LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, o preliminarus sprendimus ir laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, civilinėje byloje Nr. 2-4112-392/2009 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovams R. B. ir D. B. , dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „KREDO“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų, kaip laiduotojų, 1 211 320,84 eurų dydžio skolą, 9 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, taip pat tos pačios dienos nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą, preliminarų sprendimą ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Teismas konstatavo, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas nėra įgaliotas atstovauti ieškovą Danske Banke A/S teisme. Nutartyje pažymėta, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuostatuose nėra numatyta filialo teisė atstovauti Danske Bank A/S teisme ar suteikti atitinkamus įgaliojimus; šių teisių nepatvirtina ir filialo steigėjo patvirtinimas dėl atstovavimo teisme, nes toks patvirtinimas sukelia tik steigėjo nuomonės lygmens padarinius. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys paduotas neįgalioto asmens.

Atsižvelgiant į tai, kad filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.55 straipsnio nuostatą, kad filialams ir jų veiklai taikomos juridinius asmenis reglamentuojančios teisės normos tiek, kiek jos neprieštarauja filialo esmei, darytina išvada, kad mutatis mutandis yra taikomas ir CK 2.81 straipsnis, nustatantis, kad juridiniai asmenys įgyją civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus. Dėl šių priežasčių Danske Bank A/S Lietuvos filialo generalinis direktorius turi įstatyminį pagrindą veikti juridinio asmens vardu ir pateikti ieškinį, ypač atsižvelgiant tai, kad ieškinys teikiamas dėl iš filialo veiklos kylančių prievolių. Priešingai aiškinant minėtas normas užsienio juridinių asmenų filialų veikimas Lietuvoje taptų komplikuotas.

Danske Bank A/S Lietuvos filialo generalinio direktoriaus teisę atstovauti Danske Bank A/S ginčuose dėl prievolių, kilusių iš filialo veiklos, patvirtina ir filialo nuostatai (4 dalies 1 straipsnis, 5 dalies 3-4 straipsniai) bei 2009 m. spalio 9 d. Danske Bank A/S patvirtinimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad filialo generalinis direktorius arba jo įgalioti asmenys turi teisę atstovauti banką teismuose, turėdami visas įstatymuose numatytas procesines teises.

2. Teismas pažeidė imperatyvias procesines teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ieškinys paduotas neįgalioto asmens, pagal CPK 296 straipsnio 3 dalį privalėjo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti, o ne iš karto palikti ieškinį nenagrinėtą. Be to, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, teismas ex officio suformulavo atsakovų reikalavimus, nes tokio prašymo atsakovai prieštaravimuose nebuvo pareiškę.

Atsakovai R. B. ir D. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens filialo statusą ir jo veiklą. Danske Bank A/S Lietuvos filialo generalinis direktorius nėra nei juridinio asmens organas, nei jo dalyvis, todėl neturi jokio įstatyminio pagrindo paduoti ieškinį ar įgalioti tai padaryti kitą asmenį. Tokios teisės nesuteikia ir filialo nuostatai, nes juose numatyta filialo teisė steigėjo vardu sudaryti sandorius negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę atstovauti steigėją teismuose – tai skirtingos teisės. Be to, teisė paduoti ieškinį turi būti atskirai aptarta įgaliojime (CPK 59 straipsnio 2 dalis). Dokumentas, įvardijamas Danske Bank 2009 m. spalio 9 d. patvirtinimu, negali būti laikomas įrodymu, nes negalima patvirtinti to, ko nėra steigimo dokumentuose ar nuostatuose, be to, neaišku, kas yra šio dokumento autoriai ir ar jie patys turi teisę ką nors tvirtinti. Pažymėtina, kad dėl šių priežasčių ir atskirasis skundas paduotas neįgalioto asmens, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

2. Dokumentiniam procesui netaikomos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės (CPK 430 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas po preliminaraus sprendimo priėmimo neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 138 straipsnyje nurodyta teise – priimti nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, nepanaikinęs šio sprendimo. Be to, ieškovas niekuomet nepripažino netinkamo atstovavimo, todėl teismui net nustačius terminą šiam trūkumui pašalinti, jis būtų nepašalintas. Dėl šios priežasties termino trūkumui pašalinti nustatymas būtų pažeidęs ekonomiškumo principą.

Tretysis asmuo UAB „KREDO“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Danske Bank A/S Lietuvos filialas neturi teisės atstovauti Danske Bank A/S nei įstatymo, nei filialo nuostatų pagrindu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1267-567/2009 taip pat konstatavo, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas neturi įgaliojimų atstovauti savo steigėją teisme.

2. Teismo posėdžio metu teismas išreiškė siūlymą pašalinti su tinkamu atstovavimu susijusius trūkumus, tačiau gavus ieškovo atstovės patvirtinimą, kad atstovavimas yra tinkamas, nebuvo prasmės nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti. Priešingu atveju būtų pažeisti civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai.

              Iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios ieškovas Lietuvos apeliaciniam skundui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po skundo padavimo buvo patvirtinti nauji Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuostatai. Šie nuostatai suteikia teisę filialo vadovui arba jo įgaliotam asmeniui vesti steigėjo vardu (kiek tai liečia filialo veiklą bei interesus) civilines bylas ir atstovauti steigėjui visuose Lietuvos teismuose; šiems asmenims suteikiamos visos CPK numatytos byloje dalyvaujančių asmenų atstovo ir gynėjo procesinės teisės (5.5 punktas). Šie nuostatai taip pat laikytini pritarimu, jog filialo vadovas gali atstovauti Danske Bank A/S ir šioje civilinėje byloje (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Asmeniui kreipusis į teismą dokumentinio proceso tvarka, teismas privalo nustatyti, ar pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami šio proceso tvarka, taip pat patikrinti, ar laikomasi bendrųjų teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygų (išskyrus tas prielaidas ir sąlygas, kurių teismas dėl dokumentinio proceso ypatumų ieškinio priėmimo stadijoje objektyviai negali patikrinti, pavyzdžiui, ar egzistuoja arbitražinis susitarimas ir atsakovas reikalauja jo laikytis) (CPK 424, 425 straipsniai, 427 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pareikštuose prieštaravimuose dėl priimto teismo sprendimo gali išdėstyti ne tik materialiojo teisinio pobūdžio argumentus, bet ir procesinio pobūdžio argumentus, susijusius su teisės kreiptis į teismą prielaidomis ir jos įgyvendinimo sąlygomis (pavyzdžiui, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Teismas, išnagrinėjęs atsakovo prieštaravimus ir nustatęs, kad ieškinys buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarką, priklausomai nuo nustatyto pažeidimo pobūdžio, turi priimti nutartį dėl bylos užbaigimo be teismo sprendimo (CPK 293, 294 straipsniai), nors tokia galimybė ir nėra tiesiogiai numatyta CPK 430 straipsnio 6 dalyje.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, be kita ko, privalo patikrinti, ar pareiškimą suinteresuoto asmens vardu pateikė įgaliotas asmuo (CPK 137 straipsnio 8 dalis). Jei teismas ieškinio priėmimo metu nustato, kad pareiškimas paduotas neįgalioto asmens, ieškinį atsisako priimti, tačiau tai neužkerta kelio, ištaisius šį trūkumą, pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Aptariamai aplinkybei paaiškėjus po bylos iškėlimo, teismas privalo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti ir tik to nepadarius ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus nurodytas išimtis (CPK 427 straipsnio 1 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 3 dalyje įtvirtintos nuostatos turi būti taikomos ir tuo atveju, kai aplinkybė, jog ieškinys paduotas neįgalioto asmens, paaiškėja nagrinėjant atsakovų prieštaravimus bei priimant CPK 430 straipsnio 6 dalyje numatytus sprendimus. Tai reiškia, kad nustačius, jog ieškinys suinteresuoto asmens vardu paduotas tam įgaliojimų neturinčio asmens, teismas privalo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti ir tik to nepadarius turi palikti ieškinį nenagrinėtą. Šiuo pagrindu palikus ieškinį nenagrinėtą, nenustačius termino trūkumui pašalinti, ir panaikinus byloje priimtą preliminarų sprendimą, būtų pažeisti proceso ekonomiško ir koncentruotumo principai, nes ieškovas savo teises galėtų ginti tik pradėdamas naują bylą.

Šioje byloje patikslintą ieškinį Danske Bank A/S vardu pateikė Danske Bank A/S Lietuvos filialo generalinio direktoriaus įgaliotas asmuo. Teismas ieškinį priėmė bei preliminariu sprendimu patenkino jo reikalavimus. Atsakovai ir tretysis asmuo pateiktuose prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo nuo ieškovo pareikštų reikalavimų gynėsi ir tuo, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas nėra įgaliotas atstovauti Danske Bank A/S teismuose. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi sutiko su atsakovų ir trečiojo asmens argumentais, todėl preliminarų sprendimo panaikino ir patikslintą ieškinį CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paliko nepakeistą. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas termino trūkumams dėl tinkamo atstovavimo pašalinti nenustatė. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą nenustačius termino trūkumas pašalinti, pažeidė imperatyvią CPK 296 straipsnio 3 dalies nuostatą. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl tinkamo ieškovo atstovavimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.