Civilinė byla Nr. e2A-25-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18445-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.9.4; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CarPro LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1019-435/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CarProLT“ ieškinį atsakovui A. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Rekvizitai“ dėl įpareigojimo pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „CarProLT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1.       Įpareigoti atsakovą A. A. ir atsakovę UAB „Rekvizitai“ iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) skilties „Duomenys apie įmonę“, įmonės UAB „CarProLT“ skiltyje „Atsiliepimai“ – (duomenys neskelbtini) pašalinti atsiliepimą: vartotojas A. A. IP (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) pateiktas komentaras „Šį atsiliepimą mane labiausiai paskatino parašyti CarPro atstovo M. žodžiai: ,,Jeigu mes tave grūzintume, tai jau čia po ta mašina gulėtum“, po jų atsisveikinau ir nusprendžiau daugiau nebesiaiškinti. Jokiu būdu nerekomenduoju. Nuvežėm remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėj, kai padarė, atidavė nubrauktą, nors buvom paprašę pastatyti saugiai po kamerom. Aiškino, neva patys nubraukėm išvažiavę, vėliau aiškino, kad jau tokį atvežėm. Kai klausėm, kodėl tris kart pervarė, sakė, kad patys liepėm nuvaryti prie kavinės, kai pastatėm prieš faktą, kūrė kitas istorijas, neva čia į sieną, o pas juos visos sienos švarios. Dar bandė aiškinti, kad tralas tokį atvežė, nors atvažiavo pati. Visos jų istorijos nesutampa, bet tikrai „žino“, kad ne jie. Sėkmės su šitais“.

1.2.       Įpareigoti atsakovą A. A. pašalinti atsiliepimus iš internetinių puslapių: (duomenys neskelbtini). A. A. prieš 3 mėnesius „Šį atsiliepimą mane labiausiai paskatino parašyti CarPro atstovo M. žodžiai: „Jeigu mes tave grūzintume, tai jau čia po ta mašina gulėtum“, po jų atsisveikinau ir nusprendžiau daugiau nebesiaiškinti. Jokiu būdu nerekomenduoju. Nuvežėm remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėj, kai padarė, atidavė nubrauktą, nors buvom paprašę pastatyti saugiai po kamerom. Aiškino, neva patys nubraukėm išvažiavę, vėliau aiškino, kad jau tokį atvežėm. Kai klausėm, kodėl tris kart pervarė, sakė, kad patys liepėm nuvaryti prie kavinės, kai pastatėm prieš faktą, kūrė kitas istorijas, neva čia į sieną, o pas juos visos sienos švarios. Dar bandė aiškinti, kad tralas tokį atvežė, nors atvažiavo pati. Visos jų istorijos nesutampa, bet tikrai „žino“, kad ne jie. Sėkmės su šitais.“; (duomenys neskelbtini), A. A. doesn't recommend CarPro LT. Liepos 21d.: „Šį atsiliepimą mane labiausiai paskatino parašyti CarPro vadybininko M. žodžiai: „Jeigu mes tave grūzintume, tai jau čia po ta mašina gulėtum“, po jų atsisveikinau ir nusprendžiau daugiau nebesiaiškinti. Jokiu būdu nerekomenduoju. Nuvežėm remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini)  gatvėj, kai padarė, atidavė nubrauktą, nors buvom paprašę pastatyti saugiai po kamerom. Aiškino, neva patys nubraukėm išvažiavę, vėliau aiškino, kad jau tokį atvežėm. Kai klausėm, kodėl tris kart pervarė, sakė, kad patys liepėm nuvaryti prie kavinės, kai pastatėm prieš faktą, kūrė kitas istorijas, neva čia į sieną, o pas juos visos sienos švarios. Dar bandė aiškinti, kad tralas tokį atvežė, nors atvažiavo pati. Visos jų istorijos nesutampa, bet tikrai „žino“, kad ne jie. Sėkmės su šitais.“

1.3.       Priteisti ieškovės naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji teikia lengvųjų automobilių ir mikroautobusų remonto paslaugas. 2019 m. liepos 10 d. į ieškovės padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko klientas R., kuris atvežė remontui 2018 m. lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini). Įmonės atstovas automobilį priėmė remontui bei supildė paraišką – sutartį Nr. 511, kurią atvežęs asmuo pasirašė. Atlikę remonto darbus ieškovės darbuotojai automobilį pastatė ir pranešė klientui, kuris telefonu nurodė, kad automobilio tą pačią dieną negali pasiimti ir pasiims rytoj, t. y. 2019 m. liepos 11 d., bei paprašė, kad automobilį pastatytų saugesnėje vietoje. 2019 m. liepos 11 d. klientas atvyko, pasirašė ant paraiškos – sutarties, kad pretenzijų dėl automobilio būklės neturi ir išvyko iš įmonės padalinio teritorijos, tačiau po kelių valandų vėl atvyko ir ieškovės darbuotojui nurodė, kad automobilis apgadintas, t. y. apgadinta vairuotojo pusės galinė dalis ir tai padarė ieškovės darbuotojai. Ieškovės darbuotojai kategoriškai nesutiko, su šiuo teiginiu. Dėl šio įvykio dar kelis kartus buvo atvykę ir kiti asmenys bei bendravo su įmonės darbuotojais, tačiau problema neišsisprendė. Į ieškovę niekas nesikreipė oficialia pretenzija dėl žalos atlyginimo ir nereiškė kitų prašymų dėl lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini). Tinklalapyje (duomenys neskelbtini) atsakovas A. A. patalpino minėto turinio atsiliepimą apie UAB „CarPro Lt“, tokio paties turinio atsiliepimą atsakovas yra patalpinęs ir į Google paieškos sistemoje prie nuorodos į UAB „CarPro LT“ vietą žemėlapyje ir UAB „CarPro LT“ Facebook paskyroje. Ieškovė su tokiu atsiliepimu nesutiko, kadangi jis neatitinka tikrovės ir žemina įmonės dalykinę reputaciją, klaidina klientus bei mažina potencialių klientų srautus. Ieškovė kelis kartus pranešimais kreipėsi tiek į atsakovę UAB „Rekvizitai“, tiek į atsakovą A. A. dėl tikrovės neatitinkančio atsiliepimo pašalinimo, tačiau jis pašalintas nebuvo.

3.       Atsakovas A. A. prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d. jo pažįstamas R. B., pagal susitarimą su juo, atvarė jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės padalinį (automobilių servisą), esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti automobilio remonto darbus, t. y. posūkių signalo instaliacijos ir padangų slėgio sensorių remonto darbus. Buvo sudaryta 2019 m. liepos 10 d. paraiška-sutartis Nr. 511. Automobilis yra naujas, vos 2018 m., jokių nubrozdinimų, kėbulo apgadinimų jo pridavimo ieškovei momentu jis neturėjo. Ieškovės atsakingų darbuotojų buvo paprašyta automobilį pastatyti saugioje vietoje po kameromis, kad jis nebūtų apgadintas. Kitą dieną atsiimdamas automobilį, R. pasirašė paraiškoje-sutartyje Nr. 511, patvirtindamas darbų atlikimą, jų priėmimą, sumokėjo sutartyje numatytą sumą. Po kelių valandų R. grįžo į ieškovės servisą, kadangi pastebėjo automobilio kairiosios pusės kėbulo apgadinimus – dažų nubrozdinimus, kurių nebuvo iki automobilio palikimo servise momento ir kurie nebuvo pastebėti automobilio paėmimo iš serviso metu, nes jie nebuvo aiškiai akivaizdūs. Atsakovas teigė, kad automobilio apgadinimai atsirado automobiliui būnant servise laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. liepos 11 d. Serviso darbuotojai, priimdami automobilį, jokių automobilio nubrozdinimų / trūkumų nenurodė priėmimo akte, jei tokie būtų pastebėti. Ieškovės darbuotojai nepripažino, kad automobilis buvo apgadintas jo buvimo serviso teritorijoje metu bei kelis kartus kūrybiškai keitė automobilio apgadinimų atsiradimo versijas. Padarytos automobilio nuotraukos buvo nusiųstos el. paštu ieškovei, tačiau ji į tai nesureagavo, vėliau buvo reikalaujama pašalinti padarytus automobilio apgadinimus, užfiksuotus nuotraukose, tačiau ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu ir nebandė išspręsti susidariusios situacijos. Atsakovas teigė, kad jis, būdamas pasipiktinęs tokiu jo reikalavimų ignoravimu bei norėdamas informuoti visuomenę bei potencialius ieškovės klientus apie ieškovės darbo kokybę, pasinaudodamas teise reikšti savo mintis, įsitikinimus bei nuomonę apie paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kokybę bei bendrą požiūrį į jį, kaip klientą, viešoje erdvėje (duomenys neskelbtini) parašė komentarą / atsiliepimą apie ieškovės darbą – apie atliktą atsakovo automobilio apgadinimą. Tik po atsiliepimo pasirodymo viešojoje erdvėje ieškovė iš karto pradėjo su atsakovu aktyviai bendrauti, reikšdama reikalavimus atsiliepimą pašalinti, nors prieš tai jo siųsti laiškai ieškovei liko neatsakyti ir tiesiog ignoruoti. Į ieškovės reikalavimą pašalinti atsiliepimą atsakovas atsakė, kad atsiliepimą sutiktų pašalinti tik tuo atveju, jei jam bus atlyginti nuostoliai dėl automobilio apgadinimo, kitu atveju nurodė, kad atsiliepimo nepašalins, nes jo interesai išlieka pažeisti. Atsakovas taip pat teigė, kad atsiliepime yra nurodyta teisinga informacija, t. y. kad: 1) automobilis buvo grąžintas apgadintas / nubrauktas, ką patvirtina padarytos bei ieškovei dar iki atsiliepimo patalpinimo pateiktos nuotraukos; 2) ieškovės įgalioti asmenys bei darbuotojai kelis kartus keitė automobilio apgadinimų atsiradimo versijas; 3) savo nuomonę, grindžiamą nurodytais faktais, kad ieškovo paslaugomis naudotis atsakovas nerekomenduoja. Šiai informacijai pateikti atsakovą pastūmėjo ieškovės atsisakymas pašalinti padarytus apgadinimus (jo reikalavimo ignoravimas). Jokio tikslo / motyvo teikti neteisingą informaciją atsakovas neturėjo – jis paviešino realius, faktiškai egzistavusius įvykius, kurių rezultate atsiradusių nuostolių atlyginimo klausimo ieškovė taikiai spręsti nenorėjo. Atsiliepimas buvo paviešintas jau po to, kai ieškovei buvo pateikta pretenzija, kuri liko ieškovės neatsakyta.

4.       Atsakovė UAB „Rekvizitai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir valstybės naudai iš ieškovės priteisė 7,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

6.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas A. A. tinklapyje adresu (duomenys neskelbtini) ir internetiniuose puslapiuose (Google paieškos sistemoje prie nuorodos į UAB „CarPro LT“ vietą žemėlapyje ir UAB „CarPro LT“ Facebook paskyroje) paskleidė informaciją būtent apie ieškovę UAB „CarProLT.

7.       Įvertinus visas bylos aplinkybes, bei visą ginčijamo atsiliepimo tekstą, kontekstą, jo paskelbimo tikslą ir aplinkybes, laikoma, kad atsakovo A. A. paskelbtas atsiliepimas vertintinas, kaip susidariusi subjektyvi jo nuomonė apie ieškovės elgesį su klientais konfliktinės situacijos metu. Ši nuomonė išreikšta subjektyviai įvertinus paties atsakovo patirtį bendraujant su ieškovės atstovais, siekiant išsiaiškinti automobilio apgadinimo aplinkybes ir padarius išvadą, kad dėl tam tikro ieškovės atstovų elgesio bei komunikacijos jis nerekomenduoja tokios įmonės paslaugų.

8.       Ieškovės atstovas ir liudytoju apklaustas M. S. pripažino, kad konflikto tarp šalių metu buvo pasakytas atsiliepime nurodytas CarPro atstovo M. sakinys, taip pat neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kaip ieškovės atstovai kėlė versijas dėl galimo automobilio apgadinimo. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovo atsiliepime yra nurodyta neteisinga žinia apie tai, kad ieškovė „atidavė nubrauktą“ automobilį ir būtent ši žinia žemina ieškovės dalykinę reputaciją. Įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus apie tai, kad atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti ne atskirą žodį, žodžių junginį ar sakinį atsietai, o visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt., laikoma, kad žodžių junginys „atidavė nubrauktą“ negali būti vertinamas atskirai, kaip paskelbta, tikrovės neatitinkanti žinia.

9.       Atsakovo A. A. parašytas žodžių junginys „atidavė nubrauktą“ nereiškia, kad automobilį apgadino ieškovės darbuotojai, nes galimai jo automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai stovėjo aikštelėje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, galimai jį apgadino serviso klientas. Byloje neįrodžius (nepakakus įrodymų), kad automobilis buvo apgadintas jo buvimo pas ieškovę metu, bet ir nepaneigus aplinkybės, kad automobilis galėjo tuo metu būti apgadintas jį nubraukiant, ir nebūtinai ieškovės darbuotojų, darytina išvada, kad šis žodžių junginys pats savaime nėra paskelbti duomenys apie ieškovės neteisėtus veiksmus ir turi būti analizuojamas ir vertinamas kaip viso atsakovo parašyto atsiliepimo visuma.

10.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo A. A. atsiliepime išsakyta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, tačiau tai yra atsakovo subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginiai nurodant, kad jis nerekomenduoja naudotis šios įmonės paslaugomis, t. y. subjektyvaus pobūdžio nuomonė apie ieškovės atstovų komunikaciją konfliktinės situacijos metu, kurios negalima priskirti prie duomenų, kaip žinios, todėl šiems teiginiams netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas neįrodinėjamas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo išsakyta nuomonė, kuri nelaikoma duomenimis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį.

11.       Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad po atsakovo A. A. parašyto atsiliepimo internetinėje erdvėje sumenko ar tapo neigiamas jos ar jos veiklos vertinimas, kad buvo realiai paveiktas jos užsakovų, verslo partnerių, darbuotojų elgesys ir kt., t. y. įrodyti pasikeitusį požiūrį į įmonę bei jos vertinimą. Vien tik deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti ieškovės teiginiai patys savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pakenkta įmonės dalykinei reputacijai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „CarPro LT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmos instancijos teismas atsakovo teiginių („Nuvežėm remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėj, kaip padarė, atidavė nubrauktą“; „Aiškino, neva patys nubraukėm išvažiavę, vėliau aiškino, kad jau tokį atvežėm“; „Dar bandė aiškinti, kad tralas tokį atvežė, nors atvažiavo pati“) nevertino kaip žinios, nes ginčo atsiliepimo žodžių junginys „atidavė nubrauktą“ negali būti vertinamas atskirai, kaip paskelbta, tikrovės neatitinkanti žinia. Ieškovė nesutinka, kad teiginio „atidavė nubrauktą“ negalima vertinti pagal atskiro žodžio reikšmę. Toks teismo siauras atsiliepimo teiginių vertinimas, kai atsakovas paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovą, suponuojančią negatyvų jo apibūdinimą – ieškovė klientams „atiduoda nubrauktus“ automobilius, yra neteisingas, nes atliktas nepaisant kasacinio teismo išaiškinimo, kad būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcija.

1.2.       Atsakovo atsiliepime išsakyti teiginiai savo esme yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Atskirdamas nuo kitų atsiliepimo teiginių tik žodžių junginį „atidavė nubrauktą“ pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-701/2020 55 punktas).

1.3.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, ar nurodyti ginčo atsiliepimo teiginiai gali būti pripažįstami nauju faktu – žinia, netyrė šių teiginių paskleidimo tikslo ir galimų pasekmių ieškovės dalykinei reputacijai, nors per aštuonių metų ieškovės veiklos laikotarpį tik pirmą kartą viešai buvo paskleista žinia, formuojanti neigiamą supratimą apie ieškovę, kaip nežinančią, kokiu būdu klientai pristato į jos servisą automobilius, kaip remontuojančią, bet „atiduodančią nubrauktus“ automobilius. Vien tai, kad ginčijami teiginiai negali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra tik teigiamojo, o ne svarstomojo pobūdžio informacijos, sudaro pagrindą teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Teismas neteisingai nustatė, kad šiuo atveju buvo išsakyta nuomonė, kuri nelaikoma duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį.

1.4.       Nurodytais ginčo atsiliepimo teiginiais apie tai atvežtą, tai atvažiavusį savo eiga pas ieškovę ir ten nubrauktą automobilį yra konstatuota žinia, kuri buvo paskleista ją tvirtinant ir įrodinėjant. Nors pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, kad paskleisti duomenys apie pas ieškovę nubrauktą automobilį atitinka tikrovę, įrodyti turėjo atsakovas, tačiau tokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių šią žinią, jis nepateikė. Atsižvelgiant į atsakovo pavartotų žodžių junginius, jų turinį, jis kaip faktus per visuomenės informavimo priemonę pateikė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovę ir jo vykdomą veiklą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo teiginiai turi faktinį pagrindą.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas pritarė, kad nėra byloje įrodymų, jog atsakovo automobilis buvo apgadintas buvimo pas ieškovę metu. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą paneigti aplinkybę, kad automobilis galėjo tuo metu būti apgadintas jį nubraukiant, ir nebūtinai ieškovės darbuotojų, ir iš to padaryta išvada, kad minėtas atsiliepimo žodžių junginys pats savaime nėra paskelbti duomenys apie ieškovės neteisėtus veiksmus. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes konstatavo faktinių automobilių nubraukimo pas ieškovę aplinkybių buvimą, nepašalinęs abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas ieškovei perkėlė pareigą paneigti aplinkybes, kurios iš esmes yra prieinamos tik atsakovui, t. y. ieškovė negali žinoti kas, kada ir kur pagadino atsakovo automobilį. Juolab, kad pats teismas pripažino, kad automobilis apgadintas jį nubraukiant nebūtinai ieškovės darbuotojų.

1.6.       Žinios „atidavė nubrauktą“ automobilį, skleidimu atsakovas daro ieškovei žalą: pasunkėjo bendravimas su verslo partneriais, klientais ir tiekėjais; sumenko geras ieškovės, kaip patikimo darbdavio, vardas; pakenkta jos konkurencingumui tarp kitų transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių bendrovių; pažeisti bendrovėje dirbančių darbuotojų garbė ir orumas, siekiant parodyti juos kaip nesąžiningus žmones ir verslininkus; pakenkta ieškovei finansiškai – tikrovės neatitinkančiu atsiliepimu siekiama atgrasinti potencialius klientus, kurių neatvykimas sumažins ieškovės pajamas už teikiamas paslaugas; ieškovė patiria tiesioginius nuostolius – neplanuotas išlaidas teisinėms paslaugoms, kurių nebūtų, jei nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų.

13.       Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, sumažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį, apeliacinio skundo tenkinimo atveju. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsiliepimo „atidavė nubrauktą“ junginio negalima vertinti kaip žinios, nes ši komentaro dalis, jo struktūrinis elementas negali būti vertinamas izoliuotai nuo viso kito parašyto atsiliepimo turinio, kuriame yra išreikšta atsakovo nuomonė dėl ieškovės, kaip paslaugų teikėjos, bei jos darbuotojų elgesio. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad, atskiriant nuomonę nuo fakto, būtina analizuoti ne atskirą žodį, žodžių junginį atsietai, išėmus iš konteksto, o vertinti visą skundžiamo teksto / atsiliepimo turinį. 

2.2.       Atsakovo parašytas atsiliepimas buvo ne deklaratyvaus pobūdžio, o pagrįstas tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro bendrą atsiliepimo bei atsakovo patirties ieškovės autoservise kontekstą. Atsakovo nuomonė išreikšta, jam subjektyviai įvertinus savo patirtį bendraujant su ieškovės atstovais, siekiant išsiaiškinti automobilio apgadinimo aplinkybes ir padarius išvadą, kad dėl tam tikro ieškovės atstovų elgesio, jų komunikacijos atsakovas nerekomenduoja naudotis šios įmonės paslaugomis, nes ieškovės darbuotojų bendravimas su klientais yra nekorektiškas bei žeidžiantis. Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepimo visumą, padarė teisingą bei byloje esančiais įrodymais pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu jis atsiliepime išreiškė savo nuomonę apie ieškovę.

2.3.       Nors atsakovo apie ieškovę parašytas atsiliepimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra jo nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, visgi teisminio nagrinėjimo metu ieškovei nepavyko įrodyti, kad komentare atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę, o būtent, kad jam buvo grąžintas apgadintas („nubrauktas“) automobilis.

2.4.       Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas komentaro sisteminį, lingvistinį aiškinimą, pagrįstai sutiko, kad atsakovo parašytų žodžių junginys „atidavė nubrauktą“ nereiškia, kad automobilį apgadino ieškovės darbuotojai, nes galimai automobilis buvo apgadintas, kai stovėjo prie kavinės, taip pat galimai jį apgadino serviso darbuotojai. Byloje neįrodžius, kad automobilis apgadintas jo buvimo pas ieškovą metu, bet ir nepaneigus aplinkybės, kad jis galėjo būti apgadintas, nubraukiant jį ir nebūtinai ieškovės darbuotojų, ginčo žodžių junginys savaime nėra paskelbti duomenys apie ieškovės neteisėtus veiksmus.

2.5.       Ieškovė nepateikė jokių argumentų, motyvų, kaip gi nurodyta atsakovo paskleista tikrovę atitinkanti žinia kenkia jos reputacijai, kokie realūs neigiami padariniai jai atsirado. Ieškovės argumentai dėl neva tai kilusių neigiamų jai ir jos reputacijai padariniu yra deklaratyvūs ir nepagrįsti į bylą pateiktas objektyviais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo A. A. tinklapyje adresu (duomenys neskelbtini) ir internetiniuose puslapiuose (Google paieškos sistemoje prie nuorodos į UAB „CarPro LT“ vietą žemėlapyje ir UAB „CarPro LT“ Facebook paskyroje) paskleistos informacijos apie ieškovę (toliau ir – apeliantė) UAB „CarPro LT pripažinimo neatitinkančiais tikrovės.

16.       Nagrinėjamu atveju apeliantės ginčijami teiginiai buvo paskleisti atsakovės tinklalapyje bei internetiniuose puslapiuose prie nuorodos į ieškovės vietą žemėlapyje, todėl CK 2.24 straipsnio taikymo tikslu būtina įvertinti, ar teiginiai gali būti laikomi žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktikoje išplėtotą šio straipsnio taikymo praktiką. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

17.       Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo reikalavimą įpareigoti atsakovus pašalinti komentarus iš internetinių puslapių grindė tuo, kad jie akivaizdžiai šmeižia ir žemina jos kaip juridinio asmens dalykinę reputaciją. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsakytais komentarais negatyvų jos apibūdinimą nelaikė draudžiamais skelbti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme; pripažino juos neigiama nuomone (subjektyviu asmens požiūriu) apie paslaugas suteikusį asmenį, bet ne juridinio asmens reputaciją įžeidžiančiais teiginiais.

18.       Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad, kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.

19.       Diskusiją dėl rangovo darbo metodų, aplinkos, susijusios su kliento aptarnavimo sąlygomis (potencialiam klientui aktualių klausimų) galima laikyti susijusia su tam tikru visuomenės interesu – užsakovo teise pasiekti sutartyje numatytą rezultatą geriausiomis sąlygomis, tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišant į rangovo ūkinę komercinę veiklą ir pan. Atitinkamai tokioje diskusijoje leistinos platesnės saviraiškos ribos: aštresni pasisakymai, kritika, kadangi visuomenėje leistinos kritikos ribos, diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais.

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas skelbiamos informacijos tikrumą, turinį, formą ir padarinius, analizavo siūlomą pašalinti informaciją, pateikdamas faktinį kiekvieno teiginių pagrindimą ir pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, komentarus priskyrė „nuomonės“ kategorijai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje dėl informacijos pripažinimo žeminama nurodytu išaiškinimu, jog turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009).

21.       Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas komentarų visumos kontekstą, įvardindamas vertinamojo pobūdžio teiginius (,,atidavė nubrauktą“ ir pan.“), pripažino juos atsakovo išsakyta neigiama nuomone apie ieškovę. Komentaruose vartojamos formuluotės ,,atidavė nubrauktą“, ,,aiškino, neva patys nubraukėm“, yra vertinamojo pobūdžio teiginiai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išsakyti nepadoria ar neetiška, ar žeminama forma. Vertinamojo pobūdžio formuluotė ,,atidavė nubrauktą“ priskirtina nuomonei, kuri pateikta remiantis užsakovo asmenine patirtimi, vykdant sutartinius santykius su ieškove.

22.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovę ir atsakovą A. A. siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovei buvo perduotas atsakovui priklausantis automobilis. Po darbų atlikimo tarp šalių kilo konfliktinė situacija dėl automobilio būklės po jo sugrąžinimo užsakovui. Atsakovas komentaruose aprašė konfliktinę situaciją, perteikė rangovo atstovo pokalbį, elgesį, kuriais buvo siekiama nustatyti automobilio apgadinimo aplinkybes ir išspręsti kilusią konfliktinę situaciją. Iš komentaro turinio akivaizdu, kad užsakovo netenkino ieškovės atstovo elgesys, pokalbio tonas, situacijos išsprendimo būdas, išsakyta nuomonė dėl galimumo ateityje naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis.

23.       Komentaruose, kuriuos apeliantė prašo pašalinti, nėra išsakyta išgalvota, melaginga informacija ar pateikta faktinio pobūdžio samprotavimų, kurie priskirtini teiginių, pasižyminčių kaltinimais neteisėtomis, uždraustomis, teisės ir geros moralės aspektu nepriimtinomis veikomis. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, todėl nuomonė išreikšta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nepripažinta įžeidžiančia ir žeminančia dalykinę reputaciją.

24.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pakankamai išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus bei įrodymus (CPK 185 straipsnis), teisingai taikė ir aiškinio materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovas nėra pateikęs jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia.

26.       Iš atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio galima spręsti, kad atsakovo reikalavimas sumažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš esmės yra siejamas su sąlyga, jeigu apeliacinės instancijos teisme būtų tenkintas ieškovės apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas ir jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, teisėjų kolegija plačiau dėl jų mažinimo nepasisako.

27.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė