivaldybės sprendimu informavus apie adreso pakeitimą, buvo nurodyta registro duomenyse pakeisti adresą į naują t. y. .(duomenys neskelbtini), Neringa. Ieškovė pažymi, kad laikotarpiu nuo 1997 m. ieškovės savininkei buvo leista tvarkyti apie jos nuosavybę esančią teritoriją, su ieškove yra sudarytos elektros energijos tiekimo sutartys, pažyma patvirtintas įrengtų tinklų atitikimas teisės aktų reikalavimams, išduotas leidimas - higienos pasas vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, taip pat gauti visi kiti reikiami suderinimai ir leidimai ieškovo vykdomai (turimos nuosavybės pagrindu) ūkinei komercinei veiklai. Statinio įrengimo teisėtumą grindžia 1997 m. birželio 3 d. pažyma Nr.2, kuria komisija neprieštaravo, jog ieškovė vykdytų veiklą. Pažymi, kad ieškovei priklausantis statinys atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą apibrėžimą, teigiantį, jog statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal esminius požymius, ieškovei priklausantis visuomeninio maitinimo paskirties statinys yra nekilnojamas daiktas, į kurį nuosavybės teisės yra įregistruotos nekilnojamo turto registre.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visų pirma, ieškinys yra pateiktas teismui praleidus vieno mėnesio terminą individualaus administracinio akto skundimui, nes ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 18 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškiniu yra ginčijamas individualus administracinis aktas – 2019 m. liepos 12 d. pakartotinas reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje Nr. (4.17)V15-1541 (toliau – Reikalavimas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovė nepateikė duomenų, kada Reikalavimas jau buvo įteiktas, tačiau tikėtina, kad Reikalavimą ieškovė gavo 2019 m. liepos mėnesį, o ieškinys dėl Reikalavimo panaikinimo yra paduotas 2019 m. lapkričio mėnesį, todėl yra praleistas vieno mėnesio terminas individualiam administraciniam aktui skųsti. Pabrėžia, kad ieškovė net neprašo atnaujinti praleisto termino ieškiniui paduoti ir neįrodinėja jokių išskirtinių aplinkybių, kurios trukdė pateikti ieškinį laiku. Vien dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo.
Antra, ieškinys yra nepagrįstas iš esmės, kadangi ieškovė nebeturi teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme ir turi pareigą nukelti/nugriauti laikiną statinį – kioską. Neringos miesto savivaldybės valdyba leido E. K. nuomojamoje valstybinėje žemėje statyti tik laikiną statinį, kuris turėjo būti pašalintas pasibaigus nuomos santykiams. 2000 m. liepos 15 d. Neringos miesto savivaldybės meras ir E. K. individuali įmonė sudarė Sutartį Nr. 2000/04 dėl valstybinės žemės nuomos, kuria E. K. individualiai įmonei buvo išnuomota valstybinė žemė iki 2002 m. gegužės 15 d. 2000 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija svarstė klausimą dėl E. K. individualios įmonės pasistatyto prekybinio kiosko laikinų pastatų statuso pakeitimo į pastovius, tačiau komisija nutarė statinių įteisinimui nepritarti. Taigi, E. K. individualios įmonės teisė į valstybinės žemės nuomą pasibaigė dar 2002 m. gegužės 15 d., kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis vėliau nebuvo pratęsta. Nepaisant to, E. K. individuali įmonė (vėliau pertvarkyta į UAB „A“) toliau savavališkai naudojosi valstybine žeme ir joje pastatytu prekybiniu kiosku. 2015 m. rugpjūčio 31 d. Neringos savivaldybės administracija išsiuntė ieškovės vadovei Reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje Nr. (4.17)V15-1905. Šiame rašte buvo nurodyta, kad nuo 2002 metų ieškovei priklausantis prekybos kioskas valstybinėje žemėje stovi neteisėtai. Atsakovė reikalavo, kad ieškovė iki 2015 m. spalio 30 d. pašalintų statinį ir sutvarkytų teritoriją. Šio reikalavimo ieškovė neskundė, tačiau geruoju nevykdė. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovės laikinas statinys nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Kadangi Neringos miesto savivaldybės valdyba 1997 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 143 leido ieškovei pasistatyti laikiną prekybos namelį, atsakovė ir turi teisę reikalauti pašalinti laikinąjį statinį. Ginčo prekybos kiosko naudojimo terminas buvo tiesiogiai susijęs su valstybinės žemės nuomos sutarties terminu. Tai yra, pasibaigus valstybinės žemės nuomos santykiams 2002 m. gegužės 15 d., atitinkamai baigėsi ir laikinojo statinio naudojimo terminas. Pažymi, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimas (už neteisėtą valstybinės žemės naudojimą) nesukuria ieškovei jokių teisėtų lūkesčių sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir/ar įsiteisinti laikiną prekybos statinį. Be to, Neringos savivaldybės taryba 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-47 „Dėl Nidos pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planą. Toje vietoje, kurioje šiuo metu stovi ieškovei priklausantis laikinas statinys, yra suplanuotas rekreacinio teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas (paplūdimio aptarnavimo veiklai vykdyti), kuris turėtų būti aukciono ar kitokio konkurso būdu išnuomotas fiziniams ar juridiniams asmenims. Tačiau iki šiol šio sklypo neįmanoma suformuoti ir įregistruoti, kadangi tam trukdo šioje teritorijoje neteisėtai stovintys laikini statiniai. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovės laikinas statinys nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovės nurodomu registro įrašo numeriu Nr. .(duomenys neskelbtini) jokių įrašų nėra.
Atsakovė taip pat byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovę nugriauti (nukelti) laikiną statinį – prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa, ir sutvarkyti teritoriją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neįvykdžius įpareigojimo nugriauti (nukelti) laikiną statinį per teismo sprendime nustatytą terminą – leisti atsakovei Neringos savivaldybės administracijai ieškovės lėšomis nugriauti laikiną statinį – prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa, ir sutvarkyti teritoriją, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Neringos miesto savivaldybė 1996 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi išnuomojo E. K. žemę 3 metų laikotarpiui, vieninteliam tikslui – naudoti ūkinį – komercinį prekybinį kioską. 1997 m. gegužės 27 d. sprendimu Neringos miesto savivaldybės valdyba leido E. K. pastatyti laikiną kioską. Laikino kiosko stovėjimo terminas galėjo būti ne ilgesnis nei iki 1999 m. balandžio 26 d. (iki žemės nuomos termino pabaigos), kadangi tik turima žemės nuomos sutartis įgalino E. K. individualią įmonę atsivežti ir pasistatyti kioską. Vėliau valstybinės žemės nuomos sutartis su E. K. individualia įmone buvo pratęsta iki 2002 m. gegužės 15 d. Atitinkamą terminą E. K. individuali įmonė valstybinėje žemėje galėjo laikyti ir savo prekybinį kioską. Valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove pratęsta nebuvo, todėl darytina išvada, kad ieškovė keliolika metų neteisėtai naudojosi valstybine žeme, laikydama joje prekybos kioską. Ieškovė po 2002 m. gegužės 15 d. nereiškė prašymo sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, nereiškė prašymo atitinkamai pratęsti laikinojo statinio terminą. Ieškovė taip pat nereagavo į atsakovės 2015 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimą pašalinti statinį ir į 2019 m. liepos 12 d. pakartotinį reikalavimą pašalinti statinį. Todėl atsakovė prašo įpareigoti ieškovę UAB „A“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (nukelti) laikiną statinį – prekybos kioską, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir sutvarkyti teritoriją; neįvykdžius įpareigojimo nugriauti (nukelti) laikiną statinį per teismo sprendime nustatytą terminą – leisti atsakovei Neringos savivaldybės administracijai ieškovės lėšomis nugriauti laikiną statinį – prekybos kioską, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir ieškovės lėšomis sutvarkyti teritoriją; priteisti atsakovei iš ieškovės visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia tuo, jog atsakovė nepagrįstai sprendžia, kad ginčo pastatas negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu, nes yra mobilus, per trumpą laiką išmontuojamas, todėl jį galima pernešti į kitą vietą nekeičiant jo paskirties ir nesumažinant vertės. Atsakovė nepakankamai atsižvelgia į tai, kad pastatą išardžius, prarandama jo paskirtis, išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas, montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Todėl pastatas turi būti pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu bei statiniu. Pažymi, kad ieškovei priklausantį pastatą atsakovė jau yra leidusi naudoti ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje kyla ginčas ar ieškovui priklausantis statinys yra nekilnojamas daiktas, ieškovė kreipėsi į specialistus ir byloje pateikė kvalifikuotą išvadą, kuri ieškovės teigimu patvirtina, kad ieškovės statinys nėra laikinas statinys, pastatytas statinys priskirtinas nesudėtingų (I grupės) statinių kategorijai, statinys laikytinas nekilnojamu daiktu. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl statinio nugriovimo pareiškė praėjus 23 metams nuo statinio pastatymo, nors jau buvo suėję ieškinio senaties terminai atsakovės reikalavimui pareikšti. Trijų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2000 m., t.y. iki naujo CK (nuo 2001 m. liepos 1 d. ) įsigaliojimo. Teigia, jog atsakovės praleisti ieškinio senaties terminai 6,6 karto viršija maksimalų ieškinio senaties terminą nustatytą 1964 m. civiliniame kodekse, bei 10 metų viršija maksimalų 10 m. ieškinio senaties terminą nustatytą 2001 m. civilinio kodekso 1.125 straipsnyje, o ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti priešieškinio reikalavimus.
Ieškovės atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei atsiliepime į priešieškinį išdėstytą ieškovės poziciją atsakovės reikalavimo klausimu. Prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei ieškovės patirtas išlaidas dėl specialisto išvados pateikimo. Nurodė, kad klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo E. K. buvo derinusi su meru, kuris patikino, kad tai formalumas netrukdantis toliau vykdyti veiklą. Prekybinį kioską yra išnuomojusi trečiajam asmeniui MB „Guslinas“, kuriam atsakovė suteikia prašomus leidimus rengti renginius bei būtinas licencijas prekybai, todėl problemų nekildavo
Atsakovės atstovė advokatė Lina Šimė teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pagal 2021 m. vasario 21 d. patvirtintą detalųjį planą, valstybinėje žemėje, kurioje šiuo metu yra ieškovei priklausantis prekybinis kioskas bus naujai formuojami rekreacinės paskirties sklypai, kuriuose išlaikoma maitinimo funkcija. Atsakydama į ieškovės argumentus dėl atsakovės išduotų leidimų organizuoti renginius bei licencijų prekybai alkoholiu pažymėjo, kad šiuos sprendimus atsakovė priima vertindama atitinkamą veiklą vykdančių subjektų pateiktus dokumentus, šie sprendimai būna susiję su ieškovės nuomininkų, vykdančių veiklą ieškovei priklausančiuose statiniuose veiklą pateiktų reikalaujamų dokumentų atitikimu įstatymų reikalavimams dėl leidimų prekybai išdavimu, ir nėra tiesiogiai susiję su ieškovės statinio teisėtumu. Pažymi, kad atsakovei teisės aktai nesuteikia teisės atsisakyti išduoti licencijas prekybai ar leidimus renginiams tuo pagrindu, kad yra neteisėtai naudojamas statinys.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė teismo posėdžio metu patikslino, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovės priešieškinį. Paaiškino, kad vadovaujantis patvirtintu detaliuoju planu teritorijoje, kurioje yra ginčo statinys nėra numatyta, kad jame gali būti laikini statiniai, ši teritorija yra skirta pliažo aptarnavimo centrui kaip tai numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (9.4.2.2. punkte numatyti reikalavimai).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad pasitvirtinus atsakovės nurodytoms aplinkybėms mano, jog atsakovės priešieškinis galėtų būti tenkinamas.
Trečiojo asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad trečiasis asmuo palaiko atsakovės poziciją byloje.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija (toliau – MB) „Guslinas“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo patvirtino, jog nameliuose adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa kiekvieną vasaros sezoną yra vykdoma komercinė veikla. Nameliuose prekiaujama maistu bei alkoholiniais gėrimais, pagal išduotus leidimus. Taip pat šių namelių teritorijoje visą vasaros sezoną vyksta renginiai, pagal Neringos savivaldybės administracijos išduotus leidimus. Per 8 sezonus buvo suorganizuota daugiau nei 200 nemokamų muzikinių, vizualinių, sportinių, savanorystės, draugiškų aplinkai ir vaikams, mados, kino ir fotografijos renginių, daugiau nei 50 gyvo garso koncertų ir dar daugiau vizualinių menų bei šviesos instaliacijų. 2021 m. birželio 3 d. Neringos savivaldybės administracija išdavė leidimą Trečiajam asmeniui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (licencijos galiojimo terminas iki 2021 m. rugsėjo 30 d.). Prašo priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas (300 Eur) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė prašymą nagrinėti bylą trečiajam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkinamas visiškai.
Byloje nustatytos aplinkybės
1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. liepos 12 d. atsakovė pateikė ieškovei pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje pašalinimo. Nurodytu reikalavimu atsakovė įpareigojo ieškovę iki 2019 m. spalio 30 d. pašalinti laikiną statinį iš ieškovės valdomo ir naudojamo valstybinės žemės sklypo (elektroninės bylos (toliau – el. b.) 1 failas, bylos lapas (toliau – b. l.) 5).
2. 1996 m. balandžio 26 d. Neringos miesto savivaldybė ir E. K. įmonė (vėliau pertvarkyta į UAB „A“) sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 15, kuria E. K. įmonei buvo suteikta teisė naudotis 0,0022 ha valstybinės žemės plotu, esančiu Neringoje, Nidos gyvenvietėje, priešpliažio zonoje prie centrinio tako į paplūdimį. Nuomos sutartis buvo terminuota ir sudaryta tik trejiems metams, iki 1999 m. balandžio 26 d. Nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad žemė išnuomojama ūkinei-komercinei paskirčiai, prekybiniam kioskui eksploatuoti (el. b., 1 failas b. l. 54-55).
3. 1997 m. gegužės 27 d. Neringos miesto savivaldybės valdyba priėmė sprendimą Nr. 143, kuriuo leido E. K. atvežti ir pastatyti laikiną, kilnojamą prekybos namelį priešpliažio zonoje prie valgyklos „Vasara“ pagal suderintą projektą (el. b., 1 failas, b. l. 58).
4. 1997 m. birželio 30 d. Neringos miesto savivaldybės valdyba priėmė sprendimą Nr. 188, kuriuo pakeitė 1997 m. gegužės 27 d. Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 143 abiejuose punktuose vietoje žodžių „prekybinis namelis“, įrašant „prekybinė įmonė“ (el. b., 1 failas, b. l. 14).
5. Iš į bylą pateikto prekybinio kiosko statybos projekto nustatyta, kad E. K. buvo leista pasistatyti prekybinį kioską be pamatų (projekte padaryta korekcija nubraukiant pamatus ir pasirašant vyresniajai inspektorei L. M.). 2000 m. liepos 13 d. Neringos miesto savivaldybės valdyba priėmė sprendimą Nr. 132, kuriuo nusprendė pratęsti su E. K. įmone trumpalaikę žemės nuomos sutartį dar trejiems metams, padidinant nuomojamą žemės plotą iki 0,012 ha (el. b. 1 failas, b. l. 63, 69, 70, 71).
6. 2000 m. liepos 15 d. Neringos miesto savivaldybės meras ir E. K. individuali įmonė sudarė Sutartį Nr. 2000/04 dėl valstybinės žemės nuomos, kuria E. K. individualiai įmonei buvo išnuomota valstybinė žemė iki 2002 m. gegužės 15 d. (el. b., 1 failas, b. l. 73-75).
7. 2000 m. rugsėjo 7 d. Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 86 dėl pastatų teisinės registracijos. Sprendime nurodyta, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Klaipėdos filialui yra leidžiama registruoti laikinus prekybos, visuomeninio maitinimo įmonių namelius nuosavybės teise pagal 1 priedą (el. b. 1 failas, b. l. 77-79).
8. 2000 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija svarstė klausimą dėl laikinų pastatų statuso pakeitimo į pastovius – įskaitant ir klausimą dėl E. K. individualios įmonės pasistatyto prekybinio kiosko. Komisija nutarė statinių įteisinimui nepritarti. Komisija nurodė, kad: nei vienas laikinas statinys neatitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų; konkursas buvo skelbtas laikinų namelių statybai. Valstybės priežiūros institucijos derino projektus tik laikinų statinių statybai. Nurodytas sprendimas buvo išsiųstas E. K. (el. b. 1 failas, b. l. 80-81).
9. 2015 m. rugpjūčio 31 d. Neringos savivaldybės administracija išsiuntė ieškovės vadovei Reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje Nr. (4.17)V15-1905. Nurodė, kad nuo 2002 metų ieškovei priklausantis prekybos kioskas valstybinėje žemėje stovi neteisėtai. Atsakovė reikalavo, kad ieškovė iki 2015 m. spalio 30 d. pašalintų statinį ir sutvarkytų teritoriją (el. b., 1 failas, b. l. 82). Atsakovė reikalavimo neskundė, tačiau geruoju neįvykdė.
10. Atsakovė reikalavimo geruoju neįvykdė, neskundė. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė raštu Nr. V15 (4.16)-1694 informavo seimo narį A. V., kad prekybiniai nameliai, esantys priešpliažio zonoje neteisėtai užima valstybinę žemę, nes sudarytos laikinos nuomos sutartys yra pasibaigusios ir nebegalioja. Geranoriškai paraginti pašalinti statinius jų savininkai nereaguoja, todėl Neringos savivaldybės administracija neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo (el. b., 1 failas, b. l. 83-84).
11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini)yra registruotas pastatas-valgykla-baras (ginčo šioje byloje objektas), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos pastato naudotoja nurodyta E. K. įmonė (dabartinis pavadinimas – UAB „A“) (el. b., 1 failas, b. l. 47).
12. Neringos savivaldybės taryba 2013 m. vasario 21 sprendimu Nr. T1-47 „Dėl Nidos pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planą. Pagal kurį vietoje, kurioje šiuo metu stovi ieškovei priklausantis laikinas statinys, yra suplanuotas rekreacinio teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas (paplūdimio aptarnavimo veiklai vykdyti), kuris turėtų būti aukciono ar kitokio konkurso būdu išnuomotas fiziniams ar juridiniams asmenims.
13. Ieškovei jos skundžiamas reikalavimas dėl prekybos kiosko pašalinimo buvo išsiųstas registruotu paštu 2019 m. liepos 15 d. (el. b., 3 failas, b. l. 21-27). Byloje duomenų apie siuntos įteikimą nėra, nes Lietuvos paštas duomenis saugo ne ilgiau kaip 6 mėnesius (el. b., 3 failas, b. l. 29).
14. Ieškovė į bylą pateikė specialisto R. M. išvadą (įvardintą konsultacija), kurioje konstatuota, kad ieškovei priklausantis statinys (prekybinis namelis) nėra laikinas statinys, pastatytas statinys priskirtinas nesudėtingų (I grupės) statinių kategorijai, statinys laikytinas nekilnojamu daiktu (el. b. 3 failas, b. l. 53).
15. 2015 metais, tiek šiuo metu Neringos savivaldybės administracija ėmėsi analogiškų priemonių (išsiuntė raginimus dėl laikinų statinių pašalinimo, atliko patikrinimus vietoje) visų ginčo teritorijoje stovinčių penkių prekybos kioskų savininkų atžvilgiu (el. b. 3 failas, b. l. 94, 2020 m. spalio 26 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-41085 ZIP priedai).
16. 2020 m. spalio 19 d. raštu trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo ieškovę, kad ginčo teritorijoje stovinčių penkių prekybos kioskų savininkų atžvilgiu buvo atlikti faktinių aplinkybių patikrinimai vietoje, tačiau tyrimas dalyje dėl ieškovės valdomoje žemėje pastatyto statinio teisėtumo nutrauktas, kadangi ginčą nagrinėja teismas (2020 m. spalio 26 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-41085 ZIP priedai).
17. Ieškovė 2018 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 1 d., bei 2021 m. gegužės 1 d. (el. b., 1 failas b. l. 54) patalpų nuomos sutartimis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Neringa, (ginčo statinyje) yra išnuomojusi trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje MB „G“, kuris šiose patalpose vykdo sezoninę veiklą susijusią su maitinimo ir gėrimų teikimu (į el. b. 2021 m. birželio 17 d. pateikto dok. Nr. DOK-26548 ZIP priedai).
18. MB „G“ kartu su atsiliepimu pateikė teismui duomenis apie 2021 m. įmonei atsakovės suteiktą licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais bei išduotus leidimus organizuoti renginius ginčo statinio teritorijoje.
Dėl termino ieškovės reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir ieškinio senaties taikymo
19. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra pateiktas teismui praleidus vieno mėnesio terminą individualaus administracinio akto skundimui, nes ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 18 d. elektroninių ryšių priemonėmis, o ieškiniu yra ginčijamas individualus administracinis aktas – 2019 m. liepos 12 d. pakartotinas reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje Nr. (4.17)V15-1541. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškinio surašymo data yra nurodyta 2019 m. rugsėjo 16 d., todėl net ir nuo šios datos skaičiuojant 1 mėnesio terminas skųsti aktą yra praleistas.
20. Tuo tarpu ieškovės atstovas teigia, kad ieškovė reiškia ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, todėl Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyti terminai nėra taikomi, o Civiliniame kodekse įtvirtinti ieškinio senaties terminai, ieškovės nuomone, nėra praleisti.
21. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-134/2008, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovė byloje nepateikė duomenų, kada prašomas panaikinti reikalavimas buvo jai įteiktas, tačiau iš byloje esančių reikalavimo išsiuntimo duomenų (žr. sprendimo 13 punktą), atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei tai, kad ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio parengimo datą 2019 m. rugsėjo 16 d., bei į tai, jog ieškovei buvo reikalingas papildomas laikas pasirūpinti atstovavimu ir ieškinio parengimu, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad reikalavimą ieškovė vėliausiai galėjo gauti 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. „Liteko“ duomenimis ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 19 d., taigi praleidus ieškinio senaties terminą daugmaž iki dviejų mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su atsakove, kad ieškovė su reikalavimu kreipėsi į teismą praleidusi 1 mėnesio ieškinio senaties terminą.
23. Pažymėtina, kad teismas praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjui prašant gali atnaujinti, nustatęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė, ieškinyje prašymo dėl termino pareikšti reikalavimą atnaujinimo nepateikė bei ieškinyje tiksliai nenurodė konkretaus termino, kada sužinojo apie apie savo pažeistas teises tai yra, kada tiksliai jai buvo įteiktas prašomas panaikinti nurodymas, kadangi ieškovės atstovo paaiškinimais ieškovė tikslios datos nepamena.
24. CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas tokį prašymą pateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
25. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė neprašė atnaujinti praleisto termino, kadangi ji laikė, jog kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą yra taikomos Civilinio kodekso ieškinio senatį reglamentuojančios nuostatos, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje atsakovė yra pareiškusi priešieškinį, kurio reiškiamas reikalavimas yra betarpiškai susijęs su ieškovės reikalavimu, taip pat į tai, kad teismas laiko tikslinga vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį, pasisakyti dėl šalių ginčijamo klausimo iš esmės, ieškovei atnaujina ieškinio senaties terminą reikalavimui reikšti teismo iniciatyva ir pasisakys dėl šalių ginčo esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl ieškovės reikalavimo
27. Ieškovė savo reikalavimą panaikinti atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. reikalavimą, kuriuo atsakovė įpareigojo ieškovę pašalinti laikiną statinį iš ieškovės valdomo ir naudojamo žemės sklypo grindžia tuo, kad ieškovei priklausantis statinys (prekybos kioskas) yra ne laikinas statinys, o nekilnojamasis daiktas. Šią aplinkybę įrodinėja faktu, kad ieškovė yra įregistravusi savo nuosavybės teises į šį statinį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat teigia, jog reikalavimas nepagrįstai susiejamas su valstybinės žemės naudojimu, nes ieškovė teisėtai naudojasi žemės sklypu, ant kurio stovi statinys bei moka su šiuo žemės sklypu susijusius mokesčius. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės savininkės vardu registre taip pat yra įregistruoti ir vandentiekio tinklai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), skirti aptarnauti ir ieškovės valdomą visuomeninio maitinimo paskirties statinį. Taip pat savo ieškinį grindžia į bylą pateikta specialisto R. M. konsultacija, kurioje specialistas pateikia išvadą, kad ieškovei priklausantis statinys (prekybinis namelis) nėra laikinas statinys, statinys priskirtinas nesudėtingų (I grupės) statinių kategorijai, statinys laikytinas nekilnojamu daiktu.
28. Pažymi, kad ieškovei priklausantis statinys atitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą apibrėžimą, teigiantį, jog statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal esminius požymius, ieškovei priklausantis statinys yra ne prekybos kioskas, o visuomeninio maitinimo paskirties statinys, nes jo paskirtis buvo pakeista 1997 m. birželio 30 d. Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 188. Šis ginčo objektas yra nekilnojamas daiktas, į kurį ieškovės nuosavybės teisės yra įregistruotos nekilnojamo turto registre.
29. Projektavimo ir statybos metu (1996 m. rugsėjo 1 d. – 2000 m. rugsėjo 18 d.) galiojusiomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijomis, 2 straipsniu, „statinys - pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.“
30. Ginčo objekto (statinio) pastatymo metu galiojusio Statybos įstatymo, įsigaliojusio 1996 m. rugsėjo 1 d., 2 straipsnio 3 dalis reglamentavo, kad laikinas statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. To paties įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo įtvirtinta, kad baigti ir nebaigti statyti statiniai nugriaunami, kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas.
31. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis apibrėžia, kad laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Įstatymo 84 dalyje numatyta, jog statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. To paties įstatymo 27 straipsnio 31 dalis nustato, kad laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas suinteresuotųjų asmenų prašymu. Laikinųjų statinių naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato aplinkos ministras. Laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
32. Bylos duomenys patvirtina, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1997 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 143 leido ieškovei pasistatyti laikiną prekybos namelį. 1997 m. birželio 6 d. E. K. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 20 taip pat buvo išduotas statyti laikiną prekybinį-kilnojamąjį kioską (3 metams) 21,8 m2 ploto nurodant, jog leidimas galioja iki 1999 m. balandžio 26 d. Vėlesniais sprendimais Neringos miesto savivaldybės valdyba valstybinės žemės nuomos naudojimo terminas buvo pratęstas iki 2002 m. gegužės 15 d. (žr. sprendimo 2-6 punktus). 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Lina Šimė nurodė, jog žemės nuomos sutartis su E. K. buvo pratęsta iki 2002 m. gegužės 15 d., t.y., kad neviršytų įstatyme nustatyto maksimalaus laikino statinio naudojimo 5 metų termino. 2000 m. savivaldybėje buvo sprendžiamas laikinų statinių įteisinimo klausimas, tačiau aiškiai buvo nuspręsta atsisakyti leisti įteisinti statinius, kadangi leidimas naudoti juos buvo išduotas tik laikinam naudojimui (Žr. Sprendimo 8 punktą).
33. Iš sprendimo 28-31 punktuose nurodytų teisės normų analizės matyti, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba leido E. K. statyti tik laikiną statinį, kuris turėjo būti pašalintas pasibaigus nuomos santykiams. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad laikinojo statinio naudojimo terminas yra tiesiogiai susijęs su valstybinės žemės nuomos sutarties terminu, todėl pasibaigus valstybinės žemės nuomos santykiams 2002 m. gegužės 15 d., atitinkamai baigėsi ir laikinojo statinio naudojimo terminas.
34. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovės Neringos savivaldybės administracijos reikalavimo pašalinti laikiną statinį (prekybos kioską), esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, teisėtumo ir pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovė suėjus prekybos kiosko, esančio valstybinėje žemėje naudojimo terminui, t. y. pasibaigus valstybinės žemės nuomos santykiams tarp šalių kreipėsi į atsakovę su prašymais šį terminą pratęsti, ar ėmėsi veiksmų dėl laikino statinio statuso pakeitimo (įteisinimo). Teismo vertinimu, tokiose situacijose atsakovė būdama kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydamas įstatymu jai pavestas funkcijas, turi vadovautis protingumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais ir pavestas funkcijas atlikti laiku. Nors šiuo atveju atsakovė į ieškovę su reikalavimu pašalinti laikiną statinį į atsakovę pirmą kartą kreipėsi praėjus daugiau kaip 10 metų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties termino pabaigos, tačiau pritartina atsakovės pozicijai, kad atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui veikiant pavėluotai, tai negali suponuoti išvados, jog tokiu būdu atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas apskritai prarado įstatyme nustatytą pareigą reikalauti nugriauti neteisėtai naudojamą statinį, o ieškovė dėl tokių veiksmų įgijo teisę tokiu statiniu naudotis. Teismo nuomone, toks susidariusios situacijos vertinimas prieštarautų tiek Statybos įstatymo 40 straipsnio, draudžiančio naudotis neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pastatų savininkas privalo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir dėti maksimalias pastangas rūpinantis teisių į nuosavybę apsauga, tuo tikslu siekti teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka įteisinti laikiną statinį, reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžių metu teigė, jog E. K. dažnai lankydavosi savivaldybėje, su ja buvo komunikuojama, tikinama, kad dirbkite, klausimas bus išspręstas, tačiau į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nors teismas sudarė galimybę posėdžiuose dalyvauti pačiai ieškovės atstovei, ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, E. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko, paaiškinimų teismui nedavė. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir jokių veiksmų susijusių su laikino statinio įteisinimu neatliko, kol atsakovė pakartotiniu reikalavimu 2019 m. liepos 12 d., kreipėsi į ieškovę dėl laikinio statinio pašalinimo, nors naudojimosi juo terminas jau buvo pasibaigęs dar 2002 m. gegužės 15 d., o gavusi atsakovės 2019 m. liepos 12 d. pakartotinį reikalavimą ieškovė pareiškė ieškinį dėl savivaldybės reikalavimo pripažinimo neteisėtu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė per visą šį laikotarpį būtų kreipusis į atsakovę dėl naudojamo laikino statinio įteisinimo (CPK 178, 185 straipsniai).
35. Ieškovės į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad ji visą laikotarpį nuo laikinojo statinio pastatymo iki šiol moka atsakovei mokesčius už valstybinės žemės naudojimą, todėl mano, kad šiuo pagrindu yra įgijusi teisėtą lūkestį į laikino statinio (prekybos kiosko) išsaugojimą, teigia, jog tarp šalių faktiškai yra susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai, kadangi atsakovė priima nuomos mokestį iš ieškovės ir pretenzijų nereiškia. 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė V. B.-B. nurodė, kad ieškovei apskaičiuojant žemės nuomos mokestį yra vadovaujamasi 2012 m. rugpjūčio 27 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V314-453 ir mokestis paskaičiuojamas pagal užstatytą plotą. Šis įsakymas taikomas tiems asmenims, kas neturi galiojančios nuomos sutarties su savivaldybe. Paaiškino, jog išduodant atitinkamiems asmenims leidimus organizuoti renginius vadovaujamasis savivaldybės tarybos renginių aprašu, kai tuo tarpu išduodant leidimus prekybai alkoholiniais gėrimais vadovaujamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18‘ straipsniu, kuriame yra numatyti 6 reikalavimai asmenims, kurie siekia gauti licenciją, kuriuos atitikus, asmenims yra išduodamos licencijos. Nurodė, jog ginčo teritorijoje stovint 5 prekybos kioskams negalima įgyvendinti detaliojo plano sprendimų, t.y. suformuoti žemės sklypų ir jų išnuomoti aukciono būdu. Teismas įvertinęs šalių pozicijas šiuo klausimu, sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kad vien žemės nuomos mokesčio mokėjimas už valstybinės žemės naudojimą nesant sudarytos rašytinės sutarties, licencijų prekybai alkoholiu ar leidimų organizuoti renginius išdavimas nesukuria ieškovei jokių teisėtų lūkesčių laikyti, jog nuomos teisiniai santykiai su valstybe tęsis neapibrėžtą laiką, o laikinas prekybos statinys, kurį valdo ieškovė ant valstybinės žemės stovi teisėtai, kadangi leidimai ir licencijos prekybai alkoholiniais gėrimais ir renginių organizavimui yra išduodami asmenims, kurie pateikia dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų reikalavimams, todėl šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 1 dalį daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.98 straipsnio 4 dalis). CK 4.2 straipsnis apibrėžia nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 1-3 dalys).
37. Ieškovė savo reikalavimą byloje taip pat grindžia į bylą pateikta specialisto R. M. konsultacija (ją įvardinusi kaip išvada), kurioje specialistas daro išvadą, kad ieškovei priklausantis statinys (prekybinis namelis) nėra laikinas statinys, pastatytas statinys priskirtinas nesudėtingų (I grupės) statinių kategorijai, statinys laikytinas nekilnojamu daiktu. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ieškovės į bylą pateikta specialisto konsultacija teismas neturėtų vadovautis, kadangi joje yra daromos teisinės išvados ar ginčo statinys yra laikinas statinys. Atsakovės nuomone, teisines išvadas daro teismas išnagrinėjęs bylą ir priimdamas procesinį sprendimą.
38. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2010 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-133/2010; kt.).
39. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas ieškovės į bylą pateiktą specialisto konsultaciją vertina visų kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, atkreipdamas dėmesį, kad rašytinio įrodymo įrodomoji vertė nustatyta teismo pagal vidinį jo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo ekspertizės įstatymo redakcijoje, galiojusioje specialisto konsultacijos atlikimo metu (redakcija galiojusi 2019 m. balandžio 4 d. 2020 m. liepos 1 d.) 22 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, būtent nustatymas, ar ginčo statinys yra laikinas statinys yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl išvadą dėl ieškovei priklausančio statinio (prekybos namelio) pobūdžio pateiks teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės.
40. Šiuo atveju byloje teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – Statybos įstatymas), kurio 2 punkto 24 punkte nurodyta, kad laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Kaip nurodyta aukščiau (žr. sprendimo 29 punktą) ieškovei priklausančio statinio (prekybos namelio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa) naudojimo terminas yra suėjęs 2002 m. gegužės 15 d., t.y. pasibaigus ieškovės sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, CK 1.98 straipsnio 2 dalies ir 4.2 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas, teismas sprendžia, kad ginčo objektas (prekybos kioskas) yra nekilnojamasis daiktas, todėl yra laikomas statiniu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis spendime aptartomis Statybos įstatymo nuostatomis konstatuoja, kad ieškovei priklausantis statinys – prekybinis namelis, esantis (duomenys neskelbtini), Neringa, yra laikinas statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 punktas). Pažymėtina, kad ieškovės nurodomi argumentai, kad jai priklausantis statinys yra nekilnojamasis daiktas, nes yra su pamatais bei negali būti perkeltas į kitą vietą nepaneigia ir neprieštarauja byloje padarytai išvadai, jog statinys yra laikinas, kadangi statinio laikinumas yra susijęs ne su statinio pastatymo būdu, o su jo naudojimo terminu.
41. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog E. K. prekybos kioską pasistatė pagal suderintą leidimą ir paruoštą projektą vykdyti statybos darbus. Projekte buvo numatyta, kad pastatas bus su pamatais, kurie vėliau buvo išbraukti iš projekto vyresniosios inspektorės L. M. (specialisto konsultacijos 21, 22 lapai). 2021 m. lapkričio 5 d. į bylą pateiktas trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyresniosios inspektorės L. M. paaiškinimas, dėl statinio esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, projekto derinimo. Paaiškinime nurodoma, kad statinio pamatais galėjo būti nubraukti dėl to, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1997 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 143 nusprendė leisti E. K. atvežti ir pastatyti po vieną laikiną, kilnojamą prekybos namelį priepležio zonoje prie valgyklos „Vasara“ pagal suderintą projektą. Statybos leidimas buvo išduotas statyti laikiną statinį t.y. tokį statinį, kurį, vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija galiojusia iki 1997 m. birželio 26 d.) 2 straipsnyje nurodyta laikino statinio sąvoka, buvo leista statyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turėjo būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Teismas pažymi, jog leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 20 ir vyresniosios inspektorės L. M. atlikti pataisymai nubraukiant brėžinyje pamatus (Pjūvis 1-1) bei parašant „be pamatų“ padaryti tą pačią dieną 1997 m. birželio 6 d., todėl preziumuojama, kad asmeniui vykdančiam statybos darbus apie jam išduotą leidimą vykdyti statybos darbus ir reikalavimus turėjo būti žinoma.
42. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu teigė, jog nors teritorijoje (duomenys neskelbtini) stovi ne tik ginčo prekybos kioskas, bet ir daugiau kioskų, ieškovė ėmėsi veiksmų tik dėl ieškovei priklausančio namelio nugriovimo ir kreipėsi į teismą tik dėl ieškovei priklausančio namelio nugriovimo. Atsakovės atstovė atsikirsdama į šį ieškovės atstovo teiginį nurodė, kad visiems teritorijoje esančių laikinų statinių savininkams buvo surašyti privalomi nurodymai, tačiau tik ieškovė nesutikdama su privalomuoju nurodymu kreipėsi su ieškiniu į teismą, todėl atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, o dėl kitų namelių nugriovimo pradėjo administracines procedūras ir nesutikdama su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsisakymu imtis veiksmų dėl namelių pašalinimo, kreipėsi į administracinį teismą, kuris išnagrinėjęs ginčą patvirtino, jog atsakovė turi kompetenciją imtis teisinių veiksmų dėl prekybinių namelių ginčo teritorijoje nugriovimo. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl atsakovė pirmą reikalavimą dėl laikino statinio nugriovimo ieškovei pateikė tik 2015 metais, tiksliai negalėjo nurodyti priežasčių. Teigė, jog įmanoma, kad ginčo statinys ir greta jo esantys analogiško pobūdžio statiniai trukdė įgyvendinti 2013 m. vasario 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-47 (1 priedas) patvirtintą Nidos pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (2020 m. balandžio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo priedas). Teigia, jog šio detaliojo plano sprendiniuose adresu Nidos – Smiltynės pl. 7B, Neringa, numatyta suformuoti naują sklypą, tačiau šioje teritorijoje neteisėtai stovintys statiniai (prekybos kioskai) trukdo detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui (e. b., 3 failas, b.l. 93-96).
43. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) į bylą pateikė duomenis, apie atsakovės 2020 m. balandžio 14 d. rašto „Dėl statinių, esančių teritorijoje ties Nidos-Smiltynės pl. 7B, Neringa“ nagrinėjimo eigą (2020 m. spalio 23 d. į bylą pateiktas dok. Nr. DOK 40797).
44. Iš kurių nustatyta, kad 2020 m. balandžio 14 d., atsakovės raštu Nr. (4.16)V15- „Dėl statinių esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“, papildytu 2020 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (4.16)V15-1129 „Dėl privalomojo nurodymo“ ir 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. (4.16)V15-1265 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ Inspekcijai buvo pateikta informacija apie galimai neteisėtai pastatytus prekybinius namelius valstybinėje žemėje Neringos mieste ties (duomenys neskelbtini), Neringa, apie neteisėtai užimtą teritoriją, itin svarbią darniai bei nuosekliai miesto viešųjų erdvių bei infrastruktūros plėtrai ir prašoma pagal kompetenciją atlikti patikrinimą ir nustačius, kad prekybiniai nameliai valstybinėje žemėje stovi be jokio teisinio pagrindo, imtis priemonių dėl prekybinių namelių nukėlimo (nugriovimo).
45. Inspekcija, negalėdama gauti reikalingų duomenų iš duomenų bazių, surašydama 2020 m. balandžio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-455, kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją nurodydama pateikti papildomą informaciją dėl Prašyme minimų pastatytų prekybinių namelių valstybinėje žemėje ties (duomenys neskelbtini), Neringa, nurodant pateikti informaciją apie prekybinių namelių statybos metus, statytojus/savininkus/naudotojus/valdytojus ir informaciją kaip su jais galima būtų susisiekti, taip pat informuoti apie Neringos savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus ar suderintus statinių projektus prekybos namelių statybai, informuoti apie išduotus leidimus vykdyti prekybą ar kitą veiklą prekybiniuose nameliuose, nurodant jų gavėjus bei terminus ir jei dokumentai buvo išduoti, pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas. Gavus Neringos savivaldybės administracijos informaciją apie asmenis, kurių veiksmai skundžiami, pagal pateiktus duomenis 2020 m. birželio 18 ir rugsėjo 3 d. buvo atlikti faktinių duomenų patikrinimai vietoje. 2020 m. birželio 18 d. buvo atliktas patikrinimas teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa, esančių pastatų, kuriuos naudoja V. Č. ir V. L., ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1374. Taip pat 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo atliktas patikrinimas teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa, esančių pastatų, kuriuos naudoja S. Č. (S. Č.) ir Z. K., ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1818 ir FAK-1819. Tyrimas yra tęsiamas, patikrinimų metu gauti dokumentai – paaiškinimai, statinių statybos projektai ir kiti dokumentai yra nagrinėjami.
46. Nurodė, kad teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa pastatas, kurį naudoja UAB „A“ nebuvo patikrintas, kadangi pradėjus nagrinėti Neringos savivaldybės administracijos prašymą, paaiškėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „A“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl 2019 m. liepos 12 d. reikalavimo pašalinti statinius panaikinimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo nugriauti laikinąjį statinį (duomenys neskelbtini), Neringa. Informavo, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 5 skirsnyje (24-25 straipsniuose) ir Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 46.5 punktu numatančiu, kad skundas ir pranešimas nenagrinėjamas, kai teismas yra išnagrinėjęs arba nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu. Taisyklių 48.1 punkte nurodyta, kad skundų nagrinėjimas nutraukiamas, kai, pradėjus nagrinėti skundą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Todėl prašymo dalies dėl teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa esančio pastato, kurį naudoja UAB „A“, statybos teisėtumo nagrinėjimas buvo nutrauktas.
47. Pažymėtina, jog iš Liteko informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-6644-609/2021 pagal pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje kilo ginčas dėl Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2D-3006 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ dalies, kuria atsisakyta pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu. Skunde nurodė, jog po to, kai 2020 m. kovo 3 d. Neringos savivaldybės administracijoje buvo gautas anoniminis skundas „Dėl statinių esančių teritorijos adresu (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.16) V15-948 „Dėl statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringa“ ji kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą bei informavo, kad teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra neteisėtai užimta valstybinė žemė, nes joje stovi Prekybiniai nameliai be statybą leidžiančių dokumentų, prašė pagal kompetenciją atlikti patikrinimą ir nustačius, kad Prekybiniai nameliai stovi be teisinio pagrindo, imtis priemonių dėl jų nukėlimo/nugriovimo. Teismas sprendimu konstatavo, jog skundžiamo rašto dalis, kuria atsisakyta pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, šios Skundžiamo rašto dalies panaikinimui pagrindo nėra. Teismas sprendimo 9 lapo 6 pastraipoje nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Prekybiniai nameliai yra laikini statiniai, pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus, kurių naudojimo terminai yra pasibaigę ir jie nėra įteisinti įstatymų nustatyta tvarka.
48. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad byloje nustatyta, jog prekybos kiosko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, dėl kurio kilo ginčas, naudojimo terminas ieškovės ginčijamo reikalavimo surašymo metu buvo pasibaigęs, prekybos kioskas nebuvo įteisintas įstatymų nustatyta tvarka bei šio statinio naudojimo terminas nebuvo pratęstas, todėl atsakovė turėjo teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti privalomąjį reikalavimą. Įvertinus išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir panaikinti Neringos savivaldybės administracijos reikalavimą pašalinti ieškovės laikiną statinį, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo
49. Atsakovė priešieškiniu, prašo įpareigoti ieškovę nugriauti (nukelti) laikiną statinį – prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa, ir sutvarkyti teritoriją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neįvykdžius įpareigojimo nugriauti (nukelti) laikiną statinį per teismo sprendime nustatytą terminą – leisti atsakovei Neringos savivaldybės administracijai ieškovės lėšomis nugriauti laikiną statinį – prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa, ir sutvarkyti teritoriją, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė remiasi Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu teigdama, jog 1997 m. gegužės 27 d. Neringos miesto savivaldybės valdybos priimtu sprendimu Nr. 142 E. K. buvo leista atvežti ir pastatyti laikiną, kilnojamąjį prekybos namelį, kuris pasibaigus jo naudojimo laikui dar 2002 metais, turi būti pašalintas, kadangi jis trukdo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, t.y. suformuoti naujus sklypus, juos įregistruoti bei aukciono ar kitokio konkurso būdu išnuomoti fiziniams ar juridiniams asmenims.
50. Ieškovė atsikirsdama į atsakovės priešieškinio reikalavimą nurodo, jog atsakovė nepagrįstai sprendžia, kad ginčo pastatas negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu. Pažymi, kad ieškovei priklausantis prekybinis kioskas yra ne laikinas statinys kaip teigia atsakovė, tačiau nekilnojamasis daiktas, nes turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos ar jų dalis yra sumontuotos statybos darbais statybos vietoje. Statybos įstatymo prasme statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme, t. y. be gana didelių sąnaudų negali būti perkeltas į kitą vietą ir negali atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi tokie daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
51. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai sprendžia, kad ginčo pastatas negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu, nes yra mobilus, per trumpą laiką išmontuojamas, todėl jį galima pernešti į kitą vietą nekeičiant jo paskirties ir nesumažinant vertės. Atsakovas nepakankamai atsižvelgia į tai, kad pastatą išardžius, prarandama jo paskirtis, išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas, montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Būtent todėl pastatas turi būti pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu bei statiniu. Nurodytas pastato technines charakteristikas patvirtina ir ieškovo į bylą teikiama nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra nurodytos visos ieškovo pastato techninės charakteristikos. Pažymėtina, kad ieškovui priklausantį pastatą atsakovas jau yra leidęs naudoti ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį. Ieškovas taip pat informuoja teismą, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje kyla ginčas ar ieškovui priklausantis statinys yra nekilnojamas daiktas, ieškovas kreipėsi į specialistus turinčius specialių žinių, siekdamas byloje pateikti kvalifikuotą išvadą.
52. Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl statinio nugriovimo pareiškė praėjus 23 metams nuo statinio pastatymo, nors jau buvo suėję ieškinio senaties terminai atsakovės reikalavimui pareikšti. Trijų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2000 m., t.y. iki naujo CK (nuo 2001 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo. Teigia, jog atsakovės praleisti ieškinio senaties terminai 6,6 karto viršija maksimalų ieškinio senaties terminą nustatytą 1964 m. civiliniame kodekse, bei 10 metų viršija maksimalų 10 m. ieškinio senaties terminą nustatytą 2001 m. civilinio kodekso 1.125 straipsnyje, o ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti priešieškinio reikalavimus.
53. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nurodyto straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
54. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove galiojo iki 2002 m. gegužės 15 d., byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad suėjus nurodytam terminui ji buvo pratęsta, todėl kaip jau buvo nurodyta aukščiau galima daryti išvadą, kad ieškovė daugiau nei septyniolika metų (iki ieškinio pateikimo teismui dienos) naudojasi valstybine žeme be teisinio pagrindo, laikydama joje jai priklausantį statinį (prekybinį kioską), nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė po 2002 m. gegužės 15 d. reiškė prašymą sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, ar pratęsti laikinojo statinio naudojimo terminą. Ieškovė taip pat nereagavo į atsakovės 2015 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimą pašalinti statinį ir į 2019 m. liepos 12 d. pakartotinį reikalavimą pašalinti statinį ir toliau naudojasi šiuo statiniu iki šiol. Todėl vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, laikytina, kad ieškovės veiksmai yra tęstinio pobūdžio, todėl atitinkamai atsakovės reikalavimams senaties terminas turi būti skaičiuojamas vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, o ne vadovaujantis ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytomis teisės normomis, todėl ieškovės argumentai dėl senaties termino atsakovės reikalavimui reikšti atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
55. Atsakovės atstovė advokatė Lina Šimė nurodė, kad atsakovė neginčija, kad ieškovei priklausantis prekybos namelis yra nekilnojamasis daiktas, tačiau pažymi, kad tai yra laikinas statinys ir pasibaigus ieškovės žemės nuomos sutarčiai su valstybe turi būti pašalintas nuo valstybinės žemės. Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.2. punkte yra numatyta, jog ginčo statinio teritorijoje NRu2 – Nidos pajūrio užkopėje prie centrinio priėjimo esanti teritorija, skirta pliažo aptarnavimo centrui, paliekant vyraujančią maitinimo funkciją, įgyvendinant 2013 m. vasario 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-47 „Dėl Nidos pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo norima suformuoti rekreacinės paskirties žemės sklypą, laikini statiniai turi būti pašalinti, kai tuo tarpu ant valstybinės žemės stovi ieškovei priklausantis laikinas statinys ir nėra galima suformuoti naujų žemės sklypų bei tinkamai įgyvendinti patvirtinto detaliojo plano.
56. Vadovaujantis sprendimo 41 ir 48 punktais teismo pripažinta, jog ieškovei priklausantis prekybos kioskas adresu (duomenys neskelbtini) Neringa, yra laikinas statinys, pastatytas turint statybą leidžiančius dokumentus, kurio naudojimo terminas yra pasibaigęs ir jis nėra įteisintas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad pastatytas ar nebaigtas statinys nugriaunamas, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Įvertinus išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai reikalauja nukelti (nugriauti) laikinuosius statinius, kurie nebuvo įteisinti įstatymų nustatyta tvarka, ir sutvarkyti teritoriją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
57. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo terminui, ieškovei neturint kito dokumento kuriame būtų nustatytas laikino statinio naudojimo terminas, bei nepateikus kitų, teisės aktuose nurodytų dokumentų, yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą (CPK 178, 185 straipsniai).
58. Įvertinus ilgą ieškovės be teisinio pagrindo naudojimąsi valstybine žeme ir prekybiniu kiosku terminą (nuo 2002 m. gegužės 15 d.), taip pat į nedidelį kiosko plotą, darytina išvada, kad atsakovės prašomas - vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo - yra pakankamas terminas ginčo kioskui nugriauti ir teritorijai sutvarkyti. Pagal analogiją su Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punktu, teismas sprendime nurodo sprendimo neįvykdymo pasekmes - jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, atsakovė turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę ieškovės lėšomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus ieškinio bei tenkinus priešieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
61. Šiuo atveju ieškovės ieškinys netenkintas, todėl ieškovės atstovo prašymas priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patirtas dėl byloje pateiktos specialisto konsultacijos netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
62. Tuo tarpu atsakovės priešieškinys tenkintas visiškai, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 98 straipsnis). Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 2 548,28 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pagal minėtas Rekomendacijas įvertinant ieškovės nurodomų išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumą, atsižvelgiama į atsakovės advokatės Linos Šimės sugaištą laiką, rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant ieškovę teisme. Pažymėtina, jog atsakovės atstovė rengė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, papildomus procesinius dokumentus, atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose. Taip pat atsižvelgtina į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-921-265/2020, esantį išaiškinimą, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tarp jų ir savivaldybės administracijai, naudotis advokato pagalba. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 2 548,28 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
63. Be to, CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi šioje byloje atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už priešieškinį, kuris priešieškinio pateikimo metu sudarė 75 Eur, ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).
64. Į bylą įtrauktas trečiasis asmuo MB „G“ taip pat byloje pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas (300 Eur). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. CPK 47 straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, jog tokiu atveju taip pat taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016).
65. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „G“ atsiliepime iš esmės tik nurodė aplinkybes susijusias su jo vykdoma veikla ginčo pastate ir aplink jį esančioje teritorijoje, tačiau savo nuomonės dėl ieškinio bei priešieškinio tenkinimo nenurodė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nuomos sutarties su ieškove pagrindais vykdo veiklą ginčo statinyje, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė ieškovės pusėje, todėl netenkinus ieškovės ieškinio, trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 93, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą pateikti teismui ieškinį dėl Neringos savivaldybės administracijos priimto 2019 m. liepos 12 d. pakartotinio reikalavimo Dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atmesti.
Atsakovės Neringos savivaldybės administracijos priešieškinį tenkinti visiškai. Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „A“ nugriauti (nukelti) laikiną statinį – prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa, ir sutvarkyti teritoriją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovei neįvykdžius įpareigojimo nugriauti (nukelti) laikiną statinį per teismo sprendime nustatytą terminą – leisti atsakovei Neringos savivaldybės administracijai ieškovės lėšomis nugriauti laikiną statinį – prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa, ir sutvarkyti teritoriją.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ 2 548,28 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 28 centus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovei Neringos savivaldybės administracijai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Zubrickaitė