Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-441-290/2020

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00135-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.21; 21.11.10; 21.11.11.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. T. – Š. atstovės advokatės J. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 1 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) A. T. – Š. nubausta  įspėjimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnio 1 dalyje, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 124 punktą (b. l. 18). Nubausta už tai, kad 2018 m. gegužės 6 d. apie 6 val. 19 min. automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis) be leidimo važinėjo E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovė – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). 

2.       A. T. – Š. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, prašydama jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

3.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė A. T. – Š. skundą dėl nuobaudos panaikinimo. Taip pat, priteisė iš A. T. – Š. nukentėjusiajai E. T. 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Konstatavo, kad A. T. – Š. 2018 m. gegužės 6 d. automobiliu be leidimo važinėjo E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, t. y. važinėjo neturėdama tam jokio teisinio pagrindo (žodinio ar konkliudentiniais veiksmais išreikšto sutikimo). Byloje nenustatyta, kad buvo važinėjama esant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis.

4.       A. T. – Š. atstovė advokatė J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – administracinę teiseną nutraukti.

4.1.                        Skunde atstovė nurodo, kad byloje esančius rašytinius duomenis pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai, neįvertino, jog A. T. – Š. pripažino tik tiek, kad savo automobiliu ji apsisuko kelio servituto ribose, tačiau ne E. T. žemės sklypo ribose.

4.2.                        Teigiama, kad E. T. priklausančios žemės sklypo ribos nėra galutinai nustatytos ir įregistruotos, kad žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje nėra tikslios. Taigi, žemės sklypas yra suformuotas atliekant ne galutinius kadastrinius matavimus, bet tik preliminarius. Šiuo pagrindu, minėtas žemės sklypas nėra galutinai suformuotas.

4.3.                        Skunde advokatė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti, jog E. T. žemės sklypo ribos yra galutinai ir teisės aktų tvarka nustatytos, patvirtintos ir sukeliančios teisines pasekmes.

4.4.                        Nurodo, jog kelio servituto plotas yra 0,01 ha, t. y. kitų duomenų apie tikslius kelio servituto matmenis (ilgį, plotį ir (ar) kraštines) nėra. Šiuo pagrindu, negalima teigti, kad A. T. – Š. padarė pažeidimą ir važiavo už kelio servituto ribos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ji apsisuko greta išvažinėtos 1,8 metro pločio servituto kelio dalies. Taigi, apsisukimo manevras neviršijo 4 metrų servituto pločio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalis).

5.       (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais visiškai įrodyta, jog A. T. – Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 282 straipsnio 1 dalyje.

6.       E. T. atstovė advokatė A. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra įrodyti visi teisės pažeidimo elementai, kurie numatyti ANK 282 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

A. T. – Š. atstovės advokatės J. J. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

7.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, iš apeliacinio skundo matyti, jog nesutinkama su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad A. T. – Š. padarė ANK 282 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pažeidė KET 124 punktą.

8.       ANK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis. 

9.       KET 124 punkte numatyta, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

10.       Šiuo atveju nustatyta, kad A. T. – Š. važiavo (t. y., apsisuko) automobiliu 2018 m. gegužės 6 d. per žolinę dangą, t. y. remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, E. T. ir A. T. nuosavybės teisėmis (1999 m. spalio 22 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) priklausančių žemės sklypų ribose, kuriose yra kelio servitutas (tarnaujantis). Šios teisės (eiti, važiuoti keliu) naudotojai yra sekančių sklypų savininkai, kitiems asmenims plotas yra 0,01 ha.

11.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas).

12.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad A. T. – Š. padarė ANK 282 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13.       Kaip jau minėta, E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams servitutas nustatytas tam, kad juo galėtų naudotis (eiti, važiuoti keliu) sekančių sklypų savininkai ir kiti asmenys. 

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Pagal CK 4.112 straipsnio 2 dalį kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15.       Bylos duomenimis, E. T. ir A. T. bendrai priklauso ūkininko sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sudaro bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jiems priklausantis gyvenamasis namas ir asmeninės nuosavybės teise valdomi ūkiniai pastatai. Tačiau, 1999 m. viena namų valda buvo suprojektuota dviem atskirais žemės sklypais, kurių bendra riba kirto gyvenamąjį namą. Šiuo pagrindu, du atskiri vienos namų valdos žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (A. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. T. – Nr. (duomenys neskelbtini)).

16.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. T. – Š. pripažino faktinę aplinkybę, kad savo automobiliu ji apsisuko kelio servituto ribose, tačiau ne E. T. žemės sklypo ribose.

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

18.       Taigi, servituto naudojimosi būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo (nagrinėjamu atveju – važiavimas / apsisukimas kelio servituto ribose), kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

19.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. T. – Š. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 73 – 80), kurie jos nuomone patvirtina, kad 2018 m. gegužės 6 d. ji apsisuko kelio servituto vietoje, kurioje nėra jokių atitvarų ir (ar) tvorų (kelio servituto ribos nepažymėtos). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš minėtuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose esančiu nuotraukų matyti, jog jose užfiksuoti vaizdai po administracinio nusižengimo (nuotraukos darytos 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugpjūčio 5 ir 9 d. ), todėl jos nepatvirtina situacijos, buvusios prieš pažeidimą.

20.       Nagrinėjamu atveju, E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausiančių žemės sklypų ribos nėra aiškios, taigi sunku įvertinti, kieno žemės sklype buvo apsisukta. 

21.       Kaip jau minėta, servitutas nustatomas tarnaujančiajam daiktui (šiuo atveju – ginčo žemės sklypų daliai), minimaliai apribojant šio daikto savininko (šiuo atveju – E. T. ir A. T.) teises, siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto (E. T. bei A. T. priklausančių pastato ir patalpų) tinkamą naudojimą, ir toks servituto nustatymas konkrečiai žemės sklypo daliai nepriklauso nuo naudojimosi žemės sklypu tvarkos (ne)buvimo.

22.       Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko (E. T. ir A. T.) teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype (ribojimų ribos, plotas). Taigi, servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema).

23.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti (b. l. 53), jog (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija neturi kelio servituto planų ar kitų duomenų apie kelio servituto per (duomenys neskelbtini), plotį ir ilgį.

24.       Šiuo atveju, A. T. – Š. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 282 straipsnio 1 dalyje, pagrindą sudaro automobilio apsisukimo vieta, t. y. neteisėtas važiavimas per žolinę dangą. Byloje nėra ginčo, kad ji 2018 m. gegužės 6 d. važiavo (apsisuko) ant žolinė dangos. Bet, iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas negali daryti (ne)abejotinos išvados, jog A. T. – Š. neteisėtai važiavo per žolinę dangą. Kadangi, E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausiančiuose žemės sklypuose, kuriuos bendra riba kerta gyvenamasis namas, nenustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkos – nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik pažeisti kito asmens nuosavybės teisę (E. T.).

25.       Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

26.       Atsižvelgtina į ANK 282 straipsnio 1 dalies dispoziciją, jog atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis atliko neteisėtus veiksmus, t. y. suprato priešingą teisei savo (ne)veikimo pobūdį. Pažymėtina, jog neteisėtumo faktas negali būti pagrįstas vien pretenzijomis (reikalavimais), nes administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma įvertinus surinktus objektyvius įrodymus. Šiuo atveju, A. T. – Š. veiksmai (apsisukimas E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribose) nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius neteisėtus veiksmus pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį.

27.       Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

28.       Konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, todėl apeliacinės instancijos teismas ją naikina ir nutraukia administracinę teiseną A. T. – Š. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 282 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r ė :

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. – Š. atžvilgiu nutraukti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas