Nr. DOK-688

                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00364-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 17 d. paduotu ieškovo L. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje spręsta dėl atsisakymo nustatyti kelio servitutą ir panaikinti kadastrinių matavimų metu parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei susijusius dokumentus. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimą, kuriuo pakeisti atsakovui A. E. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys; 2) panaikinti kadastrinių matavimų metu parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) panaikinti šio akto pagrindu parengtą žemės sklypo planą; 4) nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribą pagal UAB „Markai” parengtą Žemės sklypo plano ištrauką; taip pat, tenkinus ieškinį dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo, nustatyti neterminuotą atlygintinį kelio servitutą ir atsakovui kompensaciją už servituto nustatymą; netenkinus ieškinio dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo, nustatyti neterminuotą atlygintinį kelio servitutą, priteisti iš ieškovo kompensaciją už servituto nustatymą.

Kasaciniu skundu ieškovas L. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, ieškinį dėl servituto nepagrįstai atmetė motyvuodami tuo, kad ieškovas neišnaudojo visų galimų alternatyvų ir nepaneigė atsakovo argumentų apie galimus privažiavimus kitose vietose, nors tokios kelio servituto alternatyvos buvo įrodinėjamos tik atsakovo pateikta schema, kuri, net nebuvo parengta kvalifikuoto matininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Nors teismai, remdamiesi atsakovo pateikta schema identifikavo, kurioje vietoje turėtų būti įrengtas kelias privažiavimui iki ieškovo žemės sklypo, tačiau šios servituto alternatyvos teisinio bei faktinio realumo nenagrinėjo. Teismai sprendime tik nurodė, kad patekti į savo žemės sklypą ieškovas galėtų per valstybinės žemės sklypą, kurios patikėtinis į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas, tačiau realios galimybės šioje vietoje įrengti privažiavimo kelią nenagrinėjo. Tokiu būdu ieškinys teismų atmestas remiantis vien hipotetiniais motyvais, neišnagrinėjus bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertinus to, kad teismų įvardyta servituto alternatyva realiai yra neįgyvendinama ir ieškovas lieka be jokio teisėto privažiavimo prie savo žemės sklypo.

2. Skundžiamuose sprendimuose teismai iš esmės nenagrinėjo ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypų ribos nustatymo, konstatuodami, kad šis klausimas jau yra išspręstas administracinėje byloje. Teismai rėmėsi administracinėje byloje pateikta išvada, kad kitos žemės sklypo ribos taip pat aiškios, nors administracinėje byloje ginčas vyko ne dėl žemės sklypų ribos, o tik dėl to, ar atsakovo žemės sklype yra bendro naudojimo kelias, kuris, Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Bylą nagrinėję teismai, formaliai pritaikę CPK 182 straipsnio 2 punktą, prejudicinę galią suteikė aplinkybėms, kurios administracinėje byloje nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos. Administracinių teismų padarytos išvados laikytinos obiter dictum (pasakyta tarp kitko) išvadomis, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neturinčiomis prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nespręstinas klausimas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) už ieškovo L. L. kasacinį skundą 2026 m. vasario 10 d. Luminor Bank AS mokėjimo nurodymu Nr. 404 sumokėtą 172 (vieno šimto septyniasdešimt dviejų) Eur žyminį mokestį; mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP19496.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.        

Teisėjai                                                                                   Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas