Civilinė byla Nr. e2-542-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14312-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.6.11.18; 3.2.3.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.3.9

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovui S. M. ir atstovui advokatui V. M.,

atsakovės Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą, trečiasis asmuo A. M..

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių parduoti žemės sklypą, 0,0233 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame sklype stovinčios boilerinės savininkui S. M. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje ir ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė:

1.1.                      Ieškovas 2017 m. kovo 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo pastatą - boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 91,44 kv.m. 2019 m. gegužės 28 d. kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, kuriuo buvo prašoma parduoti boilerinės savininkui S. M. žemės sklypą, esantį po minėta boilerine ir aplink ją, reikalingą jos priežiūrai ir eksploatacijai, o nesant galimybės aukščiau paminėto žemės sklypo parduoti, išnuomoti jį boilerinės savininkui; apskaičiuojant žemės mokestį, paskaičiuoti jį ne 0,0233 ha, o 91,44 kv.m plotui, kurį užima S. M. nuosavybės teise valdoma boilerinė. 

1.2.                      2017 m. kovo 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties 2.2. p. nurodyta, kad parduodamas daiktas - boilerinė - yra valstybinėje žemėje ir kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas sutinka, kad boilerinė būtų perleista naujam savininkui, bet žemės nuomos sutartis prie neva kitos paskirties pastato - boilerinės su naujuoju savininku nebus sudaroma, tačiau to paties 2.2. p. lentelėje eilutėje „Kitos daiktinės teisės“ nurodyta, kad AB „Kauno energija“ yra servituto turėtojas (patalpoje 101/91,44 kv.m naudotis ir aptarnauti šilumos tinklus, o vadovaujantis 2017-04-07 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0233 ha, yra išnuomotas AB „Kauno energijai“ laikotarpiui nuo 2002-12-17 iki 2101-12-16. Vadovaujantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad žemės sklypas, esantis po boilerine ir aplink ją, gali būti nuomojamas. AB „Kauno energija“ buvo nurodžiusi, kad numatyta vykdyti šilumos tinklų hidraulinius bandymus vamzdynų sandarumo ir stiprumo nustatymui, ir, kad esant vamzdyno nesandarumui numatomas atlikti planinis remontas. Iš šio rašto darytina vienareikšmė išvada, kad boilerinė veikia pagal savo paskirtį. 2019 m. sausio 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, boilerinės pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista iš „Kita“ į „Gamybos, pramonės“.

1.3.                      2018 m. birželio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Gričiupio seniūnija raštu Nr. 51-2-351 ieškovą informavo, kad boilerinę ketinama įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą. Šis raštas buvo surašytas nepaisant ieškovo pranešimo NZT KMS, kad negalėdamas išsinuomoti / pirkti žemės sklypo po ir aplink boilerinę, jis negali tinkamai parengti dokumentų, reikalingų pastato remontui (renovacijai).

1.4.                      Ieškovas taip pat gavo 2017 m. lapkričio 30 d. pranešimą iš NŽT KMS, kuriame iš ieškovo reikalaujama sumokėti žemės mokestį, už sklypą, esantį po ir aplink jo nuosavybės teise valdomą boilerinę. Žemės mokestis buvo paskaičiuotas už 2017 m. už 0,0233 ha žemės sklypo, nors jo nuosavybės teise valdomas pastatas (boilerinė) užima tik 91,44 kv.m. Tačiau ieškovas žemės mokestį sumokėjo už visą žemės sklypą, t.y. už 0,0233 ha.

1.5.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nuosavybės teise valdoma boilerinė veikia pagal paskirtį, taip pat į tai, kad žemės sklypo po boilerine ir aplink ją nuomos santykiai galimi su AB „Kauno energija“, taip pat į tai, kad jis moka žemės mokestį už 0,0233 ha, jam, kaip boilerinės savininkui, turi būti sudaryta galimybė įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą boilerinės priežiūrai. 

1.6.                      Valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais; ši teisė grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti; pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Visi atsakovės atsisakymai tenkinti ieškovo prašymą sprendžiant ginčo žemės sklypo po boilerine ir aplink ją perleidimo ieškovo nuosavybėn klausimą, būdavo formalaus pobūdžio, nepateikiant jokio galimo taikaus šio ginčo sprendimo varianto, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas.

1.7.                      Vadovaujantis 2019 m. sausio 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, ieškovo nuosavybės teise valdoma boilerinė yra pastatas, o ne jokia inžinerinių šilumos sistemos įrenginių sudedamoji dalis, be to, šis pastatas nenurodytas nei kaip gyvenamųjų namų, nei kaip dar kažkieno priklausinys. Boilerinė nėra nei laikinas statinys, nei inžineriniai tinklai, nei neaiškios ūkinės veiklos statinys ar pan. Taip pat vadovaujantis Registrų centro duomenimis, ši boilerinė netarnauja jokiam pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba priklausiniui. Atsakovė ieškovo boilerinės viešo registro duomenų neginčija ir niekad neginčijo. Ieškovo siekiamas įsigyti žemės sklypas po boilerine ir aplink ją atitinka LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. numatytus reikalavimus, atitinka ir LR Vyriausybės nutarimo 2.2. p. ir juo patvirtintų Taisyklių 2.4. p. numatytus reikalavimus.

1.8.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą kurioje buvo išanalizuota analogiška nagrinėjamai bylai situacija, nustatė, kad boilerinės priskiriamos negyvenamųjų pastatų gamybos ir pramonės paskirties pastatų pogrupiui, kurie gali funkcionuoti kaip savarankiški statiniai, bet ne kaip gyvenamųjų namų šildymo sistemos dalis. Netenkinus ieškinyje suformuluoto reikalavimo įpareigoti atitinkamą instituciją parduoti jam valstybės žemės sklypą, esantį po jo nuosavybės teise valdoma boilerine, būtų pažeistos teisės normos, reglamentuojančios tokios žemės pardavimą lengvatine tvarka.

1.9.                      Teismo posėdyje ieškovas patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad jau keturis metus prašo leisti tvarkyti žemę po ieškovo turimu objektu. Siūlo pinigus už niekam nereikalingą žemę, kuri yra po apgriuvusiu pastatu. Ieškovas moka žemės mokestį. Pastatas avarinės būklės. Valstybė neparduoda žemės, bet tuo pačiu deda baudas. Objektą negalima tvarkyti kol tai valstybės žemė. Kaune yra daug boilerinių ir tik dėl NŽT ambicijų neleidžiama jas remontuoti.

1.10.                      Teismo posėdyje ieškovo atstovas patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad AB „Kauno energija“ yra pateikusi informaciją, kad pastato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esamų šilumos tiekimo tinklų vamzdynai yra eksploatuojami ir jais termofikacinis vanduo yra tiekiamas į aplinkinius daugiabučius gyvenamuosius namus. Pastatu yra naudojamasi, prižiūrima, mokami mokesčiai, žemės mokestis. Žemės nuomą arba pardavimą atsakovė privalėjo įforminti. Visos sąlygos atitinka.

2.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti. Procesiniuose dokumentuose ir atstovė teismo posėdyje nurodė:

2.1.                      Žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra boilerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso S. M. ir A. M.. Kauno miesto skyrius 2017 m. kovo 22 d. išdavė sutikimą Nr. 8ST-117-(14.8.5.) dėl statinio perleidimo, kuriame buvo nurodyta pastaba, kad valstybinės žemės nuomos sutartis prie kitos paskirties pastato-boilerinės su naujuoju savininku nebus sudaroma. Tokia pati nuostata įrašyta ir 2017 m. kovo 24 d. pastato-boilerinės pirkimo-pardavimo sutartyje. O tai yra viena iš pirkimo-pardavimo sutarties sudedamųjų dalių - tam tikra įsigijimo sąlyga, todėl ieškovas pasirašydamas statinio pirkimo-pardavimo sutartį neabejotinai turėjo būti susipažinęs ir su sąlyga, jog įsigydamas statinį - boilerinę, jis neturės galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, nes atsakovė iš anksto naujiems savininkams atskleidė šią informaciją. Todėl ieškovas įsigydamas statinį - boilerinę veikė savo rizika ir turėjo bei galėjo numatyti, kad ateityje gali kilti ginčas dėl prie pastato esančios valstybinės žemės tiek nuomos, tiek pardavimo.

2.2.                      Ne vieną kartą atsakovė ieškovui atsisakė tiek išnuomoti, tiek perleisti ieškovo nuosavybėn žemės sklypą, esantį po ir aplink ieškovo boilerinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

2.3.                      Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iš Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui.

2.4.                      Nors pastatas - boilerinė lHlp, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras inžinerinis statinys, tačiau pastato registravimo metu, pagal savo atliekamą funkciją, jis buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys. Statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą ar pardavimą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. Jei teismas tenkintų ieškovo reikalavimą ir įpareigotų atsakovę sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tai tokiu atveju būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą lengvatine tvarka.

2.5.                      Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad tenkintų ieškovo reikalavimą ir įpareigotų atsakovę sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tai tokiu atveju būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą lengvatine tvarka. Valstybinės žemės pardavimas vykdomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260, 2.4 punktu. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovas naudoja pastatą pagal tiesioginę paskirtį. AB „Kauno energija“ to neįrodo. Pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Byloje yra duomenys, kad ieškovas ketina keisti pastato paskirtį – statyti gyvenamąjį namą arba naudoti gamybai. Ieškovo tikslas lengvatine tvarka įgyti sklypą naujo statinio statybai.

3.       Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Bylą prašė nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Ieškinys tenkinamas visiškai

4.       Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra boilerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią 2017 m. kovo 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 19KU-1413 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ieškovas ir trečiasis asmuo. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teisė perleista Nacionalinei žemės tarnybai. Kauno miesto skyrius 2017 m. kovo 22 d. išdavė sutikimą Nr. 8ST-117-(14.8.5.) dėl statinio perleidimo, kuriame buvo nurodyta pastaba, kad valstybinės žemės nuomos sutartis prie kitos paskirties pastato-boilerinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su naujuoju savininku nebus sudaroma. Tokia pati nuostata įrašyta ir 2017 m. kovo 24 d. pastato-boilerinės pirkimo–pardavimo sutartyje. Sutarties sudarymo metu pastato paskirtis buvo „Kita“. Vėliau pastato paskirtis pakeista į „Gamybos, pramonės“. Ieškovas kelis kartus prašymais kreipėsi į atsakovę parduoti boilerinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkui S. M. žemės sklypą, esantį po minėta boilerine ir aplink ją, reikalingą jos priežiūrai ir eksploatacijai, o nesant galimybės aukščiau paminėto žemės sklypo parduoti, išnuomoti jį boilerinės savininkui. Atsakovė atsakymais ieškovo prašymų netenkindavo.

5.       Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių parduoti žemės sklypą, 0,0233 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame sklype stovinčios boilerinės savininkui S. M.. Atsakovė su ieškinio reikalavimu nesutinka.

6.       Teismas pažymi, kad ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), nors ieškovas ieškinyje reikalavimą suformulavo klaidingu adresu – (duomenys neskelbtini), teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, nes byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini).

7.       Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo Proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. Allard v. Sweden, no. 35179/97, judgment of 24 September 2003, par. 54).

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtinajam naudoti pagal paskirtį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

9.       Žemės teisinius santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ŽĮ), kuriame, be kita ko, nustatyta valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarka. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. ŽĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba - visais kitais atvejais, nei išvardinti šiame straipsnyje. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

10.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Vadovaujantis Taisyklių 2.1 papunkčiu, asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, o vadovaujantis 2.4 papunkčiu, žemės sklypus, kurių reikia kitiems, šių taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Taisyklių 3 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka.

11.       Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

12.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.4 papunktį inžineriniams tinklams priskiriami šilumos tinklai - magistraliniai, skirstomieji ir įvadiniai tinklų vamzdynai šilumai perduoti ir kiti inžineriniai statiniai. Šilumos perdavimo tinklus sudaro statinių ir įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų ir kitų elementų, kuriais šilumnešis (termofikacinis vanduo, garas ir panašiai) iš šilumos šaltinio perduodamas ir skirstomas vartotojams. Todėl atsakovės vertinimu, pastatas-boilerinė, tai šilumos punktas, kuriame paruošiamas karštas vanduo daugiau kaip vienam daugiabučiui namui ir nors Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras inžinerinis statinys, tačiau pastato registravimo metu, pagal savo atliekamą funkciją, jis buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys, todėl dėl tokio turto negali būti sudaroma valstybės žemės pardavimo sutartis. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Tuo labiau, kad jos argumentus paneigia ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba civilinėje byloje Nr. e2-678-713/2020 sudarė taikos sutarti su kitos boilerinės savininku dėl valstybės žemės sklypo pardavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė negali vienu atveju boilerinę laikyti tinkamu statiniu, kitu atveju nurodyti, kad toks statinys nėra tinkamas.

13.       Dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015).

14.       Kaip teisingai atsiliepime į ieškinį nurodė pati atsakovė, pagal aukštesniųjų instancijų teismų praktiką sprendžiant ginčą dėl teisės ne aukciono būdu nuomotis ar įsigyti valstybinę žemę, esminę reikšmę turi tai, ar ant valstybinės žemės sklypo esantis savininko, pretenduojančio išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę, statinys, turi apibrėžtą naudojimosi paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį bei tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su to statinio naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018; ir kt.).

15.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau yra nurodyta aukščiau, neginčijamai nustatyta, kad 0,0233 ha dydžio ginčo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ieškovui su sutuoktine (trečiuoju asmeniu) nuosavybės teise priklausantis pastatas-boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). T.y. ieškovui su sutuoktine nuosavybės teise priklausantis ir ginčo žemės sklype esantis statinys nagrinėjamu atveju turi apibrėžtą naudojimosi paskirtį – jo paskirtis yra boilerinė (CK 4.262 straipsnis). Iš kartu su ieškiniu pateikto AB „Kauno energija“ 2017-05-29 rašto Nr. 20-2245 nustatyta, kad rašto surašymo metu, t.y. 2017 m. gegužės mėnesį, ieškovui su sutuoktine priklausantis pastatas buvo naudojamas pagal savo paskirtį, t.y. pastatas buvo naudojamas kaip boilerinė ir būtent ieškovui su sutuoktine priklausančioje boilerinėje, o ne kuriame nors kitame ar kokios nors kitos paskirties pastate, savininkų lėšomis turėjo būti atliktas šilumos tiekimo tinklų vamzdynų optimizavimas. Iš ieškovo 2020-10-29 į civilinę bylą pateikto AB „Kauno energija“ 2020-10-29 rašto Nr. 20-1434 nustatyta, kad ieškovui su sutuoktine priklausančio pastato patalpose esantys vamzdynai šiuo metu yra eksploatuojami ir jais termofikacinis vanduo yra tiekiamas į aplinkinius daugiabučius gyvenamuosius namus bei statomą visuomeninės paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini).

16.       Atsakovė nenurodė ir į civilinę bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovui su sutuoktine priklausantis pastatas-boilerinė ir ginčo žemės sklypas yra ar kada nors anksčiau buvo naudojami kokiai nors kitai paskirčiai, pavyzdžiui prekybos, kitokių paslaugų, ar kt. Atsakovė taip pat nenurodė ir į civilinę bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovui su sutuoktine priklausanti boilerinė AB „Kauno energija“ šiuo metu yra nereikalinga termofikacinio vandens tiekimo į aplinkinius daugiabučius gyvenamuosius namus bei statomą visuomeninės paskirties pastatą užtikrinimui. Tokiu būdu aukščiau nurodyta civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovui su sutuoktine nuosavybės teise priklausantis ir ginčo žemės sklype esantis statinys tiek pastato įsigijimo metu turėjo, tiek šiuo metu turi apibrėžtą naudojimosi paskirtį – jo paskirtis buvo ir yra boilerinė, ir statinys buvo ir šiuo metu yra naudojamas AB „Kauno energija“ tiekiamo termofikacinio vandens tiekimo į aplinkinius daugiabučius gyvenamuosius namus užtikrinimui, t.y. iš esmės buvo ir šiuo metu yra naudojamas pagal jo paskirtį.

17.       Todėl esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimų tenkinimas neprieštarauja nei nurodytų teisės aktų reikalavimams, nei aukščiau nurodytai aukštesniųjų instancijų teismų praktikai dėl šių teisės aktų taikymo. Pažymėtina, kad tai savo faktiniais veiksmais bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino ir pati atsakovė. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2020-09-10 ieškovo atstovui adresuotu oficialiu raštu pasiūlė ginčą išspręsti taikiai sudarant taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigotų parduoti ieškovui ir jo sutuoktinei (trečiajam asmeniui) ginčo žemės sklypą. T.y. 2020-09-10 oficialiu raštu atsakovė, kaip už valstybei priklausančių žemės sklypų pardavimo teisėtumą atsakinga valstybinė institucija, pripažino, kad ginčo žemės sklypo pardavimas ieškovui ir jo sutuoktinei nagrinėjamu atveju neprieštarautų teisės aktų reikalavimams ir aukštesniųjų instancijų teismų praktikai dėl šių teisės aktų taikymo. Nors vėliau (2020-10-13) atsakovė savo poziciją pakeitė, tačiau 2020-10-21 protokoline (žodine) nutartimi teismui įpareigojus atsakovę raštu nurodyti kaip pasikeitė teisinė ir faktinė situacija nuo 2020-09-10, kai atsakovė sutiko sudaryti taikos sutartį, iki 2020-10-13, į civilinę bylą 2020-11-04 pateiktame rašte jokių konkrečių faktinės ir/ar teisinės situacijos pasikeitimų, atsiradusių nuo 2020-09-10 iki 2020-10-13, atsakovė nenurodė. T.y. nenurodė teisės aktų ir/ar faktinės situacijos pasikeitimų įvykusių jau po to, kai už valstybei priklausančių žemės sklypų pardavimo teisėtumą atsakinga valstybinė institucija (atsakovė) 2020-09-10 pripažino, jog ginčo žemės sklypo pardavimas ieškovui ir jo sutuoktinei nagrinėjamu atveju neprieštarautų teisės aktų reikalavimams ir aukštesniųjų instancijų teismų praktikai dėl šių teisės aktų taikymo.

18.       Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovės, kuri kitose analogiško pobūdžio bylose sudaro taikos sutartis, įsipareigodama parduoti valstybei priklausančius žemės sklypus juose esančių statinių savininkams, pozicija iš esmės pasikeitė dėl to, kaip atstovui telefonu paaiškino atsakinga atsakovės darbuotoja, kadangi ieškovas yra aktyvaus charakterio ir nuolat skambindavo atsakovės specialistams, todėl buvo nuspręsta „jį pamokyti“ ir ginčą palikti spręsti teismui. Įvertinęs tą aplinkybę, kad 2020-10-21 protokoline (žodine) nutartimi teismui įpareigojus atsakovę raštu nurodyti kaip pasikeitė teisinė ir faktinė situacija nuo 2020-09-10, kai atsakovė sutiko sudaryti taikos sutartį, iki 2020-10-13, atsakovė 2020-11-04 rašte jokių konkrečių faktinės ir/ar teisinės situacijos pasikeitimų, atsiradusių nuo 2020-09-10 iki 2020-10-13, nenurodė, teismas pažymi, kad dėl bet kurių asmenų reikalavimų pagrįstumo turi būti sprendžiama ne pagal šių asmenų charakterių savybes, ar charakterių savybių subjektyvų vertinimą, o turi būti sprendžiama objektyviai įvertinus konkrečias faktines aplinkybes ir vadovaujantis tik teisės aktų reikalavimais bei aukštesniųjų instancijų teismų praktika dėl šių teisės aktų taikymo.

19.       Ieškovas prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių parduoti žemės sklypą, 0,0233 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2011; 3K-3-323/2014; 3K-3-232/2014; 3K-3-640-611/2015 yra nurodęs, kad parduodamo valstybinio žemės sklypo ribos sietinos su esančiu sklype statiniu ir jo tiesiogine paskirtimi, tai yra gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susietas su jame esančio statinio naudojimu, atitinkančiu tikslinę paskirtį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2011; 3K-3-323/2014; 3K-3-232/2014; 3K-3-640-611/2015. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės aktai nedraudžia pastatams eksploatuoti formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013), todėl atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kiekvienu individualiu atveju reikia išsiaiškinti, ar suinteresuoto asmens prašomas parduoti žemės sklypas nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir ar prašomas parduoti sklypo plotas yra neperteklinis suinteresuoto sklypo pardavimu asmens poreikiams tenkinti. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje neginčijo ieškovo apskaičiuoto (0,0233 ha) žemės sklypo ploto dydžio, kuris reikalingas boilerinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priežiūrai ir eksploatacijai.

20.       Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovė be pagrindo atsisakė parduoti atsakovui 0,0233 ha, žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris yra po boilerine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aplink ją, reikalingą jos priežiūrai ir eksploatacijai.

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas byloje patyrė 675 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 600 Eur advokato teisinė pagalba ir 75 Eur žyminis mokestis. Ieškovas į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių, todėl 675 Eur išlaidos laikytinos protingomis, pagrįstomis ir nemažintinos. Ieškovo ieškinį tenkinus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį tenkinti visiškai

            Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (juridinio asmens kodas 188704927) parduoti žemės sklypą, 0,0233 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiame sklype stovinčios boilerinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui ieškovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

            Priteisti ieškovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (juridinio asmens kodas 188704927) 675 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                Mindaugas Plučas